Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2021 m. kovo 30 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis) ir išsiųstas atsakovui atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ ir atsakovės A. A. 2017 m. sausio 20 d. buvo sudaryta Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovei 2 000 Eur kreditą (bendra kredito suma – 3 457,87 Eur), o atsakovė įsipareigojo laiku mėnesinėmis įmokomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, taip pat delspinigius, kredito grąžinimo terminas – 4 mėnesiai. Ieškovas nurodė, jog pradinis kreditorius ragino atsakovę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo. Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovės skolą, „PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio neginčijo, bei nurodė, jog šioje dalyje su ieškiniu sutinka, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 999,23 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl pelno palūkanų.

Ieškovas tai pat prašo priteisti iš atsakovės 193,98 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki prievolės įvykdymo termino suėjimo dienos (2020 m. gegužės 11 d.). Atsakovė nurodė, jog prašomos priteisti palūkanos yra labai didelės, todėl su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka.

Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovui priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos 193,98 Eur pelno palūkanos, kurios priteistinos kaip kreditoriaus negautos pajamos.

Dėl delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 179,93 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 24 d.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidus mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo nesutinka. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, jokių įrodymų sudarančių pagrindą netenkinti prašymo dėl delspinigių priteisimo teismui nepateikė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 179,93 Eur delspinigius pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl procesinių palūkanų mažinimo iki 2,5 procento. Pažymėtina, jog kaip jau buvo nurodyta anksčiau, palūkanų dydi numato įstatymas, jų mažinimo galimybė įstatyme nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 373,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 53 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur)) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo

Sutikdama su ieškiniu iš dalies, atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo leidžiant mokėti įsiskolinimą dalimis po 20 Eur, po metų po 25 Eur, atidedant mokėjimo pradžią iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Paaiškino, jog jos finansinė būklė yra labai sunki: viena augina vaiką turinti specialiuosius poreikius, todėl negali grąžinti visos skolos iš karto.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl sprendimo išdėstymo bei vykdymo atidėjimo grindžia sunkia turtine padėtimi. Sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė nurodė tokias aplinkybes: turi daug kreditorių, be to, viena išlaiko du savo nepilnamečius vaikus turinčius specialiuosius poreikius, tačiau tikisi, jog ateityje jos finansinė būkle pagerės. Kaip jau buvo minėta aukščiau, sprendžiant dėl sprendimo išdėstymo, aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog teismui tenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ar jo išdėstymo, teismo sprendimas bus realiai vykdomas ir įvykdytas, atitinkamai atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji turi kitų kreditorių, nelaikytina aplinkybe, sudarančią pagrindą išdėstyti teismo sprendimą. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, leidžiančių tikėtis, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsižvelgiant į nurodytą prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 1 999,23 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 23 euro centų) negrąžintą kreditą, 193,98 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 98 euro centų) palūkanas, 179,93 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 93 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 373,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei sprendimo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.