- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-485-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10624-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 297,18 Eur skolą, 231,25 Eur palūkanas, 53,49 Eur delspinigius, 41,62 Eur palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,9 procentų sutartines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 5 d. pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakove sudarė Kredito sutartį Nr. 04-09103- VA, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka mokėti įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, tačiau savo prievolių tinkamai neįvykdė. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido visas reikalavimo teises į atsakovę ieškovui. Atsakovė savo prievolių tinkamai neįvykdė ir ieškovui, į ieškovo raginimus dėl skolos padengimo nereagavo, todėl ieškovas prašo priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas.
2. Atsakovei CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 297,18 Eur skolos, 231,25 Eur palūkanų, 53,49 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas nurodė, kad kadangi pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra susitarta, kad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę skaičiuoti palūkanų delspinigius ir 8,9 procentų sutartines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo termino, ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovės palūkanų delspinigius ir 8,9 procentų sutartines palūkanas, atmetamas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių t.y. priteisti iš atsakovo 8,9 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės kredito sumos (297,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
6. Nurodė, kad 2004-04-05 atsakovė ir AB „Hansabankas“ bankas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 04-009103-VA (toliau - Sutartis). Sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad 8,9 proc. dydžio palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, jos yra skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutartyje tarp šalių nėra susitarimo dėl minėtų 8,9 proc. dydžio palūkanų skaičiavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
9. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 8,9 proc. dydžio palūkanų. Su ieškovo išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra silpnesnioji sutartinių santykių šalis – vartotoja, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi būti atsižvelgiama į jos teisių gynybą. Pažymėtina, kad tiek pradinis kreditorius AB „Swedbank“, tiek reikalavimą iš jo perėmęs ieškovas UAB „Gelvora“ yra juridiniai asmenys, kurių veikla apima paskolų suteikimą bei jų išieškojimą. Taigi, AB „Swedbank“ bei UAB „Gelvora“ yra savo srities profesionalai, jie turi gerokai didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius (gali samdytis teisininkus, kreiptis pagalbos į advokatus) ginti savo pažeistas teises. Be to, minėtiems asmenims, kaip verslininkams yra keliami didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai.
11. Paskolas suteikę bei reikalavimus į jas perėmę asmenys, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, turėtų būti suinteresuoti, kad sutartis būtų įvykdyta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas elgėsi neatsakingai, nesiėmė visų priemonių, kad atsakovė per kiek įmanoma trupesnį laiką, grąžintų jai suteiktą paskolą. T. y. atsakovei suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2009 m. balandžio 5 d., o AB „Swedbank“ reikalavimą ieškovui perleido 2009 m. gegužės 21 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. kovo 10 d., t. y. praėjus beveik 8 metams nuo reikalavimo į atsakovę perėmimo.
12. Pažymėtina, kad kuo ilgiau asmuo delsia išsireikalauti skolą iš skolininko, tuo didėja rizika, kad skola gali būti negrąžinta, nes skolininkas gali netekti turto, mirti, paskolinti pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos ir kt. Tačiau toks kreditoriaus delsimas suteikia ir neigiamas pasekmes skolininkui – kaupiasi palūkanos (delspinigiai) už negrąžintą paskolą. Šiuo atveju taip ir atsitiko – ieškovui delsiant kreiptis į teismą ir taip susikaupė didelė palūkanų suma. Kadangi ieškovas (kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai) elgėsi neatsakingai ir beveik 8 metus nesiėmė visų būtinų priemonių kreditui iš atsakovės atgauti, dėl to negali nukentėti silpnesnioji sutartinių santykių šalis – atsakovė. T. y. atsakovė neturi būti įpareigota mokėti ateityje susikaupsiančių palūkanų, kurios nors ir yra numatytos Sutartyje, tačiau akivaizdžiai neatitinka protingumo principo ir pažeidžia atsakovės kaip vartotojos teises.
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepriteisė ieškovo reikalaujamų 8,9 proc. dydžio palūkanų.
14. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.