- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-51-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01035-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-290/2016
Teisėja Odeta Gruodienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01035-2014-4
2016 m. sausio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nuteistajam E. Š., jo gynėjui advokatui Egidijui Blažiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 str. 1 d. - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 str. 1 d. - 9 MGL (338,94 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 202 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagal 202 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 222 str. 1 d. bei 220 str. 1 d. jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai versliškai ėmėsi komercinės veiklos, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-09-05, Kauno m. neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tai yra pažeisdamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, siekdamas gauti pajamų, versliškai ėmėsi komercinės veiklos –automobilių pardavimo ir iš to gavo 75000 Lt (21721 Eur) pajamų, o būtent:
-2013-01-17 VĮ „Regitra“ Kauno filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), savo vardu registruotą automobilį „VW JETTA“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 18000 litų (5213,16 EUR) pardavė R. V.,
-2013-03-16 Kauno m., tiksliau nenustatytoje vietoje, savo vardu registruotą automobilį „VOLVO V50“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9000 litų (2606,58 Eur) pardavė A. B.,
-2013 m. birželio mėn. 10-11 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, automobilį „MAZDA 6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 8000 litų (2316,96 Eur) pardavė J. T.,
-2013-08-09 VĮ „Regitra“ Kauno filialo Dainavos grupės patalpose, (duomenys neskelbtini), automobilį „MERCEDES BENZ E320“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 19000 litų (5502,78 Eur) pardavė R. L.,
-2013-08-17, Kauno m. prie prekybos centro „M“, (duomenys neskelbtini), a/m „BMW 330 XD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 16000 litų (4633,92 Eur) pardavė J. K.,
-2013-08-29 Kauno m., tiksliau nenustatytoje vietoje, savo vardu registruotą automobilį „SEAT ALHAMBRA“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 5000 litų (1448,10 Eur) pardavė J. S..
Be to, E. Š. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: turėdamas vieningą tyčia nuslėpti vykdomą individualią veiklą, tai yra duomenis apie jo parduotus automobilius ir automobilių įgijimo aplinkybes, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus – automobilių pardavimo dokumentus, šiomis aplinkybėmis:
2013-01-17, tiksliau nenustatytu laiku, VĮ „Regitra“ Kauno filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), parduodamas savo vardu registruotą automobilį „VW JETTA“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 18000 litų (5213,16 Eur) R. V., 2013-01-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo kainą, tai yra nurodė, kad automobilį pardavė už 5000 litų (1448 Eur) bei minėtą dokumentą panaudojo jį perduodamas pirkėjai R. V., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjai R. V.;
-2013 m. birželio mėn. 10-11 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, parduodamas automobilį „MAZDA 6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 8000 litų (2316,96 Eur) pirkėjai J. T., 2013-06-01 automobilio pardavimo dokumente „Kaufvertrag“ (vert. iš vokiečių kalbos: pirkimo pardavimo sutartis, toliau „Kaufvertrag“) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-06-01 Šveicarijos Ciuricho m. pardavėjas Y. Z. pardavė automobilį už 1000 Šveicarijos frankų (t.y. 2790 litų, kai 1 Šveicarijos franko vertė 2,79 litai), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjai J. T.;
-2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, VĮ „Regitra“ Kauno filialo Dainavos grupės patalpose, (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilį „MERCEDES BENZ E320“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 19000 litų (5502,78 Eur) R. L., 2013-07-01 automobilio pardavimo dokumente „Kaufvertrag“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-07-01 Šveicarijos Ciuricho m. pardavėjas M. R. pardavė automobilį už 4200 Šveicarijos frankų (t.y. 11 807,88 kai 1 Šveicarijos franko vertė 2,8114 litai), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjui R. L.;
-2013-08-17, apie 18-19 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, prie prekybos centro „M“, (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilį „BMW 330 XD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 16000 litų (4633,92 Eur) pirkėjui J. K., 2013-08-01 automobilio pardavimo dokumente „Kaufvertrag“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-08-01 Šveicarijos Ciuricho m. pardavėjas H. U. pardavė automobilį už 4000 Šveicarijos frankų (t.y. 11125,2 litų, kai 1 Šveicarijos franko vertė 2,7813 litai), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjui J. K.;
-2013-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, VĮ „Regitra“ Kauno filialo Dainavos grupės patalpose, (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilį „BMW 530D TOURING“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 000 litų (3765,06 Eur) E. G., 2013-10-11 automobilio pardavimo dokumente „Kaufvertrag“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-10-11 Šveicarijoje, Ciuricho m. pardavėjas J. V. pardavė automobilį už 4300 Šveicarijos frankų (t.y. 12020,22 litų, kai 1 Šveicarijos franko vertė 2,7954 litai), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjui E. G.;
-2013-11-27, apie 8 val., tiksliau nenustatytu laiku VĮ „Regitra“ Kauno filialo Dainavos grupės patalpose, (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilį „SUBARU LEGACY“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 24 000 litų (6950,88 Eur), S. J., 2013-10-29 automobilio pardavimo dokumente „Kaufvertrag“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-10-29 Šveicarijos Ciuricho m. pardavėjas P. G. pardavė automobilį už 3000 Šveicarijos frankų (t.y. 8409 Lt, kai 1 Šveicarijos franko vertė 2,8030 litai), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo perduodamas pirkėjui S. J.;
-laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-08-29, Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens už nemažiau kaip 5000 litų (1458.57 Eur) įgijęs automobilį „SEAT ALHAMBRA“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-24 pirkimo-pardavimo dokumente „Kaufertrag“, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavimo datą, vietą, pardavėją, automobilio pardavimo kainą, tai yra įrašė, kad 2013-06-24 Šveicarijos Ciuricho m. pardavėjas D. T. jam pardavė automobilį už 2000 Šveicarijos frankų (t.y. 5506,2 litų, kai 1 Šveicarijos franko vertė nemažiau kaip 2,7531 lito), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, patvirtinantį automobilio pardavimą, ir jį panaudojo registruodamas minėtą automobilį savo vardu, tai yra 2013-08-29, 11 val. 43 min. VĮ „Regitra“ Kauno filialo Dainavos grupės patalpose adresu adr. (duomenys neskelbtini), perduodamas minėtą dokumentą VĮ „Regitra“ darbuotojams;
-laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-08-05, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens įgijęs automobilį „VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-05, apie 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, VĮ „Regitra“ Kauno filiale, (duomenys neskelbtini) 2013-08-31 automobilio pardavimo dokumente „Kaufertrag“, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pardavėją, tai yra įrašė pardavėjo pavadinimą „Tucher Schreinerei AG“, pardavėjo adresą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat surašė 2013-09-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad minėtą automobilį perka už 600 Lt (173,77 EUR), nors automobilio iš dokumente nurodyto pirkėjo A. S. nepirko, o automobilį turėjo savo žinioje, bei minėtus netikrus dokumentus: 2013-08-31 automobilio pardavimo dokumentą „Kaufertrag“ ir 2013-09-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį panaudojo registruodamas automobilį „VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu, tai yra 2013-09-05, 15 val. 57 min. VĮ „Regitra“ Kauno filiale, (duomenys neskelbtini), pateikdamas juos VĮ „Regitra“ darbuotojams.
Be to, E. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, turto, o būtent: 2013-09-06 būdamas įregistravęs individualią veiklą „Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas“, kurios EVRK kodas (duomenys neskelbtini) ir ją vykdydamas laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 Kauno m., buhalterinę apskaita tvarkė nesilaikydamas teisės norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, tai yra:
-pažeidė LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau – pirkėjas) vieną iš šių taisyklių 8.1–8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų, taip pat 13 punktą, kuriame nurodyta, kad, jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytu dokumentu (Taisyklių 8.1 ir 8.2 punktuose nurodyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla naudoja tokius apskaitos dokumentus: prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą, sąskaitą-faktūrą), nes laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 parduodamas 3 automobilius už 53000 Lt (15350 Eur), tai yra:
-2013-09-06 automobilį „VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 16 000 litų (4633,92 Eur) parduodamas pirkėjui UAB „F“,
-2013-10-22 automobilį „BMW 530D Touring“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 13000 litų (3765,06 Eur) parduodamas E. G.,
-2013-11-27 automobilį „SUBARU LEGACY“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 24000 Lt (6950,88 Eur) parduodamas S. J.,
neišrašė bei neišdavė pirkėjams prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų ar sąskaitų-faktūrų.
Be to, parduodamas minėtus automobilius „BMW 530D TOURING“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SUBARU LEGACY“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), surašė automobilių pardavimo dokumentus „Kaufvertrag“, kuriuose savęs nenurodė pardavėju, o nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilius pardavė kiti užsienyje gyvenantys asmenys;
- pažeidė LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 5 punktą, kuriame nurodyta, kad gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti bendra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo pildyti visas Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo skiltis, išskyrus šių taisyklių 3 punkte numatytą išimtį. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo 1–5 skiltis, ir 41 punktą, kuriame nurodyta, kad individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos, nes laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 gavęs 53000 Lt (15350 Eur) pajamų už parduotus 3 minėtus automobilius, šių pajamų neįrašė „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“.
Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek iš viso automobilių pardavė laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31, kiek gavo pajamų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti E. Š., vykdančio individualią veiklą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31.
Be to, E. Š., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turto naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: siekdamas išvengti sumokėti pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, įrašė metinėje pajamų deklaracijoje žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pelną ir turto naudojimą, ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-09-05 neįregistravęs individualios veiklos, pardavęs 6 automobilius ir gavęs 75000 Lt (21721 Eur) pajamų, o laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 vykdydamas įregistruotą individualią veiklą – automobilių pardavimas ir pardavęs 3 automobilius bei už juos gavęs 53000 Lt (15350 Eur), viso 2013 m. gavęs 128000 Lt (37071,36 Eur) pajamų, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų „Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių“ (2013-11-08 įsakymo Nr. VA-77 redakcija) 62-1 punktą, kur nurodyta, kad pajamoms iš individualios veiklos, kurią privaloma registruoti, taikomos tokios pačios deklaravimo ir apmokestinimo taisyklės, kokios yra nustatytos pajamoms, gautoms iš įregistruotos individualios veiklos, neatsižvelgiant į tai, kad individuali veikla nėra registruota, privalėdamas deklaruoti 2013 metais gautas visas 128 000 Lt (37071,36 Eur) pajamas už parduotus 9 automobilius,
2014-03-19, 10 val. 46 min. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2013 metų Metinę pajamų deklaraciją (GPM 308 formą), kurioje įrašė šiuos neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turto naudojimą:
1. Priedo GPM 308T forma „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ laukelyje T2 „Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų suma“ ir laukelyje T6 „Bendra pajamų suma“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 16000,00 Lt (4634 Eur) ne individualios veiklos pajamas už uždarajai akcinei bendrovei „F“ 2013-09-06 parduotą automobilį „VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š. vykdė individualią veiklą, ir jo gautos pajamos turėjo būti deklaruotos kaip individualios veiklos pajamos.
2. Priedo GPM 308T forma „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“ laukelyje T4 „Apmokestinamųjų pajamų suma“ ir laukelyje T7 „Bendra apmokestinamųjų pajamų suma“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 15400 Lt (4460,15 Eur) ne individualios veiklos pelną, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š. vykdė individualią veiklą, ir jo gautos apmokestinamosios pajamos turėjo būti deklaruotos kaip individualios veiklos apmokestinamosios pajamos.
3. Priedo GPM 308V forma „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje V6 „Pajamų suma“ įrašyti neteisingi duomenys apie E. Š. 0,00 Lt (0,00 Eur) pajamas, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š., vykdydamas individualią veiklą, 2013 metais gavo 128000 Lt (37071,36 Eur) pajamų sumą.
4. Priedo GPM 308V forma „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje V8 „Pajamų suma(+), nuostolių suma(-)“ ir laukelyje V10 „Apmokestinamųjų pajamų suma“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 0,00 Lt (0,00 Eur) pelną, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š., vykdydamas individualią veiklą, 2013 metais gavo 89600 Lt (25949,95 Eur) pelną.
5. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 13 „Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamosios pajamos“ ir laukelyje 18 „Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamų pajamų suma, atėmus MPNPD“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 15400 Lt (4460,15 Eur) pelną, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š. vykdė individualią veiklą ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 3 dalyje (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nurodyta, kad individualios veiklos pajamoms taikomas pajamų mokesčio 5 procentų tarifas.
6. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 13A „Taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamosios pajamos“ ir laukelyje 19 „Taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos, atėmus neatimtą MPNPD“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 0,00 Lt (0,00 Eur) pelną, nes 2013 metais E. Š. gavo 89600 Lt (25949,95 Eur) apmokestinamųjų pajamų sumą, apmokestinamų 5 proc. pajamų mokesčio tarifu.
7. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 21 „Taikant 15 proc. mokesčio tarifą apmokestinamų pajamų suma, atėmus išlaidas“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. 11550,00 Lt (3345,11 Eur) pelną, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š. vykdė individualią veiklą ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 3 dalyje (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nurodyta, kad individualios veiklos pajamoms taikomas pajamų mokesčio 5 procentų tarifas.
8. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 24 „Pajamų mokesčio suma nuo pajamų, taikant 15 proc. tarifą“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. turto naudojimą, nes šiame laukelyje apskaičiuota 1733 Lt (502 Eur) pajamų mokesčio suma, o ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis E. Š. vykdė individualią veiklą, kurioje gautos pajamos apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu.
9. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 25 „Pajamų mokesčio suma nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. tarifą“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. turto naudojimą, nes šiame laukelyje įrašyta 0 Lt (0 Eur) pajamų mokesčio suma, o tyrimo metu apskaičiuota 4480 Lt (1298 Eur) pajamų mokesčio suma nuo 2013 metais gautų individualios veiklos 89600,00 Lt (25949,95 Eur) apmokestinamųjų pajamų, kurios apmokestinamos taikant 5 proc. tarifą (89600 Lt x 5% = 4480 Lt).
10. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 26 „Bendra apskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. turto naudojimą, nes šiame laukelyje įrašyta 1733 Lt (502 Eur) suma, o tyrimo metu apskaičiuota 4480 Lt (1298 Eur) pajamų mokesčio suma nuo 2013 metais gautų individualios veiklos 89600,00 Lt (25949,95 Eur) apmokestinamųjų pajamų.
11. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 31 „Gyventojo mokestinė prievolė (+/-) neatsižvelgus į kito asmens sumokėtą pajamų mokestį“ ir laukelyje 32 „Gyventojo mokestinė prievolė sumažinta kito asmens savo lėšomis sumokėtu mokesčiu“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. turto naudojimą, nes šiame laukelyje įrašyta 1586 Lt (459 Eur) mokėtina pajamų mokesčio suma, o tyrimo metu apskaičiuota 4333 Lt (1255 Eur) mokėtina pajamų mokesčio suma.
12. „Metinės pajamų deklaracijos“ GPM 308 forma laukelyje 33 „Mokėtina(-)/grąžintina(+) pajamų mokesčio suma“ įrašė neteisingus duomenis apie E. Š. turto naudojimą, nes šiame laukelyje įrašyta -1586 Lt (-459 Eur) suma, tai yra mokėtina 1586 Lt (459 Eur) pajamų mokesčio suma, o tyrimo metu apskaičiuota -4333 Lt (-1255 Eur) suma, tai yra 4333 Lt (1255 Eur) mokėtina pajamų mokesčio suma;
ir dėl to nesumokėjo 2747 Lt (4333 Lt – 1586 Lt) pajamų mokesčio, 12768 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), 4032 Lt, privalomojo socialinio draudimo įmokos (PSD), iš viso 19547 Lt (5661,20 Eur) mokesčių ir įmokų.
Nuteistasis E. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. išteisinti bei taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, susijusius su įrodymų vertinimu, netinkamų veikų kvalifikavimu ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.
Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl asmens kaltumo. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais duomenimis baudžiamajame procese gali būti laikomas ir kaltinamojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad kaltininko kaltė nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingai bylai aplinkybių – draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino kaltę bei patvirtino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes tam, kad padėtų kuo skubiau ir operatyviau išnagrinėti bylą ir joje priimti maksimaliai palankų jo atžvilgiu procesinį sprendimą. Nurodo, kad prisipažinimas negali būti vertinamas išskirtinai, neatliekant išsamaus visų įrodymų tyrimo ir vertinimo teisme, jis turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir jis negali tapti lemiamu veiksniu pripažįstant asmenį kaltu. Tačiau visus šiuos baudžiamosios teisės principus teismas pažeidė tuo, kad neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie ne patvirtina, o paneigia kaltinimo ir jo paties parodymus.
Jo manymu, teismas netinkamai nusprendė, jog yra padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 222 str. 1 d. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir nurodyti objektyvieji bei subjektyvieji aptariamos veikos požymiai, tačiau į įstatymo reikalavimą nustatyti realiai atsiradusias pasekmes – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – jo manymu, teismas visiškai nekreipė dėmesio. Kaip teismas nurodo, kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. buvo paremtas 2015-03-26 FNTT specialisto išvada, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad būtent ši specialisto išvada ir nustatė, kokie konkretūs ūkiniai veiksmai buvo įvykdyti įmonės veiklos laikotarpiu, jų realiai daugiau ir nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad galėjo būti daugiau neapskaitytų finansinių operacijų, kurios iškraipo ir riboja galimybę nustatyti įmonėje gautas pajamas. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo remiamasi ir iš viešųjų registrų gautais duomenimis, kurie tik patvirtino faktą, kad jis nei savo nei kitų asmenų vardu nebuvo įgijęs kitų automobilių, kurie privalėjo būti apskaityti įmonės buhalterijoje ar deklaruotas jų pardavimas. E. Š. nuomone, teismas privalėjo svarstyti klausimą, ar jis yra pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ str.).
Šalies argumentai
Dar vienas aspektas, kurį savo apeliaciniame skunde ginčija E. Š. – tai teismo vertinimas dėl laidavimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog jo įvykdytos nusikalstamos veikos nėra tęstinės dėl savo pobūdžio, padarymo specifikos, skirtingo laiko tarpo ir pan. Nuteistasis pažymi, kad prisipažindamas įvykdęs inkriminuotas veikas jis būtent ir nurodė, jog veikė vieninga tyčia siekdamas šiek tiek užsidirbti, o tai darė pirkimo-pardavimo sutartyse nurodydamas mažesnę pardavimo kainą negu gaudavo realią pinigų sumą. Objektyviai tokiu būdu ir buvo slepiamos tikrosios pajamos, tačiau pareiga tinkamai jas deklaruoti atsirado ne tuo pačiu metu, kai buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai, o terminais, kurie yra apibrėžti įstatymo, t.y. privalėjo būti pateiktos iki kitų metų gegužės mėnesio. Taigi, anksčiau kaip po mokestinio laikotarpio, t.y. iki gruodžio 31 d. objektyviai nėra galimybės pateikti atitinkamos deklaracijos valstybinėms institucijoms ir tai visiškai nepriklauso nuo mokesčio mokėtojo pageidavimo ar valios. Tokia situacija, apelianto nuomone, neturėtų būti vertinama kaip siekis padaryti naują nusikaltimą kitu metu, kadangi jis jo kitomis aplinkybės ir negalėjo įvykdyti.
Apelianto manymu, dėl teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių jo atžvilgiu netaikytas laidavimas yra ydingas ir dėl kitos priežasties. LR BK 40 str. yra įtrauktas į Baudžiamojo kodekso VI skyrių reglamentuojantį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas ir savo turiniu bei paskirtimi atitinka kitas šiame skyriuje nurodytas normas. Tačiau pažymi, kad jis negali naudotis šiuo baudžiamosios teisės institutu vien dėl to, kad yra laikoma, jog jis yra nusikaltęs ne pirmą kartą, nors analogiška LR BK 38 str. 2 d. tokią teisę suteikia asmenims net teistiems už sunkius nusikaltimus, realiai atlikusiems bausmes, esant neišnykusiam teistumui ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad įstatymo nuostatos, liečiančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas yra prieštaringos, netobulos, sukuriančios netikrumo ir neužtikrintumo jausmą, nepasitikėjimą įtvirtintais įstatyme humanizmo ir teisingumo principais.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
Šalies argumentai
E. Š. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d., kadangi nenustatyta būtinoji sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti – dispozicijoje išvardytų padarinių kilimas, taip pat prašo taikyti laidavimą pagal BK 40 str. nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja būtent jo ribose.
Išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl E. Š. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o ne tik, kaip nurodo apeliantas, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją remtasi tik jo prisipažinimu, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu ir interpretavimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. Š. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas savo išvadas pagrindė betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių analizę ir vertinimą išdėstė skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
Apeliantas teigia, kad jam netinkamai pritaikyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir gali būti svarstomas tik jo administracinės atsakomybės klausimas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Byloje nustatyta, kad E. Š. 2013-09-06 būdamas įregistravęs individualią veiklą „Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas“ ir ją vykdydamas laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 Kauno m., buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydamas teisės norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, taip pažeisdamas kaltinime nurodytų LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų taisyklių nuostatas, dokumentais nepagrindė ir „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ neįrašė 53 000 Lt (15 350 Eurų) pajamų, kurias gavo pardavęs tris automobilius bei neišrašė, neišdavė pirkėjams prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų ar sąskaitų-faktūrų.
BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl laikoma baigta tik nustačius šio straipsnio dispozicijoje išvardytų padarinių buvimą, t. y. negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Šioje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2015-03-26 specialisto išvada Nr. 5-2/55 dėl E. Š. ūkinės finansinės veiklos (b. l. 1-17, tomas 5), kurioje nurodyta, kad paprašius E. Š. pateikti 2013-2014 m. vykdytos individualios veiklos dokumentus, jis pateikė tik 2013-09-06 dokumentus, susijusius su transporto priemonės „VW Passat“ pardavimu uždarajai akcinei bendrovei „F“ nurodydamas, kad daugiau dokumentų, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, neturi. Tik atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31 nuteistasis pardavė ne tik automobilį „VW Passat“, bet 3 vnt. automobilių už 53 000 Lt (15350 Eurų), tame tarpe 2013-10-22 parduodamas automobilį „BMW530D Touring“ už 13 000 Lt (3765 Eurų) E. G. ir 2013-11-27 automobilį „Subaru Legacy“ už 24 000 Lt (6951 Eurų) S. J., šiems pirkėjams pateikė automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus, blankus „Kaufvertrag“, kuriuose nuteistasis E. Š. net nebuvo įvardintas pardavėju, ir E. Š. neišrašė bei neišdavė pirkėjams prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų ar sąskaitų-faktūrų. Teisminio nagrinėjimo metu E. Š. patvirtino, kad kai kuriuos automobilius pardavė nurodydamas, kad pirkėjai perka tiesiogiai iš užsienio, kadangi buvo susiformavusi tokia praktika. Taip pat nustatyta, kad automobilių „BMW 530D Touring“ ir „Subaru Legacy“ pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta kaina neatitiko realiai E. Š. gautų pajamų. Taip pat, pažeisdamas norminių teisės aktų reikalavimus, E. Š. šių realiai gautų pajamų (53 000 Lt (15350 Eurų)) neįrašė „Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“. Dėl šių nurodytų pažeidimų konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti E. Š., vykdančio individualią veiklą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31. Apelianto teiginiai, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į įstatymo reikalavimą nustatyti realiai atsiradusias pasekmes – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir pirmos instancijos teismo sprendimo turiniui.
Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnyje tokie padariniai, kaip veikos sudėties elementas, nėra numatyti. Jau minėta, kad dėl E. Š. inkriminuoto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kilę BK 222 str. 1 d. aprašyti padariniai byloje yra nustatyti. Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo veika gali būti vertinama tik kaip užtraukianti administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, aprašytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima – ir atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-222/2016, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-426/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje duomenys apie 2 iš 3 kaltinime nurodytų transporto priemonių (t. y. „BMW 530D Touring“ ir „Subaru Legacy“) pirkimo-pardavimo faktą, pinigų gavimą, jų neapskaitymą vykdant individualią veiklą, buvo gauti ne iš E. Š., kaip asmens vykdančio individualią veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentų, o atlikus ikiteisminį tyrimą, surinkus kitus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra, kadangi jis pats patvirtino, jog tuo laikotarpiu buvo parduoti tik trys automobiliai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad galėjo būti daugiau neapskaitytų finansinių operacijų, kurios iškraipo ir riboja galimybę nustatyti įmonėje gautas pajamas, yra nepagrįsti.
Dėl BK 40 str. (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) taikymo
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliaciniame skunde E. Š. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas kvalifikuoja jį kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ne pirmą kartą, dėl ko nebuvo taikytos BK 40 str. nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).
Nuteistasis apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų sutapties klausimą kelia BK 40 straipsnio taikymo kontekste, tačiau pažymėtina, kad šis klausimas aktualus ir sprendžiant dėl bausmių skyrimo bei bendrinimo. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė pritarė nuteistojo apeliacinio skundo argumentui, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau vertinimo dėl kitokio bausmių bendrinimo nepateikė.
Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu.
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad idealioji padarytų nusikalstamų veikų sutaptis gali būti konstatuota tik dėl nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotos pagal BK 202 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nes jos padarytos tuo pačiu laikotarpiu įgyvendinant tą patį nusikalstamą sumanymą, t.y. neteisėtai versliškai verstis komercine veikla. Tuo tarpu, BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku ir nors apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu gali būti siekiama išvengti mokesčių, toks siekis nėra būtinas ir šios nusikalstamos veikos požymis. Kaltinamasis E. Š. abi veikas padarė ne tuo pačiu metu ir ne tais pačiais veiksmais (neveikimu). Apgaulinga buhalterinė apskaita pasireiškė tuo, kad, turėdamas tokią pareigą, jis, kai buvo įregistravęs individualią veiklą nuo 2013-09-06 iki 2013-12-31, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje 53000 Lt (15350 EUR) pinigų sumos už 3 vnt. parduotų automobilių. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas tada, kai atsiradus pareigai jis, siekdamas išvengti mokesčių, pildant 2013 m. metinę pajamų deklaraciją pateikė žinomai neteisingus duomenis ir 2014-03-19 šią deklaraciją pateikė VMI. Vertinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 str. ir 222 str. sutapties pobūdį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-16/2014) analizuojamoje analogiškoje situacijoje patvirtinta, kad tokiu atveju šios veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmos instancijos teismo pateiktai išvadai, kad nuteistojo E. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nuosprendyje nurodytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, nuteistojo bei jo gynėjo parodymus, pažymi, kad pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Šioje byloje E. Š. 2014-08-06, 2014-10-16 apklausiamas įtariamuoju (t. 5, b.l. 98-99, 100-103) kaltu neprisipažino, o 2015-06-18 paskelbus pranešimą apie įtarimą, E. Š. apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi (t. 5, b.l. 146-150). Pirmos instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis BPK 273 str. tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu E. Š. kaltu prisipažino, duodamas parodymus nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl visų epizodų, suteikus paskutinį žodį, E. Š. parodė, kad gailisi dėl to ką padarė, tikisi, kad teismas pasigailės. Savo baigiamojoje kalboje prokurorė teigė, kad E. Š. veika pagal BK 202 str 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, pagrįsta parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, konstatavo, kad E. Š. kaltė visiškai įrodyta. E. Š. gynėjas savo baigiamojoje kalboje pritarė prokurorės išsakytai pozicijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendžiu pripažinus E. Š. kaltu dėl visų inkriminuotų straipsnių, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinus paskirtą bausmę trečdaliu, tačiau neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą. Skunde E. Š. ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 222 str. 1 d. nurodydamas, kad jis pagal šį straipsnį nuteistas nepagrįstai, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. Š. prisipažinimas buvo sąlygotas vienintelio tikslo – t.y. padėti kuo skubiau ir operatyviau išnagrinėti bylą ir joje priimti maksimaliai palankų jo atžvilgiu procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-05-07, E. Š. savo kaltę pirmą kartą pripažino tik 2015-06-08 apklausos metu, kai buvo surinkti visi įrodymai, pareikštas galutinis įtarimas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo prisipažinimas, kaip ir nurodyta jo skunde, buvo išsakytas siekiant jam maksimaliai palankaus teismo sprendimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į prokurorės išsakytą poziciją baigiamųjų kalbų metu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti E. Š. BK 40 str. nuostatas nėra pagrindo, kadangi nuteistasis ginčija savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nustatytus esminius faktus, leidžiančius jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d.
Pažymėtina, kad E. Š. neigiant savo kaltę dėl BK 222 str. 1 d. negalimas ir BK 64¹ str. nuostatų taikymas, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta labiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.