Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovui V. Z. (V. Z.), jo atstovei advokato padėjėjai Simonai Ambroziūnaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. ir atsakovės E. R. prašymus dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei E. R. ir pagal atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į šalių prašymus per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (t. 2, b. l. 224)(CPK 123 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai įteiktas (t. II, b.l. 226), prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 227-230).

Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies.

Atsakovės prašymas tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-661/2016).

Dėl ieškovo prašymo.

2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, padalintas joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis Dzūkų g. 10-5, Vilniuje, ieškovui priteisiant butą, o atsakovei iš ieškovo – 7340,35 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, priteisiant iš atsakovės ieškovui 340,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018-02-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas pakeistas, sumažinant iš ieškovo atsakovei priteistą kompensaciją iki 6088,09 Eur, priteisiant iš ieškovo atsakovei 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovui – 460,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nurodo, kad įskaičius visas Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistu sprendimu iš šalių viena kitai priteistas sumas, jis turi atsakovei sumokėti 5 298,43 Eur kompensacijos, prašo šios sumos mokėjimą išdėstyti 21 mėnesio laikotarpiui.

CPK 284 straipsnyje numatyta teismo teisė išdėstyti priimto sprendimo įvykdymą, tačiau nei ši, nei kitos įstatymo normos nesuteikia teismui teisės keisti savo priimtą sprendimą įskaitant juo priteistas sumas. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš ieškovo atsakovės naudai priteista 6088,09 Eur kompensacija ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovui - 460,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu šios sumos nebuvo įskaitytos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo atsakovei mokėtina kompensacija sudaro tik 5 298,43 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Tokiu būdu, išdėsčius tik dalies kompensacijos mokėjimą, atsakovei nebegalėtų būti išduotas vykdomasis raštas dėl neišdėstytos kompensacijos dalies, tuo tarpu ieškovas galėtų gauti vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės išieškojimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatančia teismo teisę ir savo iniciatyva išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas sprendžia dėl visos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, t.y. 6088,09 Eur, mokėjimo išdėstymo.

Ieškovas prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo iš esmės grindžia prasta turtine padėtimi, t.y. tuo, kad neturi pajamų, santaupų ar turto, kurį pardavęs galėtų sumokėti visą priteistą kompensacijos sumą iš karto.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant santuoką pats ieškovas reiškė reikalavimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį butą priteisti natūra jam, o atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Priimant 2017-02-20 teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovo atsakovei priteista 7340,35 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį nustatyta, kad ieškovo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sudaro daugiau nei 1 000 Eur per mėnesį, kad jis neturi išlaikytinių, jo mokamas kreditas bankui yra mažesnis nei 200 Eur per mėnesį, kad bankas teigiamai įvertino ieškovo galimybę sumokėti atsakovei 10 386,36 Eur neviršijančią kompensaciją (t. I, b.l. 159). Ieškovo turtinė padėtis įvertinta kaip pakankamai gera, kad jis galėtų sumokėti priteistą kompensaciją.

Po minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Byloje esančiais Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas dirba UAB „duomenys neskelbtini“, jo atlyginimas - apie 1 188 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (t. II, b.l. 234-236), apie 891 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (t. II, b.l. 185). VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. II, b. l. 188). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas butas (t. II, b. l. 187), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovui ir už kurį jis turi sumokėti atsakovei kompensaciją.

Vis dėl to iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas neturi realių galimybių iš karto sumokėti visą atsakovei priteistą kompensaciją. Jo gaunamas atlyginimas sudaro 900 Eur per mėnesį, byloje nėra duomenų apie jo turimas santaupas (nors atsakovė šią aplinkybę ginčijo, tačiau priešingų įrodymų nepateikė, išreikalauti neprašė). Akivaizdu, kad ieškovo gaunamos pajamos nėra pakankamos kompensacijai sumokėti. Ieškovui priklausantis butas priteistas jam ir pačios atsakovės prašymu, kaip ir prievolė sumokėti neišmokėta būsto kreditą, ieškovas bute gyvena, todėl buto pardavimas siekiant sumokėti kompensaciją atsakovei, neatitiktų teisingumo, protingumo principų. Pažymėtina, kad ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko pareiga asmeniškai vykdyti kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB SEB bankui, kuriam ieškovas kiekvieną mėnesį moka apie 200 Eur būsto paskolai padengti (t. 2, b. l. 189-200). Ieškovas taip pat patiria išlaidų asmeniniams poreikiams tenkinti, į bylą pateikė duomenis apie išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, kurios sudaro iki 80 Eur per mėnesį (t. II, b.l. 205-213).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų iš karto sumokėti 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteistą piniginę kompensaciją. Nors nutraukus šalių santuoką ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisus šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą bei iš ieškovo atsakovės naudai priteisus kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, atsakovė turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, sprendimui įsiteisėjus, įgyvendinti savo teises, t. y. gauti jai priteistą piniginę kompensaciją ir disponuoti jai priklausančiomis lėšomis savo nuožiūra, turi būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą, nes visos sumos sumokėjimas iš karto gali padaryti esminės žalos atsakovo turtinei padėčiai, jo gyvenimo kokybei. Kita vertus, ir pati atsakovė, prašydama padalinti butą tokiu būdu, kad jai būtų priteista kompensacija, nesigilino ir nesvarstė ieškovo galimybių tokią kompensaciją sumokėti.

Minėta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Proporcingumo principo pagalba turi būti užtikrinama ir tai, kad patenkinus ieškovo prašymą nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, atsižvelgiant į ginčo šalių esamą finansinę padėtį, apribotos atsakovės teisės ir interesai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, nebus neproporcingai pažeisti teisėti kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Atsakovė, prieštaraudama ieškovo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė, kad jos darbo užmokestis yra du kartus mažesnis nei ieškovo, atsakovės žiniomis ieškovas sąmoningai nepriėmė palikimo po tėvo mirties, blogindamas savo turtinę padėtį.

Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba UAB „duomenys neskelbtini“, jos atlyginimas sudaro vidutiniškai apie 527 Eur per mėnesį (t. II, b.l. 244-245). VĮ Regitra duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t II, b.l. 237-238). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu vis dar registruotas butas, kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui, kito jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. II, b.l. 243). Teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei ieškovo. Atsakovė gauna dvigubai mažesnį atlyginimą, neturi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto.

Teismas įvertina ir teismo posėdžio metu ieškovo patvirtintą aplinkybę, kad mirus tėvui jis įgijo teisę paveldėti dalį jo turto - ¼ dalį buto bei automobilio, tačiau palikimo nepriėmė, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo iš buto, kuriame gyvena jo motina. Nors atsižvelgtina į tai, kad realių galimybių vienu kartu išmokėti priteistą kompensaciją, priėmus nurodytą palikimą neatsirastų, nes ieškovui priklausytų tik nedidelė turto dalis, vis dėl to konstatuotina, kad ieškovas nesiekia pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų greičiau išmokėti atsakovei kompensaciją. Paminėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, jog iki 100 Eur per mėnesį išleidžia buto remontui, kas taip pat rodo jo galimybę mokėti atsakovei didesnes nei jo prašomos nustatyti kompensacijos dalis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo išdėstymas 21 mėnesio laikotarpiui pažeistų atsakovės interesus, sąžiningumo principus, šalių interesų pusiausvyrą bei teisėtų lūkesčių principą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo galimybes, gaunamų pajamų dydį ir turimus įsipareigojimus, penkiolikos mėnesių terminas yra pakankamas, kad būtų užtikrintas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas bei nebūtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

Dėl atsakovės prašymo.

2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeitus 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš atsakovės valstybės naudai priteista 460,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 237 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašo išdėstyti iš viso 697,31 Eur valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą vieneriems metams. Ieškovės atsakovės prašymui iš esmės neprieštaravo. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė dirba ir turi galimybę sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei jų mokėjimo neišdėstant, tačiau kadangi ieškovas taip pat kreipėsi dėl sprendimo išdėstymo, atsakovės prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Nustatyta, kad atsakovės atlyginimas sudaro vidutiniškai apie 527 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, turto atsakovė neturi. Atsakovė nurodė, kad nuomojasi būstą, už nuomą ir komunalines paslaugas moka 100-150 Eur per mėnesį. Nors šių aplinkybių įrodymų atsakovė nepateikė, atsižvelgiantį tai, kad nuosavo būsto ji neturi, nurodyta suma iš esmės atitinka vidutiniškai už komunalines paslaugas per mėnesį mokamas sumas, tikėtina, jog atsakovė patiria nurodytas išlaidas būstui. Be to, kaip ir kiekvienam, atsakovei reikalingos lėšos kitų jos būtinųjų poreikių tenkinimui.

Atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, t. y. gaunamo darbo užmokesčio dydį, akivaizdu, kad ji neturi galimybės sumokėti valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimo įvykdymas dalyje dėl šių išlaidų priteisimo turi būti išdėstytas, sudarant atsakovei galimybę jas sumokėti dalimis, iš esmės nepažeidžiant nei jos, nei valstybės interesų.

Prieštaravimų dėl termino, kuriam ieškovė prašo išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą nėra, todėl teismas nutaria sprendimo įvykdymą šioje dalyje išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsakovės prašymas išdėstyti 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas, iš atsakovės valstybės naudai priteistą 697,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 59,31 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, 292 straipsniais,

nutaria:

ieškovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies, atsakovės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti visiškai.

Išdėstyti 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš ieškovo priteistos 6088,09 Eur (šešių tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonių eurų 09 euro centų) dydžio kompensacijos už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę turto dalį mokėjimą penkiolikos mėnesiui laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 418,09 Eur (keturis šimtus aštuoniolika Eur 09 euro centus).

Išdėstyti 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš atsakovės valstybės naudai priteistų 697,31 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 31 euro cento) bylinėjimosi išlaidų mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 59,31 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 31 euro centą).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.