- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-201-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31187-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. I., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios A. I. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajai A. I. 1 358 Eur neturtinės ir 788,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Patvirtintas kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios A. I. susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo A. I. naudai, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 300 Eur, D. B. turi atlyginti pagal 2021 m. gegužės 17 d. sudarytą susitarimą iki 2021 m. liepos 1 d.
Nutrauktas civilinio ieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. I., už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.58 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš kelio, suko į dešinę pusę, į teritoriją, ir nedavė kelio, jam iš dešinės pusės Tilžės gatve tiesiai pėsčiųjų ir dviračio taku važiavusiam elektriniam paspirtukui, kurį vairavo A. I., ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojai A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 103 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliantė skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria visiškai tenkintas civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios A. I. civilinis ieškinys. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Atmesti civilinio ieškinio dalį dėl 1 358 Eur neturtinės ir 788,40 Eur turtinės (negautų pajamų) žalos atlyginimo priteisimo A. I. iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl negautų pajamų pripažinti A. I. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl negautų pajamų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad D. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo A. I. 3 847,89 Eur išmoką, iš kurios 3 642 Eur (6 MMA) sudaro neturtinės žalos atlyginimas, 160,89 Eur gydymo išlaidos, 45 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidos. Taip pat draudikė išmokėjo A. I. 572,28 Eur dėl paspirtuko sugadinimo. A. I. papildomai prašė teismo priteisti iš draudikės 1 358 Eur neturtinės ir 788,40 Eur turtinės (negautų pajamų) žalos atlyginimo. Teismas šiuos reikalavimus patenkino visiškai, tačiau apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
2.1. Dėl neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką Lietuvos Respublikos finansų ministras 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtino specialųjį teisės aktą –Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Jose nurodyti draudimo išmokų dydžiai yra nustatomi būtent atsižvelgiant į minėtus pagrindinius kriterijus, o sumos yra išreiškiamos MMA (minimalioji mėnesinė alga). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismai nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais dažniausiai priteisia nuo 1 500 Eur iki 4 000 Eur (ir tik išskirtiniais atvejais ši suma viršijama) neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju teismo nustatyta 5 000 Eur neturtinės žalos suma iš esmės pažeidžia teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, nukrypta nuo teisminės praktikos. Draudimui ypatingai svarbi galimybė protingai numatyti galimų žalų dydžius, nes pagal tai organizuojamas rizikos vertinimas, numatomas išmokų rezervų sudarymas ir draudimo įmokų apskaičiavimas. Be to, nagrinėjamu atveju eismo įvykio mechanizmą tyręs ekspertas Ekspertizės akte konstatavo, kad prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje elektrinio paspirtuko vairuotoja A. I., artėdama prie vietos, kurioje reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, nesumažino važiavimo greičio ir važiuodama per važiuojamąją kelio dalį susidūrė su automobiliu (atsitrenkė jo šoną), o tokie jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Todėl akivaizdu, kad šioje situacijoje yra mišrios (abipusės) kaltės požymių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Nors tai iš esmės neturi įtakos taikant baudžiamąją atsakomybę, tačiau tai turi esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę – esant abipusei kaltei žalos atlyginimo dydis įprastai yra mažinamas. Draudikės išmokėtas 3 642 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek civilinei ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką, yra teisingas ir sąžiningas. Todėl teismas turėjo atmesti civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 358 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2.2. Dėl turtinės žalos (negautų pajamų). Civilinė ieškovė nurodė, kad eismo įvykis įvyko vykstant į darbą. Teisę į ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo išmoką turi šia socialinio draudimo rūšimi draudžiami asmenys, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 ir 4 straipsniai). Šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Šiuo atveju „Sodra“ užsivedė bylą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, tačiau nepriims sprendimo tol, kol įsiteisėjusiu nuosprendžiu nebus konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. kad įvykis tikrai įvykio pakeliui į darbą. Tuo atveju, jei „Sodra“ perskaičiuos ir papildomai išmokės A. I. išmoką, tai negautų pajamų jai nesusidarys. Po nuosprendžio priėmimo gavo „Sodros“ raštą apie tai, kad išmoka A. I. bus perskaičiuota. Apie tai, kad „Sodra“ dar nepriėmė tokio sprendimo, teismas buvo informuotas ir tai nurodė nuosprendyje, tačiau vis tiek išsprendė šią civilinio ieškinio dalį. Ši nuosprendžio dalis ydinga dar ir dėl to, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, A. I. įgytų teisę į 788,40 Eur žalos atlyginimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, o „Sodrai“ perskaičiavus mokėtiną išmoką ji papildomai gautų tokią pačią sumą iš „Sodros“, kuri pateiktų regresinį reikalavimą AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, AB „(duomenys neskelbtini)“ už negautas pajamas turėtų mokėti dvigubai: vieną kartą A. I., kitą kartą „Sodrai“. Todėl teismas turėjo pripažinti civilinei ieškovei teisę į šio civilinio ieškinio reikalavimo patenkinimą ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). AB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi informaciją apie papildomas „Sodros“ išmokas, taip pat nustatys, ar susidaro civilinei ieškovei negautų pajamų, tuo atveju jei jų susidarytų, papildomą išmoką mokėtų ne ginčo tvarka ir labiausiai tikėtina, kad civilinio ginčo neliktų.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Sutinka su apeliantės prašymu, kad būtų panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajai A. I. 788,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl negautų pajamų dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Mano, kad nukentėjusiajai priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus bei esamą teismų praktiką. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė A. I. likusią neišmokėtą 1 358 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pritaria apeliantės argumentams, jog kol neįsiteisėjo nuosprendis ir „Sodra“ nepriėmė sprendimo, kad įvykis tikrai įvyko pakeliui į darbą, AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus A. I. nuosprendžiu priteistą 788,40 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, ji įgytų teisę gauti dvigubai didesnę šių negautų pajamų sumą.
4. Nukentėjusioji A. I. ir jos atstovas advokatas Viačeslav Žarkov atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo priteisti iš apeliantės nukentėjusiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Nurodo, kad civilinės atsakovės prievolė dėl kaltinamojo padarytos žalos atlyginimo grindžiama įstatymu, todėl jai tenka pareiga atlyginti nukentėjusiosios patirtus nuostolius. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismai nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais dažniausiai priteisia nuo 1 500 Eur iki 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (ir tik išskirtiniais atvejais ši suma viršijama). Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus. Kiekvienoje byloje teisingą piniginę kompensaciją lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybės. Teismas atsižvelgė į tai, jog dėl patirtų sužalojimų A. I. buvo atlikta operacija, po operacijos jai buvo atliekama reabilitacija, dėl patirtų sužalojimų ji beveik 4 mėnesius buvo nedarbinga. A. I. yra vieniša motina, kuriai, nepaisant patirtų sužalojimų, rankos judėjimo apribojimų ir apsitarnavimo funkcijos sumažėjimo, reikėjo prižiūrėti save ir nepilnametį vaiką. Dėl patirtų sužalojimų A. I. patyrė labai didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, jai buvo taikomas pakankamai ilgas ir sudėtingas gydymas, nebuvo galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat teismas įvertino ir pačios nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie jos bendrą savijautą po eismo įvykio, apie iš dalies pagerėjusias rankos judėjimo funkcijas.
4.2. Vartojimų kainų lygis nuo 2010 m. iki 2021 gerokai pasikeitė, 1 MMA lygis išaugo nuo 231 Eur (800 Lt) iki 662 Eur. Todėl taikyti 2010 m. teismo praktiką dabartinei teisinei situacijai būtų neteisinga, o nukentėjusiosios atžvilgiu nesąžininga. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnyje, o atsakovė remiasi savo nustatyta neturtinės žalos nustatyto metodika, kuri yra rekomendacinio pobūdžio tesės aktas ir teismui nėra privaloma, šio akto pagrindu gali būti atlyginti tik minimalūs neturtiniai praradimai. Rekomendacijų 6 punktas numato, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Akivaizdu, kad rekomendacijos net nenumato objektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnyje reglamentuotus, o pati metodika neleidžia pasiekti atlygintino neturtinės žalos dydžio, kuris numatytas minėto įstatymo 11 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
5. Apeliantė prašo atmesti civilinio ieškinio dalį, kuria nukentėjusiajai A. I. iš draudikės priteistas 1 358 Eur neturtinės žalos atlyginimas. AB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra išmokėjusi nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos atlyginimo – 3 642 Eur, todėl papildomai priteistą 1 358 Eur neturtinės žalos sumą vertina kaip pažeidžiančią teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus, o iš viso A. I. nustatytą 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį vertina kaip neatitinkantį teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, tokiai apeliantės pozicijai nepritaria.
6. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
7. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
8. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
9. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatant nukentėjusiajai A. I. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo motyvuose dėl neturtinės žalos dydžio yra išdėstyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgė, o būtent – pagrįstai vertino A. I. patirtų sužalojimų mastą, gydymosi laiką, dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą jos gydymą, reabilitaciją. Be to, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. I. įvykio metu ir dabar viena augina 15 metų sūnų, kuris ja turėjo rūpintis, o dėl rankos sužalojimo dabar ranka neturi ankstesnės jėgos, A. I. yra bedarbė ir dėl nevisiškai funkcionuojančios rankos jai sunku susirasti darbą. Iki sužalojimo A. I. dirbo formuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teismas kartu pagrįstai vadovavosi proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais bei esama teismų praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad draudikė yra atlyginusi nukentėjusiajai 3 642 Eur neturtinės žalos, padarė teisingą išvadą, jog A. I. prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju nėra per didelis, ir jai pagrįstai priteisė likusią neišmokėtą neturtinės žalos sumą – 1 358 Eur.
10. Todėl nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad teismas neindividualizavo nukentėjusiosios neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, laikėsi tiek BPK, tiek CK normų reikalavimų, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Beje, apeliantė nepateikė nė vieno teisminės praktikos pavyzdžio, kuris leistų teisėjų kolegijai suabejoti, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai priteista iš viso 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra nustatyta neobjektyviai. Iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, Nr. 2K-181-507/2016, Nr. 2K-459-511/2015, Nr. 2K-252-677/2015 ir kt.).
11. Protingas, nedidelis nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta socialiniam teisingumui atkurti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį A. I. sužalojimo atveju, apylinkės teismas, be kita ko, įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį – kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje atsirado griūnant ant ištiestos rankos, remiantis delnu, lūžo kairės pusės devintas šonkaulis, o dėl stipinkaulio lūžio išsivystė riešo sąnario kontraktūra, trukmę – stacionare gulėjo 5 paras, taikyta reabilitacija, beveik 4 mėnesius išbuvo nedarbinga, pasveikimo galimybę –tęsiamas gydymas, reabilitacija, jos turėtų galimybių praradimą – neteko jėgos rankoje. Taigi matyti, kad A. I. sužalojimo pasekmės neišnyko, išliks dar pakankamai ilgą laiką, jų pašalinimo laikas yra ilgesnis.
12. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai A. I. nustatytas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis koreliuoja su teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir nėra per didelis. Todėl skundžiama nuosprendžio dalis, kuria A. I. iš draudikės priteista 1 358 Eur šios žalos atlyginimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl negautų pajamų
13. Apeliantė teigia, kad už negautas pajamas ji turėtų mokėti dvigubai, pirmą kartą A. I. pagal skundžiamą nuosprendį, antrą kartą – „Sodrai“, kai „Sodra“ ateityje priims sprendimą dėl likusios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo A. I., įvykį pripažinus draudžiamuoju, t. y. įvykusiu pakeliui į nukentėjusiosios darbą, ir regresuos į draudikę. Tačiau apygardos teismas tokius apeliantės samprotavimus vertina kaip juridiškai nepagrįstas ir nederančius su visiško nuostolių atlyginimo principu.
14. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Šiuo atveju laukti apeliantės nurodyto „Sodros“ sprendimo nėra pagrindo. Toks delsimas pažeistų nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių principą. Jai nusikaltimu padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visiškai ir operatyviai. Įsigaliojus nuosprendžiui, „Sodrai“ neliks būtinybės realizuoti regreso teisės į draudikę CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme.
15. Nukentėjusioji A. I. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš draudikės 788,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro jos negautos pajamos dėl nedarbingumo, turėto laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., ir šį reikalavimą pagrindė leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Tuo leidžia įsitikinti byloje esantys A. I. gauto darbo užmokesčio iki eismo įvykio duomenys, taip pat duomenys apie „Sodros“ išmokėtas išmokas bei patikslintame civiliniame ieškinyje teisingai apskaičiuota 788,40 Eur dydžio negautų pajamų suma (722,70 Eur (turėtas darbo užmokestis atskaičius mokesčius) – 525,60 Eur = 197,10 Eur (darbo užmokesčio skirtumas); 197,10 Eur x 4 mėn. (nedarbingumo) = 788,40 Eur) (t. 2, b. l. 139, 140–144, 146–147, 149–150, 155, 199).
16. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog A. I. negavo pajamų dėl D. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, o būtent beveik 4 mėnesius buvo nedarbinga ir jai buvo išmokėta tik 62,8 procento jos darbo užmokestį atitinkanti nedarbingumo išmoka. Esant visoms civilinės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė A. I. 788,40 Eur negautų pajamų sumą iš draudikės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės bei prokuratūros argumentai dėl to, kad teismas turėjo pripažinti civilinei ieškovei teisę į šio civilinio ieškinio reikalavimo dėl aptartų negautų pajamų patenkinimą ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Nukentėjusiosios A. I. atstovo advokato prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl kolegija neturi pagrindo spręsti dėl šių išlaidų jai priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.