Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-1777-952/2023 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei M. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. V. ieškiniu prašo nustatyti K. V. bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukros M. V. auklėjime tvarką: Kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., dukra būna tėvo žinioje, o tėvas užtikrina tinkamą ir saugią aplinką viso bendravimo ir nakvynės metu; Neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 31 dieną K. V. dukrą pasiima 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su ja iki sekančios dienos 12 val. pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą; Porinių metų gruodžio 25 d. K. V. dukrą pasiima 10 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su ja iki gruodžio 27 dienos, 12 val. pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą; Kiekvieną vasarą K. V. atostogų metu, 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, dukra būna pas tėvą jo žinioje, dukrą pasiimant pirmadienį 10 val. ryto iš jos gyvenamosios vietos ir ją gražinant į gyvenamąją vietą iki kito pirmadienio 11 val., K. V. iš anksto perspėjant M. K. prieš mėnesį apie konkretų savo vasaros atostogų laiką. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) dukra nuo 10 val. iki 19 val. praleidžia su tėvu; Kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) dukra praleidžia su motina; Tėvas turi teisę dalyvauti dukros gimtadieniuose, o mama įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą vaiko tėvui pranešti iki gimimo dienos šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko motina įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko tėvui. Vaikui susirgus, motina turi nedelsiant informuoti tėvą apie dukros sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti sekančią K. V. bendravimo su nepilnamete dukra M. V. tvarką: kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 19 val., dukra būna tėvo žinioje, o tėvas užtikrina tinkamą ir saugią aplinką viso bendravimo metu.

3. Nurodė, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio atsakovė nutraukė santykius su ieškovu ir su dukra M. V. išvyko gyventi pas savo mamą. Šalims gyvenant atskirai ieškovas deda pastangas bendrauti ir rūpintis dukra, tačiau atsakovė tam trukdo. Šalims gyvenant atskirai, atsakovė leido ieškovui dukrą pamatyti ir su ja pabendrauti tik keletą kartų. Atsakovė neužtikrina, kad vaiko tėvas galėtų numatytu laiku bendrauti su dukra, rūpintis ja, prižiūrėti, auklėti ir mokyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartimi teismas ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė laikiną ieškovo K. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V., tvarką, nustatant, kad ieškovas K. V. iki sprendimo prirėmimo ir įsiteisėjimo dienos bendrauja su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 19 val., dukra būna tėvo žinioje, o tėvas užtikrina tinkamą ir saugią aplinką viso bendravimo metu.

5. Teismas įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas gyvenant kartu su atsakove praleisdavo daug laiko kartu su dukra, buvo tėvystės atostogose, o šalims negyvenant kartu, taip pat jis matydavosi ir bendraudavo su dukra, kad vaiko ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, kad nesant nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, atsakovė kliudo ieškovui susitikti su dukra ir betarpiškai bendrauti, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje, todėl nebuvo pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo neišklausius kitos šalies ir išvadą teikiančios institucijos. Teismo nutartis padarė žalą, kadangi vaiko motina buvo pastatyta prieš faktą, kad po paros laiko turės perduoti savo dvimetį vaiką, ir jis nuo motinos bus atskirtas 9 valandas. Vaikas yra iki šiol maitinamas krūtimi. Vaikas tiek ilgai be motinos nėra buvęs ir tokia situacija tiek vaikui, tiek pačiai vaiko motinai galėjo būti stresinė.

6.2. Teismas nevertino visų faktinių aplinkybių ir įrodymų pagrįstumų dėl laikinųjų apsaugos taikymo ir neatsižvelgė į vaiko interesus, vadovavosi išimtinai tik ieškovo paaiškinimu, kad pradėjus gyventi skyriumi atsakovė nesudarė ieškovui galimybės bendrauti ir matytis su savo dukra. Pats ieškovas nurodo, kad net ir šalims negyvenant kartu, jis matydavosi ir bendraudavo su dukra, iš to seka, kad vaiko su tėvu bendravimas vyko, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

6.3. Vaiko bendravimas su tėvu vykdavo kas antrą savaitgalį, tėvas su vaiku bendraudavo Šeduvoje, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, dienos režimą bei suplanuotą užimtumą. Ieškovas norėdavo vaiką išsigabenti į savo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, tačiau atsakovė su tuo nesutikdavo, nes vaikas yra labai prisirišęs prie motinos, jam du metukai, jo kalba dar nėra aiški, kalba žodžių trumpiniais. Ieškovas su vaiku bendraudavo kas antrą savaitgalį, dažniausiai žaidimų forma, todėl ne visada supranta, ką nori pasakyti dukra, todėl motina baiminosi, kad vaiko atskyrimas nuo motinos gali sukelti stresą.

6.4. Iš nutarties nėra aišku, kaip bus objektyviai įgyvendintas įpareigojimas tėvui užtikrinti vaikui tinkamą ir saugią aplinką viso bendravimo metu. Teismui skundžiama nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas pasiėmė dukrą ir išvyko. Ieškovas neinformavo atsakovės apie tai, kur vaikas ir kokiomis sąlygomis bus tėvo žinioje. Vaikas sugrįžęs iš tėvo susirgo, dėl to, kad tėvas neužtikrino tinkamos aplinkos vaikui. Nebuvo sudaryta galimybių šios situacijos patikrinti atsakingoms valstybinėms institucijoms.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

7.1. Atsakovė klaidingai nurodė, kad ieškovas su dukra bendraudavo kas antrą savaitgalį, nes atsakovė rasdavo priežasčių, dėl kurių ieškovo ir dukros pasimatymai neįvykdavo. Atsakovė atsisakė su ieškovu bendrauti vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais ir nebendrauja iki šiol. Visi klausimai susiję su vaiku sprendžiami su vaiko močiute, t. y. atsakovės motina.

7.2. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovas dvi dienas bendravo su dukra. Mergaitė buvo linksma, jautėsi puikiai, noriai valgė, miegojo, neslogavo, todėl kelia abejonių gydytojo pažyma, kurioje nurodoma, kad dukra susirgo po apsilankymo pas tėvą.

7.3. Akivaizdu, jog reikalingas kuo dažnesnis tėvo ir dukros bendravimas, nes tokio amžiaus vaikas turi kuo dažniau būti su skyriumi gyvenančiu tėvu tam, kad nesusilpnėtų tarp jų esantis socialinis ryšys. Atsakovė deda visas pastangas, jog ryšys tarp tėvo ir dukros silpnėtų, siekia nusisavinti dukrą kaip kokį daiktą. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka tiek tėvo, tiek mažametės dukros interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Apeliantė iš esmės nesutikdama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių, nepateikė duomenų, kurias tirti ir įvertinti būtų reikalingas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. sausio 30 d. medicininius duomenis apie nepilnamečio vaiko M. V. sveikatą.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių dukros laikinos bendravimo tvarkos klausimas bei tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovei ir atsakovė negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini.

13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnametės dukters laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl atsakovės teisės būti išklausytai

14. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė atsakovės procesines teises, kadangi išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišklausęs priešingos šalies ir vaiko teisių institucijos.

15. CPK 147 straipsnyje be kita ko numatyta, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

16. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismui nėra įtvirtinta pareiga informuoti priešingą šalį ir išklausyti jos nuomonę dėl pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo bei privalomai prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl net ir nepranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nelaikytinas civilinio proceso teisės normų pažeidimu.

17. Nors apeliantė nebuvo teismo informuota apie sprendžiamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliantė buvo tinkamai informuota, kad priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo teisę būti išklausytai, pareikšti argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realizavo paduodama atskirąjį skundą, o apeliacinės instancijos teismas žemiau nurodytais motyvais pasisakys dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ne) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

18. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

19. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

20. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka padarė žalą, kadangi dviejų metų vaikas yra maitinamas krūtimi ir nuo motinos bus atskirtas 9 valandas, tiek vaikui, tiek pačiai vaiko motinai situacija galėjo sukelti stresą, kadangi vaikas neįpratęs tiek ilgai būti atskirai nuo motinos.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką atsižvelgė į vaiko amžių, įvertino prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Nors apeliantė prieštarauja vaiko bendravimui su tėvu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas darytų žalą vaikui, ar kad bendravimas su tėvu vaikui keltų įtampą, vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, jokių duomenų byloje nepateikta. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai teigia, kad tokio amžiaus vaikui svarbu kuo daugiau laiko praleisti kartu su tėvu, kad būtų išsaugotas tėvo ir vaiko ryšys. Tėvas turi pareigą pasirūpinti vaiku atitinkamai atsižvelgiant į jo amžių ir vaiko poreikius. Byloje nepateikta duomenų, kad tėvas negali tinkamai pasirūpinti dukra.

24. Apeliantė teigia, kad nėra aišku kaip bus objektyviai įgyvendintas teismo įpareigojimas ieškovui užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikui, be to teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgė tik į ieškovo interesus. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko interesus bendrauti su tėvu, taip pat tėvo teisę bendrauti su dukra. Tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Apeliantė atskirajame skunde prašydama atmesti ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nepateikė jokių argumentų, pasiūlymų dėl laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos. Pažymėtina, kad draudimas tėvui bendrauti su vaiku iš esmės pažeidžia vaiko interesus.

25. Apeliantė skunde nurodė aplinkybę, kad dukra po bendravimo su tėvu susirgo, dėl to, kad ieškovas netinkamai rūpinosi dukra ir neužtikrino saugios aplinkos vaikui. Iš apeliantės pateiktų 2023 m. sausio 30 d. medicininių duomenų apie nepilnametės dukros M. V. sveikatą, matyti, kad vaiko sveikatos pablogėjimą galimai lėmė ne netinkamos buvimo kartu su tėvu sąlygos ar nesaugi aplinka, o žiemos metų laikui būdingos oro sąlygos, temperatūrų kaita patenkant iš šiltos aplinkos į vėsesnę. Teismo vertinimu susirgimo priežasčių gali būti įvairių, esant permainingoms oro sąlygoms, kitiems veiksniams, šalių dukra gali susirgti ir būdama su motina, tačiau pats faktas savaime nereiškia, kad tas tėvas, ar motina su kuriuo vaikas tuo metu buvo neužtikrina saugios aplinkos vaikui, juo nesirūpina ir pan. Todėl atsižvelgiant į pateiktus medicininius duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendraudamas su dukra ieškovas neužtikrino vaikui tinkamos aplinkos, netinkamai rūpinosi dukra.

26. Pažymėtina, kad šalys turi pareigą atsižvelgti į vaiko poreikius, tinkamai pasirūpinti vaiku, tuo tikslu bendrauti tarpusavyje, įvertinti ir jau minėtas aplinkybes dėl oro sąlygų, vaiko apsirengimo ir kitas, kad sudaryti vaikui kuo palankesnes sąlygas jo gerai savijautai, vaiko interesais vengti konfliktų ir pan., nes už vaiko priežiūrą, ugdymą ir kita yra atsakingi abu tėvai. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

27. Kasacinis teismas, apibendrinęs praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

28. Šiuo atveju vaikas išreikšti nuomonės negali nes sprendžiama dėl bendravimo su mažamete dukra M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgtina į vaiko santykį su tėvu bei vertintini vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje. Byloje nepateikta duomenų, kad tėvo bendravimas su dukra turėtų neigiamą įtaką vaiko interesams. Be to, pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išsprendžiami ieškinio reikalavimai iš esmės, laikina bendravimo tvarka nustatoma siekiant iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti situaciją, užtikrinant pakankamą skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Iš pateiktų į bylą duomenų bei apeliantės argumentų nėra pagrindo spręsti, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia šalių dukters interesus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką nėra teisinio pagrindo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

30. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, ir šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Taikytos priemonės užtikrina ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.