Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. L. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. L. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota trečiajam asmeniui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausanti transporto priemonė Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 26 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 7, 10 punktais, J. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nevartoti ir neturėti su savimi psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo Tarnyboje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į J. L. bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 2 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos J. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, G. N. priklausančio automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinis skundas yra tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Jonas Selilionis pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nuteistajam J. L. netinkamai paskirtos bausmės už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmę pagal BK 243 straipsnį netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nustatančias arešto bausmės termino ribas, todėl paskyrė jų neatitinkančią bausmę. Atsižvelgiant į tai, ši Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalis keistina.

Dėl bausmės

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu J. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – 90 parų arešto bausmė.

10. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, sprendžiant dėl J. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, įvertinta tai, kad J. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Be to, įvertinta ir tai, kad J. L. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, padarytas vairuojant tą pačią transporto priemonę, kuri priklauso J. L. sugyventinei G. N., nedirbantis, baustas administracine tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas). Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, kurias vertinti įpareigoja baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

11. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. L. skiriant tik griežčiausias iš BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes, atitinkamai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę. J. L. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo ir nebuvo veiksmingos, tad švelnesnės bausmės paskyrimas J. L. neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmės dydžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas skyrė 90 parų arešto bausmę, tuo tarpu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą skirtina nuo 10 iki 45 parų arešto. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), J. L. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės dydis negalėjo viršyti 45 parų. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas 90 parų areštą netinkamai taikė BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio nuosprendžio 10-11 punktuose aptartas aplinkybes, iš naujo skiria bausmę J. L. už BK 243 straipsnyje numatytą padarytą nusikalstamą veiką – areštą, maksimaliam įstatyme numatytam terminui – 45 paras.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendyje nurodytomis ir taikytomis J. L. paskirtų bausmių bendrinimo taisyklėmis. Taikant tas pačias nuostatas ir bausmių bendrinimo taisykles bendrinamos šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės, t. y. griežtesne, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnę, šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį paskirtą 45 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, keičiama laisvės atėmimo bausme, ir J. L. paskiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

14. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 13 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-06450, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo J. L. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 122,92 EUR.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

16. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjas nuteistajam buvo skirtas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo J. L. valios. Nors baudžiamoji byla apygardos teisme buvo nagrinėjama pagal vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kuris tenkinamas, tačiau nuteistajam šiuo nuosprendžiu yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga iš nuteistojo J. L. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 122,92 EUR išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir J. L. paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 122,92 EUR iš nuteistojo J. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.