Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. N.-T. ir J. T. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Bublys, išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Su tokia (rašte nurodyta) NŽT pozicija ir antstolio patvarkymu pareiškėjai nesutiko. Akcentavo, kad NŽT byloje dalyvauja nuo pat pradžių ir nė vieno antstolio veiksmo neskundė, priešingai, leido atlikti sklypo vertinimą, už kurį iš pareiškėjos (skolininkės) bus išieškoti pinigai ir taip dar labiau pabloginta jos situacija. Pareiškėjai laikė NŽT veiksmus prieštaraujančiais protingumo, ekonomiškumo, kooperacijos ir teisingumo principams. Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT nepateikė jokių įrodymų, jog skolininkų pasiūlytam pirkėjui negaliotų kokios nors sutarties sąlygos ar kad pirkėjas trukdytų įvykdyti pačią sutartį. Paaiškino, jog turto vertintojas įsiterpusį žemės sklypą įvertino kaip vieną atskirą turtinį vienetą. Dėl to prašė 2023 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. S-23-42-25158 panaikinti, o nepagrįstą NŽT prašymą atmesti.

4. Antstolis Andrius Bublys 2023 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. S-23-42-28531 pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Antstolis nurodė, kad skolininkai, įsigydami žemės sklypą, jį įgijo iš valstybės su tam tikrais apribojimais, t. y. įsipareigojo per 10 metų išsimokėti, taip pat išsimokėję įsipareigojo per 6 mėn. sujungti žemės sklypą su pagrindiniu žemės sklypu, tačiau sutarties sąlygų tinkamai neįvykdė. Antstolis teigė, kad šiuo metu yra sprendžiami žemės sklypo grąžinimo valstybei ir sutarties nutraukimo klausimai, todėl turto realizavimas parduodant jį skolininkų pasiūlytam pirkėjui pažeistų valstybės interesus. Be to, būtų realizuotas turtas, kuris skolininkams neįvykdžius sąlygų turėtų atitekti valstybei.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

7. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įteikiant 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Vykdomosios bylos Nr. 0042/22/01239 duomenimis nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdo vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis mokėti palūkanomis išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą, kurį 2020 m. gegužės 28 d. išdavė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė, dėl 7 616,31 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų O. N.-T. ir J. T. išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos naudai. 2022 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktu (patikslinančiu) Nr. 0042/22/01239PAT antstolis areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-42-21707 dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis nustatė, kad skolininkams priklausančio turto, t. y. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3,72 a, rinkos vertė sudaro 930 Eur. 2023 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-23-42-23814, kuriuo patenkino skolininkų prašymą ir leido parduoti areštuotą turtą už eksperto nustatytą rinkos vertę (930 Eur) skolininkų pasiūlytam pirkėjui I. N.

9. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 21 d. pateikė antstoliui raštą Nr. 48SD-(14.48.136E.), kuriuo prašė neperleisti ginčo žemės sklypo skolininkų pasiūlytam pirkėjui. Šį savo raštą (prašymą) NŽT grindė tuo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), O. N.-T. kartu su sutuoktiniu J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise išsimokėtinai per 10 metų laikotarpį parduotas įsiterpęs 372 kv. m. žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, siekiant jį sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali kaip atskiras turtinis vienetas būti perleistas skolininkų pasirinktam pirkėjui. Minėtame rašte NŽT teigė, jog ketina siūlyti O. N.-T. ir J. T. panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį administracine tvarka, o jiems nesutikus – kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir įsiterpusio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei. Atitinkamai, antstolis, atsižvelgdamas į tokią NŽT poziciją, 2023 m. liepos 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-42-25158, kuriuo panaikino 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą Nr. S-23-42-23814 dėl pasiūlyto pirkėjo, t. y. netenkino skolininkų prašymo leisti parduoti areštuotą turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,72 a, už eksperto nustatytą rinkos vertę I. N.

10. Pareiškėjai su 2023 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-23-42-25158 nesutiko. Vertino, kad NŽT veiksmai prieštarauja protingumo, ekonomiškumo, kooperacijos ir teisingumo principams, nes: a) valstybinės žemės patikėtinė niekada neteikė skundų nei dėl turto arešto, nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl varžytinių; leido atlikti sklypo vertinimą, už kurį iš pareiškėjos bus išieškoti pinigai; b) NŽT nepateikė įrodymų, kad skolininkų pasiūlytam pirkėjui negaliotų kokios nors sutarties sąlygos ar kad pirkėjas trukdytų įvykdyti sutartį; c) turto vertintojas įsiterpusį žemės sklypą įvertino kaip vieną atskirą turtinį vienetą; d) vykdymo procesas yra beveik baigtas, liko paskutinė stadija, o NŽT leido vykdyti vykdomąją bylą ir nepadengė savo veiksmais padarytos būsimos žalos. NŽT prašymą neperleisti žemės sklypo skolininkų pasirinktam pirkėjui pareiškėjai laikė nepagrįstu, o antstolio patvarkymą Nr. S-23-42-25158 – neteisėtu.

11. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga, siekiant vykdymo tikslų, atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

13. CPK 704 straipsnio, reglamentuojančio skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, 1 dalyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtu aspektu yra pažymėjęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008).

14. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui pripažinimo negaliojančiu pagrindas – jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte taip pat nustatyta, kad turto pardavimo be varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

15. Nagrinėjamu atveju iš išieškotojos NŽT pateiktos informacijos matyti, kad ginčo žemės sklypas skolininkams O. N.-T. ir J. T. buvo parduotas su sąlyga, kad per 6 mėn. nuo 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pirkėjai (skolininkai) sujungs įsiterpusį 372 kv. m. žemės sklypą su pagrindiniu 2 502 kv. m. žemės sklypu į vieną 2 874 kv. m. žemės sklypą. Pareiškėjai neneigė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad šio įsipareigojimo jie (pareiškėjai, skolininkai) neįvykdė. Pareiškėjams nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, išieškotoja NŽT antstoliui pateiktame rašte (prašyme), kaip jau minėta, nurodė, jog ketina siūlyti O. N.-T. ir J. T. panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį administracine tvarka, o jiems nesutikus – kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir įsiterpusio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei. Kitaip tariant, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiu, nusprendė inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.

16. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, susiklostė situacija, kai bent jau šioje vykdymo proceso stadijoje ginčo žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negali būti realizuotas. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar į šį žemės sklypą, atsižvelgiant į jam taikomus apribojimus, gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, t. y. ar žemės sklypas, kaip atskiras (savarankiškas) turtinis vienetas, gali būti realizuojamas priverstine tvarka vykdymo procese. Paskui įvertinta, ar išieškotojai sprendžiant ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo klausimą, apskritai yra galimas išieškojimas pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. ar išieškotojai įgyvendinus teisę nutraukti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir sugrąžinus sklypą valstybės nuosavybėn, ieškovei išliks reikalavimo teisė skolininkų atžvilgiu dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjų skundo jame išdėstytais motyvais pagrindo nėra (CPK 176-179 straipsniai). Laikytina, jog antstolis, siekdamas užtikrinti vykdymo procese sudaromų sandorių teisėtumą, dalyvaujančių vykdymo procese asmenų teisėtus interesus, pagrįstai panaikino 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-23-42-23814. Todėl jo veiksmuose nenustačius įstatymų pažeidimų, pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų O. N.-T. ir J. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Bublys, išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.