Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-166-1121/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-15
Bylos Nr.: AN2-166-1121/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00060-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Paulius Veršekys
Pažeidėjas: A. T.
Advokatai: Ugnius Pėdnyčia

Kategorijos

8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-166-1121/2025

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00060-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.12; 22.11.10; 22.11.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2024 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą A. T. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. T., būdamas UAB „S.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „S.“ neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir nuo 2021 m. spalio 25 d. (PVM nepriemoka) ir nuo 2022 m. birželio 30 d. (pelno mokesčio nepriemoka) turi susidariusią 17 590 Eur mokestinę nepriemoką (0,19 Eur pelno mokestis ir 17 589,81 Eur pridėtinės vertės mokestis) VMI, pažeidė kreditorės VMI teises, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. iš Bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo lėšas atsiskaitymams su kitais žemesnės eilės kreditoriais: 2023 m. vasario 3 d. 617,66 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. kovo 14 d. 746,24 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. kovo 29 d. 878,00 Eur atsiskaitymas UAB „St.“; 2023 m. balandžio 3 d. 810,00 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. balandžio 15 d. 208,64 Eur atsiskaitymas UAB „T.“; 2023 m. gegužės 12 d. 810,00 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. birželio 19 d. 810,00 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. birželio 27 d. 150,00 Eur atsiskaitymas M. Vilnius; 2023 m. liepos 14 d. 808,00 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. liepos 17 d. 277,89 Eur atsiskaitymas UAB „T.“; 2023 m. liepos 18 d. 173,39 Eur atsiskaitymas K. S. L.; 2023 m. liepos 26 d. 319,30 Eur atsiskaitymas UAB „L.“; 2023 m. rugpjūčio 7 d. 617,66 Eur atsiskaitymas A. T.; 2023 m. rugpjūčio 7 d. 617,66 Eur atsiskaitymas O. T.; 2023 m. rugpjūčio 11 d. 110,78 Eur atsiskaitymas degalinei „J.“; 2023 m. rugpjūčio 14 d. 157,50 Eur atsiskaitymas UAB „G.“; 2023 m. rugpjūčio 15 d. 95,04 Eur atsiskaitymas degalinė „E.“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. A. T. nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikyti. Remiantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, teigiama, kad nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. visus mokėjimus vykdė ne A. T., o UAB „S.“ buhalterė, kuri savarankiškai tvarkė finansinius atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Teigiama, kad vien vadovo pareigų statusas savaime nesuponuoja administracinės atsakomybės, be kita ko, vadovas turi teisę dalį funkcijų deleguoti atsakingiems darbuotojams (pavyzdžiui, buhalterei).

3.2. Apygardos teismui nusprendus, kad A. T. yra tinkamas subjektas ANK 120 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, jo veiksmuose nėra subjektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. UAB „S.“ dar 2023 rugpjūčio 23 d. parengė VMI sistemoje prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau minėto prašymo dėl UAB „S.“ buhalterės neapsižiūrėjimo / VMI sistemos netobulumo, prašymas nebuvo galutinai pateiktas. Be to, VMI darbuotoja, nuolatos komunikavusi su UAB „S.“ telefonu ir el. paštu, net matant, kad įmonė, tikėtinai netyčia iki galo nepateikė prašymo nepriemokai išdėstyti, nei telefonu, nei el. paštu nesusisiekė nei su apeliantu, nei su UAB „S.“ buhaltere. Dėl to, pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto kaltę, privalėjo atsižvelgi į susiklosčiusią situaciją, ar šią situaciją apeliantas galėjo numatyti ir kontroliuoti, ar galėjo, ir jeigu galėjo, tai kokius veiksmus galėjo atlikti, kad jos išvengtų.

3.3. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nevertinta, kad VMI 2021 m. sprendimu nepripažino pareigos UAB „S.“ registruotis PVM mokėtoja, o taip pat faktą, jog buvo teikiamas prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo – šios aplinkybės eliminuoja subjektyvųjį požymį – A. T. tyčią įvykdyti nusižengimą. Pažymima, kad nurodytos aplinkybės, kad UAB „S.“ bandymai įsiregistruoti PVM mokėtoju ir buhalterės prašymas VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, įrodo, kad nebuvo siekiama neatsiskaityti su VMI. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad buhalterės veiksmai ar klaidos nėra pagrindas kilti vadovo atsakomybei, juolab, jog A. T. sužinojus apie mokestinę nepriemoką, jis nurodė nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrinti visų subjektų interesai bei tinkamai įvykdytos finansinės prievolės. Šiuo atveju VMI nesiėmė jokių veiksmų – nesusisiekė su įmone ar buhaltere, nesuteikė galimybės ištaisyti klaidą ir taip tinkamai pateikti prašymą, netenkino prašymo įregistruoti įmonę PVM mokėtoja, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams.

3.4. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „S.“ prašymą VMI pateikė dar 2021 m. rugpjūčio 4 d., o 2021 m. rugpjūčio 20 d. gavo neigiamą sprendimą – įmonę PVM mokėtoja įregistruoti atsisakyta. Tuo tarpu VMI pareiškime teigia, kad PVM mokestį UAB „S.“ turėjo skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptas dėmesys, kad UAB „S.“ pranešimą iš VMI apie prievolę registruotis PVM mokėtoja gavo tik 2023 m. rugpjūčio 17 d., nors, pareiškime VMI nurodo, kad tokią prievolę UAB „S.“ turėjo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Be to, VMI pareiškime nutylėjo aplinkybę, kad Bendrovei buvo pateiktas VMI pranešimas apie nesumokėtus mokesčius ir planuojamą 4 423,43 Eur išieškojimą sumai tik 2023 m. rugpjūčio 17 d.

3.5. Nors, UAB „S.“ atlikti mokėjimai turi išorinių teisės pažeidimo požymių, tačiau neturi būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės. Pagal bylos medžiagą, iš viso buvo atlikta septyniolika pavedimų, tačiau net aštuoni pavedimai yra atlyginimai įmonės darbuotojams. Likusi dalis mokėjimų laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo atliekami įmonės partneriams ir šių sumų sumokėjimas įmonės veiklai buvo itin svarbus, nes be paslaugų, už kurias buvo sumokėta, Bendrovė nebūtų galėjusi tinkamai vykdyti savo veiklos, iš kurios gaunamos pajamos.

3.6. Nurodoma, kad panašios aplinkybės buvo konstatuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020, t. y. padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės vadovas kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, VMI atstovė prašo A. T. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat, jog vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, teigiama, kad Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.2. ANK 120 straipsnio 1 dalies teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teisių pažeidimus. Būtent CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

4.3. 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „S.“ Mano VMI portale buvo pradėtas ruošti dokumentas „Prašymas sudaryti / pakeisti mokestinės paskolos sutartį“, tačiau minėtas prašymas nebuvo patvirtintas ir elektroninė paslauga „Mokestinės paskolos sutarties sudarymas“ nebuvo užsakyta, atitinkamai prašymas mokesčių administratoriui nebuvo pateiktas. Apie nebaigtą ruošti dokumentą UAB „S.“ buvo informuota Mano VMI portale bei el. paštu (duomenys neskelbtini), taigi apeliacinio skundo teiginys, kad VMI neinformavo UAB „S.“ apie tai, kad prašymas nėra galutinai pateiktas, yra nepagrįstas. Pažymima ir tai, kad prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį buvo pradėtas ruošti 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po pareiškime nurodytų atsiskaitymų kreditoriams padarymo, taigi ši aplinkybė negali būti vertinama kaip eliminuojanti UAB „S.“ vadovo tyčią, kadangi pažeidimas buvo atliktas už ankstesnį laikotarpį.

4.4. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu, UAB „S.“ buvo įgijusi prievolę skaičiuoti ir mokėti PVM. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „S.“ siekė tapti PVM mokėtoja ir mokėti mokesčius, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl mokestinės nepriemokos dydžio ir jos susidarymo laikotarpio, o mokestinė nepriemoka susidarė pačios UAB „S.“ pateiktų PVM apyskaitos FR0608 formų pagrindu. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „S.“ bandymas kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo bei prašymas įsiregistruoti PVM mokėtoju nepanaikina minėtos įmonės pareigos į valstybės biudžetą mokėti apskaičiuotus mokesčius, taip pat nestabdo šios pareigos vykdymo ir nešalina UAB „S.“ pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Be kita ko, nagrinėjamu atveju UAB „S.“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. įteiktas priminimas apie nesumokėtus mokesčius nėra aktualus, nes kaip buvo nurodyta anksčiau, PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitoje FR0608 apskaičiuota PVM suma turi būti sumokama į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos, o ne gavus VMI priminimą apie nesumokėtus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. T. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

6. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad būdamas UAB „S.“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „S.“ neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir nuo 2021 m. spalio 25 d. (PVM nepriemoka) ir nuo 2022 m. birželio 30 d. (pelno mokesčio nepriemoka) turi susidariusią 17 590 Eur mokestinę nepriemoką (0,19 Eur pelno mokestis ir 17 589,81 Eur pridėtinės vertės mokestis) VMI, pažeidė kreditorės VMI teises, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. iš Bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo lėšas atsiskaitymams su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis ir prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimas, kuriuo būtent A. T. kaip UAB „S.“ vadovas, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 500 Eur bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstytos atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai. Skundžiamu nutarimu A. T. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš minėtoje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Iš VMI kartu su pareiškimu pateikto Bendrovės balanso, buvo nustatyta, kad UAB „S.“ turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, t. y. nuo 2021 m. spalio 25 d. Bendrovės PVM nepriemoką sudaro 17 589,81 Eur, o nuo 2022 m. birželio 30 d. pelno mokesčio nepriemoką sudaro 0,19 Eur suma, iš viso 17 590 Eur. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. VMI vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „S.“ banko sąskaitų ir turto: 2023 m. rugpjūčio 30 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3 128 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 5 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 13 940,96 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 59,31 Eur sumai; 2023 m. spalio 3 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 75,99 Eur sumai; 2023 m. spalio 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 17 212,87 Eur sumai; 2024 m. sausio 8 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 420,39 Eur sumai; 2024 m. sausio 16 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 406,98 Eur sumai. Be to, byloje esantys Swedbank pateikti UAB „S.“ atidarytų sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. UAB „S.“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo (b. l. 1–45). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad UAB „S.“ balansas bei banko sąskaitose atidarytas piniginių lėšų judėjimas patvirtina, kad Bendrovė žinojo apie turimus finansinius įsipareigojimus bei tai, kad yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, t. y. įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką 17 590 Eur sumai.

11. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju A. T. veiksmuose nėra subjektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, tačiau iš minėtų bylos duomenų nustatyta priešingai. Spręstina, kad A. T. kaip Bendrovės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad vykdant atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais būtų laikomasi minėtame CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos ir eiliškumo, tačiau sąmoningai to nedarė, kadangi laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. panaudojo UAB „S.“ sąskaitose esančias pinigines lėšas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais negu VMI. Šiuo aspektu taip pat vertintinas pakankamai ilgas tokių atsiskaitymų laikotarpis ir atsiskaitymų intensyvumas. Atitinkamai nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodoma kasacine nutartimi Nr. 2AT-57-976/2020 kaip precedentu, kadangi nors šioje kasacinio teismo nutartyje akcentuojama, jog pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta yra nustatyta priešingai.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės akcininkas ir vadovas nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo A. T. (b. l. 46). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 2.62 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras; Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti viešais Juridinių asmenų registre pateikiamais duomenimis. Kita vertus, nors A. T. neginčija fakto, kad buvo įmonės vadovas, tačiau mano, kad nėra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikyti, kadangi už nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją yra atsakinga Bendrovės buhalterė. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011).

14. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, kuris apibrėžia atsakomybę už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, būtent ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. T. savęs nesieja su Bendrovėje susiklosčiusia finansine situacija, t. y. su vadovui įmonėje keliamomis pareigomis, atitinkamai ir įstatymų laikymosi užtikrinimo Bendrovės veikloje pareiga, o bando atsakomybę perkelti Bendrovės buhalterei. Vertintina, kad tokios aplinkybės savaime neatleidžia A. T. nuo jam, kaip vadovui, tenkančių pareigų ir atsakomybių vykdymo. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, akcentuotina, kad Bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė. Be kita ko, Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už Bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai bei daryti viską, kad Bendrovė funkcionuotų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrovė dar 2023 m. rugpjūčio 23 d. parengė VMI sistemoje prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau tokio prašymo dėl Bendrovės buhalterės neapsižiūrėjimo / VMI sistemos netobulumo, prašymas nebuvo galutinai pateiktas. Iš tiesų, pagal bylos medžiagą Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. VMI pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 72–74). Vis dėlto, tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmetami kaip nepagrįsti, kadangi, prašymas buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po to, kai laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. Bendrovė atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į VMI su prašymu įregistruoti ją pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, tačiau VMI tokių prašymų netenkino, taip pat Bendrovė su tokiu pačiu prašymu, kuris buvo netenkintas kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 75–80). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, neįsiregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ar įsigyjamas iš užsienio valstybės paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1, 2, 2¹ ir 3 dalių ir šio Įstatymo 71¹ straipsnio nuostatas. Vadinasi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Bendrovės bandymai kreiptis į VMI su prašymu įregistruoti ją PVM mokėtoju, savaime nepanaikina Bendrovės pareigos į valstybės biudžetą mokėti apskaičiuotus mokesčius, nestabdo tokios pareigos vykdymo ir nešalina atsakomybės.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. T. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą. Spręstina, kad A. T. pagal užimamas Bendrovės vadovo pareigas turėjo ir galėjo žinoti, kad, už Bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, yra atsakingas būtent vadovas, o ne Bendrovės buhalterė, todėl privalėjo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla Bendrovės nemokumo grėsmė, o ne bandyti atsakomybę perkelti buhalterei. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad A. T. buvo tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, todėl buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentacija dėl jo kaltės nebuvo nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, negu padaryta skundžiamame nutarime. Atitinkamai nenustatyta esminių aplinkybių, kurios leistų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. T. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys