Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-4501-642/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-12-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
e2-4501-642/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02524-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Atsakovas
A. F.
Advokatai
Alvydas Buta
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4501-642/2015(Proceso Nr. 2-06-3-02524-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.8; 2.5.39.2.5;3.2.6.1; 3.2.6.5.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Danguolei Gedvilaitei, Laurai Stonkutei ir Joanai Runelienei, ieškovo atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovo atstovui advokatui Alvydui Butai, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9535,26 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su draudėju V (V) G 2013-10-22 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui V. G. 9831,21 EUR (33 946,21 Lt) dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2014-02-04 dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), įvykusios avarijos, kurios metu vanduo prasiskverbė į V. G. priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą butą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš V. G. buto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsni suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytojų turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m, spalio 11d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t.y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 29 d. civilinėje byloj& Nr, 3K-3-299/2008). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų veiksmų. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo - restitutlo in integrum – principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmeni grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m, balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009). Už draudėjui padarytą žalą atsakingi yra buto savininkai (valdytojai). Įgyvendindamas savo regreso teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį), ieškovas išmokėtos nuostolių sumos 9535,26 EUR (draudimo išmoka atskaičius 2,4 nusidėvėjimą) reikalauja iš atsakovo.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio l dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

Asmuo privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266. 6.270 straipsniai). Atsakovo įsitikinimu draudėjas V. G. tyčia sukėlę žalą, nes tarp atsakovo ir V. G. susiklostė priešiški santykiai, jie nuolat tarpusavyje konfliktuoja nuo 2011 metų. V. G. įvairiais piktavališkais veiksmais atsakovui kenkia, siekdamas, kad atsakovas negalėtų gyventi savo nuosavybėje. Ginčo name yra vandens įvadas, kuris yra V. G. priklausančiose patalpose ir į kurias atsakovas patekti negali. Iš šio įvado vanduo tiekiamas tiek į V. G., tiek ir į atsakovo patalpas, tačiau kontroliuoti įvado sklendes gali tik V. G.. 2013 m. gruodžio pradžioje V. G. eilinį kartą savavališkai užsuko atsakovui tiekiamą vandenį. Dėl šių jo veiksmų, bei dėl to, kad atsakovo butas negyvenamas, kad atsakovas planavo išvažiuoti dirbti ilgesniam laikui, atsakovas 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo", pranešdamas, kad nuo 2014 m. sausio l d. savo bute nesinaudoja vandeniu ir planuoja juo nesinaudoti iki 2014 m. liepos l d. Atsakovas įsitikinęs, kad į jo butą vanduo nėra tiekiamas, iš jo pasišalino. 2014 m. vasario 4 d. atsakovui pranešė, kad buvo aplietas V. G. butas. Iš visų aplinkybių viseto matyti, kad kaimynas vandeni paleido tyčia ir to pasėkoje pasiekti savo tikslą - atsikratyti atsakovo kaimynystės. Atsakovas buvo informuotas apie apipylimą 2014 m. vasario 4 d. Ta dieną atsakovo nebuvo Klaipėdoje, todėl sekančią dieną nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. V. G. atsisakė parodyti jo aplietas patalpas, kad preliminariai susidaryti nuomonę apie padarytos žalos mastą, nebuvo galima įvertinti realios būklės. Atsakovui neleidimas dalyvauti sugadinto turto apžiūrioje turi didelės reikšmės ieškovės nurodytam žalos dydžiui, nes to nepadarius, iš atsakovo buvo atimta galimybė gintis įrodinėjant žalos dydį - atsakovas gavo iš ieškovės fragmentiškus duomenis apie padarytą žalą tik po to, kai pats kreipėsi ir tik po to, kai rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, visi apžiūros (defektavimo) aktai surašyti vienašališkai. Nėra pateiktos nei vienos fotonuotraukos, iš kurių būtų galima spręsti apie žalos dydį.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2014 m. vasario 4 d. vakare grįžęs iš kaimo namo, rado užpiltą butą, iš viršuje esančio buto bėgo vanduo. Pasirodžius atsakovo sugyventinei, liudytojas pateko į atsakovo butą ir pamatė iš tualete, kuriame vyko remonto darbai, esančio vamzdžio bėgo vanduo. Liudytojas užsuko vandens prietaisus ir pamatė, kad išbėgo 6 m³ vandens , t.y. mėnesio normos, vanduo. Vanduo užpylė viską, net telefono aparatą. Liudytojas iki buto užpylimo buvo atlikęs buto kapitalinį remontą. Liudytojas klausė AB „Klaipėdos vanduo“, ar turi teisę užsukti atsakovo sklendę, AB „Klaipėdos vanduo“ atsakė, kad liudytojas neturi tokios teisės.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

2014-02-04 iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio antrame aukšte esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ėmė skverbtis vanduo į V. G. nuosavybės teise priklausantį pirmame aukšte esantį butą. Vanduo į V. G. nuosavybės teise priklausantį pirmame aukšte esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), skverbėsi per lubas, sienas. Ginčo tarp šalių, kad atsakovo butas yra antrame aukšte, o V. G. butas yra pirmame aukšte, byloje nekilo. Kadangi įvykio metu atsakovo namuose nebuvo, V. G. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, su kuriais ir pateko į atsakovui priklausantį butą. Iš pranešimo apie žalą nustatyta, kad V. G. su policijos pareigūnais patekęs į atsakovo butą pastebėjo, kad „yra nutrūkęs vandens vamzdis ir vanduo liejosi ant grindų“. 2014-02-06 atsakovas Klaipėdos apskrities VPK pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. V. G. savo turtą buvo apdraudęs Gyventojų turto draudimu (liudijimas Nr. 300-0121668), kurių vienas iš draudžiamųjų įvykių buvo ir vanduo. 2014-02-06 V. G. apie draudiminį įvykį pranešė ieškovui, kuris nustatė V. G. turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu surašė defektinius aktus. Ieškovė atlygino V. G. vandens užpylimu padarytą 9535,26 Eur dydžio žalą. Atsakovas atsikerta, kad dėl žalos atsiradimo kaltas pats V. G., o be to, atsakovas neturėjo galimybių apžiūrėti aplietas patalpas, iš ieškovės gavo tik fragmentiškus duomenis apie žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovė pateikė įrodymus – defektinius aktus, atliktų darbų aktus, sutartis, lokalines sąmatas, PVM sąskaitas- faktūras, pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymus, pagrindžiančias V. G. sumokėtas 9535,26 Eur dydžio išmokas. Atsakovas nurodė, kad neturėjo galimybių apžiūrėti aplietas patalpas, iš ieškovės gavo tik fragmentiškus duomenis apie žalą. Atsakovas nurodė ir tai, kad jis yra jūreivis, bute negyvena, AB „Klaipėdos vanduo“ pranešė, kad atsakovas išvyksta nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01, todėl tikėtina, kad asmeniškai atsakovas negalėjo apžiūrėti aplietas patalpas, atlikti kitų veiksmų. Tačiau atsakovas, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogus (bonus pater familias), turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos šiam įvykiui išsiaiškinti, juolab, kad atsakovo vardu veikė ir „atsakovo bičiulė S. K.“. Teismo nuomone, atsakovas, pastoviai negyvendamas patalpose, juolab nešildomose, ir taip neturėdamas galimybės stebėti patalpų ir jose esančių įrenginių būklės, turėjo pasirūpinti, kad patalpos būtų prižiūrimos, galimai net apdrausti civilinės atsakomybės draudimu ar imtis kitų priemonių, galimai žalai išvengti, o jai atsiradus, perkelti atsakomybę atsakingiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad 2015-06-25 teismas išaiškino šalims apie šalių įrodinėjimo pareigą t.y. tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Remdamasis šiuo išaiškinimu, atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę žalai nustatyti, tačiau atsakovas tokių įrodymų neteikė, nors ieškinys teismui pateiktas 2015-03-02.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes atsakovas bute negyvena (taip nurodė atsakovas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tai patvirtino ir liudytojas V. G., atsakovo patalpos nešildomos (taip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas), dėl ko žiemos (vasario) mėnesį galėjo įvykti sušalusių vandens vamzdynų gedimai, kitaip tariant, nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio buto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t.y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovė išmokėjo 9535,26 Eur dydžio draudimo išmoką už draudėjo V. G. turtui padarytą žalą, atsakovas savo kaltės, neteisėtų veiksmų nenuginčijo, todėl ieškovas turi draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo regreso teisė į žalos padariusį asmenį yra teisiškai pagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9535,26 Eur žalos atlyginimo yra visiškai tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. 221,00 dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 0,64 Eur-už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur – už nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą ir bei 44,36 Eur kitų būtinų išlaidų (viso 266,86 Eur), yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl užststo grąžinimo

Grąžinti atsakovui A. F. jo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtą 100,00 Eur užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą, mokėjimo paskirtis „Moka A. F., už liudytojus“.

Pavesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti atsakovui A. F. jo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtą 100,00 Eur užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą, mokėjimo paskirtis „Moka A. F., už liudytojus“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.) ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 9535,26 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9535,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 266,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui A. F.(A. F.) jo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtą 100,00 Eur užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą, mokėjimo paskirtis „Moka A. F., už liudytojus“.

Pavesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti atsakovui A. F. (A. F.) jo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtą 100,00 Eur užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą, mokėjimo paskirtis „Moka A. F., už liudytojus“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė