Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. e2A-258-479/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-12-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
e2A-258-479/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02524-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Marius Dobrovolskis, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
A. F.
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. e2A-258-479/2016Teisėja D. Žvinklytė Proceso Nr. 2-06-3-02524-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. F. (A. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ERGO Insurance SE 2015-03-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. F. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2013-10-22 su V. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė draudėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad 2014-02-04 draudėjui priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškinyje nurodoma, kad dėl buto užliejimo padarytai žalai atlyginti ieškovas apdrausto buto savininkui sumokėjo 9 831,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas teigė, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas atsakovas, todėl jis privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kurių dydis atskaičius 2,4 proc. turto nusidėvėjimą sudaro 9 535,26 Eur. Dėl to ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 9 535,26 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 9 535,26 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas su V. G. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė draudėjui priklausantį butą. Teismas nustatė ir tai, kad 2014-02-04 draudėjui priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš virš apdrausto buto esančio atsakovui priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl užliejimo padarytai žalai atlyginti draudėjui V. G. sumokėjo 9 535,26 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad nuolat negyvendamas savo bute atsakovas privalėjo imtis priemonių tinkamai buto būklei palaikyti ir žalos atsiradimui išvengti. Teismas padarė išvadą, jog užliejimas įvyko iš atsakovo buto, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismas ieškovo ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. F. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas nurodė ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties ir dėl kieno kaltės įvyko draudėjo patalpų užliejimas vandeniu, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Skunde nurodoma ir tai, kad žala turtui atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų ir tai yra atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal LR CK 6.282 str. nuostatas. Atsakovas teigė, kad V. G. bute yra įrengta vandens tiekimo sklendė, kurią atsukęs V. G. leido vandeniui patekti į atsakovo butą ir dėl to jis pats yra atsakingas dėl atsiradusios žalos. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nes dalis darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų galėjo būti suklastoti. Atsakovas nurodė ir tai, kad 2014-05-28 defektiniame akte nurodyti darbai už 15 942,46 Lt sumą buvo atlikti dėl to, jog 2014 m. balandžio mėnesį rangos darbai buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovas nėra atsakingas už šias ieškovo išlaidas. Skunde taip pat teigiama, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė įvertinti sugadintų patalpų būklę bei nustatyti žalos dydį, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog dėl užliejimo padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 268 str. 4 d. nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti LR CPK 270 str. nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios LR CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsakovas nurodė ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties ir dėl kieno kaltės įvyko draudėjo patalpų užliejimas vandeniu, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2014-02-04 vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį buvo apdraudęs ieškovas. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad užlieto buto savininkui ieškovas sumokėjo 9 535,26 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. LR CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Dėl to žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK nuostatas. LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą dėl turto sugadinimo tuo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vandens nutekėjimas įvyko ne iš jam priklausančio buto, o iš kitų šaltinių (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neneigė, kad užliejimas įvyko dėl to, jog trūko jo bute esantis vandens vamzdis. Byloje esantis 2014-02-06 pranešimas apie žalą, 2014-02-05 defektinis aktas, liudytojo V. G. paaiškinimai ir kiti įrodymai taip pat patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad apdrausto buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš ieškovo apdrausto buto. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovo buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. priklausantis butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, todėl byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Skunde nurodoma ir tai, kad žala turtui atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų ir tai yra atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal LR CK 6.282 str. nuostatas. Atsakovas teigė, kad V. G. bute yra įrengta vandens tiekimo sklendė, kurią atsukęs V. G. tyčia leido vandeniui patekti į atsakovo butą ir dėl to jis pats yra atsakingas dėl atsiradusios žalos. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CK 6.282 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, kad užlieto buto savininkas V. G. atsuko jo bute esančią vandens tiekimo sklendę ir tokiais savo veiksmais tyčia leido žalai atsirasti. Byloje nustatyta, kad vandens nutekėjimas, kurio metu buvo užlietas ieškovo apdraustas butas, įvyko iš atsakovui priklausančio buto. Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės objektas turi būti prižiūrimas ir naudojamas taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (LR CK 4.37 str. 1 d.). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad nuo 2014 metų sausio mėnesio jis butu nesinaudojo, nes ilgam laikotarpiui buvo išvykęs dirbti į jūrą. Akivaizdu, jog būdamas apdairus ir rūpestingas turto savininkas atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą jam priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būklę. Kolegija pažymi ir tai, kad atsakovo pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama užlieto buto savininkui, nes V. G. nebuvo atsakingas už vandens tiekimą į atsakovui priklausantį butą, todėl jis neturėjo nei teisės, nei pareigos nuspręsti, kada turi būti atidaromos ar uždaromos vandens tiekimo sklendės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vandens tiekimas į butą įprastomis sąlygomis savaime nėra priežastis vamzdžiams trūkti ir žalai atsirasti. Be to, iš byloje esančių atsakovo ir liudytojo V. G. paaiškinimų matyti, kad vandens tiekimo sklendė buvo atsukta 2014 metų sausio pradžioje, o butas užlietas tik 2014-02-04. Taigi negalima sutikti su atsakovo nuostata, kad atsukdamas vandens sklendę užlieto buto savininkas tyčia sukėlė vandens nutekėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad turto sugadinimas atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai valdant ir prižiūrint bute esančius įrenginius, bet dėl V. G. neteisėtų veiksmų (LR CPK 178 str.). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog vandens užliejimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo asmens tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo, todėl LR CK 6.282 str. nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nes dalis darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų galėjo būti suklastoti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-04-22 V. G. ir UAB „Mirigita“ sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią UAB „Mirigita“ atliko dalį užlieto buto remonto darbų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-04-24 buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, o 2014-04-25 už atliktus rangos darbus užsakovui V. G. išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra 8 284,87 Lt sumai. Atsakovas teigė, kad šių darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai galėjo būti suklastoti, nes tokios apimties rangos darbai negalėjo būti atlikti per tokį trumpą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2014-04-24 UAB „Mirigita“ atliktų darbų akte nurodyti rangos darbai realiai nebuvo atlikti ar kad šių darbų vertė yra kitokia, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje bei atliktų darbų akte (LR CPK 178 str.). Dėl to kolegija konstatuoja, kad 8 284,87 Lt suma už UAB „Mirigita“ atliktus rangos darbus pagrįstai buvo įtraukta į ieškovo nuostolių sumą.

Atsakovas nurodė ir tai, kad 2014-05-28 defektiniame akte nurodyti darbai už 15 942,46 Lt sumą buvo atlikti dėl to, jog 2014 m. balandžio mėnesį rangos darbai buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovas nėra atsakingas už šias ieškovo išlaidas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. 2015-10-02 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ir liudytojas V. G. paaiškino, kad buto remonto darbai buvo atliekami keliais etapais, todėl pagal 2014-04-22 rangos sutartį UAB „Mirigita“ atliko tik dalį defektiniuose aktuose nurodytų buto remonto darbų. Nors atsakovas nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį rangos darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir dėl to buvo patirta papildomų išlaidų. Iš byloje esančios 2014-05-23 statybos rangos sutarties, 2014-05-28 defektinio akto, lokalinės sąmatos ir 2014-07-31 atliktų darbų akto matyti, kad darbai buvo atliekai šalinant buto užpylimo metu padarytą žalą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Mirigita“ atlikti darbai už 15 942,46 Lt sumą nebuvo susiję su buto užpylimo pasekmių šalinimu. Dėl to kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo nuostata, kad 15 942,46 Lt suma už UAB „Mirigita“ atliktus rangos darbus buvo nepagrįstai įtraukta į ieškovo nuostolių sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą, tačiau atsakovas neprašė teismo skirti ekspertizės užpylimo metu padarytos žalos dydžiui nustatyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais ieškovo nuostolius patvirtinančiais įrodymais ir tinkamai nustatė ieškovui padarytos turtinės žalos dydį.

Skunde nurodoma ir tai, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė įvertinti sugadintų patalpų būklę bei nustatyti žalos dydį, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad apdraustų patalpų užpylimas vandeniu įvyko 2014-02-04. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovui apie buto užpylimą buvo pranešta tą pačią dieną. 2015-10-02 teismo posėdžio metu liudytojas V. G. teigė, jog atsakovas kitą dieną po užpylimo buvo atvykęs į butą. Analogiškas aplinkybes V. G. nurodė ir policijai 2014-02-28 pateiktame paaiškinime. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas žinojo apie tai, jog V. G. priklausantis butas buvo apdraustas, todėl atsakovas turėjo teisę aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese bei susipažinti su visa draudiminio įvykio medžiaga. Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas žalos administravimo procese aktyviai nedalyvavo, kitokį nei ieškovo nurodytą žalos dydį patvirtinančių įrodymų teismui neteikė, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti skirti neprašė. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovo atliekamą žalos administravimo procesą, todėl atsakovo teisė dalyvauti nustatant žalos dydį nebuvo apribota.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAušra Maškevičienė