Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-10-20 · Civilinė byla Nr. e2A-862-425/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-09Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
e2A-862-425/2016
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00031-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
V. T.
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-862-425/2016

teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00031-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4; 2.5.1.5; (S) 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-126-434/2016 pagal ieškovė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti iš atsakovo 665,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-11-17 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Nurodė, kad atsakovas 2009 metais netinkamai deklaravo žemės ūkio naudmenas, už kurias jam buvo išmokėta parama. Pažymėjo, jog atsakovas agentūros sprendimo dėl susidariusios skolos sugrąžinimo neskundė, tačiau skolos negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Nustatė, kad ieškovės ieškinys tiek dėl grąžintinos sumos, tiek dėl palūkanų nuo šios sumos išieškojimo yra pagrįstas.

Pažymėjo, jog atsakovo teiginiai dėl žemės ūkio valdos išregistravimo ir nedisponavimo žemės sklypais neturi įtakos ieškinio pagrįstumui ir teisėtumui, nes atsakovui parama ieškinyje nurodytai sumai buvo permokėta už 2009 m. jo pateiktą paraišką paramai gauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

Nurodo, jog su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes ieškinys yra nepagrįstas ir prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Pažymi, kad nuo 2010-07-19 yra išregistruota žemės ūkio valda ir žemės nuomos sutartys yra nutrauktos. Priduria, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra pranešusi atsakovui jam nesant skolingam.

Teigia, jog pasikeitus įstatymui, ieškovė perstumdė žemės sklypo teritorijų blokus, o nuo 2010-07-19 atsakovui nebedirbus žemės sklypų, pastarieji galėjo apaugti krūmais, dėl ko galbūt atsirado neatitikimų, kurie nustatyti 2013 metais ir už tai jis negalėjo būti atsakingas.

Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu, ieškovė grindžia ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad V. T. pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta 57 406,63 Eur (198 213,60 Lt) parama, deklaravus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. 2013-10-10 sprendimu dėl susidariusios skolos sugrąžinimo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavo V. T., kad atnaujinus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę, nustatė, jog V. T. neišskyrė netinkamus paramai plotus, dėl ko buvo permokėta 665,35 Eur (2 297,34 Lt) paramos, kurią turi grąžinti pareiškėjas.

Apeliantas V. T. prašo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų ir kitų periodinių mokėjimų išieškojimo. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad V. T. atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl pirmiau paminėto apelianto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas priduria, jog ieškovės prašomų priteisti palūkanų pagrįstumą bei teisėtumą pagrindžia 2014-08-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL 2014 L 255, p. 59) bei 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1310/2013 (OL 2013 L 347, p. 865).

Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto 2009 m. paraiškoje deklaruoti žemės sklypai 2010-06-04 buvo nufotografuoti ir nustatyti netinkami plotai paramos išmokoms gauti. Šiuo atveju apelianto V. T. argumentai dėl galimų neatitikimų atsiradimo ir jo atsakomybės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes tik nuo 2010-07-19 V. T. žemės ūkio valda buvo išregistruota, todėl iki šio momento 2009 m. deklaracijoje nurodyti žemės sklypai buvo valdomi ir naudojami apelianto. Pažymėtina ir tai, jog tiesioginės išmokos, paramos lėšos pagal programų priemones yra paramos gavėjo turtas, gautinas įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų, paramos lėšų gavimo sąlygas, todėl nustačius neatitikimus, paramos gavėjui tenka pareiga grąžinti permokėtas lėšas.

Apeliantas teigia, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavusi jam nesant skolingam. Iš civilinės bylos Nr. e2-1281-948/2015 medžiagos matyti, jog informaciniais laiškais Nr. 10-1800 ir 10-1801 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pranešė V. T. apie skolos nebuvimą, išskaičius skolas pagal skolos pažymas 7-1011541632-A1-1-ES-D10-G1-SP, 7-1011541632-A1-1-ES-2141-G3-SP, 8-1011541632-A1-1-ES-2141-G1-SP, 8-1011541632-A1-1-LT-2141-G1-SP, t. y. pagal 2007 m. ir 2008 m. paraiškas. Minėti informaciniai laiškai nepatvirtina apelianto teiginių, kad pagal 2009 m. pateiktą paraišką V. T. yra neskolingas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. T. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl paminėto naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-30 sprendimu V. T. buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teigia, kad jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Duomenų, kad apeliantui tokia pagalba buvo suteikta apeliacinės instancijos teisme, nėra (CPK 12 str., 178 str.). Už apeliacinio skundo pateikimą mokamas žyminis mokestis, apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, šiuo atveju – 15 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.). Įvertinus tai, kad V. T. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad apelianto turtinė padėtis pasikeitė, spręstina esant pagrindui nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir nepriteisti iš V. T. 15 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas