Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotolinio būdu, panaudojant ZOOM programą išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla) pagal A. C. 2020-12-03 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo MD-VM00-ANR_N-3430-2020 (toliau-nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20110290259 (toliau-byla Nr. ROIK: 20110290259), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

PVM už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir iš Europos Sąjungos teritorijos išvežamas prekes susigrąžinimo tvarka yra reglamentuota 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ (toliau-Nutarimas) bei juo patvirtintomis Pridėtinės vertės mokesčio už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir iš Europos Sąjungos teritorijos išgabentas prekes grąžinimo asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Europos Sąjungos teritorijoje, taisyklėmis (toliau - PVM grąžinimo taisyklės). PVM grąžinimo taisyklių 6 punktas siekiantį susigrąžinti PVM asmenį įpareigoja atlikti muitinės formalumus, susijusius su prekių išgabenimu iš Europos Sąjungos teritorijos, ir jas išvežti. Nutarimo 2.1 papunktyje nustatyta, kad pareigūnas prieš dėdamas žymą, turi įsitikinti, kad PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijoje (toliau PVM grąžinimo deklaracija), ar kitame vietoj jos išduotame dokumente nurodytos prekės išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 267 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad iš Sąjungos muitu teritorijos išvežamas prekes išvežimo vietoje muitinei pateikia iš Sąjungos muitu teritorijos prekes išvežantis asmuo. Šių nuostatų visuma suponuoja užsienio keleivio, siekiančio susigrąžinti sumokėtą PVM už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir išvežamas prekes, pareigą deklaruoti norimas išvežti prekes išvežimo muitinės įstaigai bei kartu su PVM grąžinimo deklaracija ar kitu naudojamu dokumentu jas pateikti muitinės formalumams atlikti. Nuo pat pirmojo savo paaiškinimo A. C. pripažino nepateikęs vienos viename iš kvitų įrašytų prekių, t. y. moteriško diržo. ANK 211 straipsnio 1 dalį kilimui atsirasti pakanka bent vienos prekės nepateikimo fakto, konstatuotina, kad A. C. deklaruodamas muitinei prekes, kartu su mokesčių deklaracija nepateikė deklaruotas prekes pagal 2020-02-01 kasos kvitą Nr. 178/1070 ir tokia veika atitinka ANK 211 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje numatytą nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad A. C. pageidaujant parduotuvė „Maxima“ išdavė mokesčio deklaraciją PVM grąžinimui, kurią jis, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pateikė muitinės pareigūnui. Atkreiptinas dėmesys, kad Global Blue Tax Free forma išduota jau po to, kai buvo įsigytos prekės pagal kasos kvitą Nr. 201/968, kuriame užfiksuotas laikas 17:24:35 (šiame kvite išvardintos prekės visos buvo pateiktos muitinio tikrinimo metu). Moteriškas diržas, kurio nepateikęs pripažįsta A. C., yra įrašytas kasos kvite 2020-02-01 Nr. 178/1070, kurio laikas yra beveik dviem valandomis ankstesnis - 15:41:17, tai reiškia, jog jis žinodamas, kad kai kurias prekes pirko ne sau ir jas paliko Lietuvoje, neprašė išduodant Global Blue Tax Free forma tų prekių, kurių iš anksto ketino neišvežti, sumos neįtraukti į vertę, nuo kurios bus apskaičiuotas grąžintinas PVM. Iš sumos, įrašytos Global Blue Tax Free formoje - 96,68 Eur, ir iš kasos kvituose esančių sumų, matyti, kad į sumą, nuo kurios paskaičiuotas grąžinamas PVM yra įtrauktos visos prekės, išskyrus alkoholinius gėrimus ir depozitą, už kuriuos PVM nėra grąžinamas. Taip pat A. C., pateikdamas muitinei dokumentus, nepatikslino išvežamų prekių sąrašo nei raštu, nei žodžiu, nors turėjo tokią galimybę, kadangi žinojo, jog ne visos kvituose esančios prekės yra išvežamos. Tai, kad ne visos prekės yra pateiktos, paaiškėjo tik muitinio tikrinimo metu. A. C. nurodė dažnai vykstantis į Lietuvą, todėl net nekyla abejonių, kad PVM susigrąžinimo tvarka už Lietuvoje įsigytas ir į Baltarusijos Respubliką išvežamas prekes jam yra gerai žinoma, todėl aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo sąmoningą išankstinį siekį neteisėtai susigrąžinti PVM už prekes, kurios nebus išvežtos, tikintis, jog muitinės pareigūnas nebus toks atidus ir patvirtins nepateiktų prekių išvežimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių atsakomybę nei sunkinančių aplinkybių, tačiau, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios Institucijos pareigūnas atsižvelgė į tai, jog A. C. administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikoje įvykdė pirmą kartą, o ketinta susigrąžinti PVM 10 Eur suma yra menka, ir skyrė jam sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vilniaus teritorinė muitinė prašo teismo, A. S. skundo, netenkinti ir palikti nutarimą nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

A. C. skundas tenkintinas

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

Iš byloje ir byloje Nr. ROIK: 20110290259 esančių duomenų nustatyta, jog muitinės patikrinimui vadovaudamasis galiojančia tvarka A. C. pateikė Global Blue pridėtinės vertės mokesčių deklaraciją Nr. 150228.04387.0670.16688 norėdamas susigrąžinti PVM už parduotuvėje „MAXIMA“ pirktas prekes. Prekių vertė pagal pridėtus parduotuvės 2020-02-01 kasos kvitus (Nr.201/968 ir 178/1070) 96,68 EUR, grąžinama išmoka 10,00 EUR. Buvo atkliktas prekių bei dokumentų muitinis tikrinimas. Jo metu nustatyta, kad prekių pagal kvitą Nr. 178/1070 (2020-02-01) A. C. neturėjo, t. y. prekės vietoje fiziškai pateiktos nebuvo. Minėtas aplinkybes patvirtino iš dalies ir pats pareiškėjas.

Todėl teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad A. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, nutarimas byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-3430-2020, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Jai pagrįstai buvo skirta ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Institucija priėmusi nutarimą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

Atsižvelgdamas į byloje ir byloje Nr. ROIK: 20110290259 nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. C. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (sugrąžinimo PVM 10 Eur išmokos menka vertė), į padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinis, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta, į pažeidėjo asmenybę, kuris nedirba, Lietuvos Respublikoje nebaustas, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į teismo posėdyje konstatuotą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrimas A. C. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta A. C. už nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sumažinus nutarimu paskirtą baudą iki 200 eurų.

Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, A. C. teismo posėdyje gautą prašymą, teismas, priimdamas nutartį, paskirtos baudos mokėjimą išdėsto per dešimt mėnesių laikotarpį, mokant po 20 EUR kas mėnesį, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,-

nutarė:

Pareiškėjo A. C. 2020-12-03 skundą patenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-3430-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20110290259 pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti A. C. administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.

Baudos mokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpiui, mokant po 20 (dvidešimt) EUR kas mėnesį.

Išaiškinti, kad baudos pirmą įmoką turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, o kitos baudos įmokos turi būti sumokėtos per likusius devinis mėnesius, į Lietuvos Respublikos AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-59-269/2021 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 20110290259.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.