- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-146-354/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20002-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- N. S., K. M.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas, Arvydas Aranauskoa
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. S. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir N. S. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą M. B., būtent: 2022 m. birželio 3 d., apie 15.00 val., buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam M. B. vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo N. S. gynėjas advokatas Arvydas Aranauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – N. S. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis N. S. nukentėjusiajam M. B. sudavė tik vieną smūgį, neneigė savo kaltės, davė išsamius parodymus apie nusikalstamą veiką, taip padėdamas ją išaiškinti, dėl savo veiksmų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo per jo brolį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skyrė N. S. griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas neatsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, veikos padarymo aplinkybes ir veikos pobūdį bei pavojingumą. N. S. paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo. Gynėjo nuomone, teismas byloje netinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas.
2.2. Gynėjas nurodo, kad, įvertinus N. S. jauną amžių, stiprius socialinius ryšius su šeima – tėvais, broliu ir drauge, taip pat kitas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti nuteistajam laisvės apribojimą, kuris būtų susijęs tik su papildomų pareigų vykdymu, neizoliuojant N. S. nuo visuomenės.
2.3. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad nuteistasis būtų aiškiai pavojingas visuomenei ar kad jo antivisuomeninės nuostatos būtų aiškiai susiformavusios. Nors N. S. yra pilnametis, tačiau vis dar itin jauno amžiaus (21 m.), nėra visiškai pilnai susiformavęs, subrendęs ir save atradęs. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi, jo duotų parodymų pagrindu buvo išaiškintas nusikaltimas. Vertindamas N. S. asmenybę, teismas selektyviai atsižvelgė tik į neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo dieną įvykusio konflikto metu N. S. vaidmuo buvo antraeilis. Nuteistasis suvokė, jog pažeidė visuomenėje nusistovėjusias moralės normas, dėl to gailėjosi. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. S. gydėsi nuo priklausomybių, pradėjo mokytis, lankė elgesį keičiančias programas, atsakingai laikėsi jam taikytų intensyvios priežiūros ir kitų sąlygų.
2.4. Teismas tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad N. S. nusikalstamą veiką padarė, nepalankiai susiklosčius situacijai dėl paties nukentėjusiojo konfliktinio elgesio – neigimo, kad yra skolingas nuteistajam bei nepagarbaus elgesio su N. S. drauge A. D. Byloje nustatyta vienintelė atsakomybė sunkinanti aplinkybė – veiką N. S. padarė būdamas recidyvistu.
2.5. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis neneigia nusikaltęs būdamas recidyvistu, neišnykus teistumui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad neišnykęs teistumas nėra pagrindas skirti griežtesnę bausmę, jei bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir veiką, gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2005). Be to, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nusikaltimų recidyvas savaime nelemia ir negali lemti laisvės atėmimo bausmės asmeniui, kuris teismo pripažintas recidyvistu, skyrimo. N. S. dalį anksčiau įvykdytų nusikaltimų padarė būdamas nepilnametis, padarytos veikos buvo iš esmės nesunkios ir nepasižymėjo dideliu pavojingumu, buvo labiau susijusios su smulkiu delinkventiniu elgesiu, pažeidžiančiu egzistuojančias elgesio normas, bet nesukeliančiu rimto pavojaus ir nedarančiu visuomenei didelės žalos.
2.6. Šiuo metu N. S. mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jis bus visiškai izoliuotas, praras glaudžius ryšius su aplinka – šeima, gyvenimo drauge, klasės draugais ir mokytojais, kurie jam daro teigiamą įtaką.
2.7. N. S. pagal paskutinį jo atžvilgiu priimtą (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį buvo paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. N. S. buvo skirta intensyvi priežiūra, jis buvo įpareigotas nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartimi šis įpareigojimas pakeistas – dirbti, arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
2.8. Pagal Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktus duomenis, probacijos laikotarpiu N. S. buvo išvykęs į reabilitacijos centrą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale, dalyvavo motyvaciniame interviu „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas” ir jį baigė. Nuo priežiūros pradžios jo užimtumo statusas kito: buvo dirbantis, registravosi Užimtumo tarnyboje, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. mokosi Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal (duomenys neskelbtini) mokymo bendrąsias programas.
2.9. Probacijos tarnyba savo išvadoje pažymėjo, kad N. S. stengiasi nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nors priežiūros pradžioje buvo nustatyti du pažeidimai, kai jis buvo pavartojęs narkotines medžiagas, vėliau N. S. lankėsi (duomenys neskelbtini) centre, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, nuo 2022 m. liepos 12 d. naujų pažeidimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatyta nebuvo. Nuteistasis ne kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) rengiamuose užsiėmimuose. Probacijos tarnyba dėl N. S. gero elgesio, teismo nustatytų įpareigojimų laikymosi jo intensyvią priežiūrą nuo 2022 m. lapkričio 8 d. nutraukė.
2.10. N. S. dėjo visas įmanomas pastangas išpirkti savo kaltę prieš nukentėjusįjį ir su juo susitaikė. Susitaikymo susitarimu (protokolu) nuteistasis pripažino, jog nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo M. B., o nukentėjusysis M. B. priima N. S. atsiprašymą ir susitaiko su juo bei neprieštarauja, jog nuteistajam būtų paskirta švelnesnė, nei realus laisvės atėmimas, bausmė. Aplinkybė, kad N. S. susitaikė su nukentėjusiuoju, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nuoširdžiai bando atitaisyti padarytą žalą ir savo poelgio gėdijasi, gailisi.
2.11. Nuteistojo asmenybę, kaip teigiamą, apibūdina ir asmenys iš jo aplinkos. Su apeliaciniu skundu teikiamos N. S. draugės A. D. motinos D. D., nuteistojo klasės auklėtojos R. P., Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNBS) (duomenys neskelbtini) pirmininko V. S. pasirašytos charakteristikos, kuriose N. S. apibūdinamas tik teigiamai.
2.12. Visuma šių duomenų rodo, kad nuteistasis, nors ir turėdamas ankstesnę kriminalinę praeitį, tiek savo aplinkoje, tiek jo priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdžiusių pareigūnų yra vertinamas teigiamai, linkęs taisytis ir laikytis visų jam nustatytų įpareigojimų. N. S. su nukentėjusiuoju M. B. susitaikė, labai rimtai apsvarstė savo neatsakingą poelgį ir padarė reikiamas išvadas. Gynėjas nurodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, skiriant N. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo N. S. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir N. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
7. Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl paskirtos per griežtos bausmės (skunde nurodoma, jog teismas turėjo skirti N. S. laisvės apribojimo bausmę), taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad laisvės atėmimo bausmė N. S. paskirta pagrįstai. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. S., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
10. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 straipsnio 1 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad N. S. anksčiau septynis kartus teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – N. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti N. S. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatęs po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgęs į N. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad jis po paskutiniu nuosprendžiu atidėto laisvės atėmimo bausmės vykdymo savo elgesio nepakeitė, nepasitaisė, vėl nusikalto, teismas nustatė didesnę už sankcijos vidurkį bausmės trukmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo (BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų). Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė N. S. sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. S., neatsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį ir pavojingumą (N. S. sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, nusikaltimo dieną įvykusio konflikto metu nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis), tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo konfliktinis (neigė, kad yra skolingas nuteistajam, nepagarbiai elgėsi su N. S. drauge), byloje nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, N. S. nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo per jo brolį.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios gynėjo nurodomos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti, kad N. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgia į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs N. S. asmenybę bei jo padarytą veiką, teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir teisingai nustatė skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. N. S. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Įvykio dieną prieš M. B. smurtinius veiksmus taip pat atliko ir nukentėjusiojo sveikatą nesunkiai sutrikdė K. M. (nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį). N. S. nebuvo kaltinamas ir nebuvo teisiamas už tai, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį bendrais veiksmais su K. M.. Jis (N. S.) buvo nuteistas už tai, kad sudavė M. B. vieną smūgį į veido sritį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su N. S., kaip teigiama skunde, antraeiliu vaidmeniu konflikte, nes gynėjo nurodomame kontekste vertinami tik asmens (kaltinamojo/nuteistojo), dalyvavusio bendrame nusikaltime, t. y. bendrininko veiksmai (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Minėta, jog N. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už fizinio skausmo M. B. sukėlimą, o tai, kad skausmą sukėlė tik vienas nuteistojo suduotas smūgis, nemažina N. S. padarytos veikos pavojingumo. Gynėjas skunde teigia apie paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį įvykio metu, tačiau byloje nenustatyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), o nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei N. S., nei K. M. nėra skolingas (1 t., b. l. 12–20).
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. S. neneigė kaltės, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau ši aplinkybė teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir kartu su kitomis aplinkybėmis buvo įvertinta skiriant bausmę. Skunde teigiama, jog byloje nustatyta tik viena N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ir tai jau buvo įvertinta, skiriant bausmę nuteistajam ir nustatant jos dydį. Gynėjas nurodo, kad N. S. yra jauno amžiaus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 20 metų), tačiau baudžiamasis procesas šioje byloje N. S. nebuvo pirmas. Nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti būdamas nepilnametis, pirmą kartą teistas 16 metų amžiaus. Skundžiamas nuosprendis N. S. jau aštuntas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas septynis kartus, daugiausiai – už vagystes; be teistumų už vagystes, taip pat teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams (BK 261 straipsnis), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis), taip pat teistas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 142–152, 153–157). Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų N. S. tinkamų išvadų nedarė ir savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, naują tyčinį nusikaltimą padarė per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina N. S., rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad anksčiau paskirtos bausmės – laisvės apribojimas (ši bausmė teismų procesiniais sprendimais N. S. skirta jau keturis kartus, paskutinį kartą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), areštas ir net reali laisvės atėmimo bausmė, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, N. S. prevencinio poveikio nepadarė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė.
15. Nuteistojo gynėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė N. S. ir M. B. 2023 m. kovo 3 d. susitaikymo susitarimą (protokolą) (4 t., b. l. 11), kuriame nurodyta, jog N. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo M. B., o pastarasis priima N. S. atsiprašymą ir susitaiko su juo bei neprieštarauja, jog N. S. būtų paskirta švelnesnė, nei laisvės atėmimas, bausmė.
16. Nors proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, konstatuoja, jog N. S. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja nei teisingumo principui, nei BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams. Švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės paskyrimas, taip pat ir gynėjo prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo ir nepakeis nuteistojo nusikalstamų polinkių, juo labiau, kad N. S. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Įvertinus byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės), nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuojama, kad N. S. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta iki šešių mėnesių laisvės atėmimo, nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir švelninti bausmę nėra pagrindo. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad N. S. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir skyrė nuteistajam galutinę subendrintą 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas N. S. galutinę subendrintą bausmę, teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmes bendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį, dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. S. paskirta teisinga ir ne per griežta galutinė subendrinta bausmė.
18. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, arba asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam N. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
20. N. S. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai – tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą, byloje nustatyta jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, anksčiau teistas septynis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 163–183). N. S. anksčiau skiriamos švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmių rūšys (ne vieną kartą skirta laisvės apribojimo bausmė, areštas), taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo. Teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas, nes N. S. vėl (aštuntą kartą) nusikalto per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo (ir pateikia kartu su skundu Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2023 m. vasario 27 d. raštą; 4 t., b. l. 8–10), kad N. S. probacijos laikotarpiu stengėsi pakeisti savo elgesį, stengėsi išsigydyti nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms (alkoholiui), dalyvavo elgesio pataisos programoje, vykdė kitas probacijos sąlygas, dėl N. S. gero elgesio, teismo nustatytų įpareigojimų laikymosi Probacijos tarnyba jo intensyvią priežiūrą nuo 2022 m. lapkričio 8 d. nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios gynėjo skunde bei Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dėl bausmės vykdymo atidėjimo N. S. negalimumo. Nuteistojo probacija nebuvo veiksminga, nes N. S. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, žinodamas ir suprasdamas gresiančias pasekmes, be to, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, kaip įtariama, galimai padarė dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. vasario 17 d. N. S. pranešta apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 14 d. atvirai pagrobė svetimą turtą, sukėlė žmogui fizinį skausmą; 4 t., b. l. 30–32).
21. Gynėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos charakteristikoje (4 t., b. l. 13) nurodyta, kad N. S. mokosi šios gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą; lankomumas nėra pavyzdinis, pažymiai ne patys geriausi, bet mokinys (N. S.) žada lankyti pamokas stropiau ir taisytis pažymius, dalyvauja mokyklos organizuojamuose renginiuose, yra draugiškas. Su apeliaciniu skundu taip pat pateikta DNBS (duomenys neskelbtini) pirmininko pasirašyta N. S. charakteristika (4 t., b. l. 14), kurioje nurodyta, jog N. S. kaimynų apibūdinamas kaip mandagus, paslaugus, nesiveliantis į konfliktus, saugantis bendrijos turtą asmuo. Sutiktina, kad tiek Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, tiek DNBS (duomenys neskelbtini) pirmininko pateiktose charakteristikose N. S. apibūdinamas teigiamai, tačiau tai nenusveria jo aiškaus polinkio į nusikalstamų veikų darymą. Gynėjas nurodo, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo N. S. praras glaudžius ryšius su šeima, drauge A. D., klasės draugais ir mokytojais. Teisėjų kolegija pažymi, jog gynėjo nurodomi nuteistojo socialiniai, šeiminiai ryšiai buvo ir nusikaltimo, už kurį N. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. balandžio 26 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė nurodė, jog gynėjo skunde minima nuteistojo draugė A. D. yra nepilnametė, gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos motina D. D. (D. D. pasirašyta N. S. charakteristika pateikta su apeliaciniu skundu, 4 t., b. l. 12) yra ne vieną kartą svarstyta Vaiko gerovės komisijoje, taip pat ir dėl dukters A. D. bendravimo su N. S.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog N. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
23. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. S. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą atmesti.