Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, N1-122-1113/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: N1-122-1113/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20002-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis: K. M., N. S.
Nukentėjusysis: M. B.
Civilinis ieškovas: Šiaulių teritorinės ligonių kasos

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.6.5Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-122-1113/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20002-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.6.5; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Godai Pranskaitytei, Indrei Kučinskaitei, Daliai Kalašinskienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei,kaltinamajam N. S., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nukentėjusiajam M. B.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2021 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

3) 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinta bausme - laisvės atėmimu 10 mėnesių; Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2022 m. balandžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2022 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2022 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2022 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

7) 2022 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

8) 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos), subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. spalio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2019 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams;

3) 2019 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams;

4) 2020 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 10 parų areštu; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 20 parų arešto bausme;

5) 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinta bausme, laisvės atėmimu 8 mėnesiams 15 dienų;

6) 2021 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

7) 2022 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laisvės atėmimu 6 mėnesiams 10 dienų; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. M. mušdamas sužalojo M. B., o būtent: 2022 m. birželio 3 d. apie 15.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tyčia, kumščiu suduodamas M. B. ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės veido sritį, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. birželio 3 d. apie 16.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tyčia kumščiu suduodamas M. B. ne mažiau kaip šešis kartus į veido sritį, padarė M. B. odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, nosyje, kairiame apatiniame voke, dešinėje pažandėje, kairėje pažandėje, smakre, kakle, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės pusės akies vokų-nosies-skruosto-smilkinio srityje, dešiniame žande, kraujosruvą po kairės akies jungine, abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Be to, K. M. varžė žmogaus veiksmų laisvę, o būtent: 2022 m. birželio 3 d. apie 15.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą, gąsdindamas peiliu ir prieš tai sumušęs, reikalavo iš nukentėjusiojo M. B. atlikti neteisėtus veiksmus ir elgtis pagal jo nurodymus, t. y. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogti alkoholinių gėrimų, ką nukentėjusysis M. B. ir padarė, iš minėtos parduotuvės pavogdamas du butelius 0,5 l degtinės „Didikų Premium“.

3. N. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą M. B., būtent: 2022 m. birželio 3 d., apie 15.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam M. B. vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą.

4. Kaltinamasis K. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad, susitikęs su N. S. „(duomenys neskelbtini)“, girdėjo, kaip šis kalbėjo telefonu su kažkokiu draugu, H. ar H., kuris žadėjo šiam skolą atiduoti, nurodė vietą, kur susitikti. Jie nuvažiavo, skambino, bet tas asmuo neatsiliepė, apgavo juos. Sutiko M. B., pastarasis pats atėjo prie jo, paprašė cigaretės, parūkė. Paskui N. S. užsiminė, kad gali pas jį pabūti. Ten būnant, kažkaip netikėtai išėjo kalba apie tą skolą. N. S. trenkė vieną smūgį ir jis trenkė porą smūgių. Paskui N. užsiminė, kad yra parduotuvė, paklausė M., ar eis. N. sako: „neisiu, nes man probacija“, jis irgi negalėjo eiti. Jis M. pasakė: „tu eisi“. M. sakė, kad nemoka vogti, tai N. pasakė: „aš parodysiu kaip reikia“. Nuėjus į parduotuvę, jis nuėjo prie sulčių skyriaus, N. stovėjo prie kasos, o M. nuėjo prie gėrimų. N. rankos mostais parodė, kad imtų ir bėgtų, M. paėmė ir bėgo. Tada pamatė pardavėja, kad M. bėga. Jis jai pasakė: „gal reikia padėti?“, tada jis bėgo M. iš paskos ir pabėgo. Grįžo pas N., gėrė, jam kažkas susirodė ir trenkė M. į galvą kumščiu. Kiek kartu trenkė, neatsimena. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, susimaišė alkoholis su narkotikais ir taip gavosi, nesuprato, ką daro, paskui tik atsipeikėjo. Pirmą kartą trenkė blaivus, nes norėjo padėti N. dėl skolos. Po to, visi išėjo iš N. namų į lauką, jis sakė einam dar butelių. Jis sakė pavogs. Galvojo, kad M. eis kartu, tačiau šis gal išsigando, galvojo, kad gal jis lieps šiam vogti. Jiems kalbantis pradėjo M. bėgti, į gatvę išbėgo. Jis iš paskos bėgo, pagąsdino, pasižiūrėjo, kokia šio reakcija bus. Per prievartą niekas M. neliepė vogti, šis išsigandęs gal buvo, kad gavo smūgių į galvą, gal dėl to ėjo vogti. Jis visada nešiojasi peilį. Būnant pas N., jis buvo išsitraukęs peilį, tarp rankų pasukiojo. Kai narkotikus vartoja, pas jį tarp rankų visada peilis. Neatsimena, ar gąsdino su peiliu M., gali būti. Kad taip gąsdinti grynai, negalėjo būti, ten juoko forma, nėra toks išplaukęs. M. peiliu gąsdino jau po vagystės. Įpratęs buvo žaisti ir pagąsdino jį juoko formoje, draugiškai. Pagąsdino ir viskas, paskui sako: „nebijok, aš juokauju“. Neatsimena, ar smūgius sudavė prieš ar po. Prisipažįsta, kad su peiliu grasino, nes tiesiog žaidė tarp pirštų, specialus peilis, žaidė ir priėjo, pašveitė tą peilį, bet sakė: „nebijok“, matė, kad išsigando, minutę dar pažaidė ir padėjo. Smūgius sudavė, nes narkotikų buvo pavartojęs, nenorėjo jis M. „pripjauti“. Jei būtų rimtai grasinęs, būtų pripjovęs. Legalus tas peilis, kokie 5-6 cm, galima laisvėje tokį nešiotis. N. užsiminė apie tą parduotuvę, pasakė, kad lengva ten vogti. N. pasakė, kad šiam probacija, jam irgi probacija. M. pasakė: „kaip reikia vogti“. N. pasakė: „galiu parodyti“. M. pasakė: „ką daryti, jei pagaus?“, sakė, kad niekas nepagaus. Ir pavogė tuos butelius. Nežino, kiek smūgių sudavė iš viso tą dieną, buvo apsvaigęs. Jis kai blaivus buvo, vieną - du smūgius trenkė. Pripažįsta visiškai visus smūgius, galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta jam surašytame kaltinime. Galėjo būti ir 4 smūgiai iki išėjimo vogti. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai gali būti, kad atsirado nuo jo veiksmų. Eidamas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ narkotikus vartojo, nebesigaudė dėl tų batų rišimo. Jam atrodo, kad antrą kartą einant jis liepė M. jam rišti batus. Gali būti, kad M. bijojo. Pripažįsta, kad peiliu pagąsdino nukentėjusį. Mergos užsiminė apie tą parduotuvę ir M. pasakė: „aš galiu vogti“, jis sakė, kad nevogs, o nukentėjusysis sakė: „nesu vogęs“, N. pasakė: „aš negaliu vogti“, sutarė, kad jis (M.) vogs ir nebebus skolingas. Galima sakyti, kad už tą skolą N. S. Barauskas ėjo vogti. Savo noru ėjo, nieko neverčiamas. Matė, kad po smūgių sudavimo nukentėjusysis buvo išsigandęs, šis galėjo vogti, nes bijojo. Mano, kad šis išsigandęs buvo, kad jei nepavogs, bus skolingas 50 eurų. Gali būti, kad dėl jų spaudimo M. ėjo vogti. Pripažįsta civilinį ieškinį, jį atlygino. Nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes, nes buvo pavartojęs narkotikų. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

5. Kaltinamasis N. S. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m., tikslios datos neprisimena, keturiese – jis, A. D., M. ir K., vyko į „(duomenys neskelbtini)“ ieškoti H. I., nes šis jam skolingas buvo. H. nerado. Paskui antrame aukšte sutiko M. B., šis jam skoloje buvo iš senų laikų. Pasiūlė eiti kartu į lauką paieškoti H., šis sutiko. Ėjo visi, H. nerado. Jis pradėjo klausti M., kur jo skola. M. jam sakė: „aš tau net neskolingas, ką tu čia“. Gavosi, kad ėjo butelio „paimti“, prigėrė visi, bet M. savo noru ėjo to butelio. Kai prigėrė, prasidėjo konfliktai, panikei per užpakalį davė, chaosas prasidėjo. Kai vakare grįžo namo, policija jo laukė. M. jis buvo paskolinęs į Palangą eurų, gal prieš tris – keturis metus, M. buvo skoloje 100 eurų. Pokalbis dėl skolos vyko pas jį namuose. Pas jį buvo penkiese, jo brolis G. S. buvo kitame kambaryje. Jie buvo svetainėje. Pas jį sėdėjo, kalbėjo, muzikos klausėsi, pas jį buvo beveik visą dieną, kokią 15 val. išsiskirstė. Jis, K. ir M. ėjo išmokinti M. butelių vogti, nes šis nemokėjo. Jis pats turėjo už vagystes bylų, jis parodė, kaip reikia. Visi vienu metu pradėjo kalbėti apie vagystes, nebuvo, kad kažkuris pirmas, nutarė bendrai. K. sakė: „eik vogti“, paskatino. Nukentėjusysis sutiko eiti vogti. Iki šio sutikimo buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, jis irgi vieną trenkė už tai, kad šis palietė panai per užpakalį. Fizinis smurtas prasidėjo, kai M. melavo jam, kad neskolingas. Jis vieną smūgį trenkė, po to K. „damušo“ jį, dar jo panikė trenkė. Jis trenkė M. į dešinį žandą, turbūt iš dešinės rankos, kumščiu turbūt. Kiek smūgių sudavė K. M. nepasakys, neskaičiavo. Kiek matė, pastarasis sudavė tik į veidą, kumščiu. Ir svetainėje, ir koridoriuje, visur M. gavo. Pradėjo vartoti fizinį smurtą, kai pavogė butelius. Buvo blaivūs visi. Iki išėjimo vogti, jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, nes šis melavo, kad neskolingas jam, panikei per užpakalį trenkė, panikė norėjo irgi nukentėjusįjį mušti, bet jis neleido, patraukė ją. K. M. iškart po to sudavė nukentėjusiajam. Kai K. M. sudavė smūgius, jis nepastebėjo, ar šis turi kažkokį įrankį. Bute buvo 1-2 valandas iki išėjimo vogti, nepasakys. Ėjo vogti trise: jis, K. ir M., merginos liko jo namuose. Ėjo vogti į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis nutarė, kad eis į šitą parduotuvę, nes prie jo močiutės ta parduotuvė, yra apsivogęs ten ne kartą. Nuėjo į parduotuvę, nebuvo apsauginio. Buteliai buvo sudėti už kasos. Tuo metu K. prižiūrėjo duris, buvo parduotuvės viduje, jis pats buvo prie kasos. Jis nukentėjusiajam parodė, kad pasiimtų butelius ir bėgtų. Šis pasiėmė butelius ir bėgo. Pardavėja prekes dėliojo, pamatė, kai M. butelius paėmė ir bėgti pradėjo, ji pradėjo šį gaudyti. Pavogė 2 butelius degtinės, rusiškos, neatsimena pavadinimo, 0,5 l talpos. Vėliau gėrė pas jį namuose ją visi penki. Po vagystės buvo vėl naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį. K. naudojo, kumščiais smūgiuodamas į veidą. Kiek buvo suduota smūgių, nepasakys, ne vienas ir ne du. Nukentėjusysis K. nesudavė, bijojo. K. M. kažkuriuo metu pas jį namuose turėjo peilį iš virtuvės, bet paliko pas jį. Taip tiesiog pasiėmė, negrasino, jis neatsimena visko, seniai buvo. Vienu momentu jis buvo vaistų perdozavęs, atsijungęs buvo, daug ko po to nepamena. Jo mergina A. D. sudavė vieną smūgį M. Prieš pirmą vagystę, jis vieną smūgį sudavė, tada K. sudavė, tada jis paklausė, kada skolą atiduos, M. sakė: „aš tau neskolingas“, tada jis priminė, kada šiam paskolino. M. tada pradėjo prisiminti. Jis klausė: „kada atiduosi?“. M. sakė, kad nežino. Jis M. sakė: „tai eik „bonkę“ pavogti“. M. sakė: „tai aš nemoku“. Tada jis sakė: „galiu išmokinti“. Tai jis pasiūlė eiti į „Kubą“, nes ten nebūna apsauginių. Prieš einant į parduotuvę jis neatsimena, ar K. grasino peiliu, labiau gąsdino, liepė, kad batus užrištų jam, kad bijotų. Ne laisva valia M. sutiko eiti vogti, iš baimės. Jis norėjo skolą tik atsiimti. Vėliau, K. sakė vėl eis vogti, pusiaukelėje M. išsigando ir pabėgo. K. gaudė, bet kai M. išbėgo į gatvę, tai K. nebegaudė. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė visas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu teisybę sakė, jog K. grasino peiliu ir sakė: „eik vogti“. Dėl savo veiksmų galisi, nukentėjusiojo per šio brolį atsiprašė. Pradėjo mokytis nuo rugsėjo mėnesio, gydėsi nuo priklausomybės. Teismo prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teisme kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjos advokatės ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Be kaltinamųjų K. M. ir N. S. prisipažinimų teisme, jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

7.1. K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad 2022 m. birželio mėnesio pradžioje, datos tiksliai neatsimena, gal ryte, jis susiskambino su A. D. ir su ja susitarė susitikti. Su ja susitiko prie N. S. namų, ji buvo su N.. Visi trys nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir ten susitiko su M. B., šis irgi prisijungė prie jų. M. jo paprašė cigaretės, jis šiam ją davė. Ką toliau veikė „(duomenys neskelbtini)“ jis neprisimena, apie kažkokį H., jei jo ieškojo, irgi neatsimena ir nepažįsta jis tokio. Po to visi trys parėjo pas N. į namus. Paskui visi trys, tai jis, N. ir M. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra netoli N. namų. Į kubą ėjo, nes jie „bonkes darė“, tai reiškia, vogė. Iš anksto jokio susitarimo vogti nebuvo, jis galvojo, kad jie eina cigarečių, nes kažką apie cigaretes kalbėjo. Jis niekam neliepė tos degtinės vogti. Kol N. su M. buvo parduotuvėj, jis buvo lauke, ten pasiliko tik todėl, kad norėjo parūkyti. Paskui pamatė, kad iš parduotuvės išbėga M. su dviem buteliais degtinės ir jis pabėgo. N. išbėgo iš paskos ir išėjo visi trys į N. namus. A. tuo metu buvo N. namuose. Pas N. namuose visi gėrė tą degtinę, iš pirmo butelio jis gėrė kartu su jais, o antrą jie tiktai gėrė. Butelių talpos tiksliai nepamena, po 0,7 l talpos tikriausiai. Kokia buvo degtinė nepamena. Kai pabaigė gerti, A. pradėjo ant to M. „šokinėt“ ir prasidėjo tenai viskas, kas muštis. Niekas nieko paskui nebedarė, išėjo visi į lauką. Nu ir viskas, tada ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ ir M. pabėgo. Kodėl M. pabėgo, nežino, išsigandęs buvo. Niekas šiam tada neliepė vogti, N. ėjo į parduotuvę, nes norėjo kažką nusipirkti. M. tame bute buvo sumuštas neplanuotai. Jie nesitarė jo iš anksto mušti, kažkaip viskas ten įvyko staiga. Jis šiam sudavė penkis smūgius tai tikrai į veido sritį, nes šis kažką buvo jam pasakęs, kas jam nepatiko, todėl jis M. ir sumušė. M. sumušė per du kartus, taip, kaip ir parašyta pranešime apie įtarimą, tai yra pirmą kartą jam sudavė gal du-tris smūgius į šonkaulius ir kokį vieną kartą į akį, o tuo antru kartu kokius du smūgius į veidą. N. pirmas šiam trenkė, irgi į veidą pataikė. Labai detaliai atpasakoti to įvykio jis negali, nes ten viskas vyko labai greitai. Pripažįsta, kad nuo jo smūgio galėjo M. atsirasti žandinių ančių priekinių sienelių lūžiai. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi, pasielgė neapgalvotai. Pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Pripažįsta, kad sumušė M., bet daugiau jis nieko jam nedarė, nei grasino, nei liepė vogti, nei jokių pinigų iš jo nereikalavo. Prisiminė, kad M. liepė užrišti jo batus, ir, kai šis tą norėjo padaryti, jis šiam nebedavė to daryti. (2 t., b. l. 118–120);

7.2. K. M., papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu pagal abu epizodus prisipažįsta visiškai. Iš dalies tvirtina savo pirminius parodymus, jų papildyti neturi kuo, tik gali patikslinti, kad įvykio aplinkybių jis dėl įvykio metu buvusio girtumo neprisimena, todėl detaliai visko papasakoti negali. Esmė ta, kad supykęs ant M., sumušė šį ir po to liepė šiam iš tos parduotuvės vogti degtinės, bet kaip ten viskas tiksliai vyko, jis nurodyti negali, nes neprisimena. Sutinka su visais pranešime apie įtarimą jam inkriminuojamais veiksmais ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. (2 t., b. l. 132–133);

7.3. N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad M. B. yra jo pažįstamas iš senų laikų. M. jam yra skolingas 51 eurą, pasiskolino jau labai seniai. Žino, kad M. dirba, gauna algą, o jam skolos negrąžina, kas jį nervina. K. M. pažįsta, galima sakyti, kaip ir iš matymo, žino, kad šis yra iš (duomenys neskelbtini), su šiuo susipažino per savo draugę A. D.. 2022 m. birželio mėnesio pradžioje, datos jis tiksliai neprisimena, dienos metu, jis nuvažiavo iki A., prie vaikų namų. Tada A. susitiko su M., kurios pavardės jis nežino. Tada jie visi trys važiavo ieškoti H. I. į „(duomenys neskelbtini)“, nes H. yra jam 500 eurų skoloj. „(duomenys neskelbtini)“ sutiko K. M.. Pasakė, kad jie ieško H., nes H. jam 500 eurų skoloj ir K. „užsivedė“, kad ieškoti. Jis dar K. pasakė, kad jis šiam dar duos truputį, jei padės „išmušt“ eurus. Nerado H., surado M.. M. jam irgi skoloj buvo. K. pasakė, kad M. jam irgi 51 eurą skoloj yra. K. pasakė: „tada jamam šitą“, jis K. pasakė: „kaip nori“. Tada nuėjo prie M. ir prašė M., kad M. jiems padėtų surasti H., tipo pasidalins pinigus visi. M. sutiko padėt jiems ieškoti H. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, bet ten šio irgi nerado. Tada jis pasiūlė važiuoti pas jį, kad padėtų jam namus susitvarkyt, nes jam reikia susitvarkyti dėl tėvų. Namuose jis M. sakė, kad M. jam 51 eurą skoloje, klausė ar prisimena. M. atsakė, kad neskolingas jam. Tada jis trenkė M. vieną smūgį kumščiu į veidą, kažkur prie akies. Trenkė supykęs už tai, kad M. melavo, kad jam ne skoloj iš vis nieko. M. pradėjo teisintis: „už ką čia mane muši, aš tau ne skoloj“. Tada K. „užsivaipino“, kad M. meluoja ir tada K. M. pradėjo „non stop“ mušti, smūgis po smūgio, nespėjo skaičiuoti, kiek sutrenkė smūgių. Trenkė M. į galvą. Jis su A. bandė K. sustabdyt, prašė, kad baigtų, kad neužmuštų M. namuose pas jį, čia už tą 51 eurą, net negali tiek mušti. Prašė, kad K. vestųsi M. į lauką mušt, nes, jei užmuš jo namuose, jam pačiam blogai bus. Jo maldavimas padėjo, nes jis jau maldavo, kad K. nebemuštų, tai ir nebemušė. Bet, kai sumušė, liepė M. butelius eit vogt, o jam liepė M. mokyt vogti butelius, nes sakė jį „paštyrins“, jeigu nepadės M.. Nuėjo pavogė butelius, jis dar M. parodė, kaip vogti. Grįžo pas jį, išgėrė butelius ir tada K. liepė iš „(duomenys neskelbtini)“ eit vogt M.. M. beveik prie „(duomenys neskelbtini)“ pabėgo, pasiskundė žmonėms. A. M. vieną gal irgi smūgį trenkė, bet jis A. apėmė ir pakėlė, neleido jai šio mušti. A. gal net nepataikė, nes, kai ji tik užsimojo trenkt, jis apėmė ją per liemenį ir pakėlęs atitraukė. M. iš viso nieko nedarė, girta gulėjo. Kai jau parsinešė degtinę, antrą kartą tik K. mušė M., jis jau nelindo, jis M. trenkė tik tą vieną smūgį. Degtinės vogti ėjo į „(duomenys neskelbtini)“, prie jo namų. Įėjo visi trys į tą parduotuvę, jis apsižiūrėjo, ar nėra apsauginio. Šio nebuvo, tai tada su M. nuėjo prie gėrimų ir jis M. sakė imt butelius ir bėgt iš parduotuvės, ką M. ir padarė. K. buvo kažkur prie traškučių, žiūrėjo visą veiksmą. M. pamatė pardavėja, ji dar bandė šį vytis, bet M. pabėgo. O jie su K. bėgo iš paskos kaip nieko nežinodami, neva tai M. bandė gaudyti. Tas K. yra nesveikas kažkoks, išėjęs iš kalėjimo laisvėje „paniatkes“ kažkokias kalėjimo gaudo. Tada dar K. liepė M. batus jo rišti, batus M. rišo, iš šio tyčiojosi. Jis pats to įvykio metu visą laiką bijojo K., nes šis virtuvinį peilį turėjo, kurį buvo pasiėmęs iš savo namų (duomenys neskelbtini). K. su peiliu vaikšto, tai kažkaip prisibijo pastarojo. Nežino, kodėl į savo namus nebijojo K. vestis, galvojo, kad nieko nebus, o jei bus, pats policiją iškvies. Kai M. mušė, jis policijos neiškvietė, nes bijojo, nes K. su peiliu visą laiką gąsdino M., jei jis būtų skambinęs policijai, K. galėjo jį į „pavėsį padėt“, nes buvo išgėręs ir neprognozuojamas, nes, tas prigėręs būna neprognozuojamas, todėl nenorėjo rizikuoti savo gyvybe dėl M.. Turi savo telefone labai trumpą įrašą kur M. riša batus K., viską filmuoti bijojo, kad K. nepamatytų. Suvokia ir supranta, kad jis savo veiksmais irgi padarė nusikaltimą, kad negalėjo M. mušti ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. M. jis jau atsiprašinėjo prie pareigūnų, tikrai labai gailisi. Kai sudavė tą smūgį M., buvo dar blaivus. (3 t., b. l. 1–4, 16–17);

7.4. nukentėjusysis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. Šiaulių mieste, maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamą K. M.. Prisėdus šalia K., šis jam ėmė pasakoti, kad apsirūkęs „žolės“, stipriai sumušė tris žmones, kad bandė pavogti mašinos raktelius. Su K. jie išsiskyrė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuėjo į minėtą prekybos centrą, o K. kitu maršrutiniu autobusu nuvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Už maždaug 30 minučių į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko K. M., N. S. ir jo draugė A. D.. Su minėtais asmenimis, antrame prekybos centro aukšte, sėdėjo ant minkštasuolių. Šie tarpusavyje šnekėjosi, kad ieško asmens vardu H., kurie jį norėjo sumušti. Tada N. ir K. jo pasiteiravo, ar jis jiems padės sumušti H. Jis vaikinams pasakė, kad padės. Po kiek laiko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ K. nusipirko du peilius, kuriais ketino pagrasinti H. Peilių ilgiai skyrėsi, tačiau jų abiejų rankenos buvo juodos spalvos. Vieną peilį K. padavė jam, o kitą pasiliko sau. PC „(duomenys neskelbtini)“ neradus H., N. pasiūlė eiti pas jį į butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Būnant bute ir žiūrint televizorių, K. jam ėmė grasinti, kad šiam ir N. jis yra skolingas 50 eurų. Jis šio pasiteiravo, kodėl jiems yra skolingas. K. jam neaiškino, tik nurodė, kad jiems turės sumokėti 50 eurų. Tada K., priėjęs prie jo, į kaklą įrėmė peilį, kurį buvo nusipirkęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. K. jam paaiškino, kad gali šaukti kiek tik nori, tačiau jo niekas neišgirs, bei pasakė, kad jį gali pripjauti čia pat vietoje. K. jis išsigando. Jis mano, kad K. grasinimai buvo realūs, nes, kiek jam yra žinoma, K. yra neprognozuojamo būdo, agresyvus. Netrukus K. peilį nuo jo kaklo patraukė ir pasiūlė atsisėsti šalia šio. Atsisėdus šalia K., šis jam vėl ėmė pasakoti, kad jis yra skolingas 50 eurų. Jis K. pasakė, kad pinigų neturi. Po šių žodžių rankos kumščiu į dešinį veido šoną jam smogė N., kuris sėdėjo jam iš dešinės pusės. Šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje skalėje nuo vieno iki dešimties vertina 8 balais (10 balų skaudžiausia). Po smūgio sąmonės praradęs jis nebuvo. Po šio smūgio rankos kumščiais jį ėmė mušti K.. Kiek atsimena, K. jam į kairės pusės veido sritį sudavė ne mažiau kaip keturis kartus. Šitokiu būdu jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų (10 balų skaudžiausia). Po K. smūgių jis sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam iš karto ištino kairės pusės skuostas. K. ir N. jam paaiškino, kad jei neturi jiems 50 eurų, tada gaus eiti vogti iš parduotuvės. Bijodamas, kad nebūtų dar labiau sumuštas, jis jiems pasakė, kad iš parduotuvės vogti sutinka. Kadangi jo kairės pusės skuostas buvo sutinęs, A. iš šaldytuvo atnešė ledukų, kuriuos liepė jam užsidėti ant veido. Išeinant iš buto, K. ir toliau jį žemino, liepdamas jam užrišti batus. Bijodamas K., batus šiam užrišo. Į parduotuvę vogti alkoholio išėjo trise, t. y. jis, K. ir N.. Vogti ėjo į netoliese esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslaus adreso nurodyti negali. Į parduotuvę ėjo dviese su N., o K. jų laukė lauke. Būnant parduotuvėje, alkoholio skyriuje N. rankos mostais jam parodė, kad imtų du degtinės butelius ir bėgtų. Jis šitaip ir padarė. Pavogus degtinės butelius, visi trys grįžo pas N. į butą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kol vartojo alkoholinius gėrimus, vaikinai jo nemušė. Jie visi tarpusavyje kalbėjosi, o tuo tarpu jis tylėjo ir galvojo kokiu būdu pasišalinti iš buto. Išgėrus du degtinės butelius, jį vėl ėmė mušti K.. Dėl kokių priežasčių jį mušė K., jis nežino. K. jį toliau mušė rankos kumščiais, suduodamas į veido sritį. Tą kartą jam buvo suduota ne mažiau kaip 6 smūgiai, kurių metu jam vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų (10 balų skaudžiausia). Po to, jį rankos kumščiais ėmė mušti ir neblaivi A. Ši taip pat jam smūgiavo į veido sritį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais (10 balų skaudžiausia). Tada minėti asmenys jam pasakė, kad šį kartą alkoholio turės eiti vogti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Visi išėjo iš buto ir ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu: (duomenys neskelbtini). Supratęs, kad vaikinai ir toliau jį muš, bei nebenorėdamas vogti, einant link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis išbėgo į gatvę ir ėmė stabdyti pravažiuojančias mašinas. Sustojus vienam iš automobilių, jis ėmė prašyti pagalbos, kad kviestų medikus bei policiją. Vairuotojui greitai paaiškino, kad buvo sumuštas bei verčiamas vykdyti vagystes. Įsėdus į vyriškio mašiną, šis iškvietė medikus. Atvykęs medikų ekipažas jį pristatė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuoti dešinio ir kairio žandinių ančių lūžimai. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Įtaria, kad sužalojimus jam galėjo padaryti K. M., nes šis smūgiavo iš jėgos, šio smūgiai buvo stiprūs. N. jam sudavė tik kartą, o A. smūgiai buvo nestiprūs. Taip pat nurodo, kad nei N., nei K. jis skoloje nėra. Juos sutikęs yra tik keletą kartų. Alkoholį su minėtais asmenimis vartojo pirmą kartą. Pabrėžia, kad alkoholio vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė verčiamas N. ir K., nes šie jį mušė bei grasino fiziniu susidorojimu. Anksčiau vagysčių vykdęs nebuvo. (1 t., b. l. 13–14);

7.5. nukentėjusysis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai, parodė, kad jam suprantamai buvo išaiškinta teisė, jog gali pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jokio civilinio ieškinio byloje jis nereiškia, nes jokios turtinės žalos jis nepatyrė, jokių vaistų dėl veido sumušimo jis nepirko, viskas užgijo savaime. Dėl sumušimo daugiau į jokias gydymosi įstaigas jis nesikreipė, buvo pareigūnų tik pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių ir po to pats dar nuvyko pas teismo med. ekspertus. Taip pat, patikslinant pirminį jo pareiškimą dėl šio įvykio, jis daugiausiai dėl visko turi pretenzijų K. M., nes šis daugiausiai jį mušė ir liepė jam eiti vogti tą degtinę, ką jis prieš savo valią padarė. Todėl patikslinant ir papildant savo pirminį pareiškimą, jis prašo nubausti asmenis įstatymų numatyta tvarka ne tik dėl jo sumušimo bet ir dėl vertimo eiti vogti. Daugiau jokių papildymų jis neturi, viską nurodė pirmos apklausos metu. (1 t., b. l. 59–61);

7.6. liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja. 2022 m. birželio 3 d. ji dirbo minėtoje parduotuvėje. Apie 14-15 val. ji išleido savo kolegę pietų ir parduotuvėje liko viena. Tuo metu parduotuvė buvo tuščia, tai ji, būdama šalia kasos esančiame alkoholio skyriuje, nugara į kasą dėliojo vyno kainas. Parduotuvės durys yra beveik šalia kasos. Dėliodama kainas išgirdo kaip trinktelėjo parduotuvės durys, iš ko iškart suprato, kad į parduotuvę atėjo klientai ir tuoj pat išgirdo kaip tarpusavyje tarkštelėjo stikliniai buteliai. Atsisukusi pamatė, kaip vienas jai nepažįstamas jaunuolis čiumpa iš pačios apatinės lentynos, kur laikoma degtinė, du butelius degtinės ir bėga su ja iš parduotuvės. Ji dar spėjo sušukti: „ką čia dirbi“. Bandė jį dar vytis, buvo visai jam už nugaros, dar norėjo jam koją pakišti, bet nebespėjo. Jis dar garsu nusijuokė ir pabėgo lauk iš parduotuvės. Ji jį vijosi iki laukinių parduotuvės durų ir lauke pamatė dar vieną jai nepažįstamą vaikiną. Tada dar nežinojo, kad jie buvo kartu. Parėjo atgal į parduotuvę ir pamatė, kad salėje yra dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Jis jos paklausė, kas čia buvo ir paklausė gal reikia pagalbos, į ką ji pasakė, kad, jeigu nesunku, gali padėti ar pagauti, ir jisai išbėgo iš parduotuvės. Ji tada nuėjo į vedėjos A. kabinetą ir jai pasakė, kad išnešė butelius. Tada su ja nuėjo prie kasos ir atsisukusios peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrint juos matėsi, kad jie į parduotuvę ateina visi trys kartu. Visi trys įeina į parduotuvę. Vienas nueina prie sulčių ir žvalgosi ten atsistojęs, o tie du – vienas eina prie kasos ir, iškišęs galvą, pažiūri, ar jos nėra ir tada tam draugui rankų ir galvos pagalba rodo, kad čiupk (rankų gestais) ir bėgam (galvos gestu), ką tas ir padaro. Lentyna, kur buvo ta degtinė nuo tos vietos, kur ji buvo, yra kokių 8-10 žingsnių atstumu, nes degtinė yra arčiausiai kasos, o vynai - lentynų gale ir su tokiu dar lentynų užsisukimu. Ji buvo beveik ties tuo lentynų su vynu užsisukimu. Iš vaizdo įrašo buvo galima suprasti, kad jie prie parduotuvės dar rūkė ir tarėsi, kaip ir ką darys, kad ruošėsi tam, nes buvo iš vaizdo įrašo matyti kad tas, kuris bėgo su tais buteliais, įeidamas į parduotuvę užsidėjo ant galvos kapišoną. Žiūrėdamos tą vaizdo įrašą jos su vedėja pasidarė to vaizdo įrašo, kur matosi visi trys vagys, ekrano nuotraukas. Po to, jau iš vedėjos pasakojimo žino, kad policija jai skambino dėl to vaizdo įrašo, bet jo pateikti negalėjo, nes jis kažkaip neišsisaugojo, o dėl ko, ji nežino. Joms pavyko išsaugoti tik tas jų nuotraukas. Tai tas su degtine ten aiškiai matėsi. Kitas - tas, kuris įėjęs į parduotuvę stovėjo prie sulčių, buvo su džemperiu, per kurį eina baltos spalvos juosta su juodos spalvos kažkokiais užrašais. Tas trečias, kuris žiūrėjo, ar jos kasoje nėra, ir rankomis bei galva rodė kaip vogti ir bėgti, buvo su dviejų spalvų džemperiu, be jokių užrašų, apatinė džemperio dalis tamsi, viršutinė šviesi. Nei vieno veidų ji nespėjo įsidėmėti, todėl jų apibūdinti negali. Anksčiau ji jų parduotuvėje nebuvo mačiusi, nors dirba beveik jau metus laiko. Kaip suprato iš vaizdo įrašo, jie įėję į parduotuvę pirmiausiai pasižiūrėjo, ar jos nėra už kasos, būdelėje, nes kasa iškart jau matosi atvirai. Ta vieta, kur stovėjo ji prie vynų ir dėliojo tas kainas, įėjus pro duris į parduotuvę kaip ir nesimato. Viskas įvyko per kelias sekundes. Iš to jų gesto, kad žiūrėjo, ar jos nėra toje būdelėje už kasos, ji suprato, kad jie pavogti norėjo slaptai, kad nebūtų pamatyti, nes, jei ne tas butelių tarkštelėjimas, ji gal net ir nebūtų spėjusi taip staiga sureaguoti ir atsisukusi pamatyti, kad yra vagiama degtinė. Po to karto, ji nei vieno iš jų parduotuvėje nematė. Žiūrint vaizdo įrašą, kol jie dar buvo prie parduotuvės lauke, neatrodė, kad kuris vienas iš jų kaip nors kitaip bendrautų, kuris kurio bijotų, ar kas nors panašaus. Atrodė, kad jie visi trys išvien. Tik jau pačioje parduotuvėje, kai tas gestais rodė kaip vogti, tas vaikinas iš lentynos čiupęs degtinę atrodo, kad toje vietoje susiglumino, nes taip atrodė, kad nežino, kiek vogti, o tas taip staigiais gestais rodo rankomis, kad čiupk dvi, taip imituodamas savo rankomis, kad ima du butelius už jų kakliukų ir tuoj pat galva, kad bėgam iš čia. Nei vienas iš jų akivaizdžiai neatrodė girti. (1 t., b. l. 65–67);

7.7. liudytoja A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadove. 2022 m. birželio 3 d., apie pietus, pas ją į kabinetą atėjo pardavėja A., kuri pasakė: „mus vėl apvogė“ ir pasakė, kad vienas vaikinas išbėgo padėti pagauti, kas jai sukėlė įtarimą. Ji tada nubėgo prie kamerų, kurios yra už kasos, tokioje kaip atskiroje kabinoje, atsisukti vaizdo įrašo. Peržiūrėjo ir pamatė, kad į parduotuvę atėjo trys vaikinai. Jie dar stoviniavo prie parduotuvės, parūkė. Į parduotuvę įėjo visi trys kartu. Tas vaikinas, kuris po to išbėgo su buteliais rankose, įeidamas ant galvos užsidėjo kapišoną, kaip ji suprato, kad jo veido nepamatytų arba neįsidėmėtų. Įėjus į parduotuvę, vienas nuėjo prie sulčių, o kiti du nuėjo prie alkoholio. Pardavėja A. tuo metu buvo parduotuvėje viena ir dėliojosi vyno kainas. Vyno lentynos yra kasos gale, o kasos priekyje yra lentynos su degtine. Tas vaikinas, kuris įėjęs nuėjo prie sulčių, taip ir stovėjo prie jų. O tie du, kai įėjo per sukamą ratuką, matėsi, kad jie apsižiūri, ar nieko nėra. Tada tas vaikinas, kuris prieš įeidamas į parduotuvę užsidėjo kapišoną, pasilenkęs prie apatinės lentynos paėmė du butelius ir išbėgo iš parduotuvės. Tas kitas vaikinas tuo metu buvo pusmetrio atstumu, jis buvo pasiruošęs išbėgti iš parduotuvės pirmiau. Tas ėmęs iš lentynos degtinę vaikinas, lyg ir matėsi, kad kažkiek tuo metu suglumo, bet tas kitas, stovėjęs šalia jo savo abejomis rankomis parodė gestą, kad imk du butelius degtinės ir galva linktelėdamas, ką galima suprasti, kad imk ir bėgam iš čia. Tas paėmė tą degtinę ir jie abu kartu išbėgo iš parduotuvės per duris lauk. A. iš paskos bėgo gaudyti ir tarpduryje stabtelėjo tas, kuris rodė, kad paimti degtinę ir tada, pasak A., jis jai pasakė: „aš padėsiu tau pagauti“. Tai pasakęs, jis nubėgo paskui tą su degtine. Tada matyti, kad ir tas trečias išeina iš parduotuvės. Neva tai jie imitavo, kad visi trys nepažįstami ir yra atskirai, nors tas iš vaizdo pradžios matyti, kad jie visi veikė bendrai ir kartu. Ji jų gyvai nei vieno nematė. Pagal vaizdo įrašą galima suprasti, kad jie blaivūs, nes na jie nesvirduliavo, elgėsi staigiais, koordinuotais judesiais. Ta vagystė buvo akimirkų reikalas. Kaip tik tuo metu parduotuvėje nebuvo ir nei vieno pirkėjo. Žiūrint vaizdo įrašą jai nepasirodė, kad kol visi vaikinai dar prieš vagystę stovėjo lauke ir rūkė, tikrai neatrodė, kad kažkuris iš jų kažko bijotų ar kažkuriam būtų daromas kažkoks spaudimas, visi jie kol stovėjo elgėsi draugiškai vienas kito atžvilgiu. Jai asmeniškai to vaikino, ėmusio iš lentynos degtinę tas suglumimas pasirodė toks, kad jis lenkdamasis prie tos degtinės galimai pamatė pardavėją ir išsigando, tai gal todėl tik ir suglumo. Peržiūrint vaizdo įrašą ji padarė visų trijų vaikinų nuotraukas, kad išsisaugoti jas ir turėti ateičiai, arba, jei nuspręs vadovybė, dėl to rašyti pareiškimą, bet vadovybė pareiškimo dėl tų dviejų degtinės butelių vagystės nerašė. Dar pasidarė tas nuotraukas ir dėl to, kad vaizdo įrašas pas juos kažkaip būna labai trumpai dėl vaizdo įrašų labai trumpos atminties. Sužinojus, kad policija užsiprašė to įrašo, jai viena pardavėja persiuntė du trumpus to įrašo failiukus, pasirodo, ji buvo juos persifilmavusi į savo asmeninį telefoną ir laikė ateičiai, kad, jeigu ką, ji atpažintų tuos vagis. Apklausos metu ji į tyrėjos Sigitos Jaselskės elektroninį paštą persiuntė tuos du failiukus. Ji, kai žiūrėjo iškarto atsisukusi kameras, matė ilgesnį ir daugiau to vaizdo įrašo, o tie du trumpi failiukai ir juose fiksuota pati esmė, kaip čiumpa degtinę ir išbėga iš parduotuvės, matosi ir tas gestas, kaip rodo vogti. Tuose trumpuose failiukuose matosi tik du tie vaikinai, tai tas, kuris vogė, ir tas, kuris rodė. Tas, kuris buvo prie sulčių, nesimato, bet jo tos nuotraukos yra. Visas tas padarytas nuotraukas jie pateikė su oficialiu atsakymu į policijos paklausimą. Iš viso to, kad tas vogęs degtinę įeidamas užsidėjo kapišoną ir, jos manymu, jis prie tos lentynos suglumo, kaip ji mano, galimai, pamatęs pardavėją, mano, kad jie degtinę pavogti norėjo slaptai, kad jų niekas nepamatytų. Taip pat ir iš A. pasakojimo ji suprato, kad ji į juos atkreipė didesnį dėmesį tik tada, kai išgirdo tų butelių suskambėjimą. Nebuvo taip, kad A. juos matytų, o jie jai matant vogtų tą degtinę. Po šio incidento nei vienas iš jų į jų parduotuvę nebuvo atėjęs. (1 t., b. l. 71–73);

7.8. liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. M. kažkada buvo draugas, o N. S. yra jos draugas. Nukentėjusį vaikiną ji pažįsta, jis yra M.. Ji neprisimena, kaip ten pradžioje buvo, bet atsimena, kad ji trenkė jam už tai, kad jisai jai palietė už užpakalio. Kadangi ji draugavo su N., tai jam irgi, savaime aišku, N. trenkė už tai, kad jai už užpakalio paėmė. Ir M. buvo dar skoloje N. ir neatidavė skolos labai ilgai. O K. tiesiog sugalvojo tą visą dalyką, kad jam trenkt reiks. K. ten daugiausiai mušė, realiai vien tik K. mušė. Paskui sakė dar jam vogt butelius iš parduotuvės. Įvykis buvo senai, datos neatsimena, 2022 m. vasarą. Buvo dienos metas. Ten buvo ji, N., K., M., M., kurios pavardės nežino, ir N. brolis G., bet šis buvo kitam kambaryje. Jis matė tą vietą, kai K. daužė M.. M. nieko nedarė, nedaužė, ji viską matė, nebuvo taip, kad M. miegojo. Ji M. nestipriai trenkė, pataikė kažkur į žandą, trenkė jam vieną kartą. N. M. irgi vieną kartą trenkė, trenkė irgi kažkur į žandą, ji nežino. Žino, kad trenkė, matė, kad trenkė, bet neįsižiūrėjo kur. Trenkė kumščiu. Ir tada visą laiką K. jį daužė, ten daug daužė, M. guzas net buvo iššokęs čia (ranka parodo į kaktą) ir dar fotografavo K. savo ranką pridėjęs M. prie smakro. K. trankė daug, tiksliai smūgių nurodyti negali, trankė į galvą, į veidą. K. sudaužė tą M. ir sakė: „einam, pavogsi „bonkes“ iš parduotuvės“. Ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Sakė eik vogti, nėra apsauginių. Pavogė ir parėjęs tuos butelius gėrė. Ji kartu nebuvo, jai pasakojo. Kai M. mušė, jis sakė: „baik, nemušk“. Jie su N. irgi sakė, kad baigtų, bet Milašius nebaigė. Tuo momentu, kai viskas vyko, visi buvo blaivūs. Gėrė, kai jau parnešė tuos butelius. Parnešė degtinės du litrus, nežino kokios, du butelius po litrą. Kai N. trenkė M., jis sakė, kad, jeigu neatiduos skolos, dar jį „pasigaus“. Po to įvykio su N. yra ne kartą lauke sutikę M., jie jo atsiprašė už tai. M. ant jų nepyksta ir sakė, kad viskas gerai. Kaip M. išėjo iš to buto ji tiksliai neatsimena, jai atrodo, kad jie visi iš ten išėjo, nes jau N. tėvai turėjo grįžti. Ji savo ir N. poelgį pateisina, nes M. jai trenkė per užpakalį, o už ką K. šiam davė, ji nežino. Pirmiausia M. K. pradėjo trenkti, po to ji M. trenkė, tada N. jam trenkė, po to jie nebetrenkė jam ir toliau jį K. daužė. (1 t., b. l. 180–182);

7.9. 2022 m. birželio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo M. B. pranešė, kad 2022 m. birželio 3 d. apie 15.00 val. svečiuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė neblaivūs pažįstami N. S., K. M. ir A. D.. (1 t., b. l. 12–16);

7.10. 2022 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. (1 t., b. l. 28–36);

7.11. 2022 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo M. B. sužalojimai, matomi ant jo kūno iš karto po įvykio (1 t., b. l. 80–88);

7.12. valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G736/2022(04), kurioje nurodyta, jog M. B. nustatyti: odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, nosyje, kairiame apatiniame voke, dešinėje pažandėje, kairėje pažandėje, smakre, kakle, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės pusės akies vokų-nosies-skruosto-smilkinio srityje, dešiniame žande; kraujosruva po kairės akies jungine; abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių metu. Nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje pažandėje, kairėje pažandėje, smakre, kakle, padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje pažandėje, kairėje pažandėje, smakre, kakle, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į aplinkybes, nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje pažandėje, kairėje pažandėje, smakre, kakle, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 93–94);

7.13. 2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 123–126);

7.14. 2022 m. birželio 21–28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis „Body“ užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 130–134);

7.15. 2022 m. liepos 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad N. S. pateikė tyrimui savo mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ (1 t., b. l. 137–140);

7.16. 2022 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas N. S. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“. Apžiūros metu rastas vaizdo įrašas, kaip nukentėjusysis M. B. riša batus (1 t., b. l. 141–148);

7.17. 2022m. lapkričio 7–8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu iš liudytojos A. V. gautų dviejų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti kaip iš parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įvykdoma degtinės vagystė.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

8. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

10. BK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems.

11. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo K. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje, ir N. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

12. Kaltinamieji K. M. ir N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu iš esmės savo kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pripažino, patvirtindami, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie panaudojo smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu. Be to, kaltinamasis K. M. pripažino, kad, kaip nurodyta kaltinime, jis varžė nukentėjusiojo M. B. veiksmų laisvę, t. y. naudodamas psichinę prievartą, gąsdindamas peiliu ir prieš tai sumušęs, reikalavo iš nukentėjusiojo M. B. atlikti neteisėtus veiksmus ir elgtis pagal jo nurodymus, t. y. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogti alkoholinių gėrimų, ką nukentėjusysis M. B. ir padarė, iš minėtos parduotuvės pavogdamas du butelius 0,5 l degtinės „Didikų Premium“. Be kaltinamųjų K. M. ir N. S. duotų paaiškinimų, jų kaltę pagrindžia ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo M. B. parodymai, liudytojų A. A., A. V., A. D. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų ir asmens apžiūrų protokolai bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo K. M. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, požymius, kaltinamojo N. S. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmių skyrimas

13. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. BK 91 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

15. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų veikų padarymo pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos K. M. atsakomybę švelninančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, jog jis atlygino turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dėl BK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. K. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. K. M. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 6 kartus, šio nuosprendžio priėmimo metu yra teistas 8 kartus, iš aštuonių nuosprendžių keturi jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra priimti už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 20–30). K. M. daug kartų baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 85–99). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad nusikalstamas veikas K. M. padarė būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), tačiau yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Bausmės dydžiai parenkami atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdais (BK 63 str. 1, 4 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Paskirta subendrinta sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžius atliktas laikas.

18. Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo N. S. įvykio metu buvusį neblaivumą (tiek kaltinamieji, tiek ir nukentėjusysis nurodė alkoholį vartoję po vagystės, t. y., po N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos), todėl nepripažįsta, jog N. S. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.

19. Kaltinamasis N. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis N. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus (2 t., b. l. 142–152), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 163–183), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis (2 t., b. l. 184–185), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 186), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką N. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir į savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį žvelgia lengvabūdiškai ir nerūpestingai, jis net ir suvokdamas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo grėsmę, vis tiek įvykdė nusikalstamą veiką. N. S. buvo sudarytos galimybės keisti savo elgesį, tačiau jis jomis sąmoningai nepasinaudojo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu teigiamų išvadų nepadarė, jis pakankamai nesistengė keisti savo elgesio, bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio jam nepadarė. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamajam N. S. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, nustatant didesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

20. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

21. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus kaltinamojo N. S. asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (teisiamas aštuntą kartą; anksčiau taip pat buvo padaręs veikas, susijusias su smurto panaudojimu; nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taip pat buvo baustas administracine tvarka), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju N. S. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi tokiu atveju nebūtų užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti bausmės tikslai.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir kiti klausimai

22. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 109,30 Eur civilinis ieškinys už suteiktas gydymo paslaugas atlygintas (1 t., b. l. 98–103; 3 t., b. l. 132), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

23. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimais skirti laikini nuosavybės teisių apribojimai K. M. 109,30 eurų piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 117–119, 120–122), atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. APD-2023-02013 nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje K. M. gynėjos advokatės I. Bekerės suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos 191,67 Eur išlaidos (3 t., b. l. 142–147). Kaltinamajam K. M. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. K. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. M. nepriteistinos.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. APD-2023-01863 nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje N. S. gynėjos advokatės J. Šlapaitienės suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos 349,93 Eur išlaidos (3 t., b. l. 137–141). Kaltinamajam N. S. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. N. S. nedirba, turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. S. nepriteistinos.

27. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 135–138), panaikintina.

28. Kaltinamajam N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti 3 t., b. l. 19–22), palikti galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- penki kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys voke prie bylos 3 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje;

- mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, grąžintas saugojimui N. S. (1 t., b. l. 149–151), paliktinas neribotai jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. M. skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir K. M. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktus ir įskaitytus laikus pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią K. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. vasario 15 d.

Kaltinamajam K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir N. S. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią N. S. skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 109,30 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus į K. M. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. M. ir N. S. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- penkis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje;

- mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, grąžintą saugojimui N. S., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė