Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 86-TE-267 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad prašo panaikinti tą skundžiamo akto dalį, kuria jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas savo skunde (I t., b. l. 1–4) bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai. Nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, objektyviai neįvertinti visi duomenys ir visiškai neįvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Šiuos teiginius patvirtina vien tas faktas, kad pareiškėjui įteiktame 2019 m. sausio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-3 (toliau – Pranešimas) buvo nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidė eilę teisės aktų, apie kuriuos tarnybinio patikrinimo išvadoje net nėra minima – „būdamas policijos pareigūnu savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidėte Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalį.“ Be to, minėtu pranešimu, kaip nurodė pareiškėjas, nebuvo informuotas, kad savo veiksmais galimai pažeidė (netinkamai vykdė) savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tačiau tai yra konstatuojama tarnybinio patikrinimo išvadoje ir būtent dėl to pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Mano, kad tai yra akivaizdūs ne tik procesinių, bet ir materialinių teisės normų pažeidimai, ir tokiu būdu buvo apribotos bei pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra ne kartą akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. LVAT yra išdėstęs savo poziciją ir dėl tarnybinių nusižengimų vertinimo (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.“ Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra visiškai nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, neatsižvelgdamas į LR ANK 614 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą teisės normą, nes priiminėdavo teismų kompetencijai priskiriamus sprendimus administracinėse bylose ir jų neperduodavo nagrinėti bei sprendimus priimti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams, dėl to sudarė geresnes sąlygas pažeidėjams ir pažeidėjai išvengė sunkesnių LR ANK taikymo pasekmių. Šiuo atveju nori pabrėžti, kad visi pareiškėjo minėti sprendimai buvo priimti pagal kompetenciją ir nei vienas pažeidėjas neišvengė LR ANK taikymo pasekmių, nes buvo paskirtos 1100 Eur baudos, nei vienas iš pažeidėjų nebuvo atleistas nuo atsakomybės. Taip pat neaišku, kuo pagrįsti teiginiai, kad pareiškėjo sprendimai buvo priimti savavališkai, kad pareiškėjas nesuteikė teismui galimybės spręsti klausimą dėl transporto priemonių konfiskavimo taikymo, dėl to teismas būtų galėjęs pažeidėjams įvykdyti tikrąjį teisingumą. Iš minėtų teiginių galima daryti išvadą, kad baudų skyrimas nėra tikras teisingumas. Dėl to kyla klausimas, koks teisės aktas reglamentuoja, kas yra teisingumas, kas yra tikras teisingumas, kas yra netikras ar pusiau tikras teisingumas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo priimti sprendimai apskųsti nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) 2019 m. kovo 27 d. nutartimi Nr. 2ATP-104/2019 (toliau – LAT nutartis) atmetė Telšių AVPK prašymą atnaujinti praleistą prašymo atnaujinti administracinių nusižengimų bylas padavimo terminą ir praleisto termino neatnaujinti bei atsisakyti priimti pareiškėjo Telšių AVPK prašymą atnaujinti administracinių nusižengimų bylas ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Šią nutartį LAT priėmė taip pat ir dėl pareiškėjo priimto 2018 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (Nr. 51-ANR_N-1179-2018) ir dėl pareiškėjo priimto 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (Nr. 51-ANR_N-338-2018). Savo sprendimą LAT nutartyje motyvavo tuo, kad Telšių AVPK prašyme atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo nurodyta priežastis, kad šiose bylose galutiniai sprendimai turi būti priimti pagal kompetenciją teismuose, nėra laikoma svarbia priežastimi ir konstatavo, kad iš viso šiuo atveju prašyme nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, kodėl Telšių AVPK šį terminą praleido. T. y. LAT iš esmės patvirtino, kad priimdamas sprendimus minėtose administracinių nusižengimų bylose jokių pažeidimų pareiškėjas nepadarė, kompetencijos neviršijo, LR ANK normų nepažeidė ir nėra pagrindo šias bylas nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, kad terminas pateikti paaiškinimą buvo nepagrįstai trumpas, kreipėsi su prašymu jį pratęsti. Nurodytas pranešimas remiasi tuo, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais, kaip manoma, pažeidė: Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto ir 5 punkto (Valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba) reikalavimus; Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 punkto (Pareigūnai privalo: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;) reikalavimus; Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Pareigūnas privalo: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves) reikalavimus. Dėl šio galimai padaryto tarnybinio nusižengimo teisinio pagrindo pažymi, kad šių įstatymų išvardytos nuostatos yra bendrojo pobūdžio, jose nenurodytos konkrečios elgesio taisyklės, todėl neaišku, ką konkrečiai pareiškėjas pažeidė, ką atliko ne taip ir kaip pasireiškė pareiškėjo galimai padarytas pažeidimas. Todėl laikytina, kad pareiškėjas nepadarė ir net negalėjo padaryti šių nurodytų įstatymų nuostatų pažeidimų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs (LVAT 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 9; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis) (pritarta LVAT teisėjų 2013 m. spalio 23 d. pasitarime), kad nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Nurodytas pranešimas taip pat remiasi tuo, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais, kaip manoma, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 614 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „1. Teismas nagrinėja: 1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas“. Dėl ANK 614 straipsnio 1 dalies galimo pažeidimo – mano, kad šias nuostatas vykdė tinkamai ir jokio pažeidimo nepadarė. Praneša, kad atliekant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) padalinių, vykdančių eismo priežiūrą, veiklos patikrinimą, tikrinantys pareigūnai nustatė, kad Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK pareigūnai nuo 2018 m. vasario mėnesio pradėjo nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, kurios priskirtinos teismų kompetencijai pagal ANK 614 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad toks sprendimas buvo priimtas ne savavališkai pačių pareigūnų, o sistemiškai vertinant visas ANK nuostatas, susijusias su ANK 614 straipsnio 1 dalies taikymu ir atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, administracinių nusižengimų bylos, taikant ANK 614 straipsnio 1 dalį, Telšių AVPK Akmenės r. PK pareigūnų, jiems nustačius veikas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, buvo perduodamos nagrinėti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams (tuo metu Akmenės r. apylinkės teismas). Šie sprendimai buvo priimami iki 2017 m. lapkričio 7 dienos. Per šį laikotarpį teisme buvo išnagrinėtos ir pažymoje Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių veiklos, užtikrinant saugaus eismo priežiūros organizavimą ir vykdymą, patikrinimą (toliau – pažyma) Įvardytos šios administracinių nusižengimų bylos: ROIK 17064919966 – Akmenės rajono apylinkės teisme išnagrinėtas 2017 m. vasario 14 d.; ROIK 17068156417 – Akmenės rajono apylinės teisme išnagrinėtas 2017 m. gegužės 23 d.; ROIK 17073965901 – Akmenės rajono apylinkės teisme išnagrinėtas 2017 m. spalio 31 d.; ROIK 17070362425 – Akmenės rajono apylinkės teismo išnagrinėtas 2017 m. lapkričio 7 d. Tačiau Akmenės rajono apylinkės teismas, 2017 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjęs administracinį nusižengimą, ROIK 17070362425, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Al5-188-1007/2017 (toliau – Nutarimas) ne tik pripažindamas asmenį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, bet ir suformavo teismo praktiką, išaiškinimą dėl ANK 29 straipsnio 424 straipsnio 4 ir 5 dalių, 614 straipsnio ir ANK 615 straipsnių 1 dalies (Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą) nuostatų taikymo. Minėtame nutarime Akmenės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad „ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Galimybė konfiskuoti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančią transporto priemonę už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ANK 29 straipsnio 4 dalyje nenumatyta. VĮ „Regitra“ duomenimis, keleivinio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuojant buvo padarytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas, savininkas yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š., o V. P.. Automobilio savininkas 2017 m. rugsėjo 1 d. paaiškinime nurodė, kad savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 20 d. apie 22.30 val. perdavė naudotis savo sūnui E. P., iš kurio 2017 m. liepos 21 d. apie 3.00 val. sužinojo, kad automobilis sulaikytas ir pastatytas į saugomą aikštelę Mažeikiuose, nes ją neblaivus ir be teisių vairavo R. Š.. Duomenų, kad minėtas automobilis faktiškai priklausytų R. Š., byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas negalimas. Kadangi esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms transporto priemonės konfiskavimas negalimas, ir atsižvelgiant į tai, kad ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta maksimali bauda neviršija 1500,00 Eur, pagal ANK 614 straipsnio ir 615 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo bylą turėjo išnagrinėti Telšių apskrities vyriausiasis komisariatas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės išaiškėjo jau nagrinėjant bylą teisme, o bylos nagrinėjimas teisme nepažeidžia ir nesuvaržo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių, nepablogina jų padėties, bylos perdavimas institucijai esamoje proceso stadijoje nebetikslingas, tačiau atkreiptinas institucijos dėmesys, kad teismui nagrinėti neturi būti perduodamos administracinių nusižengimų bylos, kurios priskirtos nagrinėti pačiai institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.“ Šis Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas buvo gautas Telšių AVPK ir įkeltas prie ROIK 17070362425 esančių administracinio nusižengimo dokumentų. Telšių AVPK pareigūnai, susipažinę su Akmenės r. apylinkės teismo suformuota praktika ir neturėdami pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, pagal kompetenciją spręsdami analogiškas administracinių nusižengimų bylas dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 4 d., vertino ne tik visas nusižengimo padarymo aplinkybes bei, kaip ir nurodė minėtas teismas, vertino ANK 29 straipsnio nuostatas, susijusias su turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimu. Atsižvelgiant į šią teismo suformuotą praktiką, į nurodytas faktines aplinkybes dėl ANK 29 straipsnio, 424 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies vertinimo, į ANK 614 straipsnio ir 615 straipsnio 1 dalies taikymą, administracinių nusižengimų bylos ROIK 18092699505 ir ROIK 18080586185 buvo išnagrinėtos ne teismo tvarka. Sprendimus šiose bylose, kaip nurodyta ANK 615 straipsnio 1 dalyje, priėmė pareiškėjas, kaip atsakingos institucijos (policijos) pareigūnas, kuriam ši teisė suteikta pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, kuriame nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: <...> 49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209¹, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; <...>. Pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjui priimant nurodytus sprendimus, buvo pažeista ANK 614 straipsnio 1 dalis, kad buvo viršyta kompetencija, nes pareiškėjas priimdavo sprendimus, sistemiškai įvertindamas ANK nuostatas (29 straipsnį, 424 straipsnio 4 dalį ir 5 dalį, 589 straipsnio 49 punktą, 614 straipsnio 1 dalį, 615 straipsnio 1 dalį) bei įvertindamas visas padaryto nusižengimo faktines aplinkybes, visą turimą medžiagą ir surinktus duomenis bei įrodymus, nuosekliai laikydamasis teismo suformuotos praktikos. Be to, pažymėtina, kad nurodyta Akmenės rajono apylinkės teismo minėta nutartis dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje įvardyto nusižengimo yra nuosekli, aiški ir teisiškai pagrįsta, nes jei įvertinus nusižengimo padarymo įrankio priklausomybę nėra pagrindo spręsti klausimo dėl transporto priemonės konfiskacijos, o maksimalus baudos dydis numatytas straipsnio sankcijoje neviršija 1500 Eur, tai nėra jokio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, nes tokios bylos patenka į kategorijas bylų, nagrinėtinų policijos įstaigų. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, prašo įvertinus pareiškėjo pateiktą paaiškinimą, šį pradėtą tarnybinį patikrinimą nutraukti, neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių. Visiškai nevertintas faktas, kad administracinė praktika analogiškose bylose buvo suformuota ir taikoma ne tik Akmenės rajono apylinkės teisme, todėl ir kitų policijos įstaigų pareigūnai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, priima nutarimus pagal savo kompetenciją, nesikreipdami į teismus. Visiškai neįvertintas faktas, kad LR ANK 29 straipsnyje yra nurodyta teisė, o ne prievolė taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Tą pačią teisę, o ne prievolę, reglamentuoja ir LR ANK 424 straipsnio 5 dalis. Todėl vertinant iš esmės LR ANK normų turinį, o ne formaliai, vertinant kompleksiškai visas sąlygas, numatytas LR ANK 29 straipsnio 4 dalyje, vertinant sistemiškai LR ANK 29 straipsnį, 424 straipsnio 4 ir 5 dalis, 614 straipsnio 1 ir 2 dalis, 615 straipsnio 1 dalį, aiškiai matyti, kad pareiškėjas, įvertinus padarytus administracinius pažeidimus, nesant pagrindo konfiskuoti turtą – taikyti LR ANK 424 straipsnio 5 dalį (už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas), esant padarytiems pažeidimams pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimus – paskyrė 1100 Eur baudas, neviršydamas numatytos sankcijos už padarytus administracinius nusižengimus (LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta sankcija – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų). Pažymėtina, kad LR ANK 614 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas, o LR ANK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. LR ANK 614 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, jeigu tam yra sąlygos, nustatytos LR ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Priešingu atveju tokius administracinius nusižengimus dėl LR ANK 424 straipsnio 4 dalies taikymo nagrinėja policija pagal LR ANK 615 straipsnio 1 dalį, kaip padarė ir pareiškėjas minėtose administracinių nusižengimų bylose, ką teisėtu pripažino ir LAT, neatnaujinęs šių bylų ir kas atitinka Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (tuo metu Akmenės r. apylinkės teismo) administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-188-1007/2017 suformuotą praktiką. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad LVAT yra pasisakęs, kad „tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje“ (adm. byla Nr. A6-359/2007). Deja, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, tai padaryta nebuvo. Galima teigti, kad tarnybinio patikrinimo tikslas buvo ne išsiaiškinti nuodugniai visas aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą spendimą, bet nubausti pareiškėją be pagrindo ir tokiu būdu užglaistyti situaciją, jog Telšių AVPK nesirūpina vieningos praktikos formavimu ir pareigūnams rekomendacijų teikimu, kaip elgtis tam tikrose galimai ginčytinose teisinėse situacijose. Atkreipė dėmesį, kad kai buvo sprendžiamas klausimas dėl sutikimo skirti nuobaudą, Telšių AVPK buvo informuotas profesinės sąjungos, kurios narys yra pareiškėjas, tačiau į tai sureaguota nebuvo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, įsakymas laikytinas netiesėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad dėl ginčui aktualių Administracinių nusižengimų kodekso normų taikymo skambino į kitą komisariatą, konsultavosi su Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnais. Taip pat teismo posėdyje akcentavo, kad analizavo ANK 29, 614 straipsnius, manė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo interpretacija buvo teisinga. Pareiškėjo atstovė akcentavo, kad visi neaiškumai turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai.