- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- eI-3982-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-0210-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N
- Trečiasis asmuo
- N. G., E. Č.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Jaugai,
atsakovo Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. G. ir E. Č. atstovei Olgai Kilkinovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Telšių apskrities vyriausiasis komisariatas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 86-G-4826 išreikštą nesutikimą N. G. ir E. Č. patraukti tarnybinėn atsakomybėn.
Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Telšių aps. VPK) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Telšių aps. VPK Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Akmenės r. PK) pareigūnų veiksmų. Patikrinimas pradėtas Telšių aps. VPK viršininko R. R. pavedimu. 2019 m. vasario 12 d. Telšių aps. VPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-4 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad Telšių aps. VPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. ir Telšių aps. VPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė E. Č. netinkamai vykdydami pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 614 straipsnio 1 dalį. Tokie N. G. ir E. Č. veiksmai, netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. priiminėdami teismų kompetencijai priskiriamus sprendimus administracinėse bylose ir jų neperduodami nagrinėti bei sprendimus priimti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams, sudarė geresnes sąlygas pažeidėjams, dėl ko pažeidėjai išvengė sunkesnių LR ANK taikymo pasekmių, bei nesuteikė teismui galimybės spręsti klausimo dėl transporto priemonių konfiskavimo taikymo, dėl ko teismas būtų galėjęs pažeidėjams įvykdyti tikrąjį teisingumą.
Išvadoje siūloma N. G. ir E. Č. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Pareigūnai yra Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) nariai, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 61 straipsnio 5 punktu, 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 86-S-1633(1.9E) kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydami aiškiai išreikšti savo poziciją (sutikimą / nesutikimą) dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo N. G. ir E. Č.. Profesinė sąjunga 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 86-G-4826 neaiškiai išdėstė savo sprendimą, pasisakydama: „Nors profesinė sąjunga išreiškia savo poziciją, kad nemano, jog tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams N. G. ir E. Č. siūloma taikyti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, tačiau tai nelaikytina profesinės sąjungos sutikimu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nes nėra pašalinti padaryti pažeidimai“. Iš pasisakymo suprantama, kad Profesinė sąjunga nedavė sutikimo patraukti tarnybinėn atsakomybėn minėtus pareigūnus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Profesinės sąjungos nesutikimas patraukti N. G. ir E. Č. tarnybinėn atsakomybėn yra neteisėtas ir nepagrįstas, duotas piktnaudžiaujant savo teisėmis ir akivaizdžiai trukdant Telšių aps. VPK vykdyti savo veiklą, užkerta kelią tarnybinės atsakomybės taikymui. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y., kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Išvadoje nėra duomenų apie tai, kad N. G. ir E. Č. siūloma patraukti tarnybinėn atsakomybėn dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, ar dėl atstovavimo Profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Tokių duomenų nėra pateikta ir Profesinės sąjungos 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 86-G-4826. Akivaizdu, kad Profesinė sąjunga neturi jokių duomenų, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl pareigūnų veiklos, narystės profesinėje sąjungoje ar atstovavimo profesinės sąjungos nariams. Tai, kad profesinė sąjunga vertina ar objektyviai atliktas tarnybinis patikrinimas, ar pareigūnai padarė pažeidimų, ar pagrįstai siūloma skirti nuobaudas dėl padarytų pažeidimų, jau apima pareigūnams inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokie nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti) vertinimą ir negali būti argumentai profesinei sąjungai sprendžiant dėl galimo nesutikimo.
Savo atsisakymą Profesinė sąjunga motyvuoja tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai. Nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, objektyviai neįvertinti visi duomenys ir neįvertinti nurodytų pareigūnų paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju Profesinei sąjungai buvo pateikta Išvada, kurioje atsižvelgta į minėtų pareigūnų paaiškinimus, objektyviai išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės, Išvadoje nurodyti konkretūs pažeidimai, įvardintos pažeistos teisės normos. Mano, kad Profesinė sąjunga turėjo pakankamai duomenų spręsti ar N. G. ir E. Č. skiriamos nuobaudos dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Telšių aps. VPK viršininkas pagrįstai siūlo N. G. ir E. Č. patraukti tarnybinėn atsakomybėn, o Profesinės sąjungos nesutikimas pareigūnus patraukti tarnybinėn atsakomybėn yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. 86-S-l618 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – pareiškėjo raštas), elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui raštą „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – atsakovo raštas). Šiame rašte atsakovas, atsižvelgdamas į Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Tvarkos aprašas), 32 punkto nuostatas, į pareiškėjo rašte išreikštą prašymą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog profesinė sąjunga, įgyvendinama Tvarkos aprašo 32 p. nuostatas turi pasisakyti „profesinės sąjungos diskrecijos ribos siekia tik tarnybinės nuobaudos įvertinimą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje“, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nemano, jog tarnybinė atsakomybė profesinės sąjungos nariams N. G. ir E. Č. siūloma taikyti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.
Atsakovas pabrėžė, kad nei Vidaus tarnybos statutas, nei kiti vidaus tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, nei LVAT suformuota teismo praktika nedraudžia jokiai profesinei sąjungai išreikšti savo nuomonės dėl atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyti, jog ji mano, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti pažeidimai, pasiūlyti pažeidimus pašalinti bei pasiūlyti netaikyti profesinės sąjungos nariams tarnybinės atsakomybės ir neskirti siūlomų tarnybinių nuobaudų, kas ir buvo padaryti minėtame atsakovo rašte. Tai, kad atsakovas minėtame rašte išreiškė savo nuomonę, kad jo nurodyta pozicija nelaikytina profesinės sąjungos sutikimu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nes nėra pašalinti padaryti pažeidimai, nepakeičia esmės ir nerodo, kad atsakovas neįvykdė Tvarkos aprašo 32 p. nuostatų.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. G. ir E. Č. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl atsakovo Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą N. G. ir E. Č. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas, įforminto 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 86-G-4826, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš administracinėje byloje pateiktos 2019 m. vasario 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvados dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo Nr. 86-IS-4 matyti, kad 2018 m. gruodžio 7 d. Telšių aps. VPK Kelių policijos skyrius atliko Telšių aps. VPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus ir Reagavimo skyriaus veiklos, susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimų tyrimu, patikrinimu, vertinimą. 2019 m. sausio 16 d. registruota Telšių aps. VPK KPS pažyma, kurioje nustatyta, kad Telšių aps. VPK Akmenės r. PK pareigūnai: vyresnysis tyrėjas N. G., viršininkas S. K. ir vyriausioji patrulė E. Č. šešiose administracinėse bylose priėmė sprendimus patys, nors bylas turėjo nagrinėti ir sprendimus priimti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai. Esant nustatytoms aplinkybėms 2019 m. sausio 17 d. Telšių aps. VPK pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo Nr. 86-IS-4, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad vyresnysis tyrėjas N. G. ir vyriausioji patrulė E. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pasiūlyta skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, rašte be kita ko nurodydamas, kad prašo „aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinkate / nesutinkate) dėl nuobaudos skyrimo“.
Profesinė sąjunga, atsakydama į atsakovo raštą, 2019 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad „Profesinė sąjunga negali realizuoti savo pareigos duoti arba ne sutikimą skirti tarnybines nuobaudas jos nariams N. G. ir E. Č., nes mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai.“ Taip pat šiame rašte nurodyta, kad ‚nors profesinė sąjunga išreiškia savo poziciją, kad nemano, jog tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams N. G. ir E. Č. siūloma taikyti dėl jų narystės sąjungoje, tačiau tai nelaikytina profesinės sąjungos sutikimu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nes nėra pašalinti pažeidimai.“
Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jų pozicija aiškiai išdėstyta skundžiamame rašte, t. y. jog profesinė sąjunga išreiškia savo poziciją, kad nemano, jog tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams N. G. ir E. Č. siūloma taikyti dėl jų narystės sąjungoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs Profesinės sąjungos 2019 m. vasario 22 d. rašto „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ turinį, konstatuoja, jog šio rašto dalį, t. y. rašto apibendrinantį sakinį, aiškinant lingvistiniu požiūriu, pastebėtina, kad atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją – sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavė. Nors pirmoje sakinio dalyje nurodoma: „nemano, jog tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams <<...>> siūloma taikyti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje“, tačiau antroje sakinio dalyje nurodoma: „tai nelaikytina profesinės sąjungos sutikimu“. Teismo vertinimu, „nelaikymas sutikimu“ vienareikšmiškai yra nesutikimas.
Taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, o būtent, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas individualiame administraciniame akte aiškiai nurodyti jo apskundimo tvarką. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad individualūs administraciniai aktai negali būti neaiškiai formuluojami, suteikiantys prielaidą juos skirtingai interpretuoti. Šiuo atveju skundžiamo atsakovo rašto formos ir turinio analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad juo nebuvo išsamiai bei aiškiai atsakyta į pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017)
Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra atliekama tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenis dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šiuos asmenis dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje.
Šioje byloje ginčo dėl to, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinę atsakomybę siūloma taikyti ne dėl jų narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, nėra. Kaip matyti iš atsakovo rašto, sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Profesinė sąjunga nedavė dėl to, jog mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai. Pažymėtina, kad šių aplinkybių vertinimas nepatenka į Vidaus tarnybos statuto apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas ir aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų laikymosi, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo, jos pagrįstumo, yra vertinamos sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, jei tarnybinė nuobauda yra skiriama. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog atsakovo Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos 2019 m. vasario 22 d. raštas, kuriuo pareiškėjui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti N. G. ir E. Č. tarnybines nuobaudas – pastabas, yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti.
Panaikinti Teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 86-G-4826.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.