Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė UAB „Danės būstas“ administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui T. D. nurodytame name priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 106,76 kv. m, naudingas plotas – 106,76 kv. m, gyvenamasis plotas – 70.00 kv. m. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog atsakovo bute registruotas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l 125-126). Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-517-676/2011 2011-05-18 priimtame sprendime konstatavo, jog buvo atlikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai: namų šildymo sistema sujungta į vieną, adresu (duomenys neskelbtini) įrengtas vienas šilumos punktas, kuris sujungtas sistema su kitais namais, tiekiant jiems visiems šiluminę energiją namams šildyti ir karštą vandenį. Šie šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai atlikti namų gyventojų prašymu ir iniciatyva, jiems patiems aktyviai dalyvaujant procese. Darbai atlikti ir nustatyta tvarka priimti. 2008-10-31 statybos rangos sutartis Nr. SR-63/2008, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčyti. Ieškovė pateikė pažymą 2012 metų rugpjūčio mėnesiui, kurioje nurodyta, jog atsakovas už suteiktas paslaugas nuo 2008-12-01 iki 2012-08-31 nesumokėjo 11795,70 Lt. Kadangi atsakovas šių duomenų neginčijo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas skolingas ieškovei už 11795,70 Lt už namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas, ir priteisė ieškovei iš atsakovo nurodytą sumą.

Atsakovas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, remdamasis iš esmės trimis argumentais: 1) suma, mokėtina už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos remontą, nepagrįstai apskaičiuota ne pagal šildomą plotą – 70 kv. m, o pagal visą buto plotą – 106 kv.m; 2) šildymo ir karšto vandens sistemos renovacija atlikta nekokybiškai: atsakovo bute liko nepakeista vienvamzdė sistema, todėl teismas priteisė skolą už iš esmės neatliktus darbus; 3) ieškovė neteisingai apskaičiavo mokėtinas sumas, nustatydama visiems vienodą mokėtiną sumą, nors privalėjo atsižvelgti į kiekviename bute atliktus pagerinimus.

Kolegija, pasisakydama dėl pirmo apeliacinio skundo argumento, nurodo, jog pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. (CK 4.76, 4.83 straipsniai). Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Apeliantas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Nurodytoms nuostatoms taikyti teisiškai nėra reikšmingas tas faktas, kad atsakovas šildo tik dalį nuosavybės teise priklausančių patalpų, nes net ir atsijungus nuo daugiabučio namo šildymo sistemos ir šildymą butui tiekiant kitais būdais, tai neįtakotų daugiabučio namo bendraturčio pareigos proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus, taip pat ir namo šildymo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Atsakovo nuomone, suma, mokėtina už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos remontą, nepagrįstai apskaičiuota ne pagal šildomą plotą, o pagal visą buto plotą – 106 kv.m. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas proporcingo bendrosios nuosavybės išlaikymo principas. Straipsnio 7 dalyje detalizuota proporcijos nustatymo taisyklė: buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.. Priešingas aptariamos teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Pagal VĮ Registrų centro pažymos duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso 106.76 kv. m dydžio ir tokio pat naudingojo ploto dydžio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kolegija konstatuoja, jog atsakovo argumentas dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos remonto išlaidų skaičiavimo už gyvenamąjį, o ne naudingąjį plotą, nepagrįstas, nes neatitinka Civilinio kodekso nuostatų dėl bendraturčių atsakomybės už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą proporcingumo principo.

Atsakovas taip pat teismo sprendimą ginčija, remdamasis tuo argumentu, jog šildymo ir karšto vandens sistemos renovacija atlikta nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog 2008-10-31 statybos rangos sutartis Nr. SR-63/2008, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai nėra ginčijami ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-517-676/2011 pagal ieškovės UAB „Mūsų namų valdos“ (pavadinimas 2012-02-06 vienintelio akcininko sprendimu pakeistas į UAB „Danės būstas“) ieškinį atsakovei A. V., vienam iš trečiųjų asmenų – atsakovui šioje byloje – T. D., nustatė, jog buvo atlikti gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai: nurodytų namų šildymo sistema sujungta į vieną, (duomenys neskelbtini) įrengtas tik vienas šilumos punktas, kuris sujungtas sistema su kitais nurodytais namais tiekiant jiems visiems šiluminę energiją namų šildymui bei karštą vandenį. Nurodyti gyvenamųjų namų vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai atlikti šių namų gyventojų prašymu ir iniciatyva, jiems patiems aktyviai dalyvaujant procese, darbai atlikti ir nustatyta tvarka priimti, duomenų jog darbų organizavimo bei atlikimo procedūros būtų pažeistos, byloje nepateikta. Atliktų darbų apimtys, apskaičiavimai, kokybė, atliktų darbų pridavimo faktas įstatymų nustatyta tvarka neginčyti. Kolegija, atsižvelgdama į šias kito teismo įsiteisėjusiame sprendime nustatytas aplinkybes bei į tai, jog atsakovas T. D. nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t.y. jog renovacija atlikta nekokybiškai, nurodytą atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, ieškovė neteisingai apskaičiavo už renovaciją mokėtinas sumas, nustatydama visiems vienodą mokėtiną sumą, nors kiekviename bute įrengtas skirtingas termoreguliatorių kiekis ir vamzdžių metražas. Atsakovo nuomone, jis neprivalo mokėti už kitų butų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui atliktą šildymo ir karšto vandens sistemų remontą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, (civilinė byla Nr. 2-517-676/2011, tomas I, b.l. 120-123) dalyvavo priimant sprendimus ir pritarė namo karšto vandens ir šildymo sistemos renovacijai, taip pat ir termostatinių radiatorių reguliatorių įrengimui, neginčijo atliktų darbų aktų bei lokalinių sąmatų, nereiškė pretenzijų dėl renovacijos išlaidų paskirstymo, nenurodė, kaip, jo nuomone, turėtų būti paskirstytos renovacijos išlaidos. Be to, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) priskirta prie bendrojo naudojimo objektų. Įvertinusi nurodytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kolegija atsakovo argumentą dėl neteisingo renovacijos išlaidų paskirstymo atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.