- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 2-517-676/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10177-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- F. V., A. L., S. M., P. J., J. Z., V. G., D. V., G. G., A. K., S. B., N. S., V. D., R. D., N. G., T. D., D. J., T. R.
- Ieškovas
- UAB „Mūsų namų valdos“
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Lina Mikužytė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovo atstovei advokato padėjėjai Linai Mikužytei, atsakovei A. V. ir jos atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, tretiesiems asmenims F. V., A. L., S. M., civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims P. J., J. Z., V. G., D. V., F. V., G. G., A. K., S. B., A. K. (A. K.), N. S., V. D., R. D., A. L., N. G., S. M., T. D., D. J. (D. J.), T. R., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5466,21 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 priskaičiuotus mokesčius už namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, privalo išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės skola už suteiktas paslaugas priteistina, nes ji atsisako ją mokėti (T.1. b.l. 3, 22-25). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja L.Mikužytė paaiškino, kad nurodytos skolos atsakovė neginčijo nustatyta tvarka, savo paskaičiavimų neteikė, tik iš esmės nesutinka todėl, kad jos teigimu ji neprivalo mokėti už bendro naudojimų įrengimų išlaikymą, remontą. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo nepašalina jos pareigos išlaikyti bendro naudojimo objektus, kiti gyventojai paskaičiuotus mokesčius yra sumokėję, nes šilumos sistemos reknovacijos darbai buvo atkliekami gyventojų, t.y. bendraturčių prašymu. Visi darbai yra atlikti, darbų parinkimo bei jų atlikimo procedūros nebuvo ginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ji yra 91,39 kv.m. ploto buto ir 34,51 kv.m. verslo ploto savininkė name, adresu (duomenys neskelbtini). 1999-01-29 buvo gautas leidimas butą su kūrybine dirbtuve atjungti nuo centralizuotos sistemos ir įsirengti autoniminį šildymą, 2000-10-27 buvo atsijungta, 2001-01-18 su AB „Klaipėdos energija“ sudaryta atsiskaitymo už šildymą sutartis ir pagal ją mokami mokesčiai už atsakovei tenkantį bendrajį 4.51 kv.m. plotą, ieškovas kas mėnesį atsakovui teikia sąskaitas apmokėti šilumos sistemos eksploatacines išlaidas už 4.51 kv.m. ir tuo pripažįstama, kad atsakovo butui tenkanti dalis yra 4.51 kv.m., todėl atsakovė neprivalo mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Prašo ieškinį atmesti (T.1, b.l. 16, 38-39). Teismo posėdžio metu atsakovė A. V. nurodė, kad sutinka, kad reikia mokėti mokesčius bendro naudojimo objektų išlaikymui tik nuo jos naudojamo 4.51 kv.m. Butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo, atlikti šildymo sistemos renovacijos darbai jos buto nepagerino, jai nėra tiekiamas karštas vanduo. Prašo ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas G.Daugėla palaiko prieštaravimuose ir atsiliepime išdėstytus motyvus, prašo jais vadovautis, ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys F. V., A. L., S. M. paaiškino, kad gyventojų prašymu buvo rekonstruojami bendro naudojimo įrenginiai – šildymo sistemos ir išlaidas jų rekontravimui turi dengti visi bendraturčiai, jie yra apmokėję ieškovui paskaičiuotas išlaidas, atsakovė neturi būti išimtis, prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovas pareiškimu kaip kreditorius kreipėsi dėl skolos sumos priteisimo iš atsakovo – skolininko R. J. V., byla iškelta 2009-09-07, teismo 2009-09-08 įsakymu nutarta išieškoti iš atsakovo skolos sumą, atsakovui pateikus prieštaravimus dėl teismo 2009-09-08 įsakymo, teismo 2009-10-06 nutartimi prieštaravimai buvo priimti bei nustatytas terminas ieškinio pateikimui, teismo 2009-11-20 nutartimi priimtas ieškovo pateiktas ieškinys atsakovui dėl ginčo skolos priteisimo bei panaikintas teismo įsakymas (civ.byla Nr. L2-14047-676-2009)(T.1, b.l. 3-34). Teismo 2010-04-14 civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas mirus atsakovui R.J. V. iki bus nustatyti jo teisių perėmėjai (T.1, b.l. 166), teismo 2010-08-30 nutartimi cicilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, atsakovas R.J. V. pakeistas jo teisių perėmėja A. V. (T.1, b.l. 169-185).
Ieškovas administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teikia atsakovei administravimo ir komunalines paslaugas (T.1, b.l. 5-7). Butas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurio bendras plotas sudaro 125.90 kv.m., naudingas plotas 125.90 kv.m., gyvenamasis plotas 36.28 kv.m., verslo plotas 34.51 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise LR 1991-05-28 Įstatymo Nr.I-1374, 1992-03-05 Nr. 5-4287 pagrindu nuo 1992-03-05 priklausė R.J. V. (T.1, b.l. 9-10, 29, 147), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso nuosavybės teise atsakovei A. V. (T.1, b.l. 171-178, 184-185, 73).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju šildymo sistemą, turi įstatymo ginamą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą – šiuo atveju šildymo sistemą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 str., 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 p.). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.
Iš VĮ Registrų centro NTR CDB 2009-08-14, 2009-10-20, 2010-04-06 išrašų matosi, jog atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 125.90 kv.m., naudingas plotas 125.90 kv.m., gyvenamasis plotas 36.28 kv.m., verslo plotas 34.51 kv.m., šildymas ginčo laikotarpiu yra registruotas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, miesto vandentiekis bei kanalizacija, dujos gamtinės (2.1.p.)(T.1, b.l. 9, 29, 147) - šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus, jog nurodytas butas ginčo laikotarpiu buvo atjungtas nuo miesto centralizuotų sistemų (CPK 185 str.). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje dėl 1999 metais pradėto ir atliekamo atsijungimo nurodyto buto su kūrybine studija nuo centrinio apšildymo ir karšto vandens tiekimo sprendžiant naudoti gamtines dujas (T.1, b.l. 40-47, 49), sutartis su AB „Klaipėdos energija“ dėl atsiskaitymo už ekvivalentinio 4,51 kv.m. ploto šildymą (T.1, b.l. 48) nepaneigia ankstesnių teismo išvadų, šie rašytiniai įrodymai tik įrodo, jog atsakovė atliko tik tam tikrus veiksmus, nukreiptus buto atjungimui nuo miesto centralizuotų sistemų (CPK 178 str., 185 str.). Kaip matosi iš VĮ Registrų centro NTR CDB 2010-04-06, 2011-04-15 išrašų, namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šildymas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis bei nuotekų šalinimas (T.1, b.l. 143-164, T.2, b.l. 100-109). Iš byloje pateiktų gyvenamųjų namų vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų projekto, išpildomosios dokumentacijos matosi, jog buvo atlikti gyvenamųjų namų adresu gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai, nurodytų namų šildymo sistema sujungta į vieną, įrengtas tik vienas šilumos punktas adresu (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 103-104), kuris sujungtas sistema su kitais nurodytais namais tiekiant jiems visiems šiluminę energiją namų šildymui bei karštą vandenį (T.1, b.l. 79-117). Nurodyti rašytiniai įrodymai bei juose fiksuotos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos ar nuginčytos, todėl teismas jomis vadovaujasi ir laiko nustatytomis (CPK 178 str., 185 str.). Taigi gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo sistema yra vieninga, neatsiejamai tarpusavyje susijusi (CPK 185 str.). Atsakovės pateiktas teismui VĮ Registrų centras 2010-07-30 NTR CDB išrašas, atsakovei tik 2010-07-27 atlikus kadastrinių duomenų tikslinimą, t.y. jau bylos nagrinėjimo metu, ir įregistravus duomenis jog buto (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-27 šildymas yra vietinis centrinis šildymas (T.2, b.l. 73), nepaneigia ankstesnių teismo išvadų, tuo labiau, kad VĮ Registrų centras NTR CDB 2011-04-15 išrašo duomenimis viso gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė, šildymas tiek ginčo laikotarpiu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra registruotas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (T.2, b.l. 109)(CPK 185 str.).
Nurodyti gyvenamųjų namų vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbais atlikti šių namų gyventojų prašymu ir iniciatyva jiems patiems aktyviai dalyvaujant šiame procese, darbai atlikti ir nustatyta tvarka priimti, duomenų jog darbų organizavimo bei atlikimo procedūros būtų pažeistos, byloje nepateikta (T.1., b.l. 118-138). Atliktų darbų apimtys, paskaičiavimai, atlikimo apimtys, kokybė, atliktų darbų pridavimo faktas įstatymų nustatyta tvarka neginčyti (T.1, b.l. 128-138). Ieškovas pateikė duomenis, kokiu būdu ir principu buvo skaičiuojami kiekvienam butui tenkančių rekonstrukcijos lėšų paskaičiavimas (T.1, b.l. T.1, b.l. 53-62). Byloje nepateikta duomenų, jog ieškovo veiksmai dėl rangovo nurodyto namo šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų atlikimui parinkimo atliktas pažeidus nustatytą tvarką – šios procedūros taip pat nėra ginčijamos ar nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jos neteisėtos (CPK 178 str., 185 str.). Iš byloje pateiktų duomenų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2008-10-31 statybos rangos sutartis Nr. SR-63/2008 (T.1, b.l. 124-125), Lokalinės sąmatos, Atliktų darbų aktai (T.1, b.l. 126-134) nėra ginčijama ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 185 str.). Atsakovės nesutikimas su ieškovo nurodoma jos 5466,21 Lt skolos suma yra grindžiamos tik atsakovės spėlionėmis, prielaidomis, bendro pobūdžio pamąstymais jog atliktos ieškovo procedūros, atlikti paskaičiavimai, atlikti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai bei jų įvertinimas gali būti ar yra neteisingi, neteisėti ar blogai paskaičiuoti ar atlikti, atsakovė nepateikė teismui įrodymų savo nesutikimui pagrįsti, ekspertizės įstatymų nustatyta tvarka skirti neprašė bei tai daryti teismo posėdžio metu atsisakė, nors atsakovei tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu teismo buvo ne kartą aiškintos procesinės teisės teikti papildomus įrodymus byloje, ginčyti įstatymų nustatyta tvarka nurodytų darbų paskaičiavimų pagrįstumą, atliktų darbų apimtį bei atliktų darbų įvertinimą ir kitos, teismas taip pat įvertina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisine advokato pagalba (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 230 str. 1 d.), todėl teismas pripažįsta aplinkybes, kuriomis remiasi atsakovė nesutikdama su pareikštu ieškiniu, neįrodytomis (CPK 178 str.).
Ieškovas nurodo, kad už jo teikiamas paslaugas nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 atsakovė nesumokėjo 5466,21 Lt, nesumokėtą skolos dydį už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 ieškovas grindžia pateikta byloje Pažyma 2009-08-06 dienai (T.1, b.l. 61-62) – šie duomenys byloje šalių nustatyta tvarka neginčijami, atsakovė savo skaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė, nesutikimo motyvu nurodydama tik bendro pobūdžio abejones jog jai yra keistas nurodytos skolos dydis, ekspertizės ar specialaus tyrimo skirti šiuo klausimu neprašė, iki bylos nagrinėjimo bei jos nagrinėjimo metu nustatyta tvarka nurodytos skolos paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo neginčijo, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė nesumokėjo ieškovui už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 priskaičiuotus 5466,21 Lt mokesčius už namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustačius, kad ieškovas administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir teikia atsakovei administravimo ir komunalines paslaugas, daroma išvada, jog atsakovė privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Tarp ieškovo ir atsakovės suiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.256 str.). Ieškovas teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, byloje nėra. Ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovė, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei netesybas (CK 6.258 str.). Iš atsakovų priteistina 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.201 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 164,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 4, 26-27), 648,60 Lt išlaidų susijusių su teismo procesinių dokumentų teikimu viešo paskelbimo būdu (T.2, b.l. 62-66, 96-98), 700,00 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (T.2, b.l. 125-126), viso – 1512,60 Lt (CPK 93 str. 1 d., 130 str.). Valstybei iš atsakovės priteisina .. Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Mūsų namų valdos“ iš atsakovės A. V. 5466,21 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009-009-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1512,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. V. 56,25 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.