Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-334/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
1A-187-334/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34260-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
P. K. S.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Arvydas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-334/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34260-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujantprokurorui Tomui Dzykui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nukentėjusiojo P. K. S. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir nukentėjusiojo P. K. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kurio A. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

P. K. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista P. K. S. iš civilinio atsakovo (draudiko) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 321,08 € turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Patvirtintas A. M. ir P. K. S. susitarimas dėl 850,00 € proceso išlaidų atlyginimo sekančiai – A. M. 300,00 € proceso išlaidų nukentėjusiajam P. K. S. jau yra sumokėjęs, likusią sumą – 550,00 € - A. M. įpareigoja nukentėjusiajam sumokėti lygiomis dalimis per 3 mėnesius skaičiuojant nuo 2021-08-01.

Remiantis BK 67 ir 68 straipsniais, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - vienerių metų laikotarpiui uždrausta naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, 2020-08-26 apie 8.49 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 101, 136.2, 140.1 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, neįsitikinęs manevro saugumu sankryžoje, lenkė į kairę sukantį traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas nuvažiavo nuo kelio bei stataus jo šlaito, dėl ko trims autobuso keleivėms, nukentėjusiosioms A. S., D. M. ir E. V., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: A. S. buvo padarytos kraujosruvos dešinėje krūtyje, abiejose kojose, lūžo stuburo 12-tas krūtininis slankstelis, D. M. lūžo dešinieji III-VIII šonkauliai ir kairieji III-VI šonkauliai, padaryta kraujosruva kepenyse, E. V. lūžo stuburo juosmeniniai 2 ir 5 slanksteliai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinti ir netaikyti uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, arba skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

3. Apeliantas skunde nurodo, kad jis gyvena kaime, į kurį praktiškai nevažiuoja joks viešasis transportas, be to teisė vairuoti jam reikalinga ne tik dėl darbo, bet ir dėl jo paties sveikatos, kadangi per avarija nukentėjo ir jis pats, o praėjus 7 mėnesiams po avarijos jam buvo nustatytas neįgalumas, t. y. jis darbingas tik 55 proc. Po avarijos jis ilgą laiką gydėsi, jam buvo atlikta stuburo operacija, kurios metu jam į stuburą buvo sudėti metaliniai strypai, vėliau sekė reabilitacija, tačiau iki šiol skauda nugarą, greitai pavargsta, negali važiuoti su dviračiu, negali pakelti svorio didesnio nei 10 kg. Jo sutuoktinė yra medikė, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir negali jo vežti į darbą, pas medikus.

4. Apeliantas pripažįsta savo kaltę ir nori paminėti, kad jis vairuoja daugiau nei 32 metus, kad toks įvykis jo gyvenime vienintelis. Be to, jo manymu, jei autobuse būtų buvę įrengti saugos diržai, tai keleiviai nebūtų patyrę tokių sunkių sužalojimų, kita vertus, anot apelianto, siekdamas išvengti susidūrimo jis atliko staigų manevrą į kairę, o tuo buvo išvengta dar sunkesnių padarinių, nes priešingu atveju jie būtų atsitrenkę į traktoriaus plūgus. Apeliantas pažymi, kad jam (duomenys neskelbtini) metai ir jis turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, todėl jei jam bus atimta teisė jomis naudotis, jis niekada nebegalės išsilaikyti visų kategorijų teises, negalės atlyginti nukentėjusiesiems priteistos žalos, neteks darbo ir tai bus didelis smūgis ne tik jam, bet ir jo šeimai.

5. Skunde apeliantas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prilygsta atsakomybės išvengimui. Apeliantas nurodo, kad jis turės laikytis įsipareigojimų, sumokėti priteistas žalas. Be to, šis įvykis apeliantui sukėlė taipogi dideles pasekmes – jis patyrė sunkius sužalojimus, ilgą laiką gydėsi ir dar turės gydytis neapibrėžtą laiką, tapo neįgalus, nepašalinti metalai iš stuburo, turėjo vykti į policiją, dalyvauti teismo posėdžiuose, neteko darbo.

6. Apeliantas taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo (duomenys neskelbtini) metų mama, kuriai kas antrą dieną jis veža maistą, nuveža pas gydytą ir tai gali padaryti tik jis vienas, kadangi brolis nevairuoja transporto priemonių. Apeliantas nurodo, kad dirbdamas seniūnijoje taip pat padeda pagyvenusiems, neįgaliems seniūnijos gyventojams nuveždamas juos į gydymo įstaigas skiepytis, atveždamas maisto. Nors apylinkės teismas pažymėjo, kad nesant nusikalstamos veikos, apeliantui vis tiek grėstų gana griežta administracinė atsakomybė, įskaitant teisių atėmimą, tačiau apeliantas pažymi, kad administracinėse bylose ne visuomet skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 34 str. 6 d.), juolab, kad šiuo atveju ir nukentėjusysis prašė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Anot apelianto, teismas galėjo skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų fondą ar bent palikti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Apeliantas pasižada ateityje vairuoti atsargiai, laikytis visų KET ir mano, kad bendrasis teisingumo principas šiuo atveju nebus pažeistas jei jam nebus atimta teisė vairuoti transporto priemones. Mano, kad jo atžvilgiu buvo paskirta per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, prašo taikyti BK 62 straipsnio arba 67 straipsnio nuostatas. Prideda rekomendacijas.

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. K. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinti ir netaikyti uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas A. M. paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad A. M. eismo įvykį sukėlė netyčia, dėl padaryto labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutarė dėl žalos atlyginimo ir A. M. nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus. Pažymi, kad ne tik jis, bet ir pats A. M. patyrė sunkius sužalojimus, gydėsi, ilgą laiką nedirbo, tapo neįgaliu. Apelianto teigimu, A. M. yra garbaus amžiaus ir akivaizdu, kad turint tiek sveikatos problemų bus sunku iš naujo išlaikyti vairavimo egzaminus. Mano, kad teismas galėjo bent jau skirti specialiosios teisės atėmimą mažiau nei vieneriems metams arba skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas taip pat pažymi, kad A. M. netekus teisės vairuoti, jis neteks darbo ir tokiu būdu bus apsunkintas žalos atlyginimo vykdymas. Anot apelianto, jei autobuse būtų įrengti saugos diržai, visi autoįvykyje nukentėję asmenys, būtų patyrę mažesnius sužalojimus, tačiau A. M. yra tik samdomas darbuotojas ir jis negali įtakoti, kad jie būtų įrengti.

9. Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėjas advokatas prašė A. M. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašė tenkinti nukentėjusiojo P. K. S. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė tenkinti abu apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir nukentėjusiojo P. K. S. apeliaciniai skundai atmetami

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., tiek ir nukentėjusysis P. K. S. skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 (vienerius) metus vairuoti visas kelių transporto priemones, prašant jos neskirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra nepagrįstas.

11. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. M. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visas kelių transporto priemones vieneriems metams (BK 68 straipsnis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą vertino, kad A. M. netinkamas elgesys buvo daugiau atsitiktinumas nei sistemingas elgesys, tačiau atsižvelgęs į jo veiksmų pobūdį, nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sukeltas skaudžias pasekmes (visa tai detaliai aptarė nuosprendyje) nusprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąją teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą minimaliam, t. y. vienerių metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog A. M. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Neatsargūs A. M. veiksmai, jam vairuojant keleivinį autobusą ir pažeidžiant KET 9, 101, 136.2, 140.1 punktų reikalavimus, kuomet nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, neįsitikinęs manevro saugumu sankryžoje, lenkė į kairę sukantį traktorių, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas nuvažiavo nuo kelio bei stataus jo šlaito. Dėl tokių A. M. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta trijų žmonių sveikata, taip pat susižalojo ir pats kaltininkas. Be kita ko, A. M. buvo labai nerūpestingas ir neatidus, kadangi esant geroms kelio sąlygoms bei matomumui, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, draudžiančiai lenkimą, sankryžoje lenkė priekyje lėčiau važiuojantį traktorių, kuris jau buvo pradėjęs posūkį į kairę. Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad A. M. vairuojant maršrutinį autobusą, nebuvo jokios būtinybės skubėti, kadangi autobusų maršrutai visuomet sudaromi atsižvelgiant į visas KET, o tai, kad A. M., įvykio metu autobuse veždamas keleivius šiurkščiai pažeidė KET, rodo ir didelį jo neatsakingumą, tuo labiau, kad A. M. buvo žinoma, jog autobuse keleivių saugos diržai nėra įrengti ir eismo įvykio metu keleiviai gali susižaloti. Todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo A. M. netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, nes tokia priemonė yra per griežta, yra nepagrįsti. Šiuo atveju, pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padės pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrins visuomenės saugumą.

15. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teigiamas kaltininko (A. M.) asmenybės įvertinimas buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti A. M.nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių - teistumo ir bausmės. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Šiuo atveju, baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu yra nutraukta, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir yra perduotas laiduotojos A. M.atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laidavimo terminui, taigi jis nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių.

16. Apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, kad A. M. yra garbaus amžiaus, turi didelį vairavimo stažą, eismo įvykį sukėlė netyčia, dėl padaryto labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutarė dėl žalos atlyginimo ir nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus, šis įvykis A. M. sukėlė dideles pasekmes – jis patyrė sunkius sužalojimus, gydėsi, jam nustatytas neįgalumas, neteko darbo, būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nepaneigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog tuo atveju, jei A. M. būtų padaręs administracinį nusižengimą – už nežymų sveikatos sutrikdymą nulėmusį KET pažeidimą (ANK 423 straipsnio 2 dalis) gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų; už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis) privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių – jam vis tiek grėstų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl įvertinus tai, kad A. M. padarė sunkesnę veiką, nei administracinis nusižengimas, bylos baigtis neturėtų būti visiškai be pasekmių, juolab, kad A. M. buvo neatsakingas, šiurkščiai pažeidė KET ir dėl tokių jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta trijų žmonių sveikata. Nors apeliantas akcentuoja, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, taipogi ne visuomet skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos nuostatos yra taikomos tik išimtinais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei. Šiuo atveju A. M. padarė KET pažeidimą, sukeliant eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta trijų žmonių sveikata, todėl vien asmeniniai pageidavimai, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso ir vertintini kaip pagrindas netaikyti, ar sutrumpinti A. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

17. A. M. netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės taikymą argumentuoja ir tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo ir prie apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė darbdavio rekomendacijas, pažymą apie darbo pobūdį, kuriose nurodoma, kad A. M. prižiūri komunalinį ūkį, viešąsias erdves ir seniūnijai priklausančias (duomenys neskelbtini) kapines, automobiliu pristato senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams ES paramos maisto davinius, pagal poreikį nuveža gyventojus į gydymo įstaigas, su traktoriumi atlieka įvairius darbus – surenka šiukšles, veža žalias atliekas į Žaliųjų atliekų aikštelę, pjauna žolę, stumdo sniegą nuo pėsčiųjų takų. Nors A. M. darbdavys pažymoje ir rekomendacijose nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas yra vienas iš specialiųjų reikalavimų seniūnijos darbininko pareigose dirbančiam žmogui, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šioje darbovietėje ((duomenys neskelbtini)) A. M. įsidarbino nuo (duomenys neskelbtini) t. y. po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl akivaizdu, kad A. M. turėjo numatyti jam gresiančias galimas sankcijas (baudžiamojo poveikio priemones) ir apie tai informuoti darbovietės vadovybę, sudarant prielaidas ateityje koreguoti darbo pobūdį. Kita vertus, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016).

18. Galiausiai pažymėtina, jog apeliaciniuose skunduose nepateikta jokių aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Sutiktina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Nors apelianto sveikata, reabilitacija ir rūpinimasis artimaisiais yra svarbi aplinkybė, tačiau tai nėra lemiamas faktorius neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, juolab, kad apeliantas (A. M.) nenurodė, kodėl jo nuvykimu į gydymo įstaigą bei kitų artimųjų slauga negalėtų pasirūpinti jo žmona, kuri, kaip teigia pats A. M., yra medikė ir dirba (duomenys neskelbtini).

19. Kaip matyti, apeliantai apeliaciniuose skunduose pateikia ir daugiau argumentų, kodėl jų manymu, teismas nepagrįstai paskyrė specialios teisės atėmimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kitos apeliantų nurodytos aplinkybės (gyvenamoji vieta, viešojo transporto ribotas judėjimas, nuogąstavimai dėl galimybės ateityje iš naujo išsilaikyti visų kategorijų teises, žalos atlyginimas, pažadai laikytis KET, saugos diržų nebuvimas, didesnių padarinių išvengimas), taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Nors apeliantai prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo arba kaip alternatyvą prašo taikyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga. Pažymėtina, kad apeliantas nurodydamas, jog pirmos instancijos teismas jam galėjo skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tuo pačiu patvirtina, jog sumokėti įmoką lėšų neturi, būtų skolinęsis.

20. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. M.be baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – iš esmės nėra paskirta jokių kitokių suvaržymų, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra minimalus, taip pat tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad apeliantų skunduose nurodytais motyvais keisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar kaip kitaip neproporcinga ir neadekvati, priešingai, šiuo atveju, ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos neskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl teismo pagrindinės funkcijos įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir nukentėjusiojo P. K. S. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisDanutė Švitinienė