Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistės Raginytei, dalyvaujant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, pareiškėjui Vytautui J. Ž., suinteresuotiems asmenims L. S., A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi apeliančių V. Ž. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Ž. ir Vytauto J. Ž. pareiškimus suinteresuotiems asmenims N. R., L. S., L. P. ir A. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to apeliantės nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. J. Ž. priėmė palikimą, kadangi paveldėjo tėvo asmeninius daiktus: įrankius, dviratį, laikrodžius. N. R. nurodė, kad po tėvo mirties V. J. Ž. pats pasiėmė tėvo dviratį, įrankius, laikrodį. Paimdamas šiuos daiktus jis nei motinos, nei kitų suinteresuotų asmenų, kurie taip pat buvo įpėdimai pagal įstatymą, neatsiklausė. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dviratis buvo įgytas santuokoje, todėl jis nebuvo jo asmeninė nuosavybė. Todėl pareiškėjas savavališkai užvaldęs mirusiojo daiktus, pirmiausia pažeidė pareiškėjos, kaip mirusiojo K. Ž. sutuoktines, teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. J. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodė, jog apeliantės savo apeliaciniame skunde nenurodo jokios svarios teisinės argumentacijos dėl ko turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliaciniame skunde apeliantės tik cituoja liudytojų bei šalių parodymus, juos bandydamos interpretuoti jo nenaudai. Pareiškėjas nurodė, kad jo mirusiam tėvui K. Ž. ir motinai V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1987 metų, ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Taip pat nurodė, jog rūpinosi minėtu namu, jį prižiūrėjo, be to po tėvo mirties faktiškai priėmė tėvo palikimą, priimdamas ir jo asmeninius daiktus - įrankius, dviratį laikrodį. Šias aplinkybes patvirtino pačios apeliantės, suinteresuoti asmenys bei liudytojai, todėl laikytina, kad po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. S., L. P. ir A. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.

Nurodė, jog jie su teismo sprendimu visiškai sutinka. Jų brolis V. J. Ž. mirusiam tėvui ir motinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties. Minėtame name V. J. Ž. turi savo kambarį, namu rūpinasi, jį prižiūri kaip savo turtą. Mūsų brolis V. J. Ž. taip pat po tėvo mirties priėmė tėvo asmeninius daiktus, t.y. tėvo darbo įrankius, laikrodžius, dviratį. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad brolis V. J. Ž. po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdamas valdyti jo asmeninius daiktus bei rūpindamasis gyvenamuoju namu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantės skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. J. Ž. priėmė K. Ž., mirusio 2008-01-17 palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo. Apeliantės laiko, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradedant jį valdyti reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė nepagrįstą išvadą, kad V. J. Ž. po tėvo mirties priėmė jo palikimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. Ž., mirusio 2008-01-17 palikimą sudaro 60/100 pastato, gyvenamojo namo, du pastatai — daržinės, trys pastatai - ūkiniai pastatai, bei 929/1518 dalys 0,1518 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl palikimo priėmimo pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką iš V.J. Ž. veiksmų fakto, tai kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad V.J. Ž. dar iki palikėjo mirties gyveno palikimą sudarančiame name, nuo 1998-08-31 deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ten (I t., b.l. 57) ir tęsia gyvenimą po jo mirties. Apeliantės neginčijo, kad V.J. Ž. nuo 1987 m. buvo skirtas vienas kambarys palikimą sudarančiame name, kuriame ir šiuo metu yra jo daiktų (II t., b.l. 7). V.J. Ž. paaiškino, kad išsiskyrus su antrąja žmona, kuri ir gyvenat santuokoje nenorėjo gyventi kartu nuolat, nuo 2005 m. jis pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliantė N. R. teisme paaiškino, kad brolis nuolat būna garaže su neblaiviais draugais, po to patikslino, kad gal vieną kartą į savaitę, gal kartą į mėnesį (II t., b.l. 7). Tokie jos parodymai vertintini kaip nenuoseklūs. Panašiai liudijo apeliančių kaimynės E.Z. S., Z. Ū., J.B. F., sūnus R. R., beje, pirmosios liudytojos savo žinių šaltiniu nurodė apeliantę V. Ž.. Liudytojas R. P., S. K. parodė, kad V.J. Ž. ir iki palikėjo mirties, ir po jos gyvena ginčo name. Liudytoja V. S. paneigė apeliančių paaiškinimus, kad V.J. Ž. pas ją nuolat gyvena. Ji parodė, kad pastarasis atvažiuodavo savaitgaliais, po to jie kartu važiuodavo į jo tėvų namus, nes jam iš ten buvo arčiau važinėti į darbą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų parodymai nėra tapatūs su teismo posėdžio protokole užfiksuotais. Jie yra apeliančių apibendrinti kartu su padarytomis išvadomis ar paaiškinimais, todėl apeliacinis teismas, spręsdamas dėl įrodymų vertinimo atsižvelgia į liudytojų parodymus, užfiksuotus teismo posėdžio protokole, dėl kurio pastabų nebuvo pareikšta (II t., b.l. 5-12). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir AB „Liteksas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kolegija daro išvadą, kad įrodymus vertinant pagal šias taisykles buvo pagrindo spręsti, kad V.J. Ž. ne tik iki mirties gyveno palikimą sudarančiame name, bet ir gyvenimą tęsia toliau, o kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-322/2009).

Sprendžiant dėl palikimo priėmimo būtina įvertinti įpėdinio veiksmų pobūdį palikimo atžvilgiu. Apeliantė V. Ž. parodė, kad V.J. Ž. pasistatė garaže elektros skaitliuką, 2010 m. davė jai 200 Lt už elektrą ir pareikalavo dėl to raštelio. Tačiau V.J. Ž. paaiškino, kad iki kol nekilo konfliktas dėl palikimo priėmimo, pinigų už elektrą ir telefoną davė seseriai Anastazijai, gyvenančiai tame pačiame name be raštelio. Kad pinigų už telefoną jis visgi davė, pripažino apeliantė N. R., taip pat pastaroji nurodė, kad brolis sutvarkė spinteles (II t. 7). Kad jis galėjo duoti pinigų už elektrą ir 2008 m. kovo, balandžio mėnesiais pastaroji apeliantė tokią prielaidą nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau su nuoroda į tai, kad tai už jo paties sunaudotą elektrą dirbant garaže, kas taip pat patvirtintų aplinkybes dėl įpėdinio gyvenimo ir naudojimosi palikimu. V.J. Ž. paaiškino, kad iš darbo gaudavo malkų bei jomis kūrendavo namo krosnis žiemą po tėvo mirties. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo L. S. (II t., b.l. 8). Be to, ji parodė, kad V.J. Ž. šulinį sutvarkė. Byloje yra duomenų apie tai, kad įpėdinis, kurio teisė į palikimą ginčija apeliantės, yra nudažęs namo lauko duris, atstatęs tvorą, sutvarkęs laiptų turėklus. Apeliacinės instancijos teisme V.J. Ž. nurodė, kad yra atvežęs naujos žemės, žemės sklypui pagerinti. Kai kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus įpėdinis atliko per tris mėnesius, kitus vėliau, tačiau vertinant palikimą iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio pagrįstai spręsta, kad įpėdinis palikimą priėmė jame tęsdamas gyvenimą ir rūpindamasis palikimu. Be to, apeliantės neginčijo, kad po tėvo mirties įpėdinis V.J. Ž. perėmė palikimą sudarančius daiktus: tėvo įrankius, dviratį, laikrodžius ir dėl to įpėdinė N. R. nurodė, kad ginčo nėra (II t., b.l. 7). V.J. Ž., suinteresuotas asmuo L. S. (II t., b.l. 6, 8) paaiškino, kad tai buvo paties palikėjo valia, todėl esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms dėl palikimo priėmimo, šie faktai duoda pagrindą šioje byloje vertinti kaip veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimą. Suinteresuoti asmenys, dalyvavę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškino, kad kilus teisminiam ginčui V.J. Ž. gyvenimas palikimą sudarančiame gyvenamajame name yra apsunkintas konflikto su artimais giminaičiais, todėl argumentai, kad įpėdinis neprisidėjo prie 2010 m. perkamo katilo namo apšildymui ar tų pačių metų žemės sklypo apsėmimo padarinių likvidavimo, negali sudaryti pagrindo kitaip vertinti įpėdinio veiksmus dėl palikimo priėmimo.

Remiantis išdėstytu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.