- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- 1-31-935/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00277-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- V. J., V. U.
- Advokatai
- Jurijus Binevičius
kaltinamojo V. J. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai ir kaltinamojo V. U. gynėjams advokatams Jurijui Binevičiui, Šarūnui Vadeikiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje,
V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ direktoriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U., būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., turėdamas teisę valdyti, naudotis ir disponuoti UAB „S.“ turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas AB „SEB bankas“ jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „S.“ disponuojamos banko sąskaitos bei disponuodamas šios sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas priešingai bendrovės interesams, atsiskaitė šia mokėjimo kortele už prekes ir paslaugas, neskirtas UAB „S.“ reikmėms ir nesusijusioms su jos veikla, ir piniginių lėšų bendrovei negrąžino, o būtent:
2016 m. kovo 4 d. UAB „E.“ (sąskaita E500-CI Nr. 0217255) už raktus – 12,21 Eur;
2016 m. liepos 13 d. UAB „E.“ (sąskaita ERA Nr. 1199624) už laminatą – 2211,86 Eur;
2016 m. lapkričio 2 d. UAB „K.“ (sąskaita SS Nr. 0374325916) už kilimėlį, šepetį – 18,25 Eur;
2017 m. balandžio 3 d. UAB „T.“ (sąskaita Nr. 17TG35000648) už įkroviklius – 18,98 Eur;
2017 m. balandžio 11 d. UAB „K.“ (sąskaita SS Nr. 0374342384) už medsraigtčius – 8,96 Eur;
2017 m. liepos 20 d. UAB „K.“ (sąskaita SS Nr. 03229017052) už šluotą, kotą, grėblį – 11,94 Eur;
2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „B.“ (sąskaita Nr. 143/574) už priekabų nuomą – 18 Eur;
2017 m. rugsėjo 9 d. UAB „B.“ (sąskaita Nr. 644/522) už priekabų nuomą – 15 Eur;
2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „Š.“ (sąskaita Nr. 155/208) už plovyklą – 7 Eur;
2017 m. spalio 16 d. UAB „M.“ (sąskaita MAK Nr. 2993832) už apsauginį žolės korį – 149,40 Eur;
2018 m. kovo 14 d. UAB „E.“ (sąskaita E500-CI Nr. 0420599) už siurblį, žarną – 74,59 Eur;
2018 m. gegužės 10 d. UAB „E.“ (sąskaita E500-CI Nr. 0436386) už lauko šviestuvą – 33,80 Eur;
2018 m. birželio 16 d. UAB „B. S. T.“ (sąskaita BST Nr. 00010244) už mobiliojo ryšio telefoną – 284,25 Eur;
2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „K.“ (sąskaita SS Nr. 03233008086) už ploviklį, kabelį, kibirą – 59,49 Eur;
2018 m. lapkričio 10 d. UAB „K.“ (sąskaita SS Nr. 03233008962) už suspaudiklį, prožektorių – 21,56 Eur;
2018 m. lapkričio 30 d. UAB „A.“ (sąskaita Nr. SVLP04007085) už mobiliojo ryšio telefoną – 260 Eur,
tokiu būdu iššvaistė svetimą jo žinioje buvusį UAB „S.“ turtą, tuo padarydamas UAB „S.“ 3205,29 Eur žalą.
Tokiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. U. nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, UAB „S.“ buhalterinei apskaitai apskaityti pateikė bendrovės vardu pirktų prekių ir paslaugų, neskirtų UAB „S.“ reikmėms ir nesusijusių su jos veikla, pirkimo sąskaitas 18742,28 Eur sumai, o būtent:
2015 m. liepos 30 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0155571 – 33,44 Eur;
2015 m. liepos 31 d. PĮ „En.“ sąskaitą ENG Nr. 2023 – 635 Eur;
2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ši.“ sąskaitą ŠILV Nr. 002617 – 210 Eur;
2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Ši.“ sąskaitą Nr. 111991 – 27,5 Eur;
2015 m. rugpjūčio 19 d. UAB „K. B. P.“ sąskaita KBP Nr. 0097421 – 71,68 Eur;
2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Me.“ sąskaitą BIG Nr. 000000069 – 717 Eur;
2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „T.“ sąskaitą VU Nr. 25488 – 21,32 Eur;
2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „Ma.“ sąskaitą MAX Nr. 944150016156 – 26,63 Eur;
2015 m. spalio 5 d. UAB „Sa.“ sąskaitą SV Nr. 063469 – 17,99 Eur;
2015 m. spalio 22 d. UAB „P.“ sąskaitą 15/10/22 – 1046,65 Eur;
2015 m. spalio 23 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3796872) – 394,58 Eur;
2015 m. spalio 26 d. UAB „Be.“ sąskaitą Nr. BCP-0025544 – 58,08 Eur;
2015 m. spalio 28 d. UAB „Ši.“ sąskaitą ŠILV Nr. 002931 – 1170,4 Eur;
2015 m. spalio 28 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3796932) – 556,89 Eur;
2015 m. spalio 28 d. UAB „L.“ sąskaitą CAA Nr. 0081152 – 644,33 Eur;
2015 m. spalio 30 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3797038 – 638,81 Eur;
2015 m. spalio 30 d. UAB „L.“ sąskaitą CAA Nr. 0081439 – 515,46 Eur;
2015 m. lapkričio 2 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2216848 – 105,79 Eur;
2015 m. lapkričio 4 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3797110) – 593,34 Eur;
2015 m. lapkričio 4 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 379711) – 541,05 Eur;
2015 m. lapkričio 5 d. UAB „L.“ sąskaitą AVI Nr. 1261004 – 300 Eur;
2015 m. gruodžio 11 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 157G15005432 – 11,58 Eur;
2016 m. kovo 10 d. UAB „Sa.“ sąskaitą SV Nr. 066135 – 5,01 Eur;
2016 m. birželio 15 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0246676 – 305,18 Eur;
2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0259312 – 598,97 Eur;
2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0259311 – 395,66 Eur;
2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „K. B. P.“ sąskaitą KBP Nr. 104425 – 99,00 Eur;
2016 m. spalio 31 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2619687 – 40,70 Eur;
2016 m. lapkričio 18 d. UAB „Br.“ sąskaitą BRE Nr. 157517 – 141,13 Eur;
2016 m. lapkričio 21 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000173083 – 82,75 Eur;
2016 m. lapkričio 24 d. UAB „I.“ sąskaitą I._0096679 – 189,83 Eur;
2016 m. lapkričio 24 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0291729 – 18,93 Eur;
2016 m. lapkričio 25 d. UAB „D.“ sąskaitą DPO Nr. 306063 – 95,90 Eur;
2016 m. gruodžio 14 d. UAB „D.“ sąskaitą DPZ Nr. 218090 – 92,42 Eur;
2016 m. gruodžio 16 d. UAB „D.“ sąskaitą DPZ Nr. 218107 – 46,65 Eur;
2016 m. gruodžio 17 d. UAB „D.“ sąskaitą DPO Nr. 0306150 – 163,83 Eur;
2017 m. vasario 9 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03233102667 – 32,18 Eur;
2017 m. lapkričio 25 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG39001798 – 175,24 Eur;
2018 m. kovo 26 d. „Li.“ sąskaitą LAN Nr. 111853 – 137,4 Eur;
2018 m. birželio 12 d. „Li.“ sąskaitą LAN Nr. 113939 – 73,40 Eur;
2016 m. rugsėjo 8 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0308066 – 106,46 Eur;
2016 m. rugsėjo 8 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000129435 – 451,02 Eur;
2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000130557 – 100,61 Eur;
2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Art.“ sąskaitą ART Nr. 01437 – 1160,00 Eur;
2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Dr.“ sąskaitą DREM Nr. 030367 – 350,00 Eur;
2016 m. spalio 15 d. UAB „G.“ sąskaitą GV460-20002093 – 83,99 Eur;
2016 m. lapkričio 7 d. UAB „C.“ sąskaitą CV3 Nr. 00009306 – 63,60 Eur;
2016 m. lapkričio 23 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2628918 – 19,98 Eur;
2016 m. gruodžio 3 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 16TG15007901 – 54,99 Eur;
2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Bel.“ sąskaitą MC Nr. 232 – 619,65 Eur;
2017 m. sausio 13 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0304042 – 7,97 Eur;
2017 m. sausio 13 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15000302 – 87,77 Eur;
2017 m. sausio 23 d. UAB „De.“ sąskaitą DEV000003872 – 78,58 Eur;
2017 m. vasario 7 d. UAB „O.“ sąskaitą Nr. 30OGM0176046 – 893,56 Eur;
2017 m. vasario 8 d. UAB „Br.“ sąskaitą BRE Nr. 158221 – 81,33 Eur;
2017 m. vasario 17 d. UAB „Ta.“ sąskaitą TZG 107 – 450 Eur;
2017 m. vasario 20 d. UAB „A. P. C.“ sąskaitą APC Nr. 012434 – 260 Eur;
2017 m. kovo 20 d. T. U. PĮ sąskaitą TUPĮ Nr. 00512 – 193,36 Eur;
2017 m. balandžio 6 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03234801055 – 137,71 Eur;
2017 m. balandžio 11 d. UAB „R.“ sąskaitą LOK Nr. 0040671 – 600 Eur;
2017 m. liepos 15 d. UAB „M. P.“ sąskaitą MPF107 Nr. 11724 – 282 Eur;
2017 m. liepos 25 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15005581 – 1233,21 Eur;
2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15005777 – 210 Eur;
2018 m. gegužės 17 d. UAB „Ra.“ sąskaitą RAT Nr. 28999 – 160 Eur;
kurių pagrindu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam kaip UAB „S.“ atsakingam asmeniui buvo išmokėta 18742,28 Eur, kurių jis bendrovei negrąžino, tokiu būdu jis pasisavino UAB „S.“ priklausantį turtą, tuo padarydamas 18742,28 Eur žalą.
Tokiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat V. U., būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., ir V. J., būdamas UAB „S.“ akcininku bei šios bendrovės darbuotoju (vadybininku), faktiškai dalyvaudamas bendrovės veikloje, veikdamas su V. U. nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., padėjo apgaulingai tvarkyti V. U., o šis apgaulingai tvarkė UAB „S.“ apskaitą. V. U., pažeisdamas BAĮ 6 straipsnyje 2 dalyje nustatytą reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. Č., nežinančiai V. U. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė įtraukti į bendrovės apskaitą dokumentus apie įvykusias ūkines operacijas, kuri įtraukė į bendrovės apskaitą turto ir paslaugų pirkimus, nesusijusius su UAB ,,S.“ veikla:
2016 m. kovo 4 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0217255 už raktus – 12,21 Eur;
2016 m. liepos 13 d. UAB „E.“ sąskaitą faktūrą ERA Nr. 1199624 už laminatą – 2211,86 Eur;
2016 m. lapkričio 2 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 0374325916 už kilimėlį, šepetį – 18,25 Eur;
2017 m. kovo 3 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG35000648 už įkroviklius – 18,98 Eur;
2017 m. balandžio 11 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 0374342384 už medsraigtčius – 8,96 Eur;
2017 m. liepos 20 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03229017052 už šluotą, kotą, grėblį – 11,94 Eur;
2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „B.“ sąskaitą 143/574 už priekabų nuomą – 18 Eur;
2017 m. rugsėjo 9 d. UAB „B.“ sąskaitą 644/522 už priekabų nuomą – 15 Eur;
2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „Š.“ sąskaitą 155/208 už plovyklą – 7 Eur;
2017 m. spalio 16 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2993832 už apsauginį žolės korį – 149,40 Eur;
2018 m. kovo 14 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0420599 už siurblį, žarną – 74,59 Eur;
2018 m. gegužės 10 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0436386 už lauko šviestuvą – 33,80 Eur;
2018 m. birželio 16 d. UAB „B. S. T.“ sąskaitą BST Nr. 00010244 už mobiliojo ryšio telefoną – 284,25 Eur;
2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0346134 už jungiklius, lizdus, rėmelius – 420,54 Eur;
2018 m. rugsėjo 1 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0346165 už perjungiklius – 25,84 Eur;
2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0345897 už jungiklius ir kt. – 1230,40 Eur;
2018 m. rugsėjo 8 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0346243 už perjungiklį – 21,08 Eur;
2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03233008086 už ploviklį, kabelį, kibirą – 59,49 Eur;
2018 m. lapkričio 10 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03233008962 už suspaudiklį, prožektorių – 21,56 Eur;
2018 m. lapkričio 30 d. UAB „A.“ sąskaitą SVLP04007085 už mobiliojo ryšio telefoną – 260 Eur;
2015 m. liepos 30 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0155571 už agrotekstilę, šakių kotą, šašlykinę – 33,44 Eur;
2015 m. liepos 31 d. PĮ „En.“ sąskaitą ENG Nr. 2023 už PVC gaminius – 635 Eur;
2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ši.“ sąskaitą ŠILV Nr. 002617 už polistireno plokštes – 210 Eur;
2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Ši.“ sąskaitą Nr. 111991 už PVC kampą su tinkleliu – 27,5 Eur;
2015 m. rugpjūčio 19 d. UAB „K. B. P.“ sąskaitą KBP Nr. 0097421 už spintelę prie lovos – 71,68 Eur;
2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Me.“ sąskaitą BIG Nr. 000000069 už pakabinamą spintelę, apšvietimą – 717 Eur;
2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „T.“ sąskaitą VU Nr. 25488 už drabužių kabyklą – 21,32 Eur;
2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „Ma.“ sąskaitą MAX Nr. 944150016156 už puodą, keptuvę, elektrinę stalinę viryklę – 26,63 Eur;
2015 m. spalio 5 d. UAB „Sa.“ sąskaitą SV Nr. 063469 už purkštuvą augalams, reples, atsuktuvą – 17,99 Eur;
2015 m. spalio 22 d. UAB „P.“ sąskaitą 15/10/22 už pamatų blokus – 1046,65 Eur;
2015 m. spalio 23 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3796872 už betoną – 394,58 Eur;
2015 m. spalio 26 d. UAB „Be.“ sąskaitą BCP-0025544 už kalkių-smėlio mišinį – 58,08 Eur;
2015 m. spalio 28 d. UAB „Ši.“ sąskaitą ŠILV Nr. 002931 – 1170,4 Eur;
2015 m. spalio 28 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3796932 už betoną – 556,89 Eur;
2015 m. spalio 28 d. UAB „L.“ sąskaitą CAA Nr. 0081152 už bituminę dangą – 644,33 Eur;
2015 m. spalio 30 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3797038 už betoną – 638,81 Eur;
2015 m. spalio 30 d. UAB „L.“ sąskaitą CAA Nr. 0081152 už bituminę dangą – 515,46 Eur;
2015 m. lapkričio 2 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2216848 už klijus polistirolo fasadų šiltinimui – 105,79 Eur;
2015 m. lapkričio 4 d. AB „V.“ sąskaitą GKGNr. 3797110 už betoną – 593,34 Eur;
2015 m. lapkričio 4 d. AB „V.“ sąskaitą GKG Nr. 3797111 už betoną – 541,05 Eur;
2015 m. lapkričio 5 d. UAB „L.“ sąskaitą AVI Nr. 1261004 už tinklą betonui – 300 Eur;
2015 m. gruodžio 11 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 157G15005432 už dulkių maišus – 11,58 Eur;
2016 m. kovo 10 d. UAB „Sa.“ sąskaitą SV Nr. 066135 už alyvą, kotą – 5,01 Eur;
2016 m. birželio 15 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0246676 už krūmapjovę – 305,18 Eur;
2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0259312 už skalbyklę, kaitlentę, orkaitę – 598,97 Eur;
2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0259311 už sietyną, karnizus – 395,66 Eur;
2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „K. B. P.“ sąskaitą KBP Nr. 104425 už fotelį – 99,00 Eur;
2016 m. spalio 31 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2619687 už montavimo putas ir kt. – 40,70 Eur;
2016 m. lapkričio 18 d. UAB „Br.“ sąskaitą BRE Nr. 157517 už laminuotas grindis – 141,13 Eur;
2016 m. lapkričio 21 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000173083 už glaistą siūlėms, tinką – 82,75 Eur;
2016 m. lapkričio 24 d. UAB „I.“ sąskaitą I._0096679 už plyteles – 189,83 Eur;
2016 m. lapkričio 24 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0291729 už lubų ir sienų juostą – 18,93 Eur;
2016 m. lapkričio 25 d. UAB „D.“ sąskaitą DPO Nr. 306063 už dažus – 95,90 Eur;
2016 m. gruodžio 14 d. UAB „D.“ sąskaitą DPZ Nr. 218090 už dažus – 92,42 Eur;
2016 m. gruodžio 16 d. UAB „D.“ sąskaitą DPZ Nr. 218107 už dažus – 46,65 Eur;
2016 m. gruodžio 17 d. UAB „D.“ sąskaitą DPO Nr. 0306150 už dažus – 163,83 Eur;
2016 m. gruodžio 2 d. UAB „C.“ sąskaitą CV3 Nr. 00009963 už santechniką – 45,05 Eur;
2017 m. vasario 9 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03233102667 už maršrutizatorių – 32,18 Eur;
2017 m. lapkričio 25 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG39001798 už planšetinį kompiuterį – 175,24 Eur;
2018 m. kovo 26 d. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Li.“ sąskaitą LAN Nr. 111853 už vizą – 137,4 Eur;
2018 m. birželio 12 d. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Li.“ sąskaitą LAN Nr. 113939 už vizą – 73,40 Eur.
Taip pat V. U. pateikė įtraukti į bendrovės apskaitą jam V. J., kuris žinojo, kad UAB „S.“ vardu pirktos prekės bus naudojamos ne bendrovės veikloje, o jo sūnaus V. J. asmeninėms reikmėms, perduotus dokumentus apie įvykusias ūkines operacijas, kurios nesusijusios su UAB „S.“ veikla, UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. Č., kuri nežinodama V. J. ir V. U. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė į bendrovės apskaitą turto ir paslaugų pirkimus, nesusijusius su bendrovės veikla:
2016 m. rugsėjo 8 d. UAB „Ar.“ sąskaitą ARD Nr. 0308066 už elektros prekes – 106,46 Eur;
2016 m. rugsėjo 8 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000129435 už profilius – 451,02 Eur;
2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ sąskaitą LEM Nr. 000130557 už profilius – 100,61 Eur;
2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Art.“ sąskaitą ART Nr. 01437 už plyteles – 1160,00 Eur;
2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Dr.“ sąskaitą DREM Nr. 030367 už seifą – 350,00 Eur;
2016 m. spalio 15 d. UAB „G.“ sąskaitą GV460-20002093 už mikrobanginę krosnelę – 83,99 Eur;
2016 m. lapkričio 7 d. UAB „C.“ sąskaitą CV3 Nr. 00009306 už vamzdį ir kt. – 63,60 Eur;
2016 m. lapkričio 23 d. UAB „M.“ sąskaitą MAK Nr. 2628918 už akrilinį glaistą – 19,98 Eur;
2016 m. gruodžio 3 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 16TG15007901 už laikiklį – 54,99 Eur;
2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Bel.“ sąskaitą MC Nr. 232 už duris – 619,65 Eur;
2017 m. sausio 13 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0304042 už dangtį, stalo servetėles – 7,97 Eur;
2017 m. sausio 13 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15000302 už virdulį – 87,77 Eur;
2017 m. sausio 23 d. UAB „De.“ sąskaitą DEV000003872 už karnizą – 78,58 Eur;
2017 m. vasario 7 d. UAB „O.“ sąskaitą Nr. 30OGM0176046 už televizorių – 893,56 Eur;
2017 m. vasario 8 d. UAB „Br.“ sąskaitą BRE Nr. 158221 už grindjuostę – 81,33 Eur;
2017 m. vasario 17 d. UAB „Ta.“ sąskaitą TZG 107 už mikrobangę – 450 Eur;
2017 m. vasario 20 d. UAB „A. P. C.“ sąskaitą APC Nr. 012434 už komodą – 260 Eur;
2017 m. kovo 20 d. T. U. PĮ sąskaitą TUPĮ Nr. 00512) už signalizaciją – 193,36 Eur;
2017 m. balandžio 6 d. UAB „K.“ sąskaitą SS Nr. 03234801055 už ploviklius ir kt. – 137,71 Eur;
2017 m. balandžio 11 d. UAB „R.“ sąskaitą LOK Nr. 0040671 už stiklo gaminį – 600 Eur;
2017 m. liepos 15 d. UAB „M. P.“ sąskaitą MPF107/ Nr. 11724 už mobiliojo ryšio telefoną – 282 Eur;
2017 m. liepos 25 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15000302 už televizorių – 1233,21 Eur;
2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „T.“ sąskaitą Nr. 17TG15005777 už garso sistemą – 210 Eur;
2018 m. gegužės 17 d. UAB „Ra.“ sąskaitą RAT Nr. 28999 už padangas – 160 Eur;
2018 m. gruodžio 3 d. UAB „E.“ sąskaitą E500-CI Nr. 0489264 už kaukazinį kėnį – 24,79 Eur;
dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.
Šiais veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. parodė, kad jo sūnus V. J., grįžęs iš Anglijos, nusipirko butą, kuriame reikėjo daryti remontą. V. U. pasakė, kad turi pažįstamą asmenį, kuris gali padaryti remontą. V. J. sumokėjo 10000 Eur asmenims, kurie turėjo remontuoti butą. Vėliau V. U. pasakė, kad sąskaitos, įsigyjant prekes, būtų išrašomos bendrovės vardu, nes taip bus geriau dėl bendrovės išlaidų bei pelno. Sąskaitas reikėjo išrašyti UAB „S.“ vardu. Kaltinamasis nurodė, kad sąskaitas V. U. perduodavo jis. Čekius, kvitus, sąskaitas sūnui ar sutuoktinei perduodavo darbininkai, kurie remontavo butą. Sūnus ar sutuoktinė šiuos dokumentus perduodavo kaltinamajam, o jis perduodavo V. U.. V. U. tas sąskaitas perdavė bendrovės buhalterei. V. U. aiškino, kad taip bus geriau bendrovei. Po eksperto išvados matėsi, kad V. U. pirko betoną namo statyboms, jis apgaudinėjo. V. J. pripažino, kad kaltinime nurodytas sąskaitas V. U. perdavė jis. Sūnus butą įsigijo 2015 metais arba 2016 metais. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu jis buvo UAB „S.“ savininkas, o V. U. buvo paskyręs direktoriumi. V. U. buvo paskirtas bendrovės vadovu, nes kaltinamasis neturėjo reikiamų įgūdžių. V. U. bendrovėje buvo atsakingas už leidimus, TIR knygeles, už finansus, išrašinėjo sąskaitas faktūras, atlikdavo mokėjimus už detales, remontus. Pats kaltinamasis kodų generatoriaus neturėjo, nelabai dirbo kompiuteriu, todėl viską buvo patikėjęs V. U.. V. J. teigė, kad iki 2015 metų nebuvo susijęs su UAB „S.“. Pats jis iki 2018 metų bendrovėje dirbo vadybininku, o šiuo metu yra bendrovės vadovas. Tuo metu jis bendrovėje remontavo vilkikus, priekabas, ieškojo klientų. UAB „S.“ užsiėmė pervežimais. Bendrovė turėjo keturis vilkikus, dirbo keturi vairuotojai. Užsakymais, pakrovimais daugiausiai užsiėmė pats kaltinamasis, taip pat jis mokėdavo atlyginimus vairuotojams ir kitiems darbuotojams, kai išvažiuodavo pailsėti, mokėdavo V. U.. V. J. aiškino, kad V. U. banke išgrynindavo pinigus ir perduodavo pinigus jam. Pinigai buvo perduodami, nes V. U. su vairuotojais nebendraudavo. Kaltinamasis palaikė ryšį su vairuotojais, o V. U. rūpindavosi dokumentais. Vairuotojo atlyginimo dydis priklausydavo nuo reiso. Atlyginimas buvo mokamas grynais. Kaltinamojo atlyginimas buvo tai, ką išgrynindavo ir duodavo V. U.. Pinigai buvo duodami, tačiau nebuvo rašomi jokie dokumentai. Kai būdavo pateikiami grynieji pinigai, kaltinamajam nereikėdavo pasirašyti jokių dokumentų. V. J. bendrovėje dirbo vairuotoju. V. J. atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo reiso, buvo mokama grynaisiais ir pavedimais. Taip buvo, nes, kai pirko butą, reikėjo parodyti bankui gaunamą atlyginimą, mokant grynais atlyginimo nesimatytų. Kasos bendrovėje nebuvo, jokių įsakymų, kas buvo atsakingas už kasą, nebuvo. Bendrovėje dirbo V. U. buhalterė, su kuria šis kartu dirbo nuo 2001 metų. Kaltinamasis buhalterę per tris su puse metų matė vieną kartą. Jis su buhaltere nieko bendro neturėjo. Kiek reikėjo mokėti atlyginimo vairuotojams, suderindavo su V. U., pasakydavo šiam, kiek reikia išgryninti pinigų. Pinigus V. U. perduodavo kaltinamajam, o šis vairuotojams. V. J. teigė, kad jis nesigilino į tai, kodėl V. U. sakė, jog reikia įtraukti sąskaitas į UAB „S.“ apskaitą. Iki to, kai tapo UAB „S.“ akcininku, dirbo vairuotoju, anksčiau nebuvo jokios bendrovės vadovu. Kaltinime nurodytas sąskaitas, kurios yra siejamos su V. J., apmokėjo pats V. J. grynaisiais pinigais. UAB „S.“ direktoriumi tapo 2019 metų pradžioje. Atleido V. U. ir pats tapo bendrovės direktoriumi, nes bendrovėje pradėjo dingti pinigai. Jis 2017 metų pabaigoje pastebėjo, kad kiekvienas vilkikas uždirbo per metus tik po 500 Eur. V. U. kažką gudravo sąskaitose, o ranka išrašytus banko išrašus atsiųsdavo kaltinamajam. V. U. kaltinamąjį, kuris neturėjo prieigos prie banko, klaidino. Buvo tokių atvejų, kad V. U. sakydavo, jog skubiai sumokėjo 2000 Eur, kaltinamasis atvažiuodavo pasiimti detalių, o ten jam pasakydavo, kad sąskaitos neapmokėtos, taip pat kaltinamasis skambindavo klientui, kuris nurodydavo, jog prieš mėnesį pervedė pinigus, o V. U. aiškindavo, kad pavedimo nėra. UAB „S.“ sąskaitą turėjo AB „SEB bankas“. V. J. teigė, kad jis kodų generatorių turėjo tik nuo 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Į teisėsaugos institucijas dėl V. U. veiksmų kreipėsi, kai pastebėjo, kad iš bendrovės banko sąskaitos buvo paimta daugiau pinigų, nei perduota kaltinamajam. Į ekspertą kreipėsi, nes negalėjo išsiaiškinti nei su buhalterija, nei su kitais klausimais. Vėliau kreipiausi į ekonominę policiją. Kai gavo eksperto išvadą, pamatė, kad ir pats padarė klaidų bendrovės valdyme. Visos prekės, paslaugos, medžiagos iš 26 sąskaitų, siejamų su V. J., buvo skirtos sūnaus reikmėms. Mano, kad nė viena iš šių sąskaitų nebuvo pasirašyta. V. J. nurodė, kad šias sąskaitas jis pateikė V. U., o šis buhalterei. D. Č. buvo UAB „S.“ buhalterė. Pastebėjęs, kad bendrovėje trūksta piniginių lėšų, pabandė problemą spręsti su V. U.. Pamatė, kad skiriasi iš sąskaitos paimtų pinigų ir jam perduotų pinigų sumos, t. y. buvo daugiau išgryninta, o perduota mažiau. Kaltinamasis nurodė, kad jis UAB „S.“ akcijas įsigijo 2015 metų vasarą. Sumokėjo už 100 procentų akcijų, tačiau V. U. atidavė tik 90 procentų. Visą laiką jo netenkino situacija į bendrovėje, jis prašė V. U. dokumentų, tačiau šis dokumentų neteikė. Iš V. U. reikalavo dokumentų, kurie susiję su atlyginimais vairuotojams. Dokumentų, kurie susiję su pinigais, V. U. apskritai nedavė. Išmokėdamas vairuotojams atlyginimus, neturėjo orderių, nes jų niekas nedavė. Kaltinamasis teigė, kad jis vedė užrašus apie atliktus mokėjimus. Iš V. U. ataskaitų apie bendrovės veiklą, kur buvo naudojami pinigai, negaudavo. Buvo atvejis, kai buvo atsiųsta ranka surašyta ataskaita. Pirmus pusę metų V. U. siuntė kompiuteriu banko išrašus, o vėliau ranka kažką rašė, ataskaitos buvo surašytos kompiuteriu, nebuvo pasirašytos. Ataskaitos nebuvo siunčiamos reguliariai, jos buvo siunčiamos kas du ar tris mėnesius, kaltinamojo prašymu. V. J. neprisiminė, ar turėjo bendrovės banko kortelę, visi pavedimai ėjo per V. U., prieigos prie banko neturėjo. Tuo pačiu kaltinamasis tvirtino, kad nei jis, nei jo šeimos nariai nesinaudojo bendrovės banko kortele. Su V. U. siunčiamais dokumentais nebuvo siunčiami buhalterės pasirašyti dokumentai ar buhalterės ataskaitos. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai. Galimai ir pats už savo pinigus yra pirkęs UAB „S.“ vardu prekes. Apie tai, kad išrašant sąskaitas bendrovei galima bus susigrąžinti PVM mokestį, sužinojo iš eksperto, kuris paaiškino, kaip V. U. vogė pinigus. Tuo pačiu kaltinamasis nurodė, kad aplinkybę, jog bus galima susigrąžinti PVM, jam nurodė V. U.. Iš to, kad perdavė sąskaitas, neturėjo jokios finansinės naudos.
Kaltinamasis V. J. taip pat parodė, kad aikštelėje, kurioje buvo laikomi bendrovės vilkikai, nuo 1990 metų yra užlietas betonas ir jokio purvo joje nebuvo. Aikštelėje buvo maža būdelė, kurios nebuvo galima naudoti kaip mažo ofiso. Toje būdelėje buvo laikomi įrankiai, tepalai. Kartą yra prašęs V. U. užeiti į būdelę, tačiau jis pasakė, kad su savo pilvu neužeis, ten buvo labai mažai vietos. Būdelė buvo kaip mažas sandėliukas, kuriame buvo laikomi raktai ir automobilių detalės. Būdelėje nebuvo jokių mikrobangų krosnelių, šašlykinių, šaldytuvų. Per keturis metus V. U. pirko tik leidimus, carnet knygeles ir mobiliojo ryšio telefoną. Per ketverius metus kaltinamasis V. U. daugiau nieko neprašė pirkti ir jis nėra nieko nupirkęs. V. U. pateikė čekius iš „Ma.“, bet visa tai, ką jis pirko, yra smulkmenos. Pats V. J. pirko reikiamus daiktus firminėse parduotuvėse „Sk.“, „Au.“. Per ketverius metus V. U. nėra nupirkęs nė vienos detalės, tačiau nupirko „iPhone“ telefoną. Tas telefonas buvo perduotas kaltinamajam. Kitų mobiliojo ryšio telefonų V. U. neperdavė. Lengvųjų automobilių panaudos sutarčių nebuvo, V. J. jų nematė, tokios sutartys nebuvo perduotos. Kai darė ekspertizę, ekspertas pripažino, kad panaudos sutartis yra netikra. V. J. V. U. neleido naudotis automobiliu, nežinojo apie panaudos sutartį. Nebuvo jokios akcijų įsigijimo šventės, visa tai yra išgalvota, tai yra V. U. fantazijos. Kai vairuotojai pradėdavo dirbti, V. J. iš karto pirkdavo lagaminėlį, kuriame buvo pompa, užvedimai laidai. Jeigu pirkdavo šepečius, tai pirkdavo visiems šešiems bendrovės automobiliams. V. U. įsigyti „Ma.“ daiktai greičiausiai buvo skirti lengvajam automobiliui. V. J. teigė, kad jis nėra matęs, jog kroviniai būtų dengiami agroplėvele, jeigu klientas pamatytų, kad kiauras stogas, iš karto atsisakytų paslaugų. Jis įtaria, kad V. U. tą plėvelę panaudojo kitiems reikalams. Joks trimeris nebuvo naudojamas pjauti žolę (duomenys neskelbtini). Vairuotojai daugiausiai turėjo asmeninius mobiliojo ryšio telefonus su dviem kortelėmis. V. U. perdavimo aktu neperdavė jokių telefonų, apie įsigytus telefonus nieko nežino. Pakrovėjų V. U. nepirko ir kaltinamasis negirdėjo, kad kažkas pirktų 220V pakrovėjus į mašiną. Vairuotojai patys pirko adapterius, kurie gali būti naudojami automobiliuose. Jie pirko skirtingų modelių adapterius, t. y. priklausomai nuo telefono modelio. V. U. yra prašęs priekabos, kurią V. J. buvo nupirkęs detalėms ir ratams vežioti. V. U. prašė leisti pasinaudoti priekaba. Davė jam priekabą, bet netiko jungiklis prie automobilio. V. U. imdavo čekius, išrašydavo bendrovei ir viską įtraukė į avansines apyskaitas. V. J. teigė, kad jis įsigijo priekabą prieš 10 metų. Kaltinamasis savo automobilio neplovė už bendrovės lėšas. Prie būdelės nebuvo jokio korio ir jokių V. U. įsigytų šviestuvų. Aikštelėje buvo didelis prožektorius ir viską apšvietė, bendrovė, kuriai priklauso aikštelė, nebūtų leidusi statyti jokių šviestuvų. Bendrovėje nebuvo naudojama belaidė kolonėlė. Bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini) piliečiai, kai jie būdavo Lietuvoje, daugiausiai apsistodavo ten, kur būdavo pakrovimas, gyveno vilkikų kabinose. Būdelėje, kuri buvo aikštelėje, nebuvo galima gyventi. Būdelė yra perkelta į kitą vietą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad reikia atlaisvinti vietą. Ten dabar stovi lengvieji automobiliai. Dėl V. V. dokumentų V. J. paaiškino, kad V. U. šiam asmeniui darė vizą, kai šis asmuo bendrovėje jau nedirbo. Daryti vizą V. V. nebuvo jokio bendrovės intereso. Bendrovėje nebuvo kasininko, įsakymo dėl kasininko nebuvo. Laminatą pirko V. U.. V. U. sakė, kad pirks laminatą, jis laminatą įsigijo sau ir UAB „S.“ su juo atsiskaitė, nes įtraukė į avansinę apyskaitą. V. J. teigė, kad V. U. pats sau išmokėdavo darbo užmokestį, nes kaltinamasis neturėjo prieigos prie banko, V. U. buvo kasisninku, buhalteriu. Kaltinamasis tvirtino, kad jis statybinių medžiagų nepirko, šios medžiagos jam visiškai nebuvo reikalingos, įtaria, kad V. U. statėsi namą (duomenys neskelbtini) ir pirko šias medžiagas. Taip pat jis nepirko baldų, matė, kad jie buvo nurodyti sąskaitose faktūrose, greičiausiai juos pirko sau V. U.. V. U. nieko nepirko automobilių stovėjimo aikštelės poreikiams, viską, ko reikėjo, pirko pats V. J.. V. U. nenurodė, ką nors pirkti, jis nieko nenupirko į vagonėlį. V. J. aikštelėje galėjo nesilankyti ir savaitę, ir mėnesį. Aikštelės teritorija yra visiškai išbetonuota. Jeigu lyja, aikštelėje vietomis susikaupia vanduo. Teritorija anksčiau buvo uždara. Raktus nuo vartų turėjo V. J. ir vairuotojai. Per keturis metus buhalterę matė tik du kartus. Pirmą kartą buhalterę pamatė, kai nusipirko bendrovę ir kai V. U. su ja supažindino, antrą kartą matė, kai atleido ją iš darbo ir buhalterė atidavė dokumentus. V. U. bendrovėje išgrynindavo pinigus, ėmė leidimus ir viskas, jis per mėnesį bendrovėje dirbdavo dvi ar tris dienas. V. U. turėjo bendrovės vardu išduotą kortelę. V. J. negalėjo nurodyti, kodėl V. U. buvo išduota banko kortelė, direktorius privalėjo turėti kortelę. V. U. išgrynindavo pinigus, važiuodavo į bankomatą. Informuodavo V. U. apie reisus, kad reikia pinigų vilkikui išleisti. Per visą laiką, kai dirbo kartu su V. U., nuolatos domėjosi apie bendrovės finansus, tačiau V. U. jam teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Praktiškai jokių materialinių vertybių pirkimas nebuvo suderintas. „iPhone“ telefono pirkimas buvo suderintas su kaltinamuoju. Telefoną „iPhone“ kaltinamasis gavo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad UAB „S.“ dirba nuo 2015 metų. Jam žinoma, kad iki 2015 metų UAB „S.“ veikla buvo sustabdyta. Jam tapus bendrovės akcininku, jis į šios bendrovės veiklą investavo savo kapitalą ir bendrovė pradėjo veikti toliau. Jo pareigos UAB „S.“ nuo 2015 metų iki 2019 metų (iki tampant bendrovės direktoriumi), buvo bendrovės vadybininkas, jis buvo atsakingas už transporto priemonių remontą, taip pat buvo atsakingas už transporto priemonių pakrovimą ir iškrovimą, reisų paieškas. Tuo metu UAB „S.“ direktoriumi buvo V. U., jis buvo atsakingas už bendrovės veiklą, iš jo gaudavo nurodymus, jo darbas bendrovėje buvo techninis, t. y. jis organizuodavo bendrovės transporto priemonių remontą bei krovinių pakrovimus, iškrovimus. UAB „S.“ atskiro ofiso neturėjo, jis dirbo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo darbinis kompiuteris. UAB „S.“ veiklos ir apskaitos dokumentai jo namuose laikomi nebuvo, dokumentaciją tvarkydavo tuometinis bendrovės direktorius V. U.. V. J. teigė, kad jis turėjo tik tuos dokumentus, kuriuos reikėjo perduoti bendrovės darbuotojams (vairuotojams) darbui. Su bendrovės buhaltere nebendravo, su ja bendravo V. U.. Dėl UAB „S.“ transporto priemonių remonto gali pasakyti, kad prireikus detalių ir pan., imdavo detales iš prekybos vietos, su kuria buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, t. y. bendrovės vardu užsakydavo detales, tiekėjo pateiktas sąskaitas faktūras atiduodavo tuometiniam bendrovės direktoriui V. U., kuris vėliau su tiekėju atsiskaitydavo dažniausiai bankiniu pavedimu. Grynuosius pinigus, kurie turėjo būti mokami bendrovės vairuotojams, jam duodavo tuometinis bendrovės direktorius V. U.. V. U. duodavo reikiamas pinigų sumas grynais, kurias jis atiduodavo bendrovės darbuotojams (vairuotojams). Vairuotojams buvo duodami pinigai reikalingi jų darbui priklausomai nuo krovinio gabenimo maršruto, t. y. nustatyta suma, kitaip vadinama – „stavka“. „Stavkos“ dydis iš pradžių buvo bendrai 310 Eur (ši suma su grįžimo mokesčiu – 50 Eur), o vėliau ši suma bendrai padidėjo iki 360 Eur (su grįžimo mokesčiu). Šiuos pinigus gaudavo iš tuometinio bendrovės direktoriaus V. U.. Gaunant pinigus jis jokių dokumentų neduodavo ir dėl pinigų gavimo niekur nepasirašinėjo, tiesiog gaudavo grynais pinigais prašomą sumą. Duodant pinigus („stavkas“) grynais bendrovės darbuotojams (vairuotojams), nebuvo pasirašomi jokie dokumentai, kad jie šiuos pinigus gavo. V. U. sakydavo, kad dėl šių „stavkių“ davimo reikia pildyti dokumentus, turi būti vairuotojų parašai, jog jie gavo pinigus, tačiau tuometinis bendrovės direktorius į tai nekreipė dėmesio ir toks grynųjų pinigų judėjimas vyko daugiau nei trejus metus. Dėl UAB „S.“ darbuotojų darbo užmokesčio gali pasakyti, kad jiems atskiras darbo užmokestis nebuvo mokamas, į jų darbo užmokestį buvo įskaitomi pinigai, kuriuos jie gavo kaip „stavką“ už reisą. Neatsimena, ar disponavo UAB „S.“ sąskaitų mokėjimo kortelėmis, taip pat neatsimena, ar jo sūnus V. J. (bendrovės vairuotojas) turėjo šias korteles. Šiuos duomenis reikėtų žiūrėti bendrovės dokumentacijoje. Nurodė, kad yra pirkęs ne tik automobilių detales, kurios buvo naudojamos bendrovės reikmėms, UAB „S.“ vardu yra pirkęs ir statybines medžiagas, televizorių (ką tiksliai pirko neatsimena), kurios buvo naudojamos jo sūnaus V. J. buto įrengimui. Šias prekes pirko už savo asmeninius pinigus. Šie pirkimai UAB „S.“ vardu buvo vykdomi su tuometinio direktoriaus V. U. žinia, jis sakydavo, kad taip bendrovei bus geriau, šiuos pirkimo dokumentus reikia atiduoti bendrovės apskaitai ir tada bus susigrąžintas PVM. Nurodė, kad už jo sūnaus reikmėms bendrovės vardu pirktas prekes PVM buvo grąžintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), grąžintiną pinigų sumą apskaičiavo ekspertas K. A., kuris atliko UAB „S.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą. Pažymą dėl sumokėto PVM pateiks tyrimui. Gali pasakyti, kad jis už savo reikmėms pirktą kurą gautų čekių V. U. neteikdavo, nes kurą pirkdavo už savo asmeninius pinigus. Nežino, ar buvo sudaryta sutartis dėl tuometinio bendrovės direktoriaus V. U. transporto priemonės naudojimo bendrovės reikmėms, jam, priimant bendrovės dokumentus bei tampant UAB „S.“ direktoriumi, šios sutarties nebuvo, apie tokią sutartį jo darbo laikotarpiu nieko nėra girdėjęs. Kiek žino, šis dokumentas buvo pateiktas ekspertui, kuris atliko bendrovės veiklos tyrimą, šią sutartį pateikė V. U.. Nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d., tapus UAB „S.“ direktoriumi, jis pamatė, jog bendrovės veikla buvo vykdoma netinkamai, supranta, kad, iki tampant bendrovės vadovu, jis taip pat dirbo netinkamai ir dėl to savo kaltės neneigia. Supratęs, kad bendrovės veikloje buvo padaryta daug pažeidimų ir jam tapus bendrovės direktoriumi, o, be to, buvęs bendrovės direktorius ir buhalterė neteikė bendrovės dokumentų, UAB „S.“ vardu, jo iniciatyva 2019 m. balandžio mėnesį buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. (t. 4, b. l. 23-27)
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. taip pat parodė, kad 2015 metais tapo UAB „S.“ akcininku. Jam priklauso 90 procentų bendrovės akcijų, likusi 10 procentų dalis bendrovės akcijų pagal susitarimą turėjo būti perrašyta vėliau, ši dalis akcijų oficialiai priklauso V. U.. Jam tapus UAB „S.“ savininku, bendrovės direktoriumi buvo V. U.. Pats V. J. bendrovėje dirbo vadybininku, buvo atsakingas už krovininių transporto priemonių pakrovimo organizavimą, buhalterinėje apskaitoje jis nieko neišmanė. Gali pasakyti, kad jis pirko prekes, kurios buvo nesusijusios su bendrovės veikla, šių prekių pirkimo dokumentus (sąskaitas faktūras) jis perduodavo tuometiniam bendrovės direktoriui V. U.. Jam šiuos pirkimo dokumentus (sąskaitas faktūras) liepė perduoti tuometinis bendrovės direktorius V. U., jis sakydavo, kad taip bendrovei bus geriau, kodėl jam taip reikėjo, nežino ir į tai nesigilino, nes tuo metu juo pasitikėjo. Prekės UAB „S.“ vardu buvo pirktos tuomet, kai jo sūnus V. J., kuris tuo metu taip pat buvo bendrovės darbuotoju, darė remontą savo bute, šios prekės susijusios su statybomis, taip pat su buitinės technikos įsigijimu, vėliau šie dokumentai per V. U. buvo perduodami bendrovės apskaitai. Už šias prekes, kurios nesusijusios su bendrovės veikla, buvo atsiskaitoma jo asmeniniais pinigais, bet ne UAB „S.“ pinigais, dalį šių prekių pirko jo sūnus V. J. ir jis perduodavo jam šių prekių pirkimo dokumentus, kuriuos jis pagal V. U. reikalavimą atiduodavo jam. Kaip minėjo, šias sąskaitas faktūras jis perduodavo tuometiniam bendrovės direktoriui V. U., kokie tiksliai tai buvo dokumentai ir kokios prekės tuo metu buvo pirktos, neatsimena, nes nuo tų pirkimų praėjo daug laiko. Prekės, kurios buvo pirktos bendrovės vardu, buvo įsigytos, nes tuo metu buvo pasitikėta bendrovės direktoriumi V. U.. Jei būtų žinojęs, kad, perdavus V. U. minimas sąskaitas faktūras, jis vėliau jas apskaitys bendrovės buhalterijoje bei dėl to už šias prekes iš bendrovės pasiims pinigus atskaičius mokesčius, jis to nebūtų daręs ir to leidęs. Tai pamatęs, 2019 metų pavasarį nutraukė sutartį su tuometine bendrovės buhaltere D. Č., taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o vėliau ir į teismą civilinio procesinio nustatyta tvarka. Nurodė, kad jis, perduodamas bendrovės vardu pirktų prekių įsigijimo dokumentus, tuometiniam UAB „S.“ direktoriui V. U. jokios asmeninės naudos neturėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 5, b. l. 160-163).
Teisiamojo posėdžio metu V. U. parodė, kad maždaug 2015 metais baigė parduoti UAB „S.“ transporto priemones ir ketino darbinėje veikloje daryti pertrauką, nes turėjo ir dabar turi sveikatos problemų, t. y. aukštą kraujospūdį, širdies sutrikimų, serga diabetu. Sveikatos būklė nebeleido aktyviai tvarkytis versle. Jis 2015 metais buvo UAB „S.“ direktorius. V. J. tuo metu norėjo turėti nuosavą bendrovę. Su V. J. pakalbėjo apie verslo perspektyvas, V. J. pasakė, kad sveikata neleidžia aktyviai dirbti, gaila mesti verslą, tačiau nėra, kam jį perleisti. Kaltinamasis teigė, kad V. J. pažinojo senokai, pažinojo kaip padorų, patikimą žmogų, todėl nutarė jam už simbolinę kainą parduoti bendrovės akcijas. V. J. turėjo vykdyti veiklą, o kaltinamasis tame procese turėjo dalyvauti pasyviai. Jie sutarė, kad kaltinamasis bus bendrovės direktorius, iš kitos bendrovės bus išpirktos transporto priemonės. Transporto priemonės buvo išpirktos iš piniginių lėšų, kurios buvo gautos tuo metu, kai kaltinamasis buvo bendrovės akcininkas. V. U. teigė, kad V. J. sutiko, jog bus panaudotos kaltinamojo žinios, kad jis laikinai bus bendrovės direktorius, nes pats V. J. neturėjo kompetencijos pažymėjimo. Buvo sutarta, kad, kai bendrovė turės pakankamai lėšų, V. J. nupirks porą sunkvežimių, jog būtų gaunama papildomai pajamų. Bendrovės akcijos buvo parduotos už simbolinę sumą. V. U. pradžioje turėjo padėti V. J., o šis turėjo padėti jam. Be to, V. J. sakė, kad bendrovės veikloje padės dukra, kuri yra teisininkė, nebus jokių nesklandumų. Taip pat bendrovės veikloje turėjo padėti ir V. J. sūnus, kuris planavo grįžti ar jau buvo grįžęs iš Anglijos. Buvo tariamasi, kad V. J. bus direktoriumi, tačiau pagal vežėjų asociacijos „Li.“ reikalavimus, keičiantis direktoriui bei akcininkams, bendrovės veikla stoja iki tol, kol Muitinės kriminalinė policija atlieka patikrinimą. Dėl šios priežasties žodžiu buvo sutarta, kad formaliai bendrovės direktoriumi laikinai bus kaltinamasis. Iš UAB „Ol.“ buvo išpirktas transportas. Už transportą buvo sumokėta grynais iš kasos, nes UAB „S.“ automobiliai buvo parduoti už grynus pinigus užsieniečiams. V. U. teigė, kad jis bendrovės veikloje naudojo du automobilius „Volvo“, juos naudojo pagal panaudos sutartį. Bendrovės akcininkas veiklai nebuvo skyręs jokio transporto, ofiso, todėl pagal panaudos sutartį naudojo savo nuosavą automobilį. Sugedus pirmojo automobilio varikliui, automobilis nebuvo taisomas už bendrovės pinigines lėšas. Buvo įsigytas kitas automobilis ir žodžiu bei raštu buvo susitarta, kad į jį bus pilamas kuras už bendrovės lėšas. Kuras buvo pilamas naudojantis bendrovės bankine kortele. Kaltinamasis teigė, kad jis skaičiuodavo, kiek nuvažiuodavo kilometrų, taip nustatydavo sunaudoto kuro perteklių. Visos sąskaitos faktūros buhalterei buvo pateiktos V. J. nurodymu. Jam buvo paaiškinta, kad kaip ofisas bus įrenginėjamas V. J. butas. Kaltinamajam nekilo jokių klausimų dėl to, kad ofise turi būti skalbimo mašina, jog vairuotojas, atvažiavęs iš reiso, nusipraustų, išsiskalbtų. Į ofisą buvo perkamas televizorius, kita įranga, seifas. Seife turėjo būti saugomi pinigai. Remontas užtruko gana ilgai. Kaltinamasis buhalterei pateikė sąskaitas, kurias jam prieš tai pateikė V. J.. V. J. primygtinai liepė, kad teikiamos sąskaitos būtų užpajamuotos. V. U. teigė, kad jis iš to jokios naudos neturėjo. Su V. J. buvo susiklosčiusi praktika susitikti degalinėje ar toje vietoje, kurioje buvo saugomi automobiliai. Kaltinamasis primygtinai visuomet nurodė, kad bendrovėje nori būti laikinai, jog kiti asmenys įsigytų kompetenciją, kad jie patys savarankiškai galėtų valdyti bendrovę. Vis tik jam visuomet sakydavo, kad mokslai sudėtingi, buvo prašoma palaukti. Kaltinamasis teigė, kad jis V. J. vardu buvo paėmęs bankinę kortelę, tačiau V. J. atsisakė bankinės kortelės. Šia kortele kažkodėl naudojosi V. J.. V. J. sakė, kad jam nereikia kodų generatoriaus, nes nenori, jog šeimos nariai domėtųsi jo finansais. Kaltinamasis aiškino, kad jis iš sąskaitos paimdavo pinigus, juos perduodavo V. J., o šis tvarkėsi buhalterijoje. Bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet kaltinamasis neturėjo raktų nuo ofiso, todėl negalėjo normaliai atlikti savo pareigų, peržiūrėti dokumentų. Bendrovėje turėjo būti licencijos, važtaraščiai, tabeliai, kuriuos pats V. J. labai gražiai tvarkė. Kaltinamasis teigė, kad jis 10 procentų bendrovės akcijų nepardavė. Buvo susitarimas su V. J., kad pradžioje padės jam susitvarkyti, supažindinti su bendrovės valdymu. Buvo nupirkti automobiliai ir sėkmingai dirbama. Atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo 2018 metų pabaigoje. Kiek žino, K. S. turėjo kompetenciją, kurią įsigijo maždaug 2016 metais, o V. J. kompetenciją įgijo 2017 metais. V. J. 2018 metais pasakė, kad reikia statyti K. S. kotedžą, todėl ir įvyko konfliktas. Kaltinamasis jautė, kad įklimpo, todėl informavo, jog kreipsis į VMI. Tuomet prasidėjo reikalavimai atiduoti akcijas, gąsdinimai prokuratūra. Kodėl buvo prašoma atiduoti akcijas, nežino. Nesiėmė veiksmų tam, kad būtų atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, nes V. J. prašė pasilikti. Kaltinamojo netenkino darbo sąlygos, tačiau jam buvo pažadėta, jog bus perkamas automobilis, kad jis turės iš to naudos. Dividendai nebuvo mokami. V. J. prašė, kad jis neišeitų iš bendrovės, jog padėtų, nes šeimoje vyksta konfliktinės situacijos, šeimos nariai nori perimti verslą. V. U. negalėjo atsakyti, kodėl sutiko ir pasiliko bendrovėje. Sutiko būti formaliu direktoriumi. Jo funkcijos buvo leidimų, TIR knygelių išėmimas, mokesčių sumokėjimas per banką, dokumentų nuvežimas vairuotojams ar į muitinę, vairuotojų paėmimas iš stoties, nuvežimas į (duomenys neskelbtini). V. J. valdė finansus, sudarinėjo pervežimo sutartis, mokėjo algas, „stafkes“, ruošė dokumentus, susegdavo buhalterei, prižiūrėjo transporto priemones, jas remontavo. Buvo sutarta, kad V. J. bendrovėje bus kasininku, nes buhalterė yra (duomenys neskelbtini), o ofise buvo seifas. Su grynaisiais pinigais dirbo V. J., o kaltinamasis darydavo bankinius pavedimus. Sutarė, kad jam bus paprasčiau daryti bankinius pavedimus, nes jis turėjo kodų generatorių. Darydavo visus bankinius pavedimus, nes V. J. neturėjo generatoriaus, atsisakė jį turėti. Pavedimus atlikdavo V. J. nurodymu. V. J. skambindavo klientams, klausdavo, kada bus įplaukos, kam sumokėti, ir pranešdavo kaltinamajam. V. U. teigė, kad jis sprendžiamojo balso bendrovėje neturėjo. Viską spręsdavo V. J., jis valdydavo srautus. Grynieji pinigai atsirasdavo iš pavedimų. Kaltinamasis su kortele eidavo iki bankomato, nuimdavo tam tikrą pinigų sumą, kurią nurodydavo V. J.. Standartinė suma buvo 2000 Eur. Išgrynindavo pinigus, perduodavo V. J., o jis viską tvarkydavosi pats. Bendrovės vardu išduota kortele, kuri buvo skirta V. J., naudojosi V. J..
V. U. aiškino, kad kombinuotas raktas buvo reikalingas sunkvežimio remontui, kažką atsukti, purškiamieji dažai buvo reikalingi uždažyti gruntą. Raktai buvo laikomi (duomenys neskelbtini) esančioje remonto būdelėje. Nuriebalintojas buvo naudojamas prieš dažymą. Pirko paminėtus daiktus bendrovei. Dėl laminato gali paaiškinti, kad V. J. norėjo pirkti jį giminaičiams. Buvo nuvažiuota į „E.“ ir sumokėta kortele, bet buvo nutarta, jog nepraveš visų tų laminatų į Baltarusijos Respubliką, todėl sutarė, kad algos sąskaita kaltinamasis paims laminatą. Pradžioje bendrovėje uždirbdavo apie 400 ar 500 Eur per mėnesį. Buhalterės visa tai buvo įforminta blogai, nes ji neturėjo priskaičiuoti PVM, tai bendrovėse nėra labai dažnai praktikuojama, tačiau nedraudžiama. Atlyginimas 2016 metais buvo mokamas kombinuotai, t. y. grynais ir pavedimu. Grynus pinigus duodavo V. J., pavedimus tvarkydavo jis. Nežino, kaip buhalterijoje buvo įforminta tai, kad nebuvo sumokamas visas atlyginimas, jog iš atlyginimo yra išskaitoma suma už laminatą. Buvo kilęs ginčas dėl atleidimo, bet nebuvo ginčijama neišmokėta atlyginimo suma, nes atlyginimą dalinai gavo prekėmis, dalinai gavo grynaisiais. Darbo ginčas dėl atleidimo buvo 2019 metais, tuo metu nebuvo keliamas klausimas dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo, nes bendrovė vienu ar kitu būdu atsiskaitė. Nežino, ar ta suma, kuri buvo išskaičiuota iš atlyginimo, buvo išskaičiuota 2016 metais ar buvo išskaičiuojama ir vėliau, taip pat nežino, ar skola buvo perkelta į kitus metus. Buvo susitarta, kad iš atlyginimo turi būti išskaičiuota dalimis po 200 Eur, 300 Eur, bet tiksliai neatsimena. Dalį atlyginimo gaudavo. Dėl laminato pirkimo buvo susitarimas su V. J., buvo sutarta dalimis dengti skolą, atskaitant sumas iš atlyginimo. Galėjo būti, kad buvo atskaitoma iš atlyginimo, kai buvo mokama grynaisiais. Mokėjimo grynaisiais atlyginimas buvo fiksuojamas kasos išlaidų orderiais. Buhalterė žinojo apie tokią situaciją, ji buvo informuota. Buvo daroma užskaita. Dėl sąskaitos „Š.“ kaltinamasis paaiškino, kad plovė savo automobilį, kurį naudojo bendrovės reikmėms pagal panaudos sutartį. Dėl sąskaitos „Au.“ kaltinamasis paaiškino, kad tai to paties automobilio dujų įrangos remontas. Dėl kitos sąskaitos „Š.“ paaiškino, kad buvo plovimas ir kažkokio priedo pirkimas. Viena sąskaita buvo išrašyta dėl automobilio remonto pagal panaudos sutartį. Dėl „K.“ sąskaitos kaltinamasis paaiškino, kad kilimėlis ir šepetys greičiausiai buvo pirkti į vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur stovi bendrovės automobiliai. Semtuvėlis, durų kilimėlis, grindų šepetys buvo reikalingi ten, kur buvo saugomi bendrovės automobiliai, ten yra mini ofisiukas, kur buvo laikomi instrumentai, viryklė, kuria galėjo ir vairuotojai pasinaudoti. Pagal šią sąskaitą faktūrą pirkti daiktai buvo trumpalaikis turtas. Nežino, ar šis turtas buvo nurašytas, ar jis iki šiol naudojamas. Dėl durų spynelės paaiškino, kad čia galbūt bus kokia nors pakabinama durų spynelė, bet tiksliai neatsimena. (duomenys neskelbtini) esantis vagonėlis galimai stovėjo (duomenys neskelbtini). Vagonėlis nebuvo apskaitytas kaip bendrovės turtas. Vagonėlyje buvo padėti raktai, įvairūs instrumentai. Ten yra aikštelė ir ten buvo saugomas bendrovės transportas. Ta aikštelė nepriklauso UAB „S.“. Aikštelė buvo nuomojama V. J. sutarimu. Toje aikštelėje telpa 6 vilkikai. Minėta aikštele buvo pradėta naudotis po to, kai bendrovės akcininku tapo V. J.. V. J. pasakė, kad aikštelė nuomojama jo ir kito žmogaus bendru sutarimu. Kas išnuomojo aikštelę, kam ji priklauso, nežino. Aikštelė yra rakinama, yra vartai. Raktus turėjo V. J. ir vairuotojai, kaltinamasis neturėjo. Į aikštelę pakliūdavo tuomet, kai būdavo V. J.. Aikštelėje dar stovėjo vienos bendrovės transporto priemonės. Patalpa, kurioje buvo laikomi instrumentai ir įrankiai, yra izoterminė buvusio automobilio būdelė, išmatavimai 4x5 m ar 4x6 m. Jis buvo tos patalpos viduje, ten buvo stelažai, virdulys, plytelė, instrumentai, padangos. Vagonėlio rakto neturėjo. Daiktus, kuriuos pirko, perdavė V. J. arba vairuotojui. Dvi lemputės, pirktos „Cirkle K“, buvo reikalingos naudojamam automobiliui pagal panaudą. Panaudos sutartis buvo sudaryta dviem „Volvo“ automobiliams. Panaudos sutartis galiojo neterminuotai. Po to, kai sugedo pirmasis automobilis, buvo sudaryta kita sutartis. Pirmasis automobilis sugedo 2017 metų pabaigoje. Dviejų lempučių reikėjo, nes, jei pakeisi vieną, tai ji iš karto sudegs, reikia iš karto dvi pirkti. UAB „T.“ įkrovikliai buvo pirkti bendrovės vardu, jie buvo naudojami bendrovėje, automobiliuose ir perduoti vairuotojui. Įkroviklius vairuotojas naudojo kelionei, darbui, visada reikėjo turėti automobilinį įkroviklį pakrauti mobilųjį telefoną. Įkroviklis 220 buvo reikalingas vairuotojui pakrauti mobilųjį telefoną. Bendrovėje 2017 metais buvo 4 ar 6 vairuotojai. Sunku prisiminti aplinkybes, kodėl buvo pirkti tik du įkrovikliai. Buvo pageidavimas ir įkrovikliai buvo nupirkti. Nebuvo praktikos perduoti daiktus pasirašytinai. Būdavo daiktų sąrašas, kurie priklauso konkrečiam automobiliui. Dėl sąskaitos „K.“ kaltinamasis paaiškino, kad šluotą buvo galima naudoti puspriekabei šluoti. Puspriekabėje grėbti nieko nereikėjo, bet tuo laiku prie vagonėlio (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo lapų. Aikštelėje buvo problema, kad cechas neturėjo miesto nuotekos ir jų buzos perteklius išplaukdavo į išorę. Ten buvo purvina teritorija. Vairuotojas galėjo vežiotis su savimi šluotą. Šluotų reikėjo puspriekabei valyti. Su priekaba buvo vežamos padangos iš V. J. garažo į (duomenys neskelbtini). Prie savo automobilio buvo prisikabinęs išsinuomotą priekabą ir vežiojo sunkvežimio padangas į (duomenys neskelbtini) iš privataus V. J. garažo. Padangas vežė dvi dienas. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl tą pačią dieną nebuvo galima nuvežti visų padangų. Buvo daug padangų. Padangas vežė su V. J., jo nurodymu. Padangos buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), į bendrovės aikštelę, jos ten buvo vietoje permontuojamos. Kai reikėdavo, dirbdavo ir savaitgaliais. Galimai nebuvo fiksuojama žiniaraščiuose, kad dirbama savaitgaliais. Dėl sąskaitos „Š.“ kaltinamasis paaiškino, kad galimai buvo susitikę su V. J. ir kartu nusiplovė automobilius. Galbūt dirbo su dviem automobiliais tą dieną. Buvo plaunami du automobiliai „Volvo“, vienas kaltinamojo, o kitas V. J.. Dėl „M.“ sąskaitos V. U. paaiškino, kad plastikinis korys buvo įsigytas, nes teritorijoje, kur buvo saugomos bendrovės transporto priemonės, buvo neįmanoma vaikščioti. Plastikinis korys buvo dedamas aplink vagonėlį ir vilkikus. Plastikinis korys yra sujungiamas tarpusavyje kvadratėliais, vienu ar keliais aukštais, kad būtų galima ant jo vaikščioti. Aikštelė buvo asfaltuota, bet pakraštyje susidarydavo purvynas, todėl reikėjo dėti ant to purvyno plastikinį korį tam, kad būtų galima vaikščioti. Tas korys galimai liko ten, kur ir buvo sudėtas. Tuo koriu gerino bendrovės vairuotojų gerovę. Visi pirkiniai, už kuriuos buvo atsiskaitoma grynais ar kortele, visada buvo derinami su V. J.. V. J. sakydavo, ką reikia pirkti. Kaltinamasis teigė, kad yra atsiskaitęs už tepalų pripylimą į savo automobilį, kuris buvo naudojamas pagal panaudos sutartį. Daiktai įsigyti „E.“ buvo naudojami teritorijoje, kurioje buvo laikomos bendrovės transporto priemonės, nešvaraus vandens nusiurbimui į laukus. Vieta, kurioje stovėjo transporto priemonės, buvo įduboje. Lauko šviestuvai „E.“ buvo įsigyti tam, kad apšviesti teritoriją, kurioje buvo laikomos bendrovės transporto priemonės. Šviestuvai buvo perkami V. J. nurodymu. Nežino, kodėl V. J. pats negalėjo nupirkti šviestuvų. Visi daiktai, kurie buvo pirkti pagal sąskaitas, buvo pirkti V. J. nurodymu arba algos sąskaita su V. J. sutikimu. UAB „B. S. T.“ įsigytą mobiliojo ryšio telefoną naudojo savo darbui, šiuo metu turi tą telefoną. Telefonas buvo pirktas darbo reikalams. Niekas neprašė grąžinti mobiliojo ryšio telefono, todėl ir negrąžino jo bendrovei. Reikėjo mobiliojo ryšio telefono, pasitarė su V. J. ir šis leido pirkti. „i.“ telefonas buvo pirktas V. J. prašymu, nes jis prieš tai pametė telefoną. Parašė pareiškimą policijai, kad buvo pamestas mobiliojo ryšio telefono aparatas. Telefoną perdavė V. J.. Pamestas mobiliojo ryšio telefonas buvo paieškomas pagal netikslų IMEI. V. J. pasakė, kad pametė telefoną, o kaltinamasis kreipėsi į policiją, kad surastų tą telefoną, policija ieškojo, bet buvo blogas IMEI nurodytas. Ar pamestas mobiliojo ryšio telefonas buvo nurašytas, reikia klausti buhalterės. Bendrovėje kiekvienas darbuotojas turėjo savo telefoną. UAB „Ar.“ jungiklius, lizdų rėmelius pirko atlyginimo sąskaita, nes V. J. leido taip elgtis. Ši pinigų suma buvo grąžinta, įnešta kortele į banką. Yra banko ataskaitos, kuriose nurodyta, kad V. U. įnešė pinigus į sąskaitą. Į sąskaitą buvo įnešta 1700 Eur, iš jų 420,54 Eur yra už minėtas įsigytas prekes. Tuo metu neturėjo pinigų, todėl sąskaita išrašyta bendrovės vardu ir ta suma buvo grąžinta. Ši suma buvo įnešta 2018 m. rugpjūčio 30 d. arba 2018 m. rugsėjo 19 d. Fabijoniškių bankomate. UAB „Ar.“ 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigytos prekės buvo skirtos pačiam kaltinamajam. Už UAB „Ar.“ įsigytas prekes, kurių vertė 1230,40 Eur, pinigus bendrovei grąžino, kai į sąskaitą įnešė 1700 Eur. UAB „Ar.“ 2018 m. rugsėjo 8 d. prekes už 21,08 Eur pirko sau. UAB „K.“ 2018 m. rugsėjo 18 d. prekes už 59,49 Eur pirko ofisui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. Šiuos daiktus paprašė nupirkti V. J.. Kabelio ir belaidės kolonėlės reikėjo bendrovės poreikiams. Belaidė kolonėlė skirta muzikai klausyti. UAB „K.“ 2018 m. lapkričio 10 d. prekės buvo įgytos bendrovės poreikiams. Troselis buvo naudojamas sutvirtinimui, lauko prožektorius – pašvietimui, suspaudiklis – troselio suspaudimui. Prožektorius buvo reikalingas, nes buvo tamsu. Tuo metu anksčiau įsigyti šviestuvai jau nebeveikė, todėl buvo naudojamas prožektorius. UAB „A.“ mobiliojo ryšio telefonas galėjo būti pirktas vairuotojui. Mobiliojo ryšio telefonų aparatai bendrovės darbuotojams nebuvo duodami pasirašytinai pagal priėmimo-perdavimo aktą. Nežino, kas naudojosi tuo telefonu. Vairuotojai turėjo po du telefonus, vieną nuosavą ir vieną, kuris kortele jungėsi užsienyje. V. U. teigė, kad mobiliojo ryšio telefonus vairuotojams bendrovėje perduodavo jis arba V. J.. Neatsiminė, kam vairuotojai grąžindavo telefonų aparatus. UAB „E.“ šašlykinę pirko švenčių proga, t. y. akcijų pardavimo proga buvo balius (duomenys neskelbtini), toje pačioje teritorijoje, kur buvo saugomos transporto priemonės. Agroplėvelė buvo naudojama vežant krovinius puspriekabėse. Šakių kotas buvo naudojamas kaip šluotos kotas. Šašlykinė buvo palikta aikštelėje, ja galėjo naudotis vairuotojai. Ji buvo saugoma vagonėlyje. Plastiką 2015 m. liepos 31 d. už 635 Eur pirko sau atlyginimo sąskaita. Kaip ši suma buvo grąžinta, neatsimena. Iki 2017 metų vasaros darbo užmokestis buvo mokamas tik iš dalies. Greičiausiai 2015 metų pabaigoje nebuvo sudarytas skolos ar įsipareigojimų suderinimo aktas su UAB „S.“. Atlyginimo sąskaita reiškia, kad dalis pinigų iš atlyginimo yra atskaitoma. Atskaitydavo buhalterė, pats kaltinamasis ir V. J., nes visi kartu vedė apskaitą. UAB „Ši.“ prekės buvo pirktos kaltinamojo tėvo, todėl ši sąskaita neturėjo būti įtraukta į apskaitą. Spintelės UAB „K. B. P.“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. už 71,68 Eur nepirko, čia V. J. pateikta sąskaita. Vairuotojai negalėjo pateikti sąskaitų, nes visos sąskaitos ėjo per V. J.. V. J. teigė, kad jis buhalterei perduodavo sąskaitas, kurias jam pateikdavo V. J.. UAB „Me.“ prekių už 717 Eur taip pat nepirko. Sąskaitą gavo iš V. J.. Galėjo būti ir taip, kad pats V. J. sąskaitą perdavė buhalterei. Drabužių kabyklos nepirko. „Ma.“ įsigytas popierius galėjo būti skirtas ofisui, galėjo ir pats kaltinamasis jo paimti spausdinimui. Puodas, viryklė buvo nupirkti vairuotojams. Įsigytu purkštuvu augalams, taupant vandenį, galima nuplauti automobilio stiklus. Replės buvo naudojamos darbo reikalams. Šie daiktai buvo sandėliuke arba pas vairuotoją. Šie daiktai buvo panaudoti remontui, sutvirtinimui arba duoti vairuotojui į keliones. Daiktai buvo saugomi pas vairuotojus arba sandėliuke. Sąskaita dėl 1046,65 Eur neturėjo būti įtraukta į apskaitą, nežino, iš kur ši sąskaita atsirado, tiesiog buvo pateikta. V. U. teigė, kad jam pagal šią sąskaitą nebuvo vykdomi mokėjimai. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado 2015 m. spalio 23 d. sąskaita ir 324,58 Eur suma. Nežino, kam UAB „S.“ reikėjo statybinių medžiagų. V. J. atėjo vieną dieną ir pasakė, kad įrenginės K. S. kotedžą. Apie statybinių medžiagų iš UAB „Ši.“ įsigijimą nieko paaiškinti negali. Dėl sąskaitų, susijusių su statybinių medžiagų įgijimu, kaltinamasis nieko detaliau paaiškinti negalėjo, taip pat kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kam ir kur buvo panaudota dalis kitose sąskaitose nurodytų daiktų, kas šiuos daiktus pirko. UAB „Š.“ plovė bei tvarkė automobilį, kurį naudojo darbo reikalams pagal panaudos sutartį. UAB „E.“ trimerį, krūmapjovę ir žoliapjovę pirko atlyginimo sąskaita. V. U. teigė, kad UAB „Li.“ sąskaita atsirado, nes V. J. sutikimu buvo padėta vairuotojui V. V.. Jis pats mokėjo savo asmenine kortele už paslaugą. Šios išlaidos apmokėtos ne bendrovės. Kaltinamasis teigė, kad jis iš bendrovės pinigų negalėjo pasiimti, nes viskas buvo kontroliuojama V. J.. Jis nemokėjo pinigų už prekes ir jam už tai bendrovė nieko nekompensavo. Galimai visos V. J. ir V. J. buvo priskirtos jam, nes taip buvo lengviau.
Kaltinamasis V. U. teigė, kad jam dalis atlyginimo bendrovėje buvo mokama grynais pinigais, o dalis pavedimu. Iš tų pinigų, kuriuos išgrynindavo iš bendrovės sąskaitos bei perduodavo V. J., jam buvo mokamas atlyginimas grynaisiais. Paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai siuntė elektroniniu paštu. Atsakymus į klausimus surašė jis pats. Už įsigytą laminatą buvo padaryta užskaita. Už kurą buvo mokama ir grynaisiais, ir kortele, nes galimai kartais bendrovės sąskaitoje nebūdavo pinigų. Tarp jo ir V. J. buvo susitarimas, kad užskaita bus daroma iš grynaisiais kaip atlyginimas mokamų pinigų. V. J. buvo bendrovės savininkas, todėl ir buvo su juo tartasi dėl bendrovės pinigų. Savininko ir bendrovės turtas nėra tas pats, bet buvo sutarta, kad V. J. valdo situaciją. Buvo įsakymas, kad V. J. yra kasininkas, veda kasą, buvo vedamas žurnalas, kurio buvimo vietos šiuo metu nežino. Buhalterė paskaičiuodavo atlyginimą, o išmokėdavo V. J.. V. J. nurodymu pavedimu atlyginimas buvo mokamas tik V. J.. Iš grynųjų pinigų buvo mokami atlyginimai vairuotojams, perkamos prekės, autodetalės. Buvo žodinis sutarimas, kad iš kaltinamojo atlyginimo bus išskaičiuota konkreti suma, kurią jis panaudojo prekių įsigijimui. Pradžioje buvo vedamas žurnalas ir ten buvo parašyta užskaita. Jis pasirašė, kad jam yra išmokėta alga, nes įsigijo laminatą. Už įsigytą laminatą atsiskaitė užskaitos būdu, buvo žodinis sutarimas su V. J., o pas buhalterę toks susitarimas neatsispindėjo, nes buhalterė kasos nevedė. Kasą vedė V. J.. Buvo vedama tarpusavio užskaita su V. J.. Kaltinamajam bendrovė neliko skolinga. Įsakymo dėl atsiskaitymo už laminatą nebuvo, tiesiog buvo bendras sutarimas su V. J.. Buhalterijoje neatsispindi, kad jis iš bendrovės paėmė pinigus, tiesiog pasirašė žiniaraštyje už tai, kad neva gavo pinigus kaip atlyginimą, nors iš tikrųjų pinigai nebuvo sumokėti. Buhalterei buvo perduota sąskaita faktūra už laminatą, kuris buvo pirktas už bendrovės pinigus. V. J. atveždavo dokumentus, o kaltinamasis juos paduodavo buhalterei, kai ji atvažiuodavo. Visą laiką dokumentus buhalterei pateikdavo jis, o kiti asmenys dokumentus pateikdavo tik kartais. Visa išgrynintų pinigų suma buvo perduodama V. J., nes šis atsisakė naudotis kortele. V. J. turėjo priėjimą prie sąskaitos, joje buvo pinigai, jis galėjo pats laisvai nueiti ir nusiimti pinigus. V. J. aiškino, kad jis konsultavosi, jog geriau su pinigais neturėti reikalų. Su kuo konsultavosi V. J., nežino. Vėliau sužinojo, kad bendrovę iš tikrųjų valdė ne V. J., o jo sutuoktinė, sūnus bei dukra, nes V. J. šeimos nariai sakė, jog V. J. nuolat vartoja alkoholį, triukšmauja, kad reikia kažką tvarkyti, daryti, jog kaltinamasis yra kaltas, kad V. J. geria, nesusitvarko. Tuo pačiu V. U. teigė, kad V. J. valdė bendrovę. Jis V. J. pasakydavo, kad kažką reikia padaryti, o šis, priėmęs sprendimą, aiškindavo, jog jam taip patarė padaryti. K. S. yra siuntusi jam žinutę, kurioje savo tėvui nurodė, jog nusipirko telefoną, pinigus grąžins. Kaltinamasis nepirko kenių, televizoriaus. V. J. tvarkėsi, žinojo, kiek į reisą važiuoja transporto priemonių, kiek reikia mokėti algos, todėl kaltinamasis galėjo nuiminėti po 2000 Eur per dieną, toks buvo nustatytas limitas. Bendrovėje buvo grynųjų pinigų, tačiau nežino kiek jų buvo. Likučių V. J. nesakydavo. Klientai su bendrove beveik visuomet atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Grynieji atsirasdavo, kai kaltinamasis juos paimdavo iš bendrovės sąskaitos. Įsakymas dėl kasininko yra pas V. J. ofise. Kodėl šio įsakymo niekas neranda, negali paaiškinti, galbūt jis yra sunaikintas. Kaltinamasis mano, kad V. J. jį gali apkalbėti, nes jis grasino kreiptis į VMI. Bendrovės valdymą galimai buvo perėnusi K. S.. Visos sutartys greičiausiai buvo perrašytos, tačiau, kodėl taip galėjo būti pasielgta, kaltinamasis paaiškinti negalėjo, greičiausiai nesutapo grynųjų pinigų suma, pagal buhalterės balansą buvo 50000 Eur skola. Kaip bendrovės akcininkas matė, kad joje yra netvarka. Nesiėmė jokių veiksmų, kad bendrovėje būtų įvesta tvarka, nes tuomet reikėtų apskųsti žmogų, o jis to nenorėjo daryti. Sutarčių perrašymas yra susijęs su buhalterija, finansais bei kasa. Ekspertas, teikdamas išvadas, vadovavosi dokumentais, kuriuose buvo užfiksuoti faktinės situacijos neatitinkantys duomenys. Sąskaitomis faktūromis, pagal kurias V. J. įsigijo įvairias detales, disponavo jis, o kitomis sąskaitomis faktūromis kaltinamasis. Nežino, kiek V. J. bendraudavo su buhaltere. Buhalterei 2019 metais perdavė viską, ką turėjo, o visi kiti dokumentai liko ofise. Perdavė V. J. pasirašytas tarptautinių pervežimų sutartis, CMR, kur užrašytas sąskaitos numeris ir sąskaita išrašyta. Buhalteriniai dokumentai, prieš juos perduodant buhalterei, būdavo pas V. J., jis surinkdavo dokumentus – tarptautinių pervežimų sutartis, CMR, čekius iš vairuotojų, po to paduodavo kaltinamajam, kad šis įrašytų sąskaitą pagal tuos dokumentus. Dokumento viršuje užrašydavo sąskaitos numerį ir vėl perduodavo V. J. arba atiduodavo buhalterei. Dokumentus grąžindavo V. J., nes buhalterei jų nereikėjo. Pervežimo dokumentai kaupėsi pas kaltinamąjį ir jis šiuos dokumentus perdavė V. J.. Kai gaudavo dokumentus iš V. J., netikrino jų. Jis dokumentus pradėjo tikrinti 2018 metų vasaros viduryje. V. U. aiškino, kad konfliktas su V. J. prasidėjo dėl informacijos nepateikimo, kasos vedimo, visiškai nežinojo kasos likučių, jam nebuvo nesuteika informacija, galiausiai buvo pareikšta, kad yra įrenginėjamas ofisas, po to vasarą prasidėjo konfliktas, kad reikia padėti įrengti K. S. kotedžą. Dėl ofiso įrengimo nekilo problemų, nes tai yra normalu. Dėl kasininko paskyrimo buhalterė buvo informuota žodžiu. Įsakymo kopija buvo jai pateikta, ji nepasirašė, nes ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas nebuvo jai perduotas. Nežino, kodėl buhalterė sakė, kad ji nežinojo apie tai, jog V. J. buvo kasininku, galbūt ji gynė save. Jis nesprendė, kiek reikia išgryninti pinigų, kiek ir kam sumokėti, nes nežinojo tų išlaidų, jam tiesiog V. J. nurodydavo sumas kiekvienu konkrečiu atveju. V. J. teikė kuro čekius, kiek išnaudojo savo reikalams, teikė banko išrašus, susitikus rodydavo banko likučius, buvo atskaitingas V. J.. Grynų pinigų, kuriuos nuimdavo, likučių nematė, o likučius banko sąskaitoje matydavo. Perduodavo grynus pinigus, bet pagal žiniaraščius V. J. neinformuodavo, kiek jis davė vairuotojui ir koks pas jį yra likutis. Taip pat V. U. teigė, kad ne savo iniciatyva nuimdavo pinigus. Perduodamas pinigus V. J., duodavo ataskaitą, kiek buvo nuimta pinigų. Papildomai informuodavo elektroniniu paštu, darydavo lentelę ir užskaitą, kad tą savaitę yra nuimta konkreti suma. Informuodavo V. J. žodžiu ar elektroniniu paštu apie tai, kiek pinigų sąskaitoje liko, nuolatos buvo sekamas likutis. Už savo asmeninėms reikmėms įsigytus daiktus, pinigus grąžindavo V. J.. Nepervesdavo į bendrovės sąskaitą pinigų, nes grąžinti V. J. buvo paprastesnė procedūra. Yra porą kartų grąžinęs pinigus į sąskaitą, grąžino pinigus už pirktas elektros prekes. Jam joks dokumentas nebuvo išduodamas, kai grąžindavo pinigus, V. J. turėjo kasą vesti. Neatsimena, ar pinigus grąžindavo grynais ar į sąskaitą. Perduodant pinigus grynais V. J., nebuvo išrašomas kasos pajamų orderis, tiesiog buvo žurnalas, žiniaraštis su parašais. Yra išlikę elektroniniai laiškai apie tai, kad informuodavo V. J. apie finansinę situaciją, veiklą. Dalis susirašinėjimų yra išnykusi. V. U. pripažino, kad iš jo pusės nebuvo deramos kontrolės, bet dėl pinigų ar prekių iššvaistymo neturėjo jokio motyvo pasipelnyti iš bendrovės. Laminato reikėjo namui, laminato kiekis atitiko reikiamą kiekį. Už laminatą buvo atsiskaityta kortele, kompensuota atlyginimo užskaita. V. J. vedė savo žurnalą, kuriame buvo tai užfiksuota. Elektroniniu paštu būdavo siunčiamos visos išlaidos, kas nuveikta, kur sumokėta, kad V. J. žinotų, koks bendrovėje balanso likutis. V. J. neturėjo prisijungimo prie banko sąskaitos. Jam buvo siunčiami banko sąskaitos išrašai.
Šalies argumentai
V. U. teigė, kad prekės, už kurias buvo sumokėta viso 5408,19 Eur, buvo skirtos bendrovės reikmėms. Prekės, už kurių įsigijimą buvo sumokėta viso 19104,63 Eur, buvo įsigytos V. J. nurodymu, o dalis dėl jo paties kaltės ir buhalterės neatidumo netyčia pateko į buhalteriją. Neturėjo galimybės kontroliuoti buhalterės, nes bendrovėje nebuvo ofiso, o buhalterė dirbo kitame mieste. Pasitikėjo V. J., kuris nuolatos kartojo, kad jo dukra padės ir viskas bus sutvarkyta. Visą bendrovės veiklą kontroliavo V. J.. Jis naudojosi dviem automobiliais, t. y. „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta panaudos sutartis. Šiuo automobiliu galimai naudojosi 2016 metais. Pagal panaudos sutartį naudojo du automobilius. Automobiliu „Volvo S70“ naudojosi veiklos pradžioje iki to, kai jis sugedo. Automobilis galimai sugedo 2017 metais. Po to, kai pardavė šį automobilį į sąvartyną, naudojosi automobiliu „Volvo V70“. „Volvo V70“ naudojo dyzeliną, o prieš tai buvusias automobilis – benziną. Automobilius turėjo ne vienu metu. Dėl abiejų automobilių buvo sudarytos panaudos sutartys. Panaudos sutarčių kopijos buvo pas V. J., o originalai pas kaltinamąjį.
Kaltinamasis V. U. taip pat aiškino, kad jis negali atsakyti, kaip buvo buhalteriškai įformintas pinigų grynaisiais įnešimas į bendrovės banko sąskaitą, tiesiog dalis pinigų sumos buvo grąžinta atgal į sąskaitą už anksčiau jo įsigytas prekes. Kai įnešė tuos pinigus į sąskaitą, žodžiu apie tai pranešė V. J. ir buhalterei. Nepateikė jiems jokių dokumentų, tiesiog tai buvo pinigų grąžinimas. Pinigai į sąskaitą buvo įnešti per bankomatą. V. J. informavo prieš tai, kai įnešė pinigus į banko sąskaitą. Skola bendrovei už UAB „Ar.“ įsigytas prekes buvo sumokėta. Apie tai, kodėl yra šeši mokėjimai iš eilės, paaiškino, kad bankomatas atmesdavo kupiūras, nes jos buvo blogos kokybės, todėl jas dėjo po truputį. Pinigus gavo iš mamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad ji yra buhalterė, teikia buhalterines paslaugas UAB „S.“. Šios bendrovės vadovas yra V. J.. Sutartį su bendrove sudarė 2019 m. kovo mėnesį, paslaugas pradėjo teikti nuo 2019 m. sausio mėnesio. Apskaita turi būti tvarkoma nuo sausio mėnesio, todėl pagal kovo mėnesį sudarytą sutartį apskaitą turėjo sutvarkyti nuo 2019 m. sausio mėnesio. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas tvarkė bendrovės apskaitą prieš ją. Kiek jai yra žinoma, bendrovė pakeitė apskaitos paslaugą teikiantį subjektą, nes negavo kažkokių prašomų duomenų, paaiškinimų dėl kažkokių mokėjimų. Šią aplinkybę sužinojo iš dabartinio bendrovės vadovo. Liudytoja teigė, kad, kiek jai yra žinoma, buhalterė neteikė informacijos apie tam tikras bendrovėje atliktas operacijas, todėl vadovas išreiškė nepasitikėjimą buhaltere. Kai pradėjo dirbti UAB „S.“, susidūrė su problemomis dėl apskaitos likučių neatitikimo, nebuvo aišku, kam bendrovė skolinga, kas jai yra skolingas. Vėliau šis klausimas išsisprendė, liko tik viena skola kažkokiai Rusijos Federacijos bendrovei. Taip pat buvo ilgalaikio turto neatitikimai, jie yra išlikę, t. y. neatitikimas tarp balanso ir analitikos. Buvo ir kitų smulkmenų, bet tie dalykai išsisprendė, buvo kažkokie neatitikimai dėl mokesčių, bet visa tai buvo sutvarkyta. D. A. nieko negalėjo pasakyti apie netinkamai naudotas bendrovės pinigines lėšas. Tokia informacija buvo perduota ekspertui ir buvo nustatyti pirkimai, pagal kuriuos buvo tikslinamos penkerių metų pelno mokesčio deklaracijos, PVM. Pagal tuos patikslinimus buvo sumokėti visi mokesčiai. Liudytoja negalėjo patikslinti aplinkybių, susijusių su buvusio vadovo skolomis, nes neturėjo jokio kontakto su buvusiu vadovu. UAB „S.“ nebuvo skolinga buvusiam vadovui, perduotuose likučiuose to nesimatė. Kiek pamena, pradžioje buvo pateikti balansai ir buvo kažkokios finansinės skolos, tačiau, kai nėra pateikta analitika, galima tik spėlioti, kad galbūt gali būti vadovo ar dar kažkieno kito skola, nes kažkas užfiksuota apie akcininkų skolas ar skolas akcininkams. Ji neatsimena, nei kam tos skolos buvo, nei kieno. Bendrovė liko skolinga vienai Rusijos Federacijos bendrovei, kitos skolos yra aiškios. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai. Apie tai, kad yra nurodžiusi, jog pagal gautus UAB „S.“ apskaitos dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, paaiškino, kad pagal pateiktus duomenis galima nustatyti, kokie yra įsipareigojimai, koks yra perduotas turtas, neatsižvelgiant į tai, kad yra kažkokių neatitikimų. Buhalterija iki liudytojos buvo vedama su tam tikrais trūkumais. Nuo šių trūkumų atsiranda mokestinės pasekmės. Deklaracijas tikslino pagal iš eksperto gautus duomenis. Pelno mokestis ir PVM buvo papildomai sumokėti, atsižvelgiant į nepagrįstai į apskaitą įtraktas sąskaitas. Apie bendrovės veiklą galima spręsti pagal apskaitos dokumentus, iš jų matyti įsipareigojimų dydis, pelnas, nuostolis. Pagal turtą galima spręsti, kokio dydžio turtą bendrovė turi, kiek jo turi. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar anksčiau bendrovės apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Ji rašė pirminius pastebėjimus. Juos rašė atsižvelgdama į jai pateiktus duomenis, t. y. jai buvo perduoti duomenys apie likučius, skolas. Ne visus reikiamus dokumentus gavo, tačiau per pusmetį tokius dokumentus surinko. D. A. negalėjo pasakyti, kaip bendrovėje buvo nurašomi pirkiniai iki jos darbo pradžios. Kai pradėjo vesti apskaitą, žiūrėjo ankstesnių metų balansus, t. y. 2017 metų ir 2018 metų. Balansas nėra pirminis apskaitos dokumentas. Pirminiai dokumentai yra sąskaitos, prikimo dokumentai. Sąskaitų kaip ankstesnių metų pirminių dokumentų neturėjo. Ankstesnių metų pirminių dokumentų apskritai neturėjo. UAB „S.“ vadovas perdavė apskaitą tirti ekspertams. Liudytojai buvo perduota visa surinkta informacija, ji viską perrašė iš dokumentų, prekių įsigijimo datas, kas įsigijo, kada sumokėjo, iš ko pirkta, kas pirkta, kokia suma be PVM, koks PVM. Visi šie dalykai buvo išrinkti iš pirminių dokumentų. Pagal šią informaciją buvo tikslinami duomenys. Buvo tikslinami 2017, 2018 ir 2019 metų duomenys. Sąskaitų faktūrų nuo 2015 metų neturėjo. Reikėjo sumokėti papildomai PVM, nes buvo tikslinamos ankstesnės penkerių metų deklaracijos. Liudytoja aiškino, kad, kai bendrovė kažką perka, ji įgyja teisę iš mokesčių atskaityti PVM sumą. Kilo įtarimas, kad buvo neteisėtai atlikti pirkimai, todėl, siekiant sumažinti delspinigius, buvo deklaracijos. Aplinkybę, kad dalis pirkimų bendrovėje buvo atlikta nepagrįstai, nustatė ekspertas. Jei yra nuperkamas televizorius, bet jis bendrovei nėra reikalingas, nenaudotinas, tai aišku, kad šis pirkinys yra skirtas ne bendrovės veiklai. Tokių smulkių pirkinių sąrašas buvo didelis. Liudytoja nurodė, kad ne ji nustatinėjo, ar pirkiniai yra pagrįsti ar nepagrįsti, ar naudojami bendrovės reikmėms ar nenaudojami. Ji pagal užfiksuotą faktą suskaičiavo, kiek reikėtų sumokėti mokesčių. UAB „S.“ ofiso neturi. Liudytoja nežino, ar bendrovė anksčiau turėjo ofisą. Liudytoja nėra gavusi dokumentų apie kasininko paskyrimą, kai ji neteikė bendrovei paslaugų. Jos darbo laikotarpiu kasos nebuvo, nes ji kol kas nereikalinga. Už atsiskaitymus atsako atskaitingas asmuo. Tvarkant apskaitą negalima paimti ir nurašyti neatitikimų be sprendimo. Turi būti pagrindas, kuriuo nurašomos kokios nors skolos ar sutvarkomi neatitikimai. Šiuo metu bendrovės įsipareigojimų dydis nėra aiškus. Su buvusia UAB „S.“ buhaltere tiesiogiai nebendravo. Netiesiogiai su ja bendravo per direktorių arba per K. S., kuri bendrovėje dirbo teisininke. K. S. bendrovėje dirbo nuo 2019 metų, apie pusantrų metų. Ji pradėjo dirbti bendrovėje, kai liudytoja pradėjo teikti paslaugas, kiek pamena, tvarkė K. S. priėmimo į darbą dokumentus. Su buvusiu vadovu neteko bendrauti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. D. A. negalėjo nurodyti, ar vairuotojų darbo sutartyse buvo keičiamos nustatytos sąlygos, t. y. dienpinigiai, V. U. vadovavimo laikotarpiu, nes ji negavo nei vienos darbo sutarties iš to laikotarpio. Kiek jai žinoma, darbo sutartys buvo paruoštos pasikonsultavus su teisininkais, kurie paruošė naujas sutartis. Ji nekeitė V. U. darbo laiku įdarbintų vairuotojų darbo sutarčių. Dėl ginčytinų sumų, kurias perrašė iš vienos sąskaitos į kitą, pakeitimai buhalterijoje buvo padaryti tuomet, kai bendrovė gavo eksperto išvadas. Dalis paslaugų ar dalis įsigytų daiktų buvo nepagrįstai įtraukti į bendrovės apskaitą, tos paslaugos ar daiktai nebuvo susiję su bendrovės veikla.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė, kad ji yra vyriausioji finansininkė, tvarko bendrovių buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „S.“ gali pasakyti, kad pagal 2019 m. kovo 8 d. sutartį tvarko minėtos bendrovės apskaitą. Vykdydama sutarties sąlygas patikrino iš MB „X“ (įmonė anksčiau tvarkiusi UAB „S.“ buhalteriją) gautus bendrovės apskaitos dokumentus ir UAB „S.“ įgalioto asmens (K. S.) nurodymu pateikė raštiškus pirminius pastebėjimus, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. raštą. Šiame rašte nurodė, kad UAB „S.“ yra skolinga asmenims 50261,94 Eur, tačiau nėra aišku kam. Šiuo metu tokie duomenys (kam yra skola) yra pateikti. Dėl minėtame rašte nurodyto netikslumo dėl kuro likučio, gali pasakyti, kad vadovas (V. J.) pateikė reikiamus duomenis ir ši aplinkybė yra aiški. Pirminiuose pastebėjimuose nustatė, kad fiziniai asmenys grąžino skolas UAB „S.“ (kiek atsimena apie 15000 Eur sumą), tačiau bendrovės apskaitoje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo skolinti pinigai ir tokia skola nedeklaruota VMI. Dėl darbo užmokesčio parodė, kad nėra aišku, kokiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėnesį, kaip jai nurodė (persiuntė elektroninį laišką) bendrovės įgaliotas asmuo K. S., kad prieš ją UAB „S.“ apskaitą tvarkiusi buhalterė D. Č. šią sumą pamiršo nurašyti. Ką tai reiškia, komentuoti negali, nes nelabai supranta, ką čia norėta pasakyti. Dėl rašte nurodyto punkto, kuriame nurodoma, kad neaišku, nuo kokios sumos yra mokėtinas Gyventojų pajamų mokestis, gali pasakyti, jog atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, nes nebuvo pateikti tokie duomenys, šiuo metu šie duomenys yra sutvarkyti. Kokiu pagrindu ir kodėl UAB „S.“ yra skolinga užsienio įmonei „V. T.“ 48253,14 Eur, kaip nustatyta uždarajai draudimo brokerių bendrovei permoka 6065,05 Eur, nėra aišku, tokie duomenys iki šiol nepateikti. Kaip buvo vedama UAB „S.“ buhalterinė apskaita iki jos, komentuoti negali, nes jai reikėtų visų bendrovės duomenų. Nurodė, kad pagal gautus UAB „S.“ apskaitos dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Vertinant UAB „S.“ apskaitos ir veiklos dokumentus negali teigti, kad bendrovės turtas būtų pasisavintas ar iššvaistytas, nors ir yra duomenų neatitikimas ar šių duomenų trūkumas. Šiuo metu UAB „S.“ buhalterinė apskaita yra sutvarkyta, išskyrus tai, kad neišaiškinti neatitikimai dėl duomenų trūkumo, kurie šiuo metu yra tiriami (t. 1, b. l. 182-185).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad jis 2016 metais galimai iki 2016 metų pabaigos ar 2017 metų pradžios dirbo UAB „S.“ vairuotoju. V. J. bendrovėje ruošdavo kažkokius dokumentus, varydavo transporto priemones į servisus, o liudytojas jam kartais padėdavo. V. U. daugiau dirbo su dokumentais. Bendrovės direktorius buvo V. U., o V. J. buvo savininkas. Liudytojas negalėjo nurodyti, kas bendrovėje buvo atsakingas už pinigines lėšas, bet daugiausiai V. U.. Jam atlyginimą mokėdavo V. U.. Atlyginimas buvo mokamas grynais. V. J. atlyginimo nelabai mokėdavo, bet duodavo pinigų servisui. Liudytojo buvusi sutuoktinė turi brolį V. J.. Jis UAB „S.“ dirbo vairuotoju. Kaip gaudavo atlyginimą V. J., nežino. V. J. gyveno tame pačiame bute kaip liudytojas ir V. J.. Kol liudytojas gyveno su sutuoktine, V. J. gyveno ten pat, vėliau jis įsigijo savo butą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai. V. J. minimaliai mokėjo dirbti kompiuteriu. Mokėjo naudotis internetiniu puslapiu, tačiau nepasakytų, kad mokėjo naudotis elektroniniu paštu. V. J. nemokėjo naudotis banko mokėjimo kortele. Liudytojas nėra matęs, kad V. J. būtų prisijungęs prie elektroninės bankininkystės. Mano, kad šie dalykai V. J. nelabai sekasi. D. S. teigė, kad, kai jam buvo mokamas atlyginimas, jokių dokumentų nepasirašydavo. Nežino, kas paimdavo grynuosius pinigus iš banko sąskaitos. Kiek žino, tame bute, kuriame gyveno, jokių remonto darbų nebuvo. Bute buvo kambarys, kuriame stovėjo kompiuteris, kažkiek aplankų su dokumentais ir viskas. Kiek gyveno V. J. bute, nebuvo investuojama į tą butą. Darbo santykiai su UAB „S.“ nutrūko, kai nutrūko santuoka. Kai jis dirbo UAB „S.“, K. S. nedirbo UAB „S.“, ji buvo motinystės atostogose. Liudytojas nevežė krovinių į užsienį ar iš užsienio. Krovinius vežiojo Lietuvoje. V. U. duodavo nurodymus tiesiogiai arba telefonu, liudytojas daugiau bendraudavo su užsakovų vadybininkais. Yra tekę su V. U. bendrauti gyvai bute, kuriame gyveno. Per visą laikotarpį V. U. tame bute yra matęs 5-7 kartus. Kas vedė bendrovės buhalteriją, nežino. Kai dirbo UAB „S.“, buvo sunku sužinoti ką nors apie apskaitą. Kai kreipėsi į banką dėl paskolos, tai buvo sunku iš bendrovės gauti kažkokį dokumentą. Dėl reikiamo dokumento kreipėsi į V. U.. Bendrovės dokumentai buvo laikomi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., t. y. buvo pora segtuvų, daugiau jokių dokumentų nebuvo. Kokie dokumentai buvo laikomi bute, nežino. V. J. ir V. U. santykiai buvo neblogi, jie nuolatos bendraudavo. Su V. U. darbo reikalais susitikdavo kartą į dvi savaites.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad jis dirbo UAB „S.“ vairuotoju, gabeno krovinius į Rusijos Federaciją bendrovės transportu. UAB „S.“ dirbo 2015-2016 metais. UAB „S.“ direktoriumi buvo V. U., jis organizuodavo bendrovės veiklą, t. y. ruošdavo dokumentus, leidimus, susijusius su darbu, duodavo pinigus reisui, bendraudavo su užsakovais bei organizuodavo krovinių gabenimą. Apie UAB „S.“ darbuotoją V. J. gali pasakyti, kad nežino, kokios jo pareigos buvo bendrovėje ir ką jis realiai dirbo, tuo metu, kai jis buvo bendrovės darbuotoju, nes su juo praktiškai nebendravo. Tuo metu, kai dirbo UAB „S.“, formaliai bendrovės ofisas buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat gyveno V. J.. Minėtame bute viename iš kambarių buvo kompiuterinė darbo vieta, kurioje buvo dirbama (priimami užsakymai, ruošiami dokumentai ir pan.), taip pat tame pačiame kambaryje buvo laikomi bendrovės darbo dokumentai. Šiame bute su bendrovės klientais susitikinėjama nebuvo, minėtame kambaryje dirbo V. J. ir liudytojas, nes kurį laiką gyveno ten pat. Dirbant UAB „S.“ jokie minėto buto remonto ar statybų darbai atliekami nebuvo. Darbo metu UAB „S.“, kiek žino, turėjo penkis ar šešis vilkikus su puspriekabėmis, bendrovės transporto priemonės naudojo dyzelinį kurą. Kiek žino, kitokių transporto priemonių bendrovė neturėjo. Dėl darbo UAB „S.“ gali pasakyti, kad jis į užsienį nevažinėdavo, pristatydavo (veždavo) krovinius tik Lietuvoje. Nurodymus dėl krovinio gabenimo gaudavo iš V. U. bei užsakovų. Vykdant užsakymą turėjo bendrovės kuro kortelę, su kuria pildavo kurą, taip pat turėjo kažkiek grynų pinigų darbo reikmėms (susimokėti už stovėjimo aikštelę, leidimus ar pan.), šiuos pinigus duodavo V. U. ir V. J.. Duodant grynuosius pinigus reisui (užsakymo vykdymui) jokie dokumentai pildomi nebuvo ir jis niekur nepasirašinėdavo. Darbo užmokestį jis gaudavo grynais pinigais ir pavedimu per banką. Grynuosius pinigus už darbą mokėjo V. U., jokie dokumentai dėl šių pinigų perdavimo pasirašomi nebuvo. Kokio dydžio atlyginimą gaudavo, neatsimena. Išėjus iš UAB „S.“ su juo buvo visiškai atsiskaityta (t. 3, b. l. 155-158).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad 2016-2017 metais dirbo UAB „S.“ tolimųjų reisų vairuotoju. Jei būdavo problemos su mašina, šiuos klausimus spręsdavo su V. J., nes V. U. pasakė, kad čia ne jo darbas, jis gali arba detalių arba pinigus atvežti. V. J. bendrovėje daugiausiai tvarkė mašinas, o V. U. tvarkė dokumentus, pinigus. Dėl užsakymų, kur važiuoti, skambindavo vienas ir kitas. Atlyginimą mokėjo abu. Atlyginimas būdavo mokamas grynais. V. J. prašė išleisti atostogų, o pasakė, kad susitartų su V. U.. Kas apskaičiuodavo atlyginimą, nežino. Ofisas buvo V. J. gyvenamojoje vietoje. Kartais atveždavo į butą bendrovės dokumentus. Atveždavo CMR. Dokumentus paduodavo V. J. arba V. U., t. y., tam, kurį pirmą pamatydavo, dėl to nebuvo problemų. Su V. J. susitikdavo nebūtinai bute. Turėjo kuro kortelę. Į vilkiką pildavo dyzelinį kurą, tačiau kurą pildavo tik Baltarusijoje. Grynuosius duodavo ir V. U., ir V. J.. Gaunant pinigus nereikėdavo pasirašyti. Porą kartų yra matęs, kai V. U. V. J. atveždavo pinigus ir perduodavo. Jeigu pinigus atveždavo V. U., tai jis pinigus liudytojui ir duodavo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė tokius parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad nuo 2015 metų iki 2017 metų dirbo UAB „S.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, vilkiku pristatydavo krovinius užsakovams. UAB „S.“ vykdė veiklą, susijusią su krovinių gabenimu, užsakovų kroviniai dažniausiai būdavo gabenami (pristatomi) į Rusijos Federaciją. Dėl UAB „S.“ ofiso gali pasakyti, kad bendrovės ofisas formaliai buvo bendrovės savininko ir darbuotojo V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis pats ir gyveno. Šiame bute yra buvęs darbo reikalais, t. y. kartais nuveždavo bendrovės dokumentus. Dėl V. J. gali pasakyti, kad jis buvo bendrovės savininkas, taip pat jis buvo atsakingas už bendrovės transporto priemonių priežiūrą ir remontą, taip pat kartais iš jo gaudavo nurodymus dėl darbo (vykimo į reisus ir pan.). UAB „S.“ direktoriumi buvo „V.“, jo pavardės neatsimena, iš jo gaudavo nurodymus dėl krovinių gabenimo, jis tvarkė bendrovės dokumentus, duodavo pinigus reisui, bendraudavo su užsakovais bei organizuodavo krovinių gabenimą. Vykdant užsakymą pradžioje jis turėjo kuro kortelę (pavadinimas – „E 100“ ar pan.), su kuria pildavo kurą ar atsiskaitydavo už kelius ir pan. Taip pat vykstant į reisą turėjo grynų pinigų darbo reikmėms (atsiskaityti už kurą, susimokėti už stovėjimo aikštelę, leidimus), šiuos pinigus jam dažniausiai duodavo V. J., retkarčiais šiuos pinigus duodavo „V.“, kurio pavardės neatsimena. Duodant grynuosius pinigus reisui (užsakymo vykdymui) jokie dokumentai pasirašymui pateikiami nebuvo ir jis niekur nepasirašinėdavo. Grįžęs iš reiso jis dokumentus, susijusius su reiso išlaidomis (kuro pylimo čekius, kvitus, mokėjimus už kelius ir kt.) atiduodavo vienam iš minėtų asmenų. Nurodė, kad algą (darbo užmokestį) gaudavo tik grynais pinigais, atlyginimą gaudavo iš karto po reiso. Grynuosius pinigus už darbą dažniausiai mokėjo V. J., o kartais ir „V.“, kurio pavardės neatsimena. Mokant atlyginimą, jam jokie dokumentai pateikiami nebuvo ir dėl šių pinigų gavimo niekur nepasirašinėdavo. Dirbant UAB „S.“ vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo nuo 800 Eur iki 1200 Eur. Iš UAB „S.“ išėjo, savo noru, t. y. pačiam prašant. Išėjus iš UAB „S.“ su juo buvo visiškai atsiskaityta (t. 3, b.l. 161-164).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad V. J. pakvietė jį dirbti į bendrovę. Jis dirbo UAB „S.“ vairuotoju. Nežino, ar V. U. buvo susijęs su UAB „S.“, žino, kad jis lyg ir buvo generalinis direktorius. Kai dirbo UAB „S.“, V. J. nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti, duodavo kelionės dokumentus reisui. Pinigus reisui duodavo ir atlyginimą mokėjo V. J., kai šio nebūdavo – generalinis direktorius. Pinigai buvo mokami grynais. Gavęs atlyginimą, jokių dokumentų nepasirašydavo. Nepasirašydavo nei tais atvejais, kai pinigus duodavo V. U., nei tais atvejais, kai pinigus duodavo V. J.. Atlyginimas priklausydavo nuo reiso trukmės. Kai grįždavo iš reiso, dokumentus perduodavo V. J.. Pinigus kurui, kelionei duodavo V. J. arba V. U., priklausomai, kas būdavo. Liudytojas pasirašydavo tik dokumentus, susijusius su įgaliojimais vežti krovinius į užsienį. Pasirašydavo vežimo dokumentą, CMR. UAB „S.“ už transporto priemonių techninę priežiūrą buvo atsakingas vairuotojas. Jeigu transporto priemonė sugesdavo, reikėdavo detales pirkti, apie tai pranešdavo vadovui, jis remontuodavo. Liudytojo vadovas buvo V. J.. Priėmimą į darbą UAB „S.“ organizavo V. J.. Neteko bendrauti su UAB „S.“ buhaltere, nežino, kas buvo buhalterė. Atlyginimą mokėdavo ir V. J., ir V. U.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. G. parodė, kad UAB „S.“ nuo 2018 metų dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Įmonės veikla susijusi su krovinių gabenimu, užsakovų kroviniai dažniausiai gabenami į Rusijos Federaciją. Nežino, ar bendrovė turi ofisą, jei ir turi, jis jame nėra buvęs. Nurodymus dėl darbo gaudavo ir gauna iš V. J.. V. J. taip pat duodavo pinigus, kurie buvo reikalingi darbui, t. y. reisui. UAB „S.“ taip pat buvo darbuotojas vardu „V.“, kurio pavardės jis nežino, kuris kartais taip pat duodavo nurodymus dėl darbo, dokumentus, susijusius su darbu (reisu), bei pinigus, kurie buvo reikalingi reisui. Dėl pastarojo asmens, t. y. „V.“, kurio pavardės nežino, gali pasakyti, kad nežino, kokios jo pareigos buvo bendrovėje ir už ką jis buvo atsakingas. Jam reisui būdavo duodama numatyta pinigų suma (šiuo metu ši suma yra apie 1000 Eur), pinigai visada būdavo duodami grynais, šiuos pinigus duodavo V. J., o kartais ir „V.“, kurio pavardės nežino. Duodant grynuosius pinigus reisui (užsakymo vykdymui), jam jokie dokumentai pasirašymui pateikiami nebuvo ir jis niekur nepasirašinėdavo. Grįžęs iš reiso, jis dokumentus, susijusius su reiso išlaidomis (kuro pylimo čekius, kvitus, mokėjimus už kelius ir kt.), atiduodavo V. J.. Darbo užmokestį gaudavo tik grynais pinigais, atlyginimą gaudavo iš karto po reiso. Grynuosius pinigus už darbą jam mokėjo V. J.. Mokant atlyginimą, kiek atsimena, jis pasirašinėjo kažkokius dokumentus, kokius tiksliai dokumentus pasirašinėjo, pasakyti negali, nes nežino. Dirbant UAB „S.“ jis vidutiniškai per mėnesį darbo užmokesčio gauna apie 800-900 Eur, priklausomai nuo reiso (t. 3, b. l. 173-176).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad jis UAB „S.“ dirba nuo 2015 metų ar 2016 metų, kai bendrovė pradėjo veikti. Anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, važiuodavo į komandiruotes, vėliau tapo transporto vadybininku, dabar taip pat kartais važiuoja į komandiruotes, reguliuoja transportą. Vairuotoju dirbo iki tol, kol V. U. buvo direktoriumi, ir vėliau. Kai V. U. buvo atleistas iš vadovo pareigų, pradėjo dirbti transporto vadybininku. V. U. bendrovėje buvo direktorius, o V. J. buvo vadybininkas. Nurodymus bendrovėje duodavo V. U. ir V. J.. V. U. rūpinosi bendrovės finansais, t. y. pinigais, atlyginimais. Atlyginimą mokėdavo V. U. arba, jei pinigai būdavo perduoti, V. J.. Bendrovė tikrai turėjo banko sąskaitą, ją valdė V. U.. Liudytojas nežino, kas turėjo bendrovei išduotą banko kortelę. Liudytojas neturėjo bendrovės banko kortelės, tokia kortele nesinaudojo. Atlyginimas būdavo mokamas grynais. Kai paėmė paskolą, būdavo, kad atlyginimą gaudavo ir į sąskaitą. Butą įsigijo tikriausiai 2016 metais. Butas buvo įrenginėjamas ilgai, viską įrenginėjo iš savo lėšų. Prieš tai buvo Anglijoje, užsidirbo. Butą įrenginėjo 2 ar 3 metus. Bute pradėjo gyventi 2019 metais. Iki tol gyveno pas tėvą, t. y. nuo 2016 metų iki 2019 metų. Buto įrengimui samdė žmones. V. U. pasiūlė meistrus, nes liudytojas neturėjo laiko, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, nuolatos būdavo išvykęs į komandiruotes. Su meistrais būdavo atsiskaitoma jo asmeninėmis lėšomis. Su meistrais atsiskaitė iš karto, kai tik šie pradėjo dirbti. Pamena, kad iš karto davė 5000 Eur. Buitinius įrenginius pirko iš savo lėšų. Sąskaitas rašė meistrai. Buitinė technika buvo įsigyjama parduotuvėje. Sąskaitos būdavo išrašomos UAB „S.“ vardu. V. U. prašė jam paduoti sąskaitas. V. U. sakė, kad rašytų sąskaitas bendrovės vardu ir atiduotų jam. V. J. nurodė, kad nežino, kodėl reikėjo taip daryti. Kartais įvykdydavo V. U. prašymą. Sąskaitose nurodydavo bendrovės rekvizitus. Sąskaitas atiduodavo V. U., o jei neišeidavo, sąskaitas perduodavo per tėvą. Kalbėjo su tėvu apie tas sąskaitas, kodėl jos išrašomos bendrovės vardu. Tėvas sakė, kad reikia tartis su V. U., nes jis tvarko šitą reikalą. Bendrovės vardu pirko buitinę techniką – televizorių, orkaitę, dėl telefono neatsimena. Visi daiktai, kuriuos pirko butui, buvo pirkti iš asmeninių lėšų. Jis neatgavo nei vieno cento už įsigytus daiktus. V. J. teigė, kad neprisimena, ar pirko dalykus, susijusius su statybomis, nieko nenusimanė apie statybas, be to, kai vyko statybos, jis būdavo išvažiavęs į komandiruotes. Tėvą dažniau matydavo nei V. U., jei negalėdavo susitikti su V. U., palikdavo sąskaitas faktūras, kurias reikėdavo perduoti V. U., namuose. Atlyginimą gaudavo grynais ir į kortelę, jokių dokumentų nepasirašydavo. Bendrovė buveinės neturėjo, bet visą buhalteriją tėvas perduodavo V. U., pas jį buvo visi dokumentai. Namuose nebuvo laikomi jokie dokumentai, viskas buvo pas V. U., tėvas tik darė ataskaitas, kas grįždavo iš reiso. Liudytojas nėra matęs UAB „S.“ buhalterės, nežino, kad tokia buvo. V. U. daugiau su finansais ir apskaita buvo susijęs. Tėvas anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, apie buhalteriją, apskaitą nieko nesuprato. V. J. nemokėjo naudotis kompiuteriu, šiuo metu gal jau šiek tiek moka. V. J. nemokėjo naudotis nei elektronine bankininkyste, nei elektroniniu paštu. Nežino, ar tėvas mokėjo naudotis banko kortele. V. J. teigė, kad jam nieko nežinoma apie bendrovės kasą, kasininką, ar buvo toks paskirtas ir kas juo buvo. Tuo metu, kai V. U. buvo direktoriumi, V. J. buvo vadybininkas. V. U. atsakydavo už finansus, V. J. labiau už transporto priemonių remontą, krovinių ieškodavo, reguliuodavo, kur važiuoti, ką daryti. Su vairuotojais bendraudavo V. J., bet ir V. U. turėjo labai daug partnerių. Su V. U. bendraudavo kartą per savaitę, kai grįždavo iš reiso, reikėdavo leidimus pakeisti, važiuoti su jais į inspekciją. Žino, kad V. U. važiuodavo į inspekciją pasiimti TIR. V. J. turėjo teisę paimti TIR, o dėl leidimų, nežino. V. J. ir V. U. santykiai buvo labai geri, tėvas labai pasitikėjo V. U.. Liudytojas į jų santykius nesikišo, nes tiesiog atlikdavo savo darbus. Į svetimus pokalbius nesikišo, jo darbas buvo vairuoti, gaudavo atlyginimą, jam visko užteko, viskas buvo normaliai. Liudytojui nebuvo skirtumo dėl to, kad, įsigyjant daiktus, sąskaitos būdavo išrašomos UAB „S.“ vardu. Kur sąskaitos toliau keliaudavo, nežino. Buhalterė buvo iš V. U. pusės ir jis su ja labiau bendravo, todėl ir nurodė, kad V. U. labiau suprato buhalteriją. Brigadininkas, kuris darė remontą bute, buvo vienas, bet kiekvienas meistras buvo atsakingas už savo darbą. Liudytojas neprisiminė, kaip viskas buvo, ar visi meistrai buvo rekomenduoti V. U., galimai pagrindinis brigadininkas buvo rekomenduotas V. U.. V. U. pasakė, kad daiktus pirktų bendrovės vardu, todėl ir pirko. Liudytojas neprisiminė, ar derino kiekvieną atskirą pirkinį su V. U.. Statybininkai galimai pirko statybines medžiagas bendrovės vardu. Statybininkai su liudytoju mažai kontaktavo, jie pasakė, kad nesikištų į jų darbus, nes jie puikiai žino savo darbą, todėl davė jiems pinigus ir jie dirbo. Statybininkams nenurodė, kad jie pirktų statybines medžiagas UAB „S.“ vardu. Nežino, kas jiems davė tokius nurodymus, gal V. U., nes jie prieš tai pas V. U. dirbo. Nepasirašinėjo avansinėse apyskaitose, nesupranta, kas tai yra. Meistrai nurodydavo, kokią pinigų sumą reikia duoti, nurodydavo, ką su ja darys, paaiškindavo, kad, jeigu reikės daugiau pinigų, reikės sumokėti, jeigu mažiau, grąžins. Pasitikėjo meistrais, gaudavo už kažką sąskaitas. Meistrai nuo duodamų pinigų pasiimdavo ir atlyginimą. Liudytojas nurodė, kad jis nežino, kaip sąskaitos faktūros patekdavo į bendrovės buhalteriją. Žino, kad V. U. gerai bendraudavo su brigadininku, brigadininkas atiduodavo sąskaitas V. U.. V. U. bendravo su V. J., be abejo, jis žinojo apie prekių pirkimą bendrovės vardu. V. U. patarė, pasiūlė pirkti prekes bendrovės vardu, pats liudytojas nesiūlė tokio dalyko. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad jis nuo 2016 metų dirba UAB „S.“ tolimųjų reisų vairuotoju, jis yra atsakingas už krovinių gabenimą. Tuo laikotarpiu, kai UAB „S.“ direktoriumi buvo V. U., jis nurodymus dėl krovinių gabenimo gaudavo iš tuometinio bendrovės vadybininko V. J. ir paties V. U.. Dirbant UAB „S.“ jis su bendrovės klientais nebendravo ir bendrovės veiklos neorganizavo, tiesiog vykdė nurodymus dėl krovinių pristatymo. Dėl UAB „S.“ ofiso gali pasakyti, kad bendrovė atskiro ofiso neturi, taip pat neturi atskirų veiklos patalpų, bendrovė yra registruota (duomenys neskelbtini). Pinigus, reikalingus reisui, jam duodavo tuometinis bendrovės direktorius V. U., taip pat būdavo, kad pinigus duodavo ir V. J., tiksliau šiuos pinigus paduodavo V. U. per V. J.. Jis gaudavo pinigus reikalingus reisui grynais. Jis, gavęs pinigus, niekur nepasirašinėdavo. Nežino, ar, duodant pinigus reisui, jie buvo apskaitomi ar jų davimas buvo kitaip įforminamas. Dirbant UAB „S.“ atlyginimą dažniausiai gaudavo grynais pinigais, darbo užmokestį mokėjo V. U. arba jis perduodavo per V. J.. Gaunant atlyginimą, jis jokiose dokumentuose nepasirašinėjo. Gali pasakyti, kad darbo užmokestis UAB „S.“ tiesiogiai priklauso nuo reisų skaičiaus, darbo užmokesčio dydis gali svyruoti nuo 500 Eur iki 1200 Eur. Tuo metu, kai UAB „S.“ direktoriumi buvo V. U., jis neturėjo bendrovės vardu išduotos bankinės kortelės, t. y. bendrovės mokėjimo priemonėmis jis nedisponavo. Dėl UAB „S.“ vardu pirktų prekių parodė, kad tuo metu jis įrenginėjo (remontavo) savo butą. V. U. jam pasiūlė meistrus (šių meistrų nepažįsta ir jų kontaktų neturi), kurie remontavo jo butą ir greičiausiais jie pirko statybines medžiagas bendrovės vardu, kurios nurodytos jo avansinėje apyskaitoje. Liudytojas teigė, kad yra pirkęs prekių UAB „S.“ vardu, t. y. pirko telefoną, televizorių, buitinę techniką, tačiau už šias prekes mokėjo savo pinigais. Pirkti prekes UAB „S.“ vardu jam nurodė V. U., kodėl taip reikėjo, nežino ir į tai nesigilino, nupirkęs prekę jis prekės pirkimo dokumentus, sąskaitas faktūras atiduodavo V. U., ką jis darydavo su šiais dokumentais, nežino. Dėl daiktų, kurie nurodyti jo avansinėje apyskaitoje gali pasakyti, kad jis pats nepirko statybinių medžiagų, jis pradžioje davė 5000 Eur sumą meistrams ir jiems atliekant darbus, šie galimai pirko statybines medžiagas bendrovės vardu, visos statybinės medžiagos pirktos jo pinigais. Kaip minėjo, jis pirko tik buitinę techniką ir už savo pirkinius mokėjo savo asmeniniais pinigais. Pateikus prekių pirkimo dokumentus V. U., jis iš jo ar iš bendrovės jokių piniginių lėšų nėra gavęs, taip pat jam nėra žinoma apie pateiktų dokumentų tolimesnį likimą. Nežino, kokios tiksliai prekės yra apskaitytos jo avansinėje apyskaitoje (t. 3, b. l. 209-212).
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. taip pat parodė, kad jis UAB „S.“ vardu pirko tam tikras prekes. Prekes pirko savo asmeninėms reikmėms, jos bendrovės ūkinėje-komercinėje veikloje naudojamos nebuvo. Už prekes, pirktas UAB „S.“ vardu, jis atsiskaitė savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Bendrovės vardu prekes pirko, nes jam taip sakė tuometinis UAB „S.“ direktorius V. U.. V. U. sakė, kad šiuos pirkimo dokumentus atiduotų jam, kam jam to reikėjo, liudytojas nežino ir į tai nesigilino. Liudytojas teigė, kad už prekes, kurios buvo pirktos bendrovės vardu, nieko nėra gavęs, t. y., kad šios prekės buvo apskaitytos bendrovės apskaitoje, jam nieko mokėta nebuvo. Pirkdamas prekes UAB „S.“ vardu, jis turėjo bendrovės duomenis (įmonės kodą, adresą), šiuos duomenis turėjo, nes dirbo (dirba iki šiol) šioje bendrovėje ir šie duomenys jam buvo (yra) žinomi (pavyzdžiui, kelių vinjiečių pirkimui). Apie šiuos pirkimus bendrovės vardu žinojo tuometinis bendrovės direktorius V. U., nes liudytojas tuo metu įrenginėjo butą, kuris yra (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, ir apie šio buto įrengimą kalbėjo, tarėsi su V. U.. V. U. pasiūlė pas jį dirbusius meistrus, kurie vėliau liudytojui įrenginėjo butą, taip pat V. U. sakė, kad daiktus (prekes), skirtus buto įrengimui, pirktų bendrovės vardu, o pirkimo dokumentus perduotų jam. Prekių pirkimo dokumentus originalus jis atiduodavo V. U. ir V. J., prieš tai pasidaręs šių dokumentų kopijas. Kopijos buvo reikalingos, nes ateityje gali prireikti pirktos prekės garantinės pažymos ir pan. Bendrovės vardu pirktų prekių pirkimo dokumentų pateikti negali, nes nežino, kur šie dokumentai yra, radęs, galės juos pateikti. Apie šių prekių pirkimą bendrovės vardu žinojo ir bendrovės savininkas V. J.. Dėl minėtų prekių pirkimo dokumentų perdavimo V. U. gali pasakyti, kad šie pirkimo dokumentai buvo perduodami susitikus su V. U., kartais šiuos dokumentus perduodavo per V. J.. Kodėl buvo reikalinga pirkti prekes bendrovės vardu, nežino ir į tai nesigilino. Tuo metu jis pasitikėjo bendrovės direktoriumi V. U.. V. J. teigė, kad jis nežino, kaip turi būti vedama bendrovės apskaita ir kokias prekes galima pirkti bendrovės vardu. Atsimena, kad jis bendrovės vardu pirko buitinę techniką, televizorių (Sony), telefoną (Samsung), kurį naudojo darbo reikmėms. Nurodė, kad jis statybinių medžiagų asmeniškai nepirko, statybines medžiagas, skirtas jo buto įrengimui, pirko meistrai (šių meistrų duomenų nežino), šiuos meistrus jam nurodė V. U.. Meistrams, kurie įrenginėjo jo butą, jis duodavo grynus pinigus ir jie pirko statybines medžiagas. Kaip minėjo, jis neatsimena, kokias tiksliai prekes pirko UAB „S.“ vardu, nes praėjo daug laiko. Pirko tik buitinę techniką, o medžiagas, susijusias su buto įrengimu, pirko meistrai, kurie įrenginėjo butą. Nežino, kodėl jo pirktos prekės buvo apskaitytos UAB „S.“ apskaitoje jo avanso apyskaitoje, kaip minėjo, apie buhalteriją nieko nesupranta. Nežino, kodėl jo avanso apyskaitoje apskaitytos statybinės medžiagos, t. y. jis kaip šių medžiagų pirkėjas. Už UAB „S.“ veiklą ir apskaitos tvarkymą buvo atsakingas V. U. (t. 4, b. l. 1-4).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad jis girdėjo, jog tarp V. J. ir V. U. buvo kažkokie finansiniai nesklandumai. V. J. dažniausiai atsiskaitydavo su darbuotojais, jam buvo teikiamos ataskaitos, jis prižiūrėjo techninę transporto priemonių būklę, darė remontus, o V. U. atveždavo dokumentus, susijusius su kelione, t. y., leidimus, TIR. Liudytojas UAB „S.“ dirbo porą metų. Dirbo bendrovėje vairuotoju. V. U. buvo direktorius, o V. J. buvo savininkas. V. U. atveždavo leidimus, kelionių išlaidų dokumentus, o su V. J. kartu remontuodavo automobilius, jis prižiūrėjo techninį automobilių stovį. Darbus skirstydavo V. J., jis nurodydavo, kur važiuoti, kur išsikrauti, o V. U. atveždavo popierinius dokumentus. Liudytojas teigė, kad jis gyveno netoli V. J., todėl užeidavo pas jį į namus, atiduodavo ataskaitą, pasirašydavo žurnale už blaivumą. V. J. sakydavo, kad reikia palaukti, jog V. U. tuojau atveš kelionei pinigus ir juos paduos. Būdavo, kad prie parduotuvės susitikdavo su V. J., kalbėdavo dėl darbo, o V. U. nueidavo iki bankomato nuimti pinigų ir paduodavo. V. J. duodavo pinigus kelionei, taip pat mokėjo atlyginimą. Ataskaitos, kurias pateikdavo V. J. – tai kelionės išlaidos, kur ir kiek pinigų panaudojo. Atlyginimas buvo mokamas grynais. Už kurą atsiskaitinėjo kuro kortele. UAB „S.“ patalpos buvo V. J. bute. Kai užeidavo pas V. J., būdavo ir V. U.. Ne visada V. U. dalyvaudavo susitikimuose, bet būdavo, kad V. J. sakydavo, kad reikia palaukti, tuojau atveš pinigus, dokumentus ar leidimus kelionei. Liudytojas teigė, kad jis nežino, kas dirbdavo su buhalteriniais dokumentais. V. J. nurodydavo, ką daryti, spręsdavo reikalus dėl remonto. Nematė, ar V. J. tvarkydavo kažkokius apskaitos dokumentus. Būdavo taip, kad sėdėdavo automobilyje kartu su V. J., jam atiduodavo ataskaitas, aptardavo pakrovimą, o V. U. nueina iki bankomato, nuima pinigų, paduoda V. J., o šis pinigus perduoda liudytojui. Kokia pinigų suma buvo perduodama, nežino. V. J. sumokėavo tiek, kiek liudytojui priklausė. V. J. namuose, perdavus pinigus, pasirašydavo dėl blaivumo, kitų dokumentų tikriausiai nepasirašydavo. UAB „S.“ įsidarbino su V. J. pagalba, o dokumentus sutvarkė V. U.. UAB „S.“ V. J. sūnus dirbo vairuotoju. Su V. U. asmeniškai nebendravo, neteko lankytis pas jį namuose, bendrų švenčių nebuvo. V. J. važinėjo „Volvo“ automobiliu – džipu, o V. U. važinėjo „Volvo V70“, kurio variklis buvo dyzelinis. V. U. visada važinėdavo su ta pačia transporto priemone. R. J. teigė, kad jo darbdavys buvo V. J.. Jis nėra girdėjęs, kad V. J. duotų nurodymą V. U., kiek pinigų iš bankomato nuimti. V. J. bute remonto darbų nematė. Bendrovės direktoriumi buvo V. U., nes jis turėjo reikiamus leidimus ir buvo paprasčiau jį samdyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad dirbo UAB „S.“ vairuotoju, bendrovės vilkiku gabendavo krovinius į Rusijos Federaciją. Dirbant UAB „S.“, bendrovė jokių kitų veiklų, išskyrus krovinių pristatymu užsakovams, nevykdė. UAB „S.“ dirbo maždaug pusantrų metų, maždaug iki 2018 m. liepos mėnesio. Dirbant UAB „S.“ bendrovės direktoriumi buvo V. U., jis tvarkė bendrovės dokumentus, su juo mažai bendravo. Dėl UAB „S.“ darbuotojo V. J. gali pasakyti, kad jis buvo atsakingas už bendrovėje naudojamų transporto priemonių techninę priežiūrą, taip pat iš jo gaudavo nurodymus dėl vykimo į reisus, krovinių pristatymo, jis duodavo pinigus reisui. Dėl UAB „S.“ ofiso parodė, kad bendrovės ofisas formaliai buvo bendrovės savininko V. J. bute, kuris yra (duomenys neskelbtini) (buto numerio neatsimena), Vilniuje, kuriame jis pats ir gyveno. Šiame bute yra buvęs asmeniniais ir darbo reikalais, t. y. kartais perduodavo bendrovės dokumentus. Vykstant į reisą, turėdavo grynų pinigų darbo reikmėms (atsiskaityti už kurą, susimokėti už stovėjimo aikštelę, leidimus), šiuos pinigus duodavo V. J.. Duodant grynuosius pinigus reisui (užsakymo vykdymui), jokie dokumentai nebuvo pasirašomi, kiek atsimena, prieš reisą pasirašinėdavo žurnale, kurį pateikdavo V. J.. Grįžęs iš reiso, dokumentus, susijusius su reiso išlaidomis (kuro pylimo čekius, kvitus, mokėjimus už kelius ir kt.), atiduodavo V. J.. Algą (darbo užmokestį) gaudavo tik grynais pinigais, atlyginimą gaudavo iš karto po reiso. Grynuosius pinigus už darbą mokėjo V. J.. Mokant atlyginimą, jam buvo pateikiami dokumentai (kokie tiksliai neatsimena) ir jis pateiktus dokumentus pasirašinėdavo. Dirbant UAB „S.“ vidutiniškai per mėnesį darbo užmokesčio gaudavo iki 1200 Eur. Iš UAB „S.“ išėjo, savo noru, t. y. jam pačiam prašant. Išėjus iš UAB „S.“ su juo buvo visiškai atsiskaityta ( t. 3, b. l. 167-170).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad V. J. jo įmonės teritorijoje esančioje aikštelėje laikė transporto priemones – vilkikus. Kai įsigijo aikštelę, ji buvo aptverta, apaugusi slyvomis. Prieš tai buvęs savininkas sakė, kad V. J. geras žmogus ir kartais savaitgaliais laiko transporto priemones, V. J. netrukdė ir liudytojo bendrovei, todėl neprieštaravo, kad transporto priemonės būtų laikomos ir toliau. V. J. nesukėlė jokių nepatogumų, darbo dienomis vilkikų praktiškai nebūdavo, o savaitgaliais jie netrukdė. Toje vietoje buvo ir termokonteineris, kuriame V. J. laikydavo savo įrankius, nes savaitgaliais dažniausiai remontuodavosi savo transporto priemones. Liudytojas matydavo, kad V. J. kažką daro su tais sunkvežimiais, remontuoja. Tame konteineryje niekas negyveno, o arbatos gal ir išsivirdavo ten. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar sunkvežimiuose kažkas nakvodavo. Liudytojas su savo bendrovės darbuotojais vieną kartą vasarą toje aikštelėje kepė šašlykus, o daugiau tikrai niekas nekepė. Kai įsigijo teritoriją, aikštelė buvo betonuota, betonas buvo senas, nelabai kokybiškas, bet pakankamai tvirtas, todėl jo dar nereikėjo keisti. Būdelė stovėjo žemiausiame kampe, todėl nuo lietaus nuo pastatų galėjo būti susikaupę kažkiek vandens. Betonas nebuvo aukščiausios kokybės, jis vis vien nesugerdavo viso vandens, todėl po didesnio lietaus tiek nuo pačios aikštelės, tiek nuo pastatų tam tikras vandens kiekis žemiausioje vietoje turėdavo susikaupti. Prie būdelės matė numestą europaletę, t. y. standartinį padėklą, ant kurio transportuojami kroviniai. Tuo metu, kai susikaupdavo lietus, matydavo, kad kartais ji būdavo padėta prie būdelės. Negali pasakyti, ar ji ten nuolatos gulėdavo, ar būdavo patraukiama, nes tai yra pakankamai senas laikotarpis. Bendrovė turėjo įsigijusi biotualetą, šiuo metu taip pat turi biotualetą. Prie tualeto buvo įmanoma prieiti be ypatingų kliūčių. Teritorijoje buvo apšvietimas, galbūt ne kiekvieną savaitgalį jis būdavo įjungtas, nes jį reikėdavo įjungti rankiniu būdu. Jei apšvietimas neįjungtas, nebūdavo sunku rasti tualetą. Kažkuriuo metu buvo įdiegti judesio jutikliai prie įėjimo į patalpas ir šviesa įsijugdavo automatiškai. Apšvietimą nuo judesio įsidiegė 2015 metais arba 2016 metais. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar iš tikrųjų 2014 metais ar 2015 metais buvo apšvietimas nuo judesio, bet 2017 metais tikrai buvo visas apšvietimas prie cecho. Per klampynę nereikėjo eiti iki tualeto. Prie būdelės po lietaus galėjo būti vanduo, bet prie tualeto tikrai ne. Konteineris šiuo metu yra perstatytas, nes prieš tris metus pilnai pakeitė betoninę dangą, dabar yra naujas pramoninis betonas. V. J. ir jo atstovai netvarkė įmonės aplinkos, nebent prie savęs pasišluodavo. Žolės jie tikrai nepjovė. Žolė yra pjaunama vieną ar du kartus per metus. Į budelės vidų nebuvo užėjęs, bet matė, kad ten yra įrankių, staliukas, arbatinukas. Tai labiau panašu į nedidelį dirbtuvių kambariuką, kuriame yra pakankamai tepaluota ir sąlyginai nešvaru. Kartais V. J. savaitgaliais palikdavo laikiną elektros laidą, nes jis prašydavo kartais akumuliatorius pasikrauti ar arbatą išsivirti, todėl kartais duodavo prisijungimą prie elektros. Už tokią paslaugą atlygio neėmė. Kiek matė konteinerio vidų, nelabai įsivaizduoja, kur ten būtų galima gyventi. Teritorijoje nebuvo papildomų šviestuvų, išskyrus tuos, kurie buvo sumontuoti ant liudytojo įmonės pastatų. V. J. nesinuomojo aikštelės. Liudytojas įsigijo šį objektą 2011 metais arba 2012 metais. V. J. teritorija leido naudotis nemokamai. Kai apšvietimas buvo montuojamas prie pastato, tai jis iš karto buvo sumontuotas su judesio davikliu, o ant angaro buvo šviestuvas be judesio daviklio, jį žmonės įjungdavo išeidami. Gali būti, kad judesio davikliai buvo sumontuoti 2015 metais. Teritorija nebuvo visą laiką apšviesta, bet tam tikros jos zonos buvo apšviestos. Ten, kur buvo būdelė ir biotualetas, buvo sumontuotas vienas šviestuvas ant cecho. Kada jis buvo sumontuotas, liudytojas negalėjo pasakyti, bet pakankamai anksti, nes ten buvo katilinė, kuri buvo kūrenama kietu kuru, todėl kartais savaitgaliais reikėdavo atvažiuoti pakurti ir tas šviestuvas visada užsidegdavo. Anksčiau buvo sumontuoti paprasti, senovinio, tarybinio tipo šviestuvai, o liudytojo įmonė montavo sąlyginai maksimaliai šiuolaikiškus daiktus. Aikštelėje yra talpa, kur kaupiasi išvalytos nuotekos ir jos yra išvežamos į valymo įrengimus. Gali būti, kad tam tikrais tarpais, jei nesuspėjo atvykti paimti nuotekų, tam tikras perviršis galėjo būti. Jeigu persipildydavo talpa, gali būti, kad dalis nuotekų pakliūdavo į aikštelė, bet tai nebuvo pastovu. Liudytojas negalėjo nurodyti, nuo kurių metų V. J. laikė transporto priemones aikštelėje. Kai liudytojo įmonė įsigijo objektą, V. J. transporto priemonės ten jau stovėjo.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas K. A. paaiškino, kad V. J. vadovaujama UAB „S.“ užsakė atlikti tyrimą, todėl V. J. jam yra pažįstamas, o V. U. nėra pažįstamas, tačiau tyrimo metu yra gavęs jo paaiškinimus. Tyrimo užsakovus jis įspėjo, kad tai yra nepriklausomas tyrimas, jie neturės jokios įtakos rezultatams, daromoms formuluotėms. Specialistas nurodė, kad jis turėjo atsakyti į du klausimus, t. y. dėl galimybės nustatyti turtą ir įsipareigojimus pagal finansines ataskaitas, taip pat ar V. U. pasisavino bendrovės turtą, jei pasisavino, kokiomis aplinkybėmis ir kokio dydžio. Buvo pasirašytos sutartys, kuriose numatyta, kad užsakovas niekaip neturi teisės įtakoti išvadų formuluočių, buvo paprašyta sumokėti reikšmingą sumą už darbą, kuris bus atliktas, tokiu būdu užtikrinant tyrimo nepriklausomumą. Tyrimas buvo atliktas tais pačiais metais ir buvo pateikti du ekspertizės aktai. K. A. tvirtino, kad abu užduoti klausimai yra priskiriami jo kompetencijai, jis yra atlikęs labai daug tiek teismo paskirtų ekspertizių, tiek proceso šalių užsakytų tyrimų civilinėse, baudžiamosiose bei administracinėse bylose. Kiekvienas ekspertizės aktas susideda iš dviejų dalių. Ekspertizės aktuose padarytas išvadas tvirtina. Išvadą dėl 30265,26 Eur sumos padarė remdamasis pirminiais dokumentais, rašytiniais V. J., buhalterės, taip pat dviem V. U. paaiškinimais, buvo įvertinta vidaus kontrolė, galiojusi bendrovėje, aplinkybės, kad V. U. turėjo prisijungimą prie banko sąskaitos, jog jis nuimdavo pinigus, taip pat buvo parengiamos avansinės apyskaitos, kad jis už savo pinigus pirkdavo turtą ir po to jam tie pinigai buvo išmokėti. Pinigų išmokėjimo faktas V. U. buvo nustatytas. Buvo vertintas kiekvienas V. U. pirkimas. Buvo perkama įvairiausia buitinė technika, kurios V. J. nematė ir nežino, taip pat buvo perkamas kuras. K. A. teigė, kad jis įvertino visas aplinkybes, bendrovės vidaus kontrolę, kuri buvo žemiau kritikos ribos, niekas V. U. nekontroliavo, buhalterė dirbo nuotoliniu būdu, ji turėjo klausti, kur dokumentai, ji viską įformindavo bendrovės vardu. Atskirai buvo pasisakyta dėl pirktų degalų, dėl prekių ir kitų paslaugų, turto įgijimo. Tyrimo metu nepavyko nustatyti, kiek V. U. galėjo pasisavinti turto, kai darbo užmokesčio pinigus jis nuimdavo ir perduodavo V. J.. Bendrovės kasa buvo tvarkoma ypatingai grubiai pažeidžiant teisės aktus. Apskaitoje buvo didelė betvarkė. Jis kaip specialistas turėjo teisę įvertinti ne tik pačius dokumentus, bet ir paaiškinimus, padaryti išvadas. Vienoje iš išvadų dalių yra atskleisti V. U. ir B. Č. paaiškinimai, UAB „S.“ vidaus kontrolė, remiantis tomis aplinkybėmis buvo padarytos išvados, kurios ir buvo pateiktos. Priede Nr. 19 „V. U. turto pasisavinimo suvestinė“ buvo vertinta, koks turtas galėjo būti naudojamas bendrovės reikmėms, o koks turtas negalėjo būti įvertintas kaip naudojamas bendrovės reikmėms. Specialistas teigė, kad jam buvo pateiktos sąskaitos, kurios buvo įtrauktos į V. U. avansines apyskaitas. Įtraukimas į avansines apyskaitas reiškia, kad tos sumos vėliau buvo apskaitytos kaip pirkiniai už jo asmeninius pinigus ir tie pinigai jam sugrąžinti. V. J. paaiškino, kad kai kurie pirkiniai buvo jo paties įsigyti, kad jis sąskaitas atiduodavo V. U., kuris įtraukdavo jas į V. U. avansines apyskaitas ir tuos pinigus atgaudavo iš bendrovės. Daugiausiai viską pirko V. U.. V. U. turto pasisavinimo suvestinėje paskutiniame stulpelyje nurodyta, kas atliko pirkimus, ir jame nėra tų pirkimų, kuriuose būtų įtraukti V. J. pirkiniai, įtraukti tik V. J. pirkiniai. V. J. pirko prekes savo asmeniniais pinigais į įrenginėjamą butą. Pagal V. U. žodinį nurodymą tos sąskaitos faktūros buvo atiduotos jam. V. U. tiesiog paaiškino, kad taip reikia, bendrovei bus geriau. Tos faktūros atsidūrė V. U. avansinėse apyskaitose ir V. U. tie pinigai buvo išmokėti, t. y. tokiu būdu priskirti V. J. pirkiniai ir jis po to tokiu būdu tą turtą pasisavino pinigine išraiška. V. J. pirko prekes sau, tačiau pirkiniai buvo įforminami bendrovės vardu. Tokie dokumentai buvo pateikti V. U.. Buhalterė juos įtraukė į avansinę apyskaitą ir jam tie pinigai buvo išmokėti (Priedas Nr. 6). V. J. paaiškino, kad jis tų pinigų negavo. Būtent taip ir buvo, kad jis pirko prekes savo asmeniniam naudojimui, bet pagal V. U. žodinį nurodymą UAB „S.“ vardu tos sąskaitos faktūros buvo atiduotos V. U., jos buvo įtrauktos į avansinę apyskaitą ir tokiu būdu V. U. gavo pinigus už tuos pirkinius. Pirkti daiktai nebuvo reikalingi bendrovei. V. U. pasisavino visą sumą, taip pat buvo padaryti ir mokestiniai nusižengimai, nes pinigai buvo nepagrįstai įtraukti į apskaitą, o tai turi reikšmės mokesčiams. Nustatyti pažeidimai, be jokių abejonių, trukdo nustatyti bendrovės įsipareigojimus, nes tie pirkiniai yra apskaityti bendrovei, jie iškreipia bendrovės turtą, veiklos rezultatus ir įsipareigojimus. Tas iškraipymas, vertinant jį kartu su kitomis ūkinėmis operacijomis, yra reikšmingas. Sąvoka „reikšminga“ vartojama tuomet, kai pagal finansines atsakaitas būtų priimami visiškai kitokie ekonominiai sprendimai, jeigu nebūtų iškraipymų. Atliekant tyrimą nėra vertinama, kas ir kam naudinga, tyrimas atliekamas pagal konkrečius klausimus. UAB „S.“ specialistui neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų. Pretenzijos, jeigu tokios būtų buvusios, nebūtų turėjusios jokios įtakos tyrimo rezultatams. K. A. teigė, kad už prekes, kurios buvo įtrauktos į avansines apyskaitas, V. U. buvo išmokėti bendrovės pinigai, buvo nustatyta remiantis apmokėjimais. Avansinė apyskaita yra dokumentas, kuriame atsispindi, ką darbuotojas perka ir kiek jam pavedimais pervesta pinigų. Tai yra nustatyta pagal avansines apyskaitas ir tai sutikrinta su banko išrašais arba grynais pinigais. Priede Nr. 30 nurodyta, kad V. U. grynais išsiėmė iš viso 527900 Eur. Kokiomis dienomis jis išmokėjo, yra nurodyta priede Nr. 31. Yra nurodyta kasos operacijų paskirtis – asmuo, paskirtis, išlaidos, yra išvardinta, kurią dieną, kiek pinigų ir kokiu būdu V. U. gavo. Antrame stulpelyje iš dešinės yra nurodyta avanso apyskaita, tai reiškia, kad į avanso apyskaitą buvo įtraukti pirkiniai ir, remiantis ta avanso apyskaita, buvo išmokami pinigai. Kasos išlaidų orderiai buvo analizuojami, kiekvienas kasos išlaidų orderis buvo ištyrinėtas, t. y., kada, kas gavo pinigus, kokia jo paskirtis, suma. Priede Nr. 29 V. U. parašo nėra, bet jis tos sumos neneigė. Gal ir ne visi dokumentai buvo pasirašyti, bet jie įtraukti į apskaitą ir V. U. neneigė tų pinigų gavimo. V. U. paaiškinimai yra pateikti prieduose Nr. 10 ir Nr. 23. Jis tų pinigų gavimo neneigia. Išlaidų orderiai nepridėti, tačiau, vertinant aplinkybių visumą, virš 100000 Eur jis praleido per avansines apyskaitas ir gavo tuos pinigus. Niekam nekilo abejonių, kad jis gavo pinigus. Greičiausiai ne ant visų kasos išlaidų orderių yra V. U. parašai, bet šie orderiai yra įtraukti į apskaitą, ūkinės operacijos atspindėtos, kad skola sumažėtų. V. U. pats neneigia tokių aplinkybių, todėl ir buvo pripažinta, kad jam tie pinigai buvo išmokėti. Savo vardu V. U. paėmė grynais 527000 Eur, buvo paskaičiuota, kad jis pasisavino tik apie 30000 Eur. Ne įmonės poreikiams tenkinti daiktų sąrašas su kita informacija yra pateiktas priede Nr. 19. Dėl konkrečių daiktų priskyrimo, kaip įsigytų ne bendrovės reikmėms, buvo apsispręsta įvertinus visas aplinkybes, t. y., atsižvelgus į tai, kas juos pirko (daugeliu atvejų pirko V. U.), taip pat kokiu būdu buvo atsiskaityta, kokie konkretūs daiktai buvo įsigyti, įvertinti raštu gauti V. U., buhalterės ir V. J. paaiškinimai. Buvo įvertinta ir tai, kad mažais kiekiais buvo perkamas kuras, kuris į sunkvežimius nepilamas. Jeigu krovininės mašinos apskritai tokio kuro rūšies neturi, tai jo nebuvo galima bendrovės reikmėms panaudoti. Taip pat nebuvo bendrovėje sudaryta jokios automobilio panaudos sutarties ir iki pat ekspertinio tyrimo pabaigos tokia sutartis nebuvo pateikta, tuo klausimu pasisakė ir buhalterė, kad ji nežino, ar ta sutartis buvo ar ne. UAB „Š.“ mokėjimas buvo priskirtas kaip nesusijęs su bendrovės veikla, nes V. U. neturėjo sutarties, kad jis važinės savo automobiliu ir gali juo naudotis bendrovės reikmėms. Iki tyrimo pabaigos jis nepateikė tokios sutarties. Jis paaiškino, kad bendrovės reikmėms automobilio nenaudojo. Kortele jis pats naudojosi, automobilio neturėjo, nurašymo aktų nėra. Buvo įvertintos visos aplinkybės, t. y., kad jokios kontrolės nebuvo, jog V. U. turėjo prisijungimą prie banko, automobilio neturėjo, kurą pirko mažais kiekiais, nurašymų nebuvo, o nurašymas yra ne techninis veiksmas, turi būti paaiškinta, kur važiuota, kada važiuota, kodėl važiuota. Jeigu automobilis nenaudojamas bendrovės reikmėms, tai jo ir plauti už bendrovės lėšas negalima. Specialistas negalėjo nurodyti, koks automobilis buvo plaunamas. Piniginės lėšos, panaudotos lempučių ir valytuvų įsigijimui, buvo priskirtos kaip panaudotos ne bendrovės reikmėms, nes tas detales labiau pirkdavo V. J.. Degalinėse krovininėms mašinoms atsarginės dalys nėra pardavinėjamos. V. J. paaiškino, kad jie kitur remontuodavo vilkikus. Už lemputes ir valytuvus buvo mokėta kortele, kurią turėjo V. U.. „Cirkle K“ lemputės ir valytuvai pardavinėjami lengviesiems automobiliams, o lengvųjų automobilių pagal dokumentus bendrovė nenaudojo. Apskaitos politikos tikrai nebuvo. Šios bendrovės apskaita buvo nepaprastai apleista, netvarkingai suvedami pirkimai, nebuvo jokių dokumentų apie tai, kur tas turtas panaudotas. Jeigu bendrovė vykdo veiklą, susijusią su tarptautiniu pervežimu, tai betono dideliais kiekiais neperka, taip pat neperka pamatų, o jeigu jau juos perka, turi būti parengti nurašymo aktai, kur juos panaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. S. paaiškino, kad jis su kaltinamaisiais nėra susijęs jokiais ryšiais. Jis patvirtina padarytas išvadas, abejonių dėl jų nekyla. Darydamas išvadas, rėmėsi K. A. ekspertizės aktu. Specialistas teigė, kad jam užduoti klausimai buvo susiję su visų ūkinių operacijų, kurios buvo atliktos, užfiksavimu, kaip jos buvo apskaitytos UAB „S.“ apskaitoje ir į kokias sąnaudų buhalterines sąskaitas tos sumos papuolė. UAB „S.“ 2019 m. lapkričio 28 d. patikslino visas PVM deklaracijas tiriamu laikotarpiu, sumažindama grąžintiną PVM iš biudžeto, kas reiškia, kad ji deklaruoja didesnę skolą, o tai reiškia, jog bendrovė nesusigrąžina PVM už pirktas prekes ir paslaugas. Jokių prievolių valstybei UAB „S.“ neturi, nes ji pirkimo PVM atstatė, t. y. parodė, kad tai yra skola biudžetui, nes pradžioje buvo, kad lyg ir biudžetas skolingas, nes tie pinigai lyg ir buvo naudoti ne UAB „S.“ ūkinėje veikloje. Bendrovės buhalterė geranoriškai patikslino tyrimo laikotarpio deklaracijas ir iš to akivaizdžiai matosi, kad tos PVM sumos buvo parodytos kaip skola valstybei, valstybės biudžetas nenukentėjo dėl piniginių lėšų naudojimo. Pradžioje buvo tam tikri netikslumai, kurie būtų leidę susigrąžinti bendrovei PVM, tie netikslumai buvo pašalinti ir valstybė grąžinti PVM bendrovei nebeturėjo. PVM suma – 5109,10 Eur, yra iš tų prekių, kurios buvo pirktos ir kurios nesusijusios su UAB „S.“ veikla. Pasitvirtinus ekspertizės aktuose padarytoms išvadoms, kad dalis lėšų buvo panaudota ne bendrovės reikmėms, kyla įstatyme numatytos pasekmės, t. y. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rodiklių. Užduotyse būna nurodyta, kuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kokiais faktais, nustatytais ikiteisminio tyrimo metu, remiantis užduodami klausimai. Pagal užduotus klausimus yra pateikiami atsakymai. Išvada buvo pateikta pagal pateiktus klausimus ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o medžiagoje yra ekspertizės aktai, kuriuose nurodytos tam tikros aplinkybės. Specialistas teigė, kad jis nagrinėjo ne tik V. U. avanso apyskaitas, bet ir V. J. bei V. J. avanso apyskaitas. Jis matė visas sąskaitas faktūras, įtrauktas į apskaitą, pats įsitikino, kad jos UAB „S.“ apskaitoje buvo. Negali pasakyti, ar piniginės lėšos buvo panaudotos asmeniniams poreikiams ar bendrovės veikloje, todėl buvo padaryta sąlyginė išvada. Apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų tam tikrų objektų naudojimą bendrovės reikmėms, nebuvo. Ekspertizės aktuose nurodyti faktai, o jo buvo klausiama, kaip buvo apskaityta, todėl ir nurodė, kad sąskaitos patvirtina, jog viskas apskaitoje buvo užfiksuota, buvo rasti apskaitos dokumentai ir registrai, į kuriuos buvo įtrauktos faktūros. L. S. teigė, kad jis nevertino, kuo vertėsi bendrovė, kam logistikos bendrovei reikalingos statybinės medžiagos, tik pasakė, kad nerasta kitų susijusių apskaitos dokumentų, kurie koreliuoja su esančiomis sąskaitomis faktūromis, kad prekės buvo panaudotos UAB „S.“ veikloje. Jeigu bendrovėje yra įsigyjamas mobiliojo ryšio telefonas, bet nėra sutarties dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, tai galbūt mobiliojo ryšio telefonas šiais laikais nuvertėjęs pagal savo turtinę išraišką, bet jis vis vien turėtų būti įtraukiamas į ilgalaikį turtą, užfiksuojamas apskaitoje ir ten nurašomas per metus ar du. Net ir atsargose, jei bendrovė sugalvos įtraukti, tai jis turėtų būti kažkur užfiksuotas, užregistruotas registruose. Užtenka, kad būtų faktūra, kurioje nurodytas gavėjas, pirkėjas UAB „S.“. Tokio dokumento užtenka įtraukti į apskaitą. Materialinės vertybės už 24512,82 Eur buvo įtrauktos į UAB „S.“ apskaitą. Pati bendrovė apskaitos politikoje nustato, kad įsigijus tam tikrą prekę iki tam tikros sumos, ji gali būti iš karto nurašoma. Būtent tokių nurašymų ir trūksta. Operacijos apskaitytos, bet nėra ryšio su kitomis operacijomis. Šiuo atveju matosi, kad bendrovės vardu buvo įsigytos tam tikros paslaugos, turtas, bet buhalterinės apskaitos dokumentuose nesimato paslaugų ir turto panaudojimo pagrįstumo. Specialistas teigė, kad jam buvo pateikta daug UAB „S.“ pirminių dokumentų, tačiau apskaitos politikos nematė, negali atsakyti, ar tokia buvo, nes tai nebuvo susiję su užduotais klausimais. Paprastai, pateikiant įmonės finansines ataskaitas už tam tikrus laikotarpius, prieduose būna pateiktas aiškinamasis raštas, kurio vienoje iš dalių yra apskaitos politika. Paprastai, jeigu apskaitos politika nustatoma, tai ji turi būti įgyvendinama. Šiuo atveju nereikėjo nustatyti, ar buvo vykdoma apskaitos politika.
Iš pranešimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų matyti, kad UAB „S.“ direktorius V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl buvusio UAB „S.“ vadovo V. U. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnyje. Pranešime nurodoma, kad V. U. galimai pasisavino ir/arba iššvaistė jam kaip buvusiam UAB „S.“ direktoriui patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 10000 Eur ir 15926,20 Eur, todėl UAB „S.“ buvo padalyta žymi materialinė žala. Be to, V. U., savarankiškai arba veikdamas kartu su D. Č., apgaulingai arba aplaidžiai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, galimai klastojo apskaitos dokumentus, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. U. nuo 2000 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo UAB „S.“ direktorius. V. U., vadovaudamas bendrovei, atliko visas jam kaip UAB „S.“ direktoriui priskirtas funkcijas, taip pat ir krovinių vežimo veiklos organizavimą, ūkinių, finansinių operacijų bendrovės vardu atlikimą, buhalterinės apskaitos kontrolę. V. U. apie savo atliekamas ūkines-finansines operacijas V. J. informuodavo elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis. Vis tik ilgainiui V. J. kilo įtarimas, kad V. U. galimai teikia suklastotas (taisytas) ataskaitas apie banko likučius bei atliekamus mokėjimus. V. J. pradėjo įtarti, jog kažkas neskaidraus vyksta su banko sąskaitomis, todėl 2018 m. gruodžio 19 d. išreikalavo banko generatorių. Tik pradėjus tikrinti sąskaitas V. U. iš karto pripažino, kad jis be leidimo savo asmeninėms reikmėms ėmė UAB „S.“ priklausantį turtą (pingines lėšas) ir tokiu būdu susidarė skola bendrovei. Šiuo metu turimais duomenimis įmanoma nustatyti, kad bendrovei padaryta žala gali siekti 25926,20 Eur arba daugiau. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 03/20-12 matyti, kad akcininkas V. U. pripažino savo įsiskolinimą bendrovei. Rašte pažymėta, kad „<...> remiantis UAB „S.“ paskutiniųjų 3-4 mėn. (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių) banko išrašais/banko pavedimais bei V. U. prisipažinimu – pradinė įsiskolinimo suma siekia 10000 Eur, tačiau kol kas nenustatyta, ar suma yra galutinė, todėl, siekiant nustatyti tikslų įsiskolinimą, bus atliekamas vidinis įmonės patikrinimas, auditas bei V. U. kaip UAB „S.“ direktoriaus veiksmų tyrimas nuo suteiktų įgaliojimų dienos“. Iš UAB „S.“ finansinės būklės ataskaitų (pavyzdžiui, balansų iki 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad V. U. įmonei yra skolingas 15926,20 Eur, tačiau iki šiol V. U. šių piniginių lėšų bendrovei nėra grąžinęs, kaip ir nėra pateikęs jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ir pan. Iš V. J. ir V. U. elektroninio susirašinėjimo, vykusio nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d., matyti, kad V. U. nenoriai bendradarbiauja ir neteikia informacijos apie bendrovės veiklą naujam vadovui V. J., vilkina bendrų susitikimų laiką, galiausiai perdavė nepilną įmonės dokumentaciją, nes trūko daugelio dokumentų. Taigi apibendrinant išdėstytas faktines situacijos aplinkybes, taip pat turint mintyse teismų praktiką taikant BK 183,184 straipsnius, darytinos išvados kad V. U. jau nuo 2000 m. spalio 27 d., dirbdamas UAB „S.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovėje esančio turto saugojimą, panaudojimą, išdavimą ir kt., t. y., savo žinioje turėdamas didelės vertės svetimą turtą – lėmė bendrovės 10000 Eur ir 15926,20 Eur įsiskolinimą, kuris iki šiol nėra patvirtintas jokiais objektyviais apskaitos duomenimis. V. U. elgesys, kuomet jis nuo 2018 m. sausio 20 d. naujai bendrovės vadovybei neteikia būtinų UAB „S.“ dokumentų, galėsiančių padėti atskleisti jo vadovavimo laikotarpiu atliktų ūkinių-finansinių operacijų turinį, vengia bendradarbiauti minėtų skolų susidarymo klausimais, t. y., nenurodo trūkstamų lėšų panaudojimo tikslo, galimai rodo sąmoningą (tyčinį) bei neteisėtą bandymą nuslėpti padarytas ar tebevykdomas nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, V. U. elgesys (veikimas ir/ar neveikimas) galimai atitinka svetimo turto, priklausančio UAB „S.“, pasisavinimą arba iššvaistymą BK 183,184 straipsnių prasme. Kaip nurodyta anksčiau, nuo 2018 m. gruodžio 20 d., t. y., nuo V. U. prisipažinimo, kad dalis bendrovei priklausančio turto buvo naudota ne pagal paskirtį, V. U. ėmė slėptis, nebeatsiliepti į skambučius, nenoriai bendrauti su bendrovės direktoriumi V. J., vengti susitikimų dėl nedarbingumo ir kt. Svarbu tai, kad tuo momentu ir iki šiol V. U. neatskleidė konkrečių duomenų apie bendrovėje susidariusį įsiskolinimą, apskritai delsė pateikti įmonei svarbią su buhalterine apskaita, ūkinėmis operacijomis susijusią informaciją. Dėl šios priežasties V. U. 2019 m. sausio 17 d. buvo pateiktas reikalavimas dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo ir inventorizacijos, kuriame buvo detaliai nurodyta sudaryti inventorizacijos komisiją ir kartu atlikti UAB „S.“ viso turto inventorizaciją, sudaryti įmonės balansą, kitus finansinės apskaitos dokumentus ir visa tai perduoti naujajam bendrovės direktoriui. Kita vertus, kaip yra žinoma iš teikiamų duomenų, V. U., nepaisydamas jam primintos atsakomybės bei įgaliojimų ir piktnaudžiaudamas susiklosčiusia padėtimi, vis vien aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes įmonės inventorizacija buvo atlikta tik 2019 m. vasario 11 d., jos metu nebuvo pateikti tokie svarbūs dokumentai kaip PVM mokėtojo registravimo originalas, socialinio draudimo draudėjo registravimo pažymėjimas, įmonės įstatai, informacija (sąskaitų numeriai) apie UAB „S.“ sąskaitas bankuose, internetinės bankininkystės sutartis, identifikavimo kodų nustatymo priemonės ir čekių knygelės, 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, pateikti Juridinių asmenų registrui, įmonės grynieji pinigai, finansinės atskaitomybės duomenys apie UAB „S.“ kreditorius ir debitorius, dirbančių darbuotojų sąrašas, nurodant jų pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, adresus (darbo sutartys yra tik 2017-2018 metų ir tik (duomenys neskelbtini) piliečių), sąrašas sutarčių, kurių vykdymo terminai dar nepasibaigę ir šių sutarčių originalai, UAB „S.“ sandoriai, sudaryti per V. U. vadovavimo laikotarpį, mokesčių, taip pat ir aplinkos teršimo pakuotės atliekomis deklaracijos, priešgaisrinės ir darbų saugos dokumentai, direktoriaus įsakymai, akcininkų susirinkimo protokolai, darbo sutarčių žurnalai ir pan. Teismų praktikoje toks neveikimas, kuomet tyčia ar dėl neatsargumo neatliekamos inventorizacijos ar/ir nesaugomi jų rezultatai, ko pasekoje negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo dydžio, vertinas kaip nusikalstama veika. Taigi nurodyti duomenys leidžia neabejotinai manyti, kad V. U. elgesys aplaidžiai atliekant UAB „S.“ turto inventorizaciją ir/ar nepateikiant visų svarbių bendrovės apskaitos dokumentų galimai sudaro nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 ar 223 straipsniuose, sudėties požymius (t. 1, b. l. 4-10).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „S.“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2000 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo V. U., nuo 2018 m. gruodžio 20 d. įmonės direktoriumi išrinktas (Juridinių asmenų registre registruotas nuo 2019 m. sausio 2 d.) V. J. (t. 1, b. l. 11-15).
Iš UAB „S.“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 01/08/15 matyti, kad įmonės direktoriumi buvo nuspręsta paskirti V. U. (t. 2, b. l. 179).
Iš UAB „S.“ 2018 m. gruodžio 20 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 01/12-19 matyti, kad V. U. pareigos buvo pažemintos iki vadybininko, o įmonės direktoriumi buvo paskirtas V. J. (t. 1, b. l. 16).
Iš UAB „S.“ 2018 m. gruodžio 20 d. protokolo Nr./12-19 dėl susitarimo dėl pareigų matyti, kad akcininkai V. J. ir V. U. susitarė, jog V. U. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. netenka direktoriaus pareigų ir nebeatlieka jokių finansinių operacijų, kurios yra susijusios su UAB „S.“ turtu. V. U. pareigos yra išrašinėti sąskaitas faktūras bei imti atitinkamus transporto dokumentus ir leidimus (t. 1, b. l. 17).
Iš UAB „S.“ 2018 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 03/20-12 matyti, kad akcininkas V. U. pripažinimo savo įsiskolinimą 10000 Eur kitam įmonės akcininkui V. J.. Remiantis UAB „S.“ paskutiniųjų 3-4 mėnesių (2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesių) banko išrašais/banko pavedimais bei V. U. prisipažinimu, pradinė įsiskolinimo suma siekia 10000 Eur. Kol kas nenustatyta, ar suma yra galutinė. Siekiant nustatyti tikslų įsiskolinimą, bus atliekamas vidinis įmonės patikrinimas, auditas bei V. U. kaip UAB „S.“ direktoriaus veiksmų tyrimas nuo suteiktų įgaliojimų dienos (t. 1, b. l. 18).
Iš UAB „S.“ balanso iki 2015 m. gruodžio 31 d. matyti, kad V. U. skola įmonei buvo 15926,20 Eur (t. 1, b. l. 19).
Iš UAB „S.“ balanso iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad V. U. skola įmonei buvo 15926,20 Eur (t. 1, b. l. 20).
Iš UAB „S.“ balanso iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad V. U. skola įmonei buvo 15926,20 Eur (t. 1, b. l. 21).
Iš 2016 m. balandžio 4 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2, sudarytos tarp užsakovo UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus V. U., ir vykdytojo MB „X“, atstovaujamos direktorės D. Č., matyti, kad užsakovas sutartimi paveda, o vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą, sudaryti užsakovo finansinę atskaitomybę, atstovauti užsakovui mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje (SODRA), paslaugų teikimo laikotarpiu teikti užsakovui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Pagal sutarties 3 straipsnio 1 dalį užsakovas savarankiškai sudaro pirminius apskaitos dokumentus, įskaitant PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Avansines apyskaitas, materialinių vertybių nurašymo aktus, inventorizacijos aktus bei darbo laiko apskaitos dokumentus sudarys vykdytojas pagal užsakovo pristatytus pirminius dokumentus. Pagal sutarties 3 straipsnio 2 dalį sudarytus pirminius dokumentus užsakovas pateikia vykdytojui. Pagal sutarties 6 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašęs ir pasirašęs asmuo. Pagal sutarties 8 straipsnio 1 dalį vykdytojas atsako už savo sudarytų suvestinių buhalterinių dokumentų apskaičiavimus bei finansinės atskaitomybės tinkamą ir savalaikį užpildymą pagal užsakovo pateiktus dokumentus. Pagal sutarties 8 straipsnio 3 dalį vykdytojas neatsako už ūkines-finansines operacijas, neįrašytas užsakovo pateiktuose dokumentuose, taip pat už minėtas operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti bei už savo atliktus skaičiavimus, kurie buvo atlikti, vadovaujantis klaidingais užsakovo dokumentais (t. 1, b. l. 48-50).
Iš UAB „S.“ 2019 m. kovo 12 d. direktoriaus V. J. įsakymo Nr. 26 dėl paslaugų sutarties nutraukimo matyti, kad vienašališkai nuo 2019 m. balandžio 12 d. buvo nutrauktas 2016 m. balandžio 4 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2, sudaryta tarp UAB „S.“ ir MB „X“ (t. 1, b. l. 51).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis V. U. vyresniajam tyrėjui savanoriškai pateikė dokumentus, taip pat ir 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TZG 107, 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 30OGM0176046, 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. APC012434, 2017 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17TG39 (t. 1, b. l. 66-67).
Iš 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaitos faktūros serija TZG 107 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ta.“ įsigijo mikrobanginę, kurios vertė 450 Eur (t. 1, b. l. 73).
Iš 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 30OMG0176046 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „O.“ įsigijo televizorių už 893,56 Eur (t. 1, b. l. 76).
Iš UAB „O.“ atstovo elektroninio laiško matyti, kad UAB „S.“ atstovas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 30OMG0176046 sumokėjo 893,56 Eur grynais į kasą (t. 4, b. l. 140-141).
Iš 2017 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17TG39001798 bei 2017 m. lapkričio 25 d. kvito matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo planšetinį kompiuterį „Lenovo“ už 175,24 Eur. (t. 1, b. l. 77).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos faktūros serija APC Nr. 012434 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „A. P. C.“ prekybas centras įsigijo komodą už 260 Eur (t. 1, b. l. 80).
Iš UAB „A. P. C.“ prekybos centras pateikto dokumento matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. už nupirktą komodą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 012434 260 Eur buvo sumokėta grynais (t. 4, b. l. 131).
Iš UAB „G. D.“ 2018 m. gruodžio 4 d. sąskaitos Nr. 2790286 matyti, kad UAB „S.“ įsigijo 4 dovanų čekius, sumokant 180 Eur (t. 4, b. l. 104).
Iš UAB „G. D.“ teisininkės atsakymo matyti, kad pagal 2018 m. gruodžio 4 d. sąskaitą Nr. 2790286 UAB „S.“ 180 Eur sumokėjo grynais (t. 4, b. l. 103).
Iš 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos faktūros RAT Nr. 28999 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ra.“ įsigijo 4 padangas už 160 Eur. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė V. J. (t. 4, b. l. 107).
Iš kasos pajamų orderio Nr. 00278 matyti, kad pagal 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą RAT Nr. 28999 2018 m. gegužės 17 d. UAB „S.“ atstovas UAB „Ra.“ sumokėjo 160 Eur (t. 5, b. l. 129).
Iš 2017 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros serija MPF107/ Nr. 11724 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „M. P.“ įsigijo telefoną „Samsung J530 Galaxy J5 2017“ ir telefono dėklą iš viso už 282 Eur (t. 4, b. l. 111).
Iš UAB „M. P.“ atstovo rašto matyti, kad pagal 2017 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MPF107/ Nr. 11724 UAB „S.“ 282 Eur sumokėjo grynais pinigais, atsiskaitant parduotuvėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje (t. 4, b. l. 110).
Iš 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros serija LOK Nr. 0040671 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „R.“ įsigijo stiklo gaminį už 600 Eur. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė V. J. (t. 4, b. l. 114).
Iš pinigų priėmimo kvito serija AST Nr. 004959 matyti, kad V. J. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LOK Nr. 0040671 sumokėjo UAB „R.“ atstovui 600 Eur (t. 4, b. l. 115).
Iš 2017 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros serija SS Nr. 03234801055 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo ploviklių, polietileninių maišelių, kabyklą, termometrą, tualeto reikmenų stovą, stiklinę dantų šepetėliams, muilo dozatorių, kabliukų, grindų šepetį, gramdiklį kaitlentėms, indų ploviklių, gaiviklį už 137,71 Eur (t. 4, b. l. 118-119).
Iš 2017 m. vasario 8 d. PVM sąskaitos faktūros serija BRE Nr. 158221 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Br.“ įsigijo grindjuostes, išorinius kampus, vidinius kampus, sujungimus, užbaigimus, juostą už 81,33 Eur (t. 4, b. l. 137).
Iš UAB „Br.“ kasos pajamų orderio kvito Nr. BRE5141 matyti, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą BRE Nr. 158221 UAB „Br.“ atstovui buvo sumokėta 81,33 Eur (t. 4, b. l. 137).
Iš 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaitos faktūros DEV000003872 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „De.“ įsigijo laikiklius, antgalius, vamzdį, karnizą ir kt. už 78,58 Eur (t. 4, b. l. 145).
Iš 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0304042 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo stiklinį dangtį, stalo servetėles už 7,97 Eur (t. 4, b. l. 149).
Iš 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0489264 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo kaukazinį kėnį, Kalėdų eglės žaisliukų rinkinį, popierinių rankšluosčių už 24,79 Eur (t. 4, b. l. 150).
Iš UAB „E.“ atstovo elektroninio laiško matyti, kad UAB „S.“ atstovas pagal 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija E500-CI Nr. 0304042 ir 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija E500-CI Nr. 0489264 atsiskaitė parduotuvės, esančios Ozo g. 25, Vilnius, kasoje (t. 4, b. l. 148).
Iš 2016 m. lapkričio 18 d. užsakymo lapo Nr. MC-279 matyti, kad UAB „S.“, atstovaujama V. J., iš UAB „Bel.“ užsisakė dvejas duris su priedais ir paslaugas už 619,65 Eur (t. 4, b. l. 154).
Iš 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MC Nr. 232 matyti, kad UAB „S.“ pagal užsakymo lapą Nr. MC-279 UAB „Bel.“ sumokėjo 619,65 Eur (t. 4, b. l. 158).
Iš 2016 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 16TG15007901 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo laikiklį už 54,99 Eur (t. 4, b. l. 161).
Iš 2016 m. gruodžio 3 d. kvito matyti, kad UAB „T.“ pagal 2016 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16TG15007901 buvo sumokėta grynais (t. 4, b. l. 168).
Iš 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17TG15000302 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo virdulį ir garantinio aptarnavimo paslaugą už 87,77 Eur. (t. 4, b. l. 162).
Iš 2017 m. sausio 13 d. kvito matyti, kad UAB „T.“ pagal 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17TG15000302 buvo sumokėta grynais (t. 4, b. l. 166).
Iš 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17TG15005581 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo televizorių ir garantinio aptarnavimo paslaugą už 1233,21 Eur (t. 4, b. l. 163).
Iš 2017 m. liepos 25 d. kvito matyti, kad UAB „T.“ pagal 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17TG15005581 buvo sumokėta grynais (t. 4, b. l. 165).
Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 17TG15005777 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo garso sistemą už 210 Eur (t. 4, b. l. 164).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. kvito matyti, kad UAB „T.“ pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17TG15005777 buvo sumokėta grynais (t. 4, b. l. 167).
Iš 2016 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MAK2628918 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „M.“ įsigijo 2 vienetus akrilinio glaisto už 19,98 Eur (t. 4, b. l. 172).
Iš 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Serija CV3 Nr. 00009306 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „C.“ įsigijo vamzdžių, sujungimų, trišakių už 63,60 Eur (t. 4, b. l. 176).
Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros DREM Nr. 030367 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Dr.“ įsigijo seifą už 350 Eur (t. 4, b. l. 180).
Iš UAB „Dr.“ atstovo elektroninio laiško matyti, kad atsiskaitymas pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą DREM Nr. 030367 buvo atliktas prekybos vietoje kortele per kasos aparatą (t. 4, b. l. 179).
Iš 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros Serija TUPĮ Nr. 00512 matyti, kad UAB „S.“ iš T. U. personalinės įmonės įsigijo centralę, klaviatūrą, vidaus sireną, akumuliatorių, metalinį korpusą, transformatorių, judesio jutiklį ir paslaugas už 193,36 Eur (t. 4, b. l. 124).
Iš kasos pajamų orderio Serija STU Nr. 0224 matyti, kad 2017 m. kovo 20 d. UAB „S.“ atstovas pagal 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TUPĮ Nr. 00512 individualiai T. U. įmonei sumokėjo 193,36 Eur (t. 4, b. l. 123).
Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LEM Nr. 00129435 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo profilius, elementus, plokštes, klijus, garso izoliacines juostas, sraigtus ir kt. už 451,02 Eur (t. 4, b. l. 184).
Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LEM Nr. 000130557 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo profilius, elementus, strypelius, ankerius už 100,61 Eur (t. 4, b. l. 186).
Iš UAB „L.“ atstovo atsakymo matyti, kad UAB „S.“ atstovas pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LEM Nr. 00129435 ir 2016 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LEM Nr. 000130557 atsiskaitė grynais pinigais per elektroninį kasos aparatą (t. 4, b. l. 189).
Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. prekių atkrovimo lapų matyti, kad prekes pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūrą Serija LEM Nr. 00129435 ir 2016 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LEM Nr. 000130557 paėmė V. U. (t. 4, b. l. 185, 187).
Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ARD Nr. 0308066 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ar.“ įsigijo laidus, kompiuterio kabelį, laidus palydovinei televizijai už 106,46 Eur. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė V. U. (t. 4, b. l. 190).
Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ART Nr. 01437 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Art.“ įsigijo plyteles už 1160 Eur. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė V. J. (t. 4, b. l. 195).
Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. prekių užsakymo sutarties Nr. 2016.09.19/2 matyti, kad prekes pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ARD Nr. 0308066 iš UAB „Art.“ UAB „S.“ vardu užsakė L. J. ir V. J. (t. 4, b. l. 194).
Iš 2016 m. kovo 4 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0217255 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo kombinuotus raktus, nuriebalintoją, gruntą, purškiamus dažus už 12,21 Eur.
Iš 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ERA Nr. 119624 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo laminatą už 2211,86 Eur.
Iš 2016 m. kovo 18 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JU Nr. 0001379 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Š.“ užsisakė švarinimo paslaugas už 13,94 Eur.
Iš 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AT Nr. 3770 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Au.“ užsisakė purkštukų remontą ir dujų įrangos taisymą už 85 Eur.
Iš 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JU Nr. 0002378 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Š.“ užsisakė automobilio plovimo paslaugas už 17,49 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija SS Nr. 0374325916 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo kilimėlius, šepetį, šluotą su semtuvėliu už 18,25 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kvito matyti, kad 2017 m. kovo 20 d., atsiskaitant UAB „S.“ priklausančia banko kortele (duomenys neskelbtini), UAB „Circle K Lietuva“ už lemputes buvo sumokėta 13,32 Eur.
Iš 2017 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17TG35000648 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo įkroviklius už 18,98 Eur.
Iš 2017 m. liepos 20 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SS Nr. 03229017052 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo šluotą, kotą, grėblį už 11,94 Eur.
Iš 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MAK Nr. 2993832 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „M.“ įsigijo apsauginį žolės korį už 149,40 Eur.
Iš kvito matyti, kad 2018 m. sausio 10 d., atsiskaitant UAB „S.“ priklausančia banko kortele (duomenys neskelbtini), UAB „Stateta“ už tepalus buvo sumokėta 6,39 Eur.
Iš 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0420599 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo nešvaraus vandens siurblį, vandens žarnas už 74,59 Eur.
Iš 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0436386 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo įsmeigiamus lauko šviestuvus už 33,80 Eur.
Iš 2018 m. birželio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Serija BST Nr. 00010244 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „B. S. T.“ įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6.1“ už 284,25 Eur.
Iš 2018 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DPC Nr. 218027998 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „i.“ įsigijo telefoną „iPhone SE 32 GB“ už 319 Eur.
Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ARD Nr. 0346134 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ar.“ įsigijo kištukinius lizdus, jungiklius, perjungiklius, rėmelius, lempų lizdus, energiją taupančias lempas už 420,54 Eur.
Iš 2018 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ARD Nr. 0346165 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ar.“ įsigijo perjungiklius už 25,84 Eur.
Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ARD Nr. 0345897 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ar.“ įsigijo maitinimo šaltinius, judesio sensorius, jungiklius, perjungiklius, gnybtus, laidus už 1230,40 Eur.
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ARD Nr. 0346243 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ar.“ įsigijo perjungiklius, dėžutes GK plokštei už 21,08 Eur.
Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SS Nr. 03233008086 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo grindų ploviklį, kibirą, grindų šepečius, šluostę, kabelį, belaidę kolonėlę už 59,49 Eur.
Iš 2018 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SS Nr. 03233008962 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo suspaudiklį, lauko prožektorių, trosą už 21,56 Eur.
Iš 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ir numeris SVLP04007085 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „A.“ įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Mi 8 Lite Aurora Blue 64 GB“ už 260 Eur.
Iš 2015 m. liepos 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0155571 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo agrotekstilę, šakių kotus, šašlykinę už 33,44 Eur.
Iš 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ENG Nr. 2023 matyti, kad UAB „S.“ iš PĮ „En.“ įsigijo PVC gaminius už 635 Eur.
Iš 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ŠILV Nr. 002617 matyti, kad V. U. iš UAB „Ši.“ įsigijo polistireno plokštes už 210 Eur.
Iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 111991 matyti, kad V. U. iš UAB „Ši.“ įsigijo PVC kampus su tinkleliu už 27,5 Eur.
Iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KBP Nr. 0097421 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K. B. P.“ įsigijo spintelę prie lovos už 71,68 Eur.
Iš 2015 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos faktūros Serija BIG Nr. 000000069 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Me.“ įsigijo pakabinamą spintelę, apšvietimus ir kt. už 717 Eur.
Iš PVM sąskaitos faktūros Serija VU Nr. 25488 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T. P. B.“ įsigijo drabužių kabyklas už 21,32 Eur.
Iš 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MAX Nr. 944150016156 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ma.“ įsigijo puodą, keptuvę, pirkinių maišelį, stalinę viryklę ir kt. už 26,63 Eur.
Iš 2015 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SV Nr. 063469 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Sa.“ įsigijo purkštuvą augalams, reples, peiliuką, atsuktuvus, dėžę įrankiams už 17,99 Eur.
Iš 2015 m. spalio 22 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui 15/10/22 matyti, kad iš UAB „P.“ buvo įsigyta pamatų blokai ir paslaugos už 1046,65 Eur.
Iš 2015 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GKG Nr. 3796872 matyti, kad UAB „S.“ iš AB „V.“ įsigijo betoną ir paslaugas už 394,58 Eur.
Iš 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ir Nr. BCP-0025544 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Be.“ įsigijo kalkių-smėlio mišinį už 58,08 Eur.
Iš 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ŠILV Nr. 002931 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Ši.“ įsigijo polistireno plokštės už 1170,4 Eur.
Iš 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GKG Nr. 3796932 matyti, kad UAB „S.“ iš AB „V.“ įsigijo betoną ir kt. už 556,89 Eur.
Iš 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija CAA Nr. 0081152 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo bituminę dangą už 644,33 Eur.
Iš 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GKG Nr. 3797038 matyti, kad UAB „S.“ iš AB „V.“ įsigijo betoną ir kt. už 638,81 Eur.
Iš 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija CAA Nr. 0081439 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo bituminę dangą už 515,46 Eur.
Iš 2015 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MAK Nr. 2216848 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „M.“ įsigijo dažymo juosteles, klijus polistirolo fasadų šiltinimui, apsauginį kartoninį popierių grindims už 105,79 Eur.
Iš 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GKG Nr. 3797110 matyti, kad UAB „S.“ iš AB „V.“ įsigijo betoną ir kt. už 593,34 Eur.
Iš 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GKG Nr. 3797111 matyti, kad UAB „S.“ iš AB „V.“ įsigijo betoną ir paslaugą už 541,05 Eur.
Iš 2015 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AVI Nr. 1261004 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo tinklą už 300 Eur.
Iš 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JU Nr. 0000838 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Š.“ užsisakė automobilio plovimo paslaugą už 7,49 Eur.
Iš 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 15TG15005432 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „T.“ įsigijo dulkių maišus už 11,58 Eur.
Iš 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JU Nr. 0001124 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Š.“ užsisakė automobilio salono valymo paslaugą už 11,94 Eur.
Iš 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SV Nr. 066135 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Sa.“ įsigijo alyvą buitiniams prietaisams, kotus grėbliui už 5,01 Eur.
Iš 2016 m. kovo 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AT Nr. 3693 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Au.“ įsigijo aušinimo skystį bei užsisakė baliono patikros paslaugą už 56 Eur.
Iš 2016 m. birželio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0246676 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo benzininę krūmapjovę, keturtakčių variklių alyvą, žoliapjovės pjovimo galvutę už 305,18 Eur.
Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0259312 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo skalbyklę, gartraukį, elektrinę kaitlentę, įmontuojamą orkaitę už 598,97 Eur.
Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0259311 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo karnizo komplektus, vamzdžio sujungimus, pakabinamą šviestuvą, karnizo laikiklį, plafoninį šviestuvą, loterijos bilietą, sietyną, lemputes už 395,66 Eur.
Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KBP Nr. 104425 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K. B. P.“ įsigijo fotelį už 99 Eur.
Iš 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MAK Nr. 2619687 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „M.“ įsigijo montažines dėžutes, didelį polietileninį maišelį, montavimo putas, dažymo juosteles, apsauginę plėvelę už 40,7 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Serija BRE Nr. 157517 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Br.“ įsigijo laminuotas grindis, paklotą už 141,13 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LEM Nr. 000173083 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „L.“ įsigijo glaistą siūlėms, tinką, apsauginius kampus glaistymui, juostas, gruntą už 82,75 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros I._0096679 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „I.“ įsigijo plyteles už 189,83 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Serija E500-CI Nr. 0291729 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „E.“ įsigijo lubų ir sienų juostą, elementus, šiukšlių maišus, pakavimo juostas už 18,93 Eur.
Iš 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DPO Nr. 306063 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „D.“ įsigijo dažus, akrilą, volelius, šlifavimo kempines už 95,90 Eur.
Iš 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DPZ Nr. 218090 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „D.“ įsigijo dažus, šlifavimo kempines už 92,42 Eur.
Iš 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DPZ Nr. 218107 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „D.“ įsigijo dažus už 46,65 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DPO Nr. 0306150 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „D.“ įsigijo dažus, dažymo juostas už 163,83 Eur.
Iš 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Serija CV3 Nr. 00009963 matyti, kad A. V. iš UAB „C.“ įsigijo montavimo apdailą, antgalius, alkūnes už 45,05 Eur.
Iš 2017 m. vasario 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SS Nr. 03233102667 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „K.“ įsigijo maršrutizatorių ir lemputes už 32,18 Eur.
Iš 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LAN111853 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Li.“ įsigijo paslaugas už 137,4 Eur.
Iš 2018 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LAN113939 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „Li.“ įsigijo paslaugas už 73,4 Eur.
Iš 2016 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. GV460-20002093 matyti, kad UAB „S.“ iš UAB „G.“ įsigijo mikrobanginę krosnelę už 83,99 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kvito matyti, kad 2017 m. lapkričio 11d., atsiskaitant UAB „S.“ priklausančia banko kortele (duomenys neskelbtini), UAB „Circle K Lietuva“ už valytuvus buvo sumokėta 22,31 Eur.
Iš AB SEB banko pateiktos informacijos matyti, kad UAB „S.“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė V. U.. Prie minėtos įmonės banko sąskaitos nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo priskirta banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. – banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ elektronine bankininkyste nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. naudojosi D. Č., kuriai suteiktas ID (duomenys neskelbtini), V. U., kuriam suteiktas ID (duomenys neskelbtini). V. J. minėtos įmonės elektronine bankininkyste pradėjo naudotis nuo 2018 m. gruodžio 19 d., jam suteiktas ID (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 62-63).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja K. S. tyrėjui savanoriškai pateikė dokumentus, taip pat ir UAB „S.“ banko sąskaitų išrašus nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. (t. 2, b. l. 1-2).
Iš UAB „S.“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad: 2018 m. rugpjūčio 30 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „Ar.“, sumokant 420,54 Eur; 2018 m. rugsėjo 1 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „Ar.“, sumokant 25,84 Eur; 2018 m. rugsėjo 6 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „Ar.“, sumokant 1230,40 Eur; 2018 m. rugsėjo 8 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „Ar.“, sumokant 21,08 Eur; 2018 m. rugsėjo 18 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „K.“, sumokant 59,49 Eur; 2018 m. spalio 26 d. banko kortele buvo atsiskaityta su „Circle K Talinas“, sumokant 12,19 Eur; 2018 m. lapkričio 10 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „K.“, sumokant 21,56 Eur; 2018 m. lapkričio 30 d. banko kortele buvo atsiskaityta su UAB „A.“, sumokant 260 Eur (t. 2, b. l. 10-30).
Iš 2015 m. liepos 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtraukta 2015 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0155571 – 33,44 Eur ir 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija ENG Nr. 2023 – 635 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 10-11).
Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠILV Nr. 002617 – 210 Eur, 2015 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 111991 – 27,50 Eur, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija KBP Nr. 0097421 – 71,68 Eur, 2015 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija BIG Nr. 000000069 – 717 Eur, PVM sąskaita faktūra Serija VU Nr. 25488 – 21,32 Eur, 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAX Nr. 944150016156 – 26,63 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 12-13).
Iš 2015 m. spalio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2015 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija SV Nr. 063469 – 17,99 Eur, 2015 m. spalio 22 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui 15/10/22 – 1046,65 Eur, 2015 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GKG Nr. 3796872 – 394,58 Eur, 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. BCP-0025544 – 58,08 Eur, 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija CAA Nr. 0081152 – 644,33 Eur, 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija GKG Nr. 3796932 – 556,89 Eur, 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠILV Nr. 002931 – 1170,40 Eur, 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija CAA Nr. 0081439 – 515,46 Eur, 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija GKG Nr. 3797038 – 638,81 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 14-15).
Iš 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2015 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAK Nr. 2216848 – 105,79 Eur, 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija GKG Nr. 3797111 – 541,05 Eur, 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija GKG Nr. 3797110 – 593,34 Eur, 2015 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija AVI Nr. 1261004 – 300 Eur, 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija JU Nr. 0000838 – 7,49 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 16-17).
Iš 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 15TG15005432 – 11,58 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 18-19).
Iš 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16TG15007901 – 54,99 Eur, kvitas Nr. 2194107/172 – 7,60 Eur, 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija DPZ Nr. 218090 – 92,42 Eur, 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija DPZ Nr. 218107 – 46,65 Eur, 2016 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra DPO Nr. 0306150 – 163,83 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija MC Nr. 232 – 619,65 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita yra pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 20-21).
Iš 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija CV3 Nr. 00009306 – 63,60 Eur, 2016 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija BRE Nr. 157517 – 141,13 Eur, 2016 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija LEM Nr. 000173083 – 82,75 Eur, 2016 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAK2628918 – 19,98 Eur, 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0291729 – 18,93 Eur, 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra I. 0096679 – 189,93 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija DPO Nr. 306063 – 95,90 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U... Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 22-23).
Iš 2016 m. spalio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GV460-20002093 – 83,99 Eur, 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAK Nr. 2619687 – 40,70 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 24-25).
Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija ARD Nr. 0308066 buvo išmokėta 106,46 Eur, 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija LEM Nr. 00129435 – 451,02 Eur, 2016 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija LEM Nr. 000130557 – 100,61 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ART Nr. 01437 – 1160 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra DREM Nr. 030367 – 350 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 26-27).
Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0259312 – 598,97 Eur, 2016 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0259311 – 395,66 Eur, 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija KBP Nr. 104425 – 99 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. birželio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0246676 – 305,18 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 30-31).
Iš 2016 m. kovo 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija AT Nr. 3693 – 56 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija SV Nr. 066135 – 5,01Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 32-33).
Iš 2016 m. sausio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija JU Nr. 0001124 – 11,94 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta buhalterės D. Č. (t. 7, b. l. 34-35).
Iš 2017 m. sausio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0304042 – 7,97 Eur, 2017 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 17TG15000302 – 87,77 Eur, 2017 m. sausio 16 d. kvitas 309/313 – 7,58 Eur, 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra DEV000003872 – 78,58 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita yra pasirašyta buhalterės D. Č. (t. 7, b. l. 36-37).
Iš 2017 m. vasario 28 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 30OMG0176046 – 893,56 Eur, 2017 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra serija BRE Nr. 158221 – 81,33 Eur, 2017 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija SS Nr. 03233102667 – 32,18 Eur, 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) – 450 Eur, 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra serija APC Nr. 012434 – 260 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 38-39).
Iš 2017 m. kovo 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija TUPĮ Nr. 00512 – 193,36 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 40-41).
Iš 2017 m. balandžio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 03234801055 – 137,71 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija LOK Nr. 0040671 – 600 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 42-43).
Iš 2017 m. liepos 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 11724 – 282 Eur, 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 17TG15005581 – 1233,21 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 44-45).
Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 17TG15005777 – 210 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 46-47).
Iš 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2017 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 17TG39001798 – 175,24 Eur, kuri priskirta atskaitingam asmeniui direktoriui V. U.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. U. (t. 7, b. l. 39-40).
Iš 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ avansinės apyskaitos matyti, kad į ją yra įtrauka 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAN111853 – 137,4 Eur, 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita faktūra RAT Nr. 28999 – 160 Eur, 2018 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAN113939 – 73,40 Eur, 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija E500-CI Nr. 0489264 – 24,79 Eur, kurios priskirtos atskaitingam asmeniui direktoriui V. U. (t. 7, b. l. 50-53).
Iš 2018 m. liepos 2 d. paaiškinamojo UAB „S.“ direktoriaus V. U. rašto Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui matyti, kad įmonėje buvo pamestas telefono aparatas, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 131).
Žemesnės instancijos teismas
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja K. S. vyresniajam tyrėjui savanoriškai pateikė dokumentus, taip pat ir 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktus Nr. ET22 ir Nr. ET23 (t. 2, b. l. 87).
Iš V. J. 2019 m. liepos 5 d. paaiškinimų ekspertui K. A. matyti, kad jis UAB „S.“ buvo atsakingas už klientų suradimą, užsakymų priėmimą, krovinių automobilių techninę priežiūrą, taip pat išmokėdavo atlyginimus – „stavkas“ vairuotojams už faktiškai atliktą darbą. V. U. buvo atsakingas už įmonės pinigų (grynųjų ir pavedimu) administravimą, pardavimo sąskaitų išrašymą, dokumentų perdavimą ir visų kontaktų palaikymą su bendrovės buhaltere D. Č.. V. U. taip pat buvo atsakingas už kontaktų palaikymą su transporto inspekcija, nes jis turėjo tam reikiamą kvalifikaciją, ir apskritai visų dokumentų sutvarkymą. Jokių kasos dokumentų V. J. nematė, jam jų niekas nedavė ir tikėjosi, kad visus dokumentus tvarko V. U., nes jis daug metų dirbo direktoriumi, o V. J. iki akcijų įsigijimo daug metų dirbo vilkiko vairuotoju. V. U. važinėjo „Volvo“ automobiliu, kuris naudojo dujas ir benziną. Jis važinėjo ir kitais automobiliais, kurie varomi dyzeliu. V. J. žiniomis, jokios sutarties tarp V. U. ir bendrovės dėl kuro įsigijimo išlaidų kompensavimo nebuvo. Santechniką, televizorių ir kitus su buto įrengimu susijusius daiktus pirko V. J. sūnus V. J., kuris dirba vairuotoju UAB „S.“. Visi šie pirkimai buvo suderinti su V. U.. V. U. teigimu, esą taip bendrovei geriau. V. J. nėra žinoma, kuo tai bendrovei geriau, nes V. U. buvo bendrovės vadovas. Panašių pirkinių, kurie nesusiję su UAB „S.“ veikla, tačiau apmokėti už UAB „S.“ pinigus, pirko ir V. U.. V. U. kai kuriuos daiktus pirko namo statybai. V. U. V. J. neinformavo ir nederino, kad jis pats už UAB „S.“ pinigus galėtų statytis namą ir įsirengti bei apmokėti kitus su bendrovės veikla nesusijusius pirkinius bei išlaidas, pavyzdžiui, mokestį Justiniškių turgavietėje (t. 2, b. l. 146-148).
Iš V. J. paaiškinimų ekspertui K. A. matyti, kad jis UAB „S.“ pradėjo dirbti 2015 metų rudenį. Prekes buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui pirkdavo pats už savo pinigus ir jokių pinigų iš bendrovės kasos ar į savo banko sąskaitą pavedimu negaudavo. V. U. leido priduoti įsigijimo ir apmokėjimo dokumentus, esą taip geriau bendrovei. Jis pirko buitinę techniką. Meistras, kuris darė jam remontą, yra V. U. draugas ir jam V. U. buvo pasakęs, kad, perkant statybines medžiagas, išrašytų faktūras UAB „S.“ vardu (t. 2, b. l. 149-150).
Iš D. Č. atsakymų ekspertui K. A. matyti, kad UAB „S.“ nuosavo lengvojo automobilio neturėjo, darbui direktorius V. U. naudojo nuosavą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. automobilio panaudos sutartį Nr. MR 2015/01, kurią su visais dokumentais, atleidžiant V. U. iš darbo 2019 m. sausio mėnesį, pastarasis perdavė pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą UAB „S.“ savininkui V. J.. Tuo pagrindu buvo nurašomas kuras ir atliekama PVM ataskaita pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus bei poįstatyminius aktus. Eksperto nurodytos pirktos prekės bei paslaugos, kurios nesusijusios su bendrovės veikla, ir klausimas, kur jos panaudotos, turėtų būti užduodamas ne buhalterei, bet UAB „S.“ buvusiam direktoriui V. U. bei UAB „S.“ savininkui V. J.. Tuo metu UAB „S.“ vairuotojas V. J., kuris yra šios bendrovės savininko sūnus, įsirenginėjo butą, tai reikia atidžiai peržiūrėti kiekvieną sąskaitą, nes UAB „S.“ savininko V. J. nurodymu buvo pateiktos sąskaitos ir jos įtrauktos į bendrovės buhalteriją. Bendrovės savininkas V. J. UAB „S.“ buvo registravęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ten priiminėdavo darbuotojus bei visus bendrovės dokumentus, todėl buhalterei nekilo jokių įtarimų, nes buvo pasakyta, kad tai ofiso – buto remontas. V. U. iš kasos buvo mokama tik pagal avansines apyskaitas (t. 2, b. l. 154-155).
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. U. atsakymų ekspertui K. A. matyti, kad jis pateikė analogiškus paaiškinimus kaip ir bendrovės buvusi buhalterė D. Č.. V. U. nurodė, kad jis nežino, kur buvo panaudotos pirktos prekės bei paslaugos, nesusijusios su bendrovės veikla (t. 2, b. l. 159-160).
Iš V. U. papildomų paaiškinimų ekspertui K. A. matyti, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris UAB „S.“ buvo naudojamas pagal panaudos sutartį, vartojo benzininį ir dujinį kurą. Kiti automobiliai (sunkvežimiai) naudojo dyzelinį kurą, o UAB „S.“ savininkas ir kiti jo šeimos nariai važinėjo automobiliais, kurių kuras taip pat buvo nurašomas bendrovės sąskaita, tačiau kurą buhalterija nurašinėjo buvusio direktoriaus vardu. Prekes, kurios buvo pirktos ir buvo nesusijusios su bendrovės veikla, pagal pateiktus UAB „S.“ savininko V. J. buhalterinius dokumentus nurašinėjo buhalterija. Su šiais dokumentais buvęs direktorius V. U. nebuvo supažindintas. Visus sprendimus dėl buhalterinių dokumentų pateikimo buhalterijai sprendė bendrovės savininkas V. J. bei jo šeimos nariai, taip pat bendrovėje dirbantis V. J., nes jie visi bendrovei vadovavo nuo 2015 metų. Detaliau patikslinti sąskaitas dėl statybinių medžiagų pirkimo ir nurašymo gali tik nurodyti asmenys. Minėtų pirkinių datos sutampa su V. J. buto pirkimu bei remonto jame atlikimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čekiuose/asmeninėse mokėjimo kortelėse, kurie pateikti UAB „S.“ medžiagų nurašymui, figūruoja tik V. J. šeimos narių pavardės. Pagal UAB „S.“ įsakymą kasininko funkcijas bendrovėje atliko V. J.. Jis taip pat pasirašinėjo pervežimų sutartis, vairuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo, avansinius mokėjimus ir apskritai visus bendrovėje atliekamus mokėjimus. Įsakymą dėl kasininko turi tiek V. U., tiek V. J.. UAB „S.“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini), t. y., V. J. gyvenamajame bute. Čia buvo kasa, seifas. V. U. neturėjo galimybės šio seifo kontroliuoti (t. 3, b. l. 14-16).
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. U. 2021 m. sausio 4 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad buvęs vairuotojas V. V. įsigijo nuosavą transportą ir paprašė patarpininkauti savininko V. J. gauti vizas, nes per asociaciją LI. yra supaprastintas vizų gavimas. V. J. sutiko ir davė nurodymą V. U. padėti V. V.. V. V. mokesčius sumokėjo asmenine kortele, taigi šių sumų V. U. nepasisavino. Vizų pirkimas V. V. vyko 2018 kovo ir birželio mėnesiais (t. 5, b. l. 148).
Iš V. J. papildomų paaiškinimų ekspertui K. A. matyti, kad V. U. minimos automobilio panaudos sutarties Nr. MR 2015/1 nėra perdavęs. UAB „S.“ elektroniniu laišku 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į MB „X“ ir prašė pateikti minimą sutartį, tačiau MB „X“ atsakė, kad, berods, yra kažkokia sutartis, bet jos neatsiuntė. V. U. ilgą laiką naudojo kitą nuosavą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kuriuo tikrai nėra sudaryta jokia panaudos sutartis su UAB „S.“. V. J. su D. Č. nebendravo nuo 2015 metų iki V. U. atleidimo. V. U. sudarė sutartį su D. Č. dar nuo UAB „S.“ įkūrimo – 2001 metų. Visus nurodymus D. Č. kaip direktorius, atsakingas ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą, teikdavo V. U.. Nors UAB „S.“ buveinės adresas iš tiesų yra nurodytas V. J. buto patalpose, tačiau UAB „S.“ ir aptariamo buto savininkai nėra sudarę nei nuomos, nei panaudos sutarties, todėl keltinas klausimas, kokiu teisiniu pagrindu (sandoriu) D. Č. galėjo priskirti minimas prekes (sąskaitas faktūras) UAB „S.“. Pažymėtina, kad UAB „S.“ iki 2018 m. gruodžio 20 d. vadovavo V. U., jis buvo direktorius. V. J. buvo vadybininkas. Taigi V. U. teiginys, kad UAB ,,S.“ vadovavo V. J. šeima yra neatitinkantis tikrovės. Visus dokumentus, sutartis su UAB „S.“ pasirašydavo direktorius V. U.. V. U. nurodė, kad jo pareigos buvo pirkti TIR knygeles ir leidimus kelionei, tačiau informacija yra klaidinanti, nes tik nuo 2018 m. gruodžio 20 d. protokolu Nr./12-19,2018-12-20 „Susitarimas dėl pareigų“ V. U. pareigos/teisės apribotos ir jam buvo leista išrašinėti sąskaitas faktūras, imti atitinkamus transporto dokumentus ir leidimus. Iki 2018 m. gruodžio 20 d. V. U. atliko visas direktoriaus funkcijas (t. 2, b. l. 161-162).
Iš elektroninio laiško matyti, kad UAB „S.“ vadovui V. J. 2019 m. vasario 11 d. paklausus D. Č., ar V. U. lengvasis automobilis yra įformintas nuomos pagrindu su UAB „S.“, buhalterė atsakė, kad kažkokią sutartį yra mačiusi, bet kokiam automobiliui, atsakyti negali, jeigu ras sutartį, nurodys tiksliai (t. 2, b. l. 163).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. Č. savanoriškai pateikė 2015 m. rugsėjo 22 d. automobilio panaudos sutartį (t. 3, b. l. 192).
Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2015/01, sudarytos tarp panaudos davėjo V. U. ir panaudos gavėjo UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus V. U., matyti, kad panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ administracinei veiklai vykdyti. Pagal sutarties 3.1. punktą panaudos davėjas automobilį naudotis suteikia iki pareikalavimo momento (t. 3, b. l. 195).
Iš 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akto Nr. ET22 matyti, kad ekspertas K. A., susipažinęs su tyrimui pateiktais UAB „S.“ pirminiais dokumentais bei registrais, atkreipė dėmesį, kad dalis pirkimų gali būti nesusiję su bendrovės vykdoma veikla, pavyzdžiui, pamatų blokai už 1046,65 Eur, PVC45 gaminiai, betonas, baldai, buitinė technika, polistirolo plokštės už 1170,40 Eur, laminatas už 2211,86 Eur, jungikliai ir kitos prekės, pirktos iš UAB „Ar.“ už 1230,40 Eur, taip pat įvairių rūšių degalai ir daugelis kitų prekių ir paslaugų. Dėl šių keliančių abejonių pirkinių ekspertas klausė tiek buvusios bendrovės buhalterės D. Č., tiek ir buvusio direktoriaus V. U.. Jie pateikė identiškus paaiškinimus – neva tai bendrovės pagrindinio akcininko V. J. buto, kuris buvo naudojamas kaip bendrovės biuras, įrengimui skirtos prekės bei jo sūnaus V. J. buto įrengimui skirti pirkiniai. Ginčijamų pirkinių dokumentai buvo pateikti V. J. bei V. J.. Jie pripažino, kad dalis pirkinių pirkta V. J. buto įrengimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie dokumentai pridėti prie V. U. avansinės apyskaitos, pagal kurią jis iš bendrovės gavo pinigus. Tuo tarpu V. J. iš bendrovės jokių pinigų už jo buto įrengimui pirktas medžiagas bei buitinę techniką negavo ir tai patvirtino raštu. Ekspertui paklausus, kodėl šie dokumentai apskritai buvo teikiami direktoriui, V. J. paaiškino, kad V. U. yra sakęs, kad taip bus geriau bendrovei. V. U. avansinėse apyskaitose yra apskaityti bendrovės vardu įsigyti degalai, jam šie pirkiniai apmokėti bendrovės pinigais. UAB „S.“ atstovai paaiškino, kad nors bendrovė neturėjo lengvojo automobilio, tačiau V. U. nebuvo sudaręs su bendrove jokios sutarties dėl jo asmeninio automobilio naudojimo bendrovės reikmėms. Tokia pati situacija buvo ir su V. J. automobiliu – nors automobilis buvo naudojamas bendrovės reikmėms, tačiau jokios su juo susijusios išlaidos į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukiamos. Tarp bendrovės veiklos ir buhalterinių dokumentų nėra ne tik jokios panaudos arba nuomos sutarties, bet ir V. U. pirktų degalų panaudojimo dokumentų – kelionės lapų arba kitų dokumentų, pavyzdžiui, užbalansinės (nulinės) automobilio apskaitos registrų. Tuo tarpu vilkikų sunaudoti degalai įforminti dokumentais. Nei tarp buhalterės, nei tarp V. U. bendrovei perduotų dokumentų nėra sutarčių bei degalų nurašymo dokumentų, susijusių su V. U. automobiliu, naudojamu bendrovės reikmėms. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad į V. U. avansines apyskaitas įtraukti visų įmanomų rūšių degalai, t. y., benzinas, dujos bei dyzelinas, kai nėra tokių automobilių, kurie vienu metu naudotų visas tris degalų rūšis, nustatyta, kad V. U. bendrovės pinigais apmokėdavo ne tik savo, bet ir kitam (-iems) automobiliams perkamus degalus. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad dyzelinas buvo perkamas mažais kiekiais. Tokiais paprastai neperkama bendrovėje naudojamiems vilkikams. V. U. advokatės elektroniniu paštu pateiktame atsakyme, nurodoma, kad degalus pirko ir V. J. šeimos nariai. Tuo tarpu pats V. J. tvirtina, kad to niekada nebuvo ir tai yra V. U. pirkimai, be to, jie apskaityti V. U. avansinėse apyskaitose. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, V. U. bendrovės kortele, bankiniais pavedimais bei grynaisiais pirktų degalų vertė priskirta prie pasisavinto turto vertės. V. U. avansinėse apyskaitose apskaitytos įvairios prekės, pavyzdžiui, PVC gaminiai, šašlykinė, pakabinama spintelė, drabužių kabykla, stalinė viryklė, keptuvė, bituminė danga, laminatas, sietynai, karnizai, kaitlentė, skalbyklė, orkaitė, montavimo putos, grindų laminatas, glaistas siūlėms, šluota, kotas, grėblys, žolės korys, kompiuteris „Lenovo“, krūmapjovė ir paslaugų pirkimas, pavyzdžiui, automobilio plovimas. V. U. apmokėjo V. V. vizos gavimo įmokas 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. kovo 26 d., kai pastarasis jau nebuvo bendrovės darbuotojas (V. V. bendrovėje dirbo nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.). Visų aukščiau išvardintų prekių ir paslaugų vertė priskirta prie V. U. pasisavinto turto vertės. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad dalį pirkinių pirko bendrovės darbuotojas V. J., tačiau, jo paties tvirtinimu, pinigų už šiuos pirkinius bendrovė jam negrąžino ar kitokiu būdu nekompensavo. V. J. taip pat patvirtino, kad įsirenginėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ekspertas nustatė, kad prie V. U. avansinių apyskaitų pridėtos V. J. pirktų prekių, pavyzdžiui, padangos, dekoratyviniai augalai, garso sistema, signalizacija, televizorius „Sony“, telefonas „Samsung“, durys, laikiklis, virdulys „Philips“, karnizas, vamzdis, akrilinis glaistas, plytelės, „Akropolio“ dovanų čekis bei kitų prekių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai, už kurias atsiskaityta jo asmeniniais pinigais, o už šiuos pirkinius iš bendrovės kasos apmokėta V. U.. V. J. pirkinių, kurie apskaityti V. U. avansinėse apyskaitose, vertė priskirta V. U. pasisavinto turto vertei. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad prie V. U. avansinių apyskaitų pridėta dalis V. J. pirktų prekių ir paslaugų dokumentų. Ant tų dokumentų nėra jokių požymių, kas tas prekes pirko. Toks pirkimo dokumentų apskaitymas nėra tinkamas pagal Kasos taisykles. Įvertinant tai, kad bendrovės buhalterė D. Č. įformindavo ir kasos išlaidų orderius pagal prie avansinių apyskaitų pridėtus dokumentus arba, kitaip tariant, pinigų išmokėjimą bei bendrovės įsipareigojimą įregistruodavo įsiskolinimą kito asmens vardu, tai prekių, V. J. pirktų už bendrovės pinigus ir panaudotų bendrovės reikmėms, vertė nepriskiriama V. U. pasisavinto turto vertei. Šiuo atveju tai yra apskaitos tvarkymo pažeidimas, minėtos operacijos neiškreipė bendrovės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo, tačiau apskaita nėra išsami ir naudinga bendrovės vidaus informacijos vartotojams. Tyrimo metu nustatyta, kad V. U. pasisavino bendrovės turtą teikdamas buhalterei D. Č. prekių ir paslaugų įsigijimo ir apmokėjimo dokumentus, kuri jų vertę priskyrė bendrovės sąnaudoms ir turtui, o pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. Tokiu būdu bendrovės apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, kurios apskritai negalėjo būti apskaitytos, kadangi jos nesusijusios su bendrovės veikla. Šios ūkinės operacijos iškreipė net tik bendrovės turtą, įsipareigojimus, bet ir veiklos rezultatus. Ekspertui dėl šių pirkinių užklausus buvusios bendrovės buhalterės ir buvusio direktoriaus V. U., abu atsakė identiškai – esą tai buvo bendrovės pagrindinio akcininko V. J. buto pritaikymas bendrovės biurui. V. J. paaiškino, kad jo bute (duomenys neskelbtini), bendrovė yra įregistruota, tačiau šis butas nėra ir niekada nebuvo pritaikomas bendrovės reikmėms, V. U. jokių pirkinių su juo nederino ir pats V. J. jokių prekių negavo. Pagal bendrovės apskaitos dokumentus nėra nei trumpalaikio turto nurašymo aktų, kuriuose būtų nurodyta, kad prekės pirktos biuro įrengimui, taip pat nėra jokios sutarties, kad dalis arba visas butas būtų naudojamas bendrovės biuro reikmėms. Tyrimo metu nustatyta, kad V. U. pasisavino 30265,26 Eur bendrovės turto. Bendrovės buhalterė, priimdama iš V. U. niekaip su bendrovės veikla nesusijusių pirkimų dokumentus, pavyzdžiui, pamatų blokus, ji priskyrė bendrovės biuro įrengimui V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, o 2015 metais V. U. net penkis kartus pirkto betono vertę atspindėjo sąnaudų sąskaitoje „Gamybos sąnaudos“, nors bendrovė jokios gamybos nevykdė. V. U. nurodo, esą nuosavą automobilį jis naudojo bendrovės reikmėms pagal panaudos sutartį, tačiau jos tarp dokumentų nebuvo, 4 metų degalų nurašymo aktai taip pat nėra pateikti, be to, buvusi buhalterė į dabartinio vadovo UAB „S.“ klausimą dėl sutarties buvimo atsakė, kad tai jai „labai įdomus klausimas“. 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y., kitą dieną po D. Č. žodinių paaiškinimų, V. U. elektroniniu paštu ekspertui pateikė automobilio panaudos sutartį, nurodydamas, kad persiunčia automobilio panaudos sutarties kopiją, kurios nepateikė V. J.. Paaiškintina, kad V. U. degalų įsigijimo vertė priskirta pasisavinto turto vertei vertinant visas aplinkybes, ne vien tik dėl to, kad nebuvo panaudos sutarties. Dėl šių priežasčių šis paaiškinimas ir panaudos sutarties pateikimas vertinamas kritiškai ir ja nesivadovaujama. V. U. taip pat nurodo, kad degalai buvo nurašomi pagal UAB „S.“ savininko šeimos narių pateiktus degalų įsigijimo kvitus, tačiau buhalterija juos nurašinėjo buvusio direktoriaus vardu. V. U., labai tikėtina, nežino, kad remiantis būtent jo avansinėmis apyskaitomis, kuriose degalai nurodyti kaip jo pirkti asmeniškai, nustatyta, kad jam, o ne V. J. šeimos nariams išmokėti pinigai. Eksperto vertinimu, V. J. šeimos nariai neturėjo jokių paskatų savo asmeninėmis lėšomis pirkti degalus, jų pirkimo dokumentus teikti buhalterijai, kad tų degalų įsigijimo išlaidos būtų kompensuotos V. U.. Be to, daug degalų pirkta būtent įmonės banko kortele (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi V. U.. V. U. nurodo, esą jis nieko nežino ir negali komentuoti apie pirktas, su bendrovės veikla nesusijusias prekes, pavyzdžiui, stalinę viryklę, keptuvę, purkštuvą augalams, pamatų blokus, kalkių ir smėlio mišinį, keliskart pirktą betoną, bituminę dangą, krūmapjoves, sietyną, karnizus, grindų laminatą, lubų ir sienų juostas, dažus, žolės korį, tris telefonus – „Nokia 6.1“, „Iphone SE“, „Xiomi“, keliskart pirktas prekes iš UAB „Ar.“, vizų mokestį buvusiam UAB „S.“ darbuotojui V. V. ir kitas prekes, kurios įsigytos apmokėjus SEB banko kortele, kuria naudojosi V. U., arba grynais pinigais. Pažymima, kad už grynais pinigais įsigytas prekes ir paslaugas V. U. buvo išmokėti grynieji iš bendrovės kasos ir tai įtraukta į V. U. avansines apyskaitas. Dėl šių priežasčių ekspertas šiais paaiškinimais nesivadovauja. Taip pat V. U., eksperto vertinimu, nurodo neteisingus duomenis, esą buhalterijai visus dokumentus perduodavo V. J.. V. J., duodamas parodymus, teigia, kad su bendrovės buhaltere D. Č. per 3,5 metų matėsi gal tik tris kartus, nes visus dokumentus tvarkydavo V. U., nes jis buvo bendrovės direktorius. V. U. sukčiavimas vyko nuo 2015 m liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., t. y., iki jis buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Ekspertas, įvertinęs nustatytus faktus ir atsižvelgęs į padarytas tarpinius apibendrinimus, padarė galutinę išvadą, jog V. U. 2015 m. liepos 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pasisavino 30265,26 Eur vertės UAB „S.“ turto. V. U. turtą pasisavino bendrovės SEB banko kortele, bendrovės grynais pinigais iš kasos arba mokėjimo pavedimais iš jos sąskaitos apmokėdamas už savo asmeninėms reikmėms pirktas prekes ir paslaugas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovės pinigus V. U. pasisavino ir už V. J. asmeninėms reikmėms pirktas prekes. Visą V. U. pasisavintą pinigų sumą bendrovės buhalterė D. Č. užregistravo kaip bendrovės patirtas išlaidas. Kokią konkrečią pinigų sumą V. U. galimai pasisavino D. Č. reikšmingai netinkamai registruojant kasos operacijų turinį ir dėl kitų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų bendrovės apskaitoje, nustatyti neįmanoma, nes trūksta visą tiriamąjį laikotarpį apimančios ir patikimos informacijos apie V. U. perduotus pinigus V. J. bei jo faktiškai išmokėtas sumas bendrovės darbuotojams (t. 2, b. l. 93-130).
Iš 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akto Nr. ET23 matyti, kad Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, jog į finansines ataskaitas įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Tyrimo metu nustatyta, kad į UAB „S.“ apskaitą įtrauktas turtas, patirtos sąnaudos, kurios niekaip nesusijusios su įmonės veikla, todėl įmonės buhalterinė apskaita ir parengtos metinės ataskaitos neatitinka šių straipsnių nuostatų. UAB „S.“ 2015 m. liepos 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buhalterinės apskaitos tvarkymas neatitiko BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnio – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 1 dalies – „<...> Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“; 16 straipsnio 1 dalies – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, nes įmonės buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos visai kitos ūkinės operacijos, nei kad jos įvyko. Ekspertas, įvertinęs nustatytus faktus ir atsižvelgęs į padarytas tarpinius apibendrinimus, padarė išvadą, jog V. U. veiksmais, t. y., jam savinantis turtą bei netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, 2015 m. liepos 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „S.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad nebuvo galima visiškai nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 62-101).
Iš 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvados matyti, kad pagal laikotarpio nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. avanso apyskaitas, pirkimo dokumentus UAB „S.“ įformino 30 avanso apyskaitų su laikotarpio nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 710 apmokėjimo dokumentais už 118472,50 Eur įvairaus turto įsigijimui, remonto ir eksploatacijos, nuomos, buhalterinės apskaitos paslaugų pirkimui. Išanalizavus šių avanso apyskaitų ir pirkimo dokumentų duomenis nustatyta, kad 107 apskaitos dokumentais įformintiems pirkimams (statybinės medžiagos, baldai, buitinė įranga, mobilieji telefonai, plovyklos paslaugos, išskyrus degalų išlaidas už 5614,91 Eur) už 24512,82 Eur nėra UAB „S.“ dokumentų (ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją aktų, turto sunaudojimo, nurašymo aktų ar kitų dokumentų), patvirtinančių šių turto ir paslaugų pirkimų už 24512,82 Eur panaudojimą bendrovės veikloje. Pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius šie 20349,77 Eur (24512,82 – 4163,05 (PVM)) turto ir paslaugų pirkimai apskaityti UAB „S.“ buhalterinėse sąskaitose – Nr. 6004 „netiesioginės gamybos sąnaudos“; Nr. 6118 „kitos bendrosios sąnaudos“; Nr. 6111 „remonto ir eksploatacijos sąnaudos “; Nr. 6002 „pirkimai“; Nr. 6112 „remonto sąnaudos“; Nr. 20110 „žaliavos ir kompl. gam. įsigijimo savikaina“; Nr. 635 „baudų ir delspinigių sąnaudos“; Nr. 6125 „kitų mokesčių sąnaudos“; Nr. 622 „kitos sąnaudos“; Nr. 6110 „nuomos sąnaudos“; Nr. 6001 „suteiktų paslaugų savikaina“; Nr. 6101 „pardavimų paslaugų sąnaudos“. Pagal 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktus Nr. ET22 ir Nr. ET23, parengtus Ekonominių teismo ekspertizių centro teismo eksperto K. A., laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. turto ir paslaugų pirkimai UAB „S.“ vardu už 24512,82 Eur nesusiję su bendrovės veikla (pasisavintas bendrovės turtas). Jeigu, įvertinus 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23 duomenis apie laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. turto ir paslaugų pirkimus asmeniniams poreikiams UAB „S.“ vardu už 24512,82 Eur, UAB „S.“ šio turto ir paslaugų už 24512,82 Eur neįsigijo, t. y. šis turtas ir paslaugos buvo sunaudotos V. U. asmeniniams poreikiams, o ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 24512,82 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ darbuotojo V. J. avanso apyskaitų duomenimis UAB „S.“ įformino 5 avanso apyskaitas su laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 58 apmokėjimo dokumentais už 19641,78 Eur transporto priemonių įsigijimui, remonto ir eksploatacijos išlaidoms padengti. Laikotarpio nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. UAB „S.“ darbuotojo V. J. avanso apyskaitų duomenimis UAB „S.“ įformino 117 avanso apyskaitų su laikotarpio nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. 916 apmokėjimo dokumentais už 105661,66 Eur komandiruočių į Rusiją išlaidoms padengti (dienpinigiai, kuras ir kt.). Pagal UAB „S.“ darbuotojo V. U. avanso apyskaitas, degalų pirkimo dokumentus tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ vardu buvo pirkti trijų rūšių degalai – benzinas (797,33 Eur), dyzelinas (1798,92 Eur), dujos (3018,66 Eur), iš viso už 5614,91 Eur. Tarp tyrimui pateiktų UAB „S.“ dokumentų nėra degalų nurašymo aktų, bendrovės direktoriaus patvirtintų įsakymų, automobilių panaudos sutarčių dėl šių degalų panaudojimo bendrovės veikloje. 2020 m. sausio 9 d. liudytoja D. Č. (tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „S.“ apskaitą) ikiteisminiam tyrimui pateikė 2015 m. rugsėjo 22 d. automobilio panaudos sutartį Nr. 2015/01, sudarytą tarp UAB „S.“ ir V. U., dėl automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. U., naudojimo UAB „S.“ administracinėje veikloje. Pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius šie 4668,86 Eur (5614,91 – 946,05 (PVM)) degalų pirkimai apskaityti UAB „S.“ buhalterinėse sąskaitose – Nr. 61017 „kuro sąnaudos“; Nr. 20150 „kuras automobiliui“; Nr. 6111 „remonto ir eksploatacijos sąnaudos“. Pagal 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktus Nr. ET22 ir Nr. ET23, parengtus Ekonominių teismo ekspertizių centro teismo eksperto K. A., laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. degalų pirkimai UAB „S.“ vardu už 5614,91 Eur nesusiję su bendrovės veikla (pasisavintas bendrovės turtas). Jeigu, įvertinus 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23 duomenis apie laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. degalų pirkimus asmeniniams poreikiams UAB „S.“ vardu už 5614,91 Eur, UAB „S.“ šių degalų už 5614,91 Eur neįsigijo, t. y., šie degalai buvo sunaudoti V. U. asmeniniams poreikiams, o ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 5614,91 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. UAB „S.“ banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. iš UAB „S.“ atsiskaitomųjų sąskaitų 1222 kartus išimta iš viso 538460,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų – 534120,00 Eur grynųjų pinigų išimta iš banko terminalo (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 1212 kartų (banko išrašuose nėra duomenų, kas konkrečiai išėmė šiuos pinigus); 4340,00 Eur grynųjų pinigų išimta iš banko terminalo (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. 10 kartų (banko išrašuose nėra duomenų, kas konkrečiai išėmė šiuos pinigus). UAB „S.“ laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa EUR“ apskaitos registro duomenimis nustatyta, kad iš banko išimti 538450,00 Eur grynieji pinigai (pagal buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų duomenis tyrimo metu negalima nustatyti, kaip apskaityti 10,00 Eur grynieji pinigai, 2016 m. birželio 10 d. išimti iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaityti bendrovės kasoje – 529550,00 Eur pagal įformintus 392 kasos pajamų orderius įnešta į kasą bendrovės direktoriaus V. U.; 8900,00 Eur pagal įformintus 4 kasos pajamų orderius įnešta į kasą bendrovės vadybininko V. J.. UAB „S.“ laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinės sąskaitos Nr. 272 „Kasa EUR“ apskaitos registro duomenimis UAB „S.“ kasos likutis – tiriamojo laikotarpio pradžioje (2015 m. liepos 1 d.) – 82411,46 Eur, tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2018 m. gruodžio 31 d.) – 4,04 Eur. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „S.“ į kasą gavo 617987,47 Eur įplaukų (iš jų – 538450,00 Eur įnešimai grynųjų pinigų, išimtų iš bendrovės banko atsiskaitomųjų sąskaitų, 79537,47 Eur klientų atsiskaitymai už paslaugas, ilgalaikį turtą (automobilius) ir fiziniams asmenims suteiktų paskolų grąžinimai). Tiriamojo laikotarpio UAB „S.“ kasos išlaidas sudarė 700394,89 Eur pagal kasos išlaidų orderius, iš jų – 92724,47 Eur išmokėta darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d.; 600797,46 Eur išmokėta bendrovės atskaitingiems asmenims nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 4880,00 Eur grynųjų pinigų įnešta į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.; 1992,96 Eur išmokėta direktoriui V. U. atsiskaityti už kurą su UAB „Circle K Lietuva“ 2016 m. gruodžio 31 d. Specialistui pateiktoje užduotyje yra nurodyta, kad pagal 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23, parengtų Ekonominių teismo ekspertizių centro teismo eksperto K. A., duomenis laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. turto, paslaugų ir degalų pirkimai UAB „S.“ vardu, įforminti 364 apskaitos dokumentais už 30127,73 Eur, nesusiję su bendrovės veikla (pasisavintas bendrovės turtas). Tyrimo metu nustatyta, kad pagal UAB „S.“ pirkimo dokumentus iš šios sumos PVM tenka 5109,10 Eur (30127,73 – 25018,63 (sąnaudos)). Tiriamojo laikotarpio UAB „S.“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2431 „gautinas PVM“ apyvartų žiniaraščio duomenimis tyrimo metu nustatyta, kad UAB „S.“ šią 5109,10 Eur pirkimo PVM sumą apskaitė šioje sąskaitoje. Pagal laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. sausio 22 d. UAB „S.“ PVM deklaracijų (FR0600) (FNTT CIS duomenų bazė), pateiktų VMI, duomenis UAB „S.“ šią 5109,10 Eur pirkimo PVM sumą deklaravo deklaracijos laukeliuose – Nr. 25 „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir Nr. 35 „atskaitomas PVM“, šia suma sumažindama mokėtiną į biudžetą ar padidindama grąžintiną iš biudžeto PVM. Pagal 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio Nr. IX-751 įstatymo 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalies 1 punkto reikalavimą PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pagal 2019 m. lapkričio 28 d. UAB „S.“ patikslintų tiriamojo laikotarpio (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) PVM deklaracijų (FR0600) (FNTT CIS duomenų bazė), pateiktų VMI, duomenis UAB „S.“ patikslino (sumažino) 5109,10 Eur pirkimo PVM atskaitą deklaracijos laukeliuose – Nr. 25 „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir Nr. 35 „atskaitomas PVM“, šia suma padidindama mokėtiną į biudžetą ar sumažindama grąžintiną iš biudžeto PVM. Dėl to, atsižvelgiant į tiriamojo laikotarpio UAB „S.“ darbuotojo V. U. avanso apyskaitose su apmokėjimo dokumentais, pirkimo dokumentuose nurodytų turto, paslaugų ir degalų pirkimus už 30127,23 Eur, UAB „S.“ teisingai deklaravo laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. PVM. Pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ darbo užmokesčio žiniaraščius, avanso apyskaitas, banko sąskaitos išrašus, kasos knygas, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir priskaičiuotus dienpinigius palyginus su darbuotojų rankraštiniais įrašais bei UAB „S.“ informacija apie „stavkas“ nustatyti šie skirtumai – V. J. – 1560,46 Eur (7717,36 (darbo užmokestis) + 16393,10 (dienpinigiai) - 22550,00 („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d.; A. C. – 2792,84 Eur (5049,14 (darbo užmokestis) + 11803,70 (dienpinigiai) – 14060,00 („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d.; A. Z. – 7246,18 Eur (7666,78 (darbo užmokestis) + 20909,40 (dienpinigiai) – 21330,00 („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.; I. P. – 2607,27 Eur (1853,27 (darbo užmokestis) + 5754,00 (dienpinigiai) – 5000,00 („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; L. G. – 2262,45 Eur (4051,75 (darbo užmokestis) + 9281,80 (dienpinigiai) – 15596,00 („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.; P. S. – 6557,58 Eur (6238,98 (darbo užmokestis) + 17083,60 (dienpinigiai) – 16765,00 Eur („stavkos“)) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Kadangi UAB „S.“ darbuotojų rankraštinių įrašų bei UAB „S.“ informacijos apie „stavkas“ duomenys nedetalizuoti pagal darbo užmokestį, dienpinigius ir t. t., tai tyrimo metu buvo palyginta UAB „S.“ išmokėto darbo užmokesčio, priskaičiuotų dienpinigių bendrovės darbuotojams V. J., A. C., A. Z., I. P., L. G., P. S. bendra suma pagal apskaitos duomenis su bendra „stavkų“ suma pagal darbuotojų pateiktus duomenis. Išanalizavus ir palyginus tiriamojo laikotarpio UAB „S.“ išmokėto darbo užmokesčio, priskaičiuotų dienpinigių šešiems bendrovės darbuotojams (V. J., A. C., A. Z., I. P., L. G., P. S.) duomenis ir šių darbuotojų rankraštinių įrašų bei UAB „S.“ informacijos apie „stavkas“ duomenis nustatyta, kad penkiems iš šešių darbuotojų (išskyrus L. G.) pagal apskaitos duomenis išmokėtų išmokų bendra suma yra didesnė už bendrą „stavkų“ sumą pagal darbuotojų pateiktus duomenis. 2019 m. liepos mėnesį UAB „S.“ darbuotojai V. J., A. C., A. Z., I. P., L. G., P. S. raštu patvirtino, kad su jais pilnai atsiskaityta ir pretenzijų UAB „S.“ neturi (2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23 medžiaga). Įvertinus tai, kad tyrimui pateiktos laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ darbuotojų avanso apyskaitos, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, kasos knygos, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, 2015-2017 m. finansinės ataskaitos, metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204), VMI laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600), daroma išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „S.“ apskaita buvo tvarkoma. Todėl tyrimo metu buvo galima nustatyti, kaip UAB „S.“ apskaitė prekių, paslaugų, nurodytų V. U., V. J., V. J. avanso apyskaitose, kuro, nurodyto V. U. avanso apyskaitose, panaudojimą bendrovės veikloje, iš UAB „S.“ atsiskaitomosios sąskaitos išimtų grynųjų pinigų užregistravimą apskaitoje, jų panaudojimą, pirkimo PVM, atskaityto nuo į V. U. avanso apyskaitas įtrauktų prekių, paslaugų vertės, UAB „S.“ darbuotojams (V. J., A. C., A. Z., I. P., L. G., P. S.) išmokėto darbo užmokesčio, priskaitytų dienpinigių atvaizdavimą apskaitoje. Jeigu, įvertinus 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23 duomenis apie laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. turto ir paslaugų pirkimus asmeniniams poreikiams UAB „S.“ vardu už 24512,82 Eur, UAB „S.“ šio turto ir paslaugų už 24512,82 Eur neįsigijo, t. y., šis turtas ir paslaugos buvo sunaudotos V. U. asmeniniams poreikiams, o ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 24512,82 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Jeigu, įvertinus 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktų Nr. ET22 ir Nr. ET23 duomenis apie laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. degalų pirkimus asmeniniams poreikiams UAB „S.“ vardu už 5614,91 Eur, UAB „S.“ šių degalų už 5614,91 Eur neįsigijo, t. y., šie degalai buvo sunaudoti V. U. asmeniniams poreikiams, o ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 5614,91 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. (t. 4, b. l. 75-91).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas L. S. paaiškino, jog iš už 24512,82 Eur nupirktų prekių ir paslaugų bendrovės vardu tyrimo duomenimis – 19012,89 Eur mokėta asmeniniais pinigais, 5499,93 Eur buvo mokėta bendrovės pinigais. Už asmeniniais pinigais pirktas prekes ir paslaugas bendrovė atsiskaitė kaip su atskaitingu asmeniu (pirkusiu prekes ir paslaugas). Bendrovė tiriamojo laikotarpio pabaigai buvo pilnai atsiskaičiusi su prekes ir paslaugas pirkusiu asmeniu, t. y., iš kasos grynais pinigais padengė atskaitingo asmens (V. U.) patirtas išlaidas. Tai matosi pagal bendrovės apskaitos dokumentus (avanso apyskaitas) ir apskaitos registrus (buhalterinių sąskaitų Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ ir Nr. 272 „Kasa EUR“ apyvartų žiniaraščius). Specialisto išvadoje nurodytos prekės ir paslaugos (priedas Nr. 6) įtrauktos į bendrovės atskaitingo asmens V. U. avanso apyskaitas, t. y., šie pirkimai įforminti bendrovės apskaitos dokumentais ir įtraukti į bendrovės apskaitą kaip V. U. pirkimai. Pagal laikotarpio nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ darbuotojo V. U. avanso apyskaitas, pirkimo dokumentus UAB „S.“ įformino 30 avanso apyskaitų su laikotarpio nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 710 apmokėjimo dokumentais už 118472,50 Eur įvairaus turto įsigijimui, remonto ir eksploatacijos, nuomos, buhalterinės apskaitos paslaugų pirkimui. Išanalizavus šių avanso apyskaitų ir pirkimo dokumentų duomenis nustatyta, kad 107 apskaitos dokumentais įformintiems pirkimams (statybinės medžiagos, baldai, buitinė įranga, mobilieji telefonai, plovyklos paslaugos) už 24512,82 Eur nėra UAB „S.“ dokumentų (ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją aktų, turto sunaudojimo, nurašymo aktų ar kt. dokumentų), patvirtinančių šių turto ir paslaugų pirkimų už 24512,82 Eur panaudojimą bendrovės veikloje. Pagal tyrimui pateiktus UAB „S.“ buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius šie 4668,86 Eur (5614,91 – 946,05 (PVM)) degalų pirkimai apskaityti UAB „S.“ buhalterinėse sąskaitose – Nr. 61017 „kuro sąnaudos“; Nr. 20150 „kuras automobiliui“; Nr. 6111 „remonto ir eksploatacijos sąnaudos“. Pagal UAB „S.“ darbuotojo V. U. avanso apyskaitas, degalų pirkimo dokumentus tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. UAB „S.“ vardu buvo pirkti trijų rūšių degalai – benzinas (797,33 Eur), dyzelinas (1798,92 Eur), dujos (3018,66 Eur), iš viso už 5614,91 Eur. Tarp tyrimui pateiktų UAB „S.“ dokumentų nėra degalų nurašymo aktų. Prekės ir paslaugos buvo pirktos su PVM. PVM deklaracijoje bendrovė galutiniame rezultate deklaruoja arba mokėtiną į biudžetą PVM arba grąžintiną PVM iš biudžeto. Bendrovė nebūtinai turi susigrąžinti iš biudžeto PVM, pervedant pinigus į bendrovės banko sąskaitą. Tai tik vienas iš būdų susigrąžinti PVM. Kitas būdas – įskaityti kito mėnesio mokėtinu į biudžetą PVM arba kitiems mokesčiams (pavyzdžiui, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis), mokamiems į biudžetą. Kadangi bendrovė 2019 m. lapkričio 28 d. patikslino tiriamojo laikotarpio visas PVM deklaracijas, sumažindama grąžintiną PVM (arba padidindama mokėtiną PVM į biudžetą) iš biudžeto ta pirktų prekių ir paslaugų PVM suma (iš viso 5109,10 Eur), tai reiškia, kad ji deklaruoja didesnę skolą (5109,10 Eur) biudžetui. Tai reiškia, kad bendrovė nesusigrąžino PVM už pirktas prekes ir paslaugas. Į klausimus, kokio dydžio išmokos UAB „S.“ darbuotojams buvo apskaičiuotos ir išmokėtos pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ir kokių dokumentų pagrindu, ar buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos išmokos darbuotojams sutampa su darbuotojų pateiktais rankraštiniais įrašais, jei ne, tai kokie duomenys nesutampa, specialistas atsakė, jog atsakymas yra pateiktas specialisto išvados 5 klausimo lentelėje. Lentelės struktūra – 1 dalyje pateikta bendrovės darbuotojo informacija apie gautas „stavkas“; 2 ,3 ir 4 dalys bendrovės apskaitos duomenys – 2 dalyje pateikti išmokėjimai darbuotojui pagal darbuotojo avanso apyskaitas (jas sudaro darbuotojo komandiruočių išlaidos, t. t. ir dienpinigiai); 3 dalyje pateikti bendrovės darbuotojui priskaičiuoti dienpinigiai (bet ne išmokėti, nes išmokėti dienpinigiai kartu su padengimu kitų komandiruočių išlaidų (atskirai dienpinigiai nebuvo išmokami, todėl nustatyti dienpinigių sumai naudojami priskaičiuoti dienpinigiai) pateikti lentelės 2 dalyje); 4 dalyje pateiktas išmokėtas bendrovės darbuotojui darbo užmokestis. Po šitomis 4 dalimis eilutėje pateikti duomenys apie bendrovės skolą darbuotojui pagal avanso apyskaitas, po to trys suminės eilutės – 1 eilutėje pateikta suma bendrovės darbuotojui išmokėjimų pagal darbuotojo avanso apyskaitas (sutampa su 2 dalies – viso suma); 2 eilutėje pateikta suma darbuotojui priskaičiuotų dienpinigių ir išmokėto darbo užmokesčio (sutampa su 2 dalies + 3 dalies – viso suma); 3 eilutėje pateikta suma „stavkų“ pagal bendrovės darbuotojo informaciją (sutampa su 1 dalies – viso suma). Paskutinė eilutė – skirtumas tarp 2 ir 3 suminių eilučių, t. y., skirtumas palyginus bendrovės darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį ir priskaičiuotus dienpinigius su darbuotojo gautomis „stavkomis“. Pagal duomenis šešiems bendrovės darbuotojams <...> duomenis ir šių darbuotojų rankraštinių įrašų bei UAB „S.“ informacijos apie „stavkas“ duomenis nustatyta, kad penkiems iš šešių darbuotojų pagal apskaitos duomenis išmokėtų išmokų bendra suma (t. y., darbuotojui priskaičiuotų dienpinigių ir išmokėto darbo užmokesčio suma) yra didesnė už bendrą „stavkų“ sumą (t. y., darbuotojo gautų „stavkų“ suma) pagal darbuotojų pateiktus duomenis. Jeigu įvertinus laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. duomenis, UAB „S.“ darbuotojo V. U. turto ir paslaugų pirkimus UAB „S.“ vardu už 24512,82 Eur, UAB „S.“ šio turto ir paslaugų už 24512,82 Eur neįsigijo, šis turtas ir paslaugos buvo naudojamos ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 24512,82 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Jeigu įvertinus laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. duomenis apie UAB „S.“ darbuotojo V. U. degalų pirkimus bendrovės vardu už 5614,91 Eur, UAB „S.“ šių degalų už 5614,91 Eur neįsigijo, t. y., šie degalai buvo sunaudoti ne bendrovės veikloje, tai UAB „S.“, įtraukdama šias ūkines operacijas už 5614,91 Eur į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. (t. 4, b. l. 96-98).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad V. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (normos galiojančios nuo 2023 m. birželio 1 d.), o V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (norma galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, o pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Pažymėtina, kad kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų nusikaltimų subjektas yra specialus, t. y. pagal minėtas normas atsakomybė kyla asmeniui, kuriam buvo patikėtas svetimas turtas arba toks turtas buvo jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininko žinioje esantis turtas – tai turtas, kuris yra patikėtas asmenims, kuriems kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi tiesę duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.
Teismui šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad V. U. yra vertintinas kaip asmuo, atitinkantis BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų subjektų požymius. Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija užfiksuotų duomenų matyti, kad V. U. nuo 2000 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo UAB „S.“ direktoriumi. UAB „S.“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 01/08/15 turinys patvirtina, kad minėtos bendrovės direktoriumi vienbalsiu akcininkų (V. J. ir V. U.) sprendimu buvo paskirtas V. U.. Taigi V. U. baudžiamajai bylai reikšmingu laiku buvo UAB „S.“ vadovas. Pagal UAB „S.“ įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2015 m. rugpjūčio 11 d., bendrovės vadovas – direktorius – yra vienasmenis valdymo organas. Vadovo kompetenciją, jo rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (t. 1, b. l. 14-15). Šiuo atveju teigtina, kad V. U. kaip bendrovės vadovas – direktorius, siekdamas bendrovės įstatuose numatytų tikslų (privačių interesų tenkinimo, vykdant pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai) įgyvendinimo, turėjo teisę disponuoti bendrovės turtu, taip pat ir jos piniginėmis lėšomis. Be jokių abejonių, UAB „S.“ turtas V. U. yra laikytinas svetimu turtu, kurį jis galėjo naudoti tik bendrovės siekiamiems tikslams įgyvendinti, o ne savo asmeninių ar kitų asmenų interesų tenkinimui.
AB SEB banko pateikta informacija patvirtina, kad su UAB „S.“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atidarė V. U., buvo susietos trys banko mokėjimo kortelės. Visos trys mokėjimo kortelės su minėta sąskaita buvo susietos iki 2015 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dar iki to, kai UAB „S.“ akcininku tapo V. J., o V. U. vienbalsiu abiejų bendrovės akcininkų sprendimu buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčų dėl to, kad būtent V. U. naudojosi bendrovės banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo išduota 2015 m. gegužės 3 d., ir būtent jis šia kortele atsiskaitė už įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas – tai tyčinis kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-7-56-511/2020 ir kt.). Kaltinamasis V. U. tvirtino, kad jis bendrovės banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes bei paslaugas, kurios buvo skirtos tenkinti bendrovės interesus, jis veikė pagal pagrindinio bendrovės akcininko (V. J.) nurodymus, taip pat kortele buvo atsiskaityta už prekes, skirtas pačiam kaltinamajam, tačiau toks atsiskaitymas vyko susitarus/suderinus su V. J., pinigai bendrovei buvo grąžinti atskaičius pinigų sumas iš V. U. bendrovėje mokėto atlyginimo. Taigi tokia kaltinamojo pozicija iš esmės reiškia, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos teisėtai, taip pat vykdant bendrovės akcininko nurodymus, bendrovei nebuvo padaryta jokia žala, nes piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos kaltinamojo poreikiams tenkinti, buvo grąžintos bendrovei. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, laikytinų įrodymais, visumą, konstatuoja, kad su tokia V. U. pozicija galima sutikti tik iš dalies.
Teigtina, kad asmens tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokia nuostata nereiškia, jog įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-151-697/2020 ir kt.). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų V. U. gynybinę versiją, kad visas prekes bei paslaugas (nurodytas kaltinime dėl turto iššvaistymo), atsiskaitydamas UAB „S.“ piniginėmis lėšomis, šis kaltinamasis įgijo bendrovės poreikiams tenkinti, jog iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojamos pinigų sumos, kuriomis buvo padengtas įsiskolinimas už šio kaltinamojo asmeniniams poreikiams tenkinti įsigytas prekes.
Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad UAB „S.“ veiklos sritis buvo transporto paslaugų teikimas, ši bendrovė baudžiamajai bylai reikšmingu laiku nevykdė jokios kitos ūkinės veiklos. Nagrinėjamu atveju V. U., naudodamasis banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovės piniginėmis lėšomis sumokėjo už įrankius ir priemones, skirtas naudoti buityje bei remonto darbams, mobiliojo ryšio priemones bei jų priedus, apdailos, sodo, apšvietimo prekes, taip pat dalis bendrovės piniginių lėšų buvo panaudota priemonėms bei paslaugoms, susijusioms su transporto priemonės eksploatavimu bei priežiūra, įsigyti. Akivaizdu, kad dalis įsigytų prekių nėra tiesiogiai susijusios su bendrovės, kuri neturėjo jokio ofiso (V. J. dirbo savo gyvenamojoje vietoje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikštelėje, kiti bendrovės darbuotojai darbinei veiklai vykdyti nesinaudojo jokiomis patalpomis, kurių išlaikymui ar eksploatavimui būtų reikėję naudoti bendrovės pinigines lėšas), vykdyta veikla.
V. U. aiškino, kad laminatą jis pirko V. J. nurodymu. Šį laminatą V. J. ketino vežti sutuoktinės giminėms į Baltarusijos Respubliką. Vis tik, įvertinęs, kad laminatą bus sudėtinga nugabenti į kitą valstybę, V. J. tokio ketinimo atsisakė ir pasiūlė laminatą įsigyti V. U.. Su V. J. buvo susitarta, kad iš V. U. atlyginimo bus išskaitomos pinigų sumos ir tokiu būdu bus dalimis atsiskaityta už laminatą, įsigytą panaudojus bendrovės lėšas. Vis tik tokių V. U. teiginių nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis V. J. teigė, kad laminatą pirko V. U., neigė kokį nors susitarimą dėl atsiskaitymo su bendrove už V. U. įsigytą laminatą. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš paties V. U. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog bendrovės dokumentuose neatsispindi, kad iš jo atlyginimo buvo išskaitomos sumos už laminatą. Jis pasirašydavo dokumentus, kad gavo visą atlyginimą, tačiau iš tikrųjų jam nebuvo sumokėtas visas priklausantis atlyginimas. Taigi kaltinamojo versija apie atsiskaitymą už bendrovės lėšas įgytą laminatą nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, kaltinamojo iškeltos versijos patikimumu abejoti verčia ir tai, kad pagal jo nurodytas aplinkybes V. J. turėjo įsigyti tokį laminatą, koks tiko V. U., bei apytiksliai tokį laminato kiekį, koks buvo reikalingas V. U.. Toks sutapimas yra įmanomas, tačiau mažai tikėtinas.
Iš V. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad V. U. bendrovėje buvo atsakingas už leidimus, TIR knygeles, už finansus, jis išrašinėjo sąskaitas faktūras, atlikdavo mokėjimus už detales, remontus, o pats V. J. užsiėmė vilkikų bei priekabų remontu, klientų paieška, taip pat jis dažniausiai užsiimdavo krovinių pakrovimais, mokėdavo atlyginimus vairuotojams ir kitiems darbuotojams. Kai jo (V. J.) nebūdavo, vairuotojams atlyginimus mokėdavo V. U.. V. J. palaikydavo ryšį su vairuotojais, o V. U. rūpinosi bendrovės dokumentais. Vairuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais, o V. J. atlyginimas buvo mokamas ir pavedimu. Pinigus iš bendrovės banko sąskaitos grynino V. U., kurį V. J. informuodavo apie reikiamą išgryninti pinigų sumą. V. U. jo prašymu yra pirkęs tik mobiliojo ryšio telefoną, kitų daiktų nepirko. Reikiamus įrankius, detales specializuotose parduotuvėse pirkdavo pats V. J.. V. U. nepirko jokių daiktų, kurie būtų skirti aikštelės, kurioje buvo laikomos bendrovės transporto priemonės ir stovėjo konteineris, kuriame buvo laikomi įvairūs transporto priemonių priežiūrai skirti daiktai, priežiūrai ar pagerinimui. Viską, ko reikėjo, pirko pats V. J.. Savo automobilio už bendrovės lėšas jis neplovė, t. y. už jam priklausančio automobilio nuplovimą V. U. bendrovės lėšomis nemokėjo. V. J. ir ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis bendrovėje rūpinosi transporto priemonių remontu, taip pat buvo atsakingas už transporto priemonių pakrovimą ir iškrovimą, užsakymų paieškas, o V. U. buvo atsakingas už bendrovės veiklą, dokumentų tvarkymą. Detales užsakydavo jis, o bendrovės vardu už detales dažniausiai bankiniu pavedimu atsiskaitydavo V. U.. Taip pat V. J. teigė, kad jis mokėdavo atlyginimus vairuotojams. Atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Pinigus grynino V. U.. Teisiamojo posėdžio metu V. U. nurodė, kad jis bendrovėje rūpinosi reikiamų leidimų bei dokumentų gavimu, mokesčių mokėjimu, dokumentų pateikimu vairuotojams bei valstybės institucijoms, o V. J. rūpinosi užsakymais, mokėjo atlyginimus, prižiūrėjo transporto priemones, jas remontavo. V. J. nurodymu jis išgrynindavo reikiamą pinigų sumą ir ją perduodavo V. J.. Bankinius pavedimus darydavo jis (V. U.). Ikiteisminio tyrimo metu V. U. taip pat teigė, kad jis bendrovėje buvo atsakingas už veiklai būtinų dokumentų įsigijimą bei tvarkymą, išrašydavo sąskaitas už transporto paslaugas užsakovams, atlikdavo bankinius pavedimus už paslaugas, detales ir kt. V. J. sudarinėjo krovinių pervežimo sutartis ir jas pasirašinėjo, priiminėjo kelionės ataskaitas, duodavo vairuotojams kelionei skirtus pinigus, kuriuos V. U. nuimdavo grynais (pinigų sumą nurodydavo V. J.). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog abiejų kaltinamųjų parodymai dėl darbinių funkcijų (atsakomybės sričių) pasiskirstymo bendrovėje sutampa, t. y. iš esmės V. J. buvo atsakingas už užsakymų paiešką, bendravimą su vairuotojais, grynųjų pinigų reisui bei atlyginimų mokėjimą, transporto priemonių priežiūrą, o V. U. buvo atsakingas už bendrovės dokumentų tvarkymą, reikiamo kiekio grynųjų pinigų V. J. perdavimą, sąskaitų apmokėjimą.
Kaltinamųjų teiginius dėl jų darbinių funkcijų pasiskirstymo bendrovėje patvirtina liudytojų K. S., D. Č., D. S., P. S., L. G., V. J. ir R. J. parodymai. Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. J. bendrovėje rūpinosi transporto priemonių remontu, buvo atsakingas už vairuotojų maršrutus, krovinius, ieškojo naujų tiekėjų, pirko detales, o V. U. išrašydavo sąskaitas faktūras, jas apmokėdavo, atstovavo bendrovę valstybės įstaigose, ruošdavo reikiamus dokumentus. Jei V. J. reikėjo grynųjų pinigų, juos atveždavo V. U.. Liudytoja D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. J. bendrovėje dirbo su vairuotojais, krovinių pakrovimu, o V. U. daugiau dirbo su transporto inspekcija, su „Li.“, nes jis turėjo kompetenciją, jis grynino pinigus, perdavinėjo V. J., surinkdavo sąskaitas. Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad V. J. bendrovėje ruošdavo kažkokius dokumentus, varydavo transporto priemones į servisus, o V. U. daugiau dirbo su dokumentais. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat yra nurodęs, kad V. U. ruošdavo dokumentus, leidimus, susijusius su darbu, grynuosius pinigus liudytojui duodavo tiek V. J., tiek V. U.. Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tais atvejais, kai kildavo problemų su transporto priemone, šias problemas spręsdavo su V. J., nes V. U. yra pasakęs, jog čia ne jo darbas. V. J. bendrovėje daugiausiai tvarkė transporto priemones, o V. U. tvarkė dokumentus, pinigus. Dėl užsakymų, kur važiuoti, bendraudavo su abiem kaltinamaisiais. Atlyginimą grynaisiais mokėjo abu kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad V. J. bendrovėje buvo atsakingas už transporto priemonių priežiūrą bei remontą, taip pat kartais iš jo gaudavo nurodymus dėl darbo. Nurodymus dėl krovinių gabenimo duodavo ir V. U., kuris tvarkė bendrovės dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. teigė, kad jo vadovas buvo V. J., tuo atveju, jeigu sugesdavo transporto priemonė, pranešdavo V. J.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. aiškino, kad bendrovėje už finansus buvo atsakingas V. U., jis rūpindavosi reikiamais dokumentais, o V. J. buvo labiau atsakingas už transporto priemonių remontą, krovinių paiešką, reguliuodavo, kur važiuoti, ką daryti. Su vairuotojais bendraudavo V. J.. Atlyginimą jam mokėjo abu kaltinamieji. Iš esmės tokias pačias aplinkybes V. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. teigė, kad dažniausiai su juo atsiskaitydavo V. J., kuris rūpinosi ir transporto priemonių priežiūra, remontu, o V. U. atveždavo dokumentus, susijusius su kelione. Jis yra matęs, kaip grynuosius pinigus V. J. pateikia V. U.. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tvirtino, kad V. J. rūpinosi transporto priemonių priežiūra, mokėjo grynaisiais atlyginimą, duodavo pinigų reisui.
Kaltinamasis V. U. tvirtino, kad įrankius ir priemones, skirtas naudoti buityje bei remonto darbams, mobiliojo ryšio priemones bei jų priedus, sodo, apšvietimo prekes pirko V. J. nurodymu, šios prekės buvo naudojamos bendrovės reikmėms. Vis tik, įvertus anksčiau aptartus kaltinamųjų bei liudytojų teiginius apie kaltinamųjų funkcijų pasiskirstymą bendrovėje, darytina išvada, kad iš tikrųjų šios prekės nebuvo įgytos bendrovės reikmėms ir tuo pačiu nebuvo naudojamos bendrovėje, nes dalies šių priemonių įgijimas pakliuvo į V. J. kuruojamą bendrovės veiklos sferą, kuria V. U. neužsiėmė, jis už V. J. užsakytas prekes dažniausiai atsiskaitydavo pavedimais.
Kaltinamojo V. U. paaiškinimus apie tai, kad prekės buvo įgytos bendrovės reikmėms ir buvo naudojamos bendrovėje, paneigia V. J. parodymai. Šis kaltinamasis teigė, kad neprašydavo V. U. įgyti prekių, skirtų transporto priemonių priežiūrai, vairuotojų, su kuriais dėl darbinės veiklos daugiausiai bendraudavo būtent jis, funkcijoms vykdyti ar prekių, skirtų vietos, kurioje buvo laikomos bendrovės transporto priemonės, priežiūrai bei pagerinimui. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, jog dalis daiktų, kurių įsigijimas buvo apmokėtas bendrovės mokėjimo kortele, buvo perduota bendrovėje dirbusiems asmenims, baudžiamojoje byloje nėra.
V. U. teiginius, kad jo įgytas apsauginis žolės korys, lauko šviestuvas, prožektorius buvo panaudoti bendrovės naudai, paneigia baudžiamosios bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo A. K. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad joks korys aikštelėje, kuri priklauso jo vadovaujamai bendrovei ir kurioje buvo laikomos UAB „S.“ transporto priemonės bei stovėjo konteineris, kuriame buvo laikomi transporto priemonių priežiūrai skirti daiktai, nebuvo padėtas. Liudytojas matė aikštelėje paletę paletę, kuri, kai aikštelėje susikaupdavo vanduo nuo lietaus, kartais būdavo padėta prie V. J. naudoto konteinerio. Prie teritorijoje buvusio biotualeto jokių sunkumų prieiti nebuvo, klampynės prie tualeto nebūdavo. Teritorijoje buvo apšvietimas, kuris vėliausiai nuo 2017 metų įsijungdavo nuo judesio. Ten, kur buvo būdelė (konteineris) ir biotualetas, ant cecho buvo sumontuotas vienas šviestuvas. UAB „S.“ atstovai jokio papildomo švietimo teritorijoje neįrenginėjo, jokių papildomų šviestuvų nebuvo. V. J. ir jo bendrovės atstovai netvarkė aikštelės aplinkos.
V. U. tvirtino, kad jis V. J. prašymu/nurodymu išsinuomojo priekabą, nes ja reikėjo vežti padangas iš V. J. garažo į (duomenys neskelbtini). Padangas vežė dvi dienas, todėl priekaba naudojosi (nuomojosi) dvi dienas. Vis tik tokių V. U. parodymų V. J. nepatvirtino. Iš V. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis pats yra įsigijęs priekabą, skirtą detalėms, ratams ir kitiems objektams vežioti. Registracijos liudijimas patvirtina, kad V. J. vardu nuo 2014 m. lapkričio 13 d. yra registruota priekaba „Rydwan“ (t. 8, b. l. 69). Taigi akivaizdu, kad poreikio nuomotis priekabą tam, jog iš vienos vietos į kitą vietą būtų nuvežtos pandangos, nebuvo. Be to, V. J. nurodė, kad V. U. prašė leisti pasinaudoti turima priekaba, tačiau jam netiko priekabos jungiklis prie automobilio. Toks V. J. teiginys leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų V. U. priekabą nuomojosi reikmėms, kurios nebuvo susijusios su jo vadovaujamos bendrovės interesų tenkinimu.
Pažymėtina, kad iššvaistymo normos taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumu savininko interesams, o esant abejonėms, prioritetas suteiktinas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atstatymo priemonėms. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V. U. UAB „S.“, kuri, kaip jau minėta, neturėjo ofiso, rūpinosi reikiamų leidimų bei dokumentų gavimu, dokumentų pateikimu vairuotojams bei valstybės institucijoms, jis pateikdavo dokumentus ir bendrovės buhalterei, atveždavo V. J. grynuosius pinigus, tiek į šio gyvenamąją vietą, tiek į aikštelę, kurioje buvo laikomos bendrovės transporto priemonės, tiek į kitas sutartas vietas. V. U. tvirtino, kad jis darbinėms funkcijoms vykdyti pagal sudarytą panaudos su bendrove sutartį skirtingais laikotarpiais naudojo du jam priklausančius automobilius. Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2015/01, sudarytos tarp panaudos davėjo V. U. ir panaudos gavėjo UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus V. U., matyti, kad panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ administracinei veiklai vykdyti. Teismui nekyla abejonių, kad V. U., vykdydamas darbines funkcijas, iš tikrųjų naudojosi jam priklausančiais automobiliais. Faktą, kad V. U. darbinėms funkcijoms atlikti pagal panaudos sutartį naudojosi „Volvo“ automobiliu, patvirtino ir liudytoja D. Č.. Taigi teismas konstatuoja, kad V. U. atsiskaitymų banko kortele, susijusių su transporto priemonės eksploatavimu bei priežiūra, nėra pagrindo pripažinti bendrovės turto iššvaistymu. Tokios išvados iš esmės nekeičia ir faktas, kad tam tikrą laikotarpį V. U., sugedus automobiliui, dėl kurio buvo sudaryta panaudos sutartis, naudojo kitą jam priklausantį automobilį, dėl kurio panaudos sutarties baudžiamojoje byloje nėra. Kito automobilio naudojimas, atliekant darbines funkcijas, nevertintinas kaip akivaizdžiai žalingas bendrovės interesams, tuo labiau, kad banko kortele už prekes bei paslaugas, susijusias su transporto priemonės priežiūra bei eksploatavimu, V. U. pagal kaltinimą per daugiau nei dvejus metus bendrai atsiskaitė už 186,04 Eur, o naudojantis automobiliu, dėl kurio panaudos nebuvo susitarta, viso buvo atsiskaityta tik už keliolika eurų.
Teismas konstatuoja, kad kaip bendrovės turto išvaistymas vertintinas antrasis atsiskaitymas už automobilio plovimo paslaugas 2017 m. rugsėjo 30 d. V. U. teigė, kad tą dieną už bendrovės lėšas buvo nuplautas ne tik jo naudojamas automobilis, bet ir V. J. automobilis. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu V. U. bendrovės mokėjimo kortele atsiskaitė už V. J. automobilio plovimą (V. J. apskritai neigė, kad jam priklausantis automobilis būtų plaunamas už bendrovės lėšas), toks piniginių lėšų panaudojimas nėra vertintinas kaip turto naudojimas bendrovės interesams tenkinti.
V. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis iššvaistė bendrovės pinigines lėšas ir įgydamas už jas mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“. Ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta. Pats V. U. nurodė, kad paminėtą mobiliojo ryšio telefoną pirko V. J., kuris vykdė bendrovės vadybininko funkcijas ir kuris pametė anksčiau turėtą mobiliojo ryšio telefoną, šio prašymu. V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šio mobiliojo ryšio telefono pirkimas buvo su juo suderintas, V. U. perdavė jam šį mobiliojo ryšio telefoną. Taigi šio mobiliojo ryšio telefono įsigijimas nėra vertintinas kaip bendrovės turto iššvaistymas.
Kaltinamasis V. U. tvirtino, kad prekes UAB „Ar.“ įsigijo savo reikmėms, mokėjo bendrovės piniginėmis lėšomis, pasinaudodamas banko mokėjimo kortele, nes taip elgtis leido V. J.. Vėliau pinigus, išleistus įsigyjant minėtas prekes, jis grąžino UAB „S.“, t. y. į bendrovės banko sąskaitą grynaisiais įnešė 1700 Eur. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. U. versiją, kad prekes iš UAB „Ar.“ UAB „S.“ piniginėmis lėšomis leido įsigyti V. J.. Kita vertus, toks leidimas ir nebūtų reikšmingas, nes bendrovės lėšos tiek V. U., tiek V. J. buvo svetimas turtas. V. J. nei kaip bendrovės akcininkas, nei tuo labiau kaip vadybininkas neturėjo teisės leisti ar neleisti V. U., kuris buvo bendrovės direktorius, naudoti bendrovės pinigines lėšas savo reikmėms. Duomenų, kurie leistų vertinti aptariamų piniginių lėšų panaudojimą kaip teisėtą, baudžiamojoje byloje nėra. Vis tik čia būtina įvertinti tai, kad iš V. U. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog jis 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. dvyliktą dieną po pirmojo apsipirkimo ir trečią dieną po paskutiniojo apsipirkimo, iš tikrųjų į bendrovės banko sąskaitą grynaisiais įnešė 1700 Eur (t. 8, b. l. 4-6) (UAB „Ar.“ per keturis kartus buvo įsigyta prekių už 1697,86 Eur). V. U. teiginio, kad jis iš savų lėšų grąžino bendrovei pinigines lėšas, panaudotas prekių įsigijimui UAB „Ar.“, baudžiamosios bylos duomenys nepaneigia. Taigi šiuo atveju teigtina, kad apsipirkimai UAB „Ar.“ buvo neteisėti, tačiau žalos dėl jų bendrovė nepatyrė, nes neteisėtai panaudotos piniginės lėšos buvo grąžintos.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. U. aiškino, jog jis 1700 Eur įnešė į bendrovės banko sąskaitą, nes tuo metu prasidėjo nesutarimai/konfliktas su V. J.. Vis tik iš liudytojos K. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog pretenzijos V. U. dėl jo veiklos buvo pradėtos reikšti 2018 m. gruodžio mėnesį. Tokią aplinkybę patvirtina ir UAB „S.“ 2018 m. gruodžio 20 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 01/12-19 turinys, iš kurio matyti, kad V. U. pareigos iš bendrovės direktoriaus buvo pakeistos į vadybininko pareigas tik 2018 m. gruodžio 20 d. Be to, 2018 m. gruodžio 20 d. buvo susitarta, kad nuo 2018 m. gruodžio 20 d. nebegali atlikti jokių finansinių operacijų, kurios yra susijusios su UAB „S.“ turtu (t. 1, b. l. 17). Taigi akivaizdu, kad V. U. pretenzijos dėl jo veiksmų su bendrovės piniginėmis lėšomis buvo pradėtos reikšti tik 2018 m. gruodžio mėnesį, o ne tuo metu, kai jis įsigijo prekes UAB „Ar.“. Vis tik šis faktas niekaip nepaneigia V. U. teiginio, kad jis bendrovei grąžino pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos prekių įsigijimui UAB „Ar.“, bei nekeičia jo veiksmų vertinimo.
BK 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 184 straipsnio 1 dalies nuostatos bei BK 190 straipsnio nuostatos lengvina V. U. teisinę padėtį, todėl būtent šių normų nuostatos ir yra taikomos kaltinamajam. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo išvaisto turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju yra nustatyta, kad V. U., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, iššvaistė 3205,29 Eur. Taigi V. U. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaip jau buvo minėta, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, o tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Nagrinėjamu atveju liudytojos D. Č. parodymai patvirtina, kad UAB „S.“ dokumentus, kurie buvo reikalingi bendrovės apskaitai tvarkyti, 2015-2018 metais jai pateikdavo V. U.. V. J. jai niekada neteikė dokumentų. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad tai, kas buvo perkama už grynuosius, patekdavo į avanso apyskaitą, nes pinigus reikėjo grąžinti asmeniui, kuris pirko tas prekes. Sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodytas asmuo, kuris pirko konkretų daiktą ar paslaugą, buvo įtraukiama į to asmens avansinę apyskaitą. Sąskaitos, kuriose nenurodytas pinigus sumokėjęs asmuo, buvo priskiriamos direktoriui. Atitinkamai direktoriui būdavo išmokami pinigai. Didžioji dalis pinigų bendrovėje buvo išimama grynais, todėl sąskaitos buvo apmokamos grynaisiais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog pinigus iš bendrovės banko sąskaitos grynino būtent kaltinamasis V. U.. Bendrovėje kasininko nebuvo. Čia pastebėtina, kad kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog bendrovėje nebuvo kasininko, įsakymo dėl kasininko nebuvo, o liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai nebuvo pateikti dokumentai, kad iki jos darbo bendrovėje pradžios būtų paskirtas kasininkas. Iš kaltinamojo V. J. parodymų matyti, kad V. U. pasiūlė sąskaitas, kurios buvo gaunamos įsigyjant prekes, susijusias su V. J. buto remontu, išrašyti UAB „S.“ vardu, nes taip bus geriau bendrovei. V. J. su tokiu pasiūlymu sutiko ir nurodytas sąskaitas perduodavo V. U., kuris šias sąskaitas perduodavo bendrovės buhalterei. Už įsigytas prekes bendrovės piniginėmis lėšomis nebuvo mokama. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojo V. J. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad už jo įsigyjamas prekes sąskaitos buvo išrašomos UAB „S.“ vardu, nes taip daryti prašė V. U.. Sąskaitas V. U. atiduodavo pats ar perduodavo per V. J.. V. J. jam negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaitas reikia išrašyti bendrovės vardu, siūlė klausti V. U.. Už įgytas prekes mokėjo savo piniginėmis lėšomis, bendrovė pinigų jam negrąžino. Sąskaitas V. U. galėjo teikti ir meistrai, kurie įrenginėjo butą. V. J. žinojo apie prekių pirkimą bendrovės vardu. V. J. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos K. S. parodymai, iš kurių matyti, kad V. J. jai yra sakęs, jog V. U. jo yra prašęs sąskaitas už asmeniniams poreikiams įsigyjamas prekes išrašyti bendrovės vardu. Jai yra žinoma, kad V. U. V. J., kai buvo remontuojamas šio butas, pasakė, jog visi čekiai, visos sąskaitos faktūros būtų išrašomos bendrovės vardu, nes taip bus geriau. Už įsigytas prekes V. J. mokėjo savo pinigais, UAB „S.“ jam nemokėjo ir negrąžino pinigų, bendrovė neturėjo ofiso, jai nereikėjo įsigyjamų daiktų. Įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytas sąskaitas UAB „S.“ buhalterei pateikė būtent V. U.. Dalį šių sąskaitų minėtam kaltinamajam pateikė V. J. ar jo sutikimu kiti asmenys.
Kaip jau minėta, anksčiau šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad UAB „S.“ veiklos sritis buvo transporto paslaugų teikimas, ši bendrovė nevykdė jokios kitos ūkinės veiklos. Iš baudžiamojoje byloje esančių sąskaitų, kurios buvo įtraukatos V. U. avansines apyskaitas, matyti, kad iš tikrųjų didžioji dalis pagal jas įsigytų prekių ir paslaugų visiškai nėra susijusios su UAB „S.“ vykdyta veikla ir nebuvo skirtos šiai veiklai vykdyti. Iš baudžiamajai bylai reikšmingų sąskaitų matyti, kad bendrovės, kuri neturėjo ofiso, vardu buvo pirkta įvairi buitinė technika, baldai, statybos bei remonto darbams atlikti skirtos medžiagos, įrankiai, aplinkos priežiūros priemonės, įvairūs kiti daiktai, skirti naudoti buityje, ir t. t. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis įsigytų prekių ir paslaugų nebuvo skirta bendrovės interesams tenkinti, nebuvo panaudota bendrovės reikmėms. Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad avanso apyskaitų ir pirkimo dokumentų duomenys leidžia teigti, kad daliai apskaitos dokumentais įformintų pirkimų nėra UAB „S.“ dokumentų (ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją aktų, turto sunaudojimo, nurašymo aktų ar kitų dokumentų), patvirtinančių šios dalies turto ir paslaugų pirkimų panaudojimą bendrovės veikloje. Baudžiamojoje byloje esančiose UAB „S.“ avansinėse apyskaitose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pagal jose nurodytas sąskaitas buvo atsiskaitoma ir visiškai atsiskaityta su V. U.. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto L. S. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismui nekyla abejonių, kad V. U. tokiu būdu pasisavino bendrovės pinigines lėšas.
V. U. aiškino, kad dalis prekių galėjo būti įgyta K. S. gyvenamųjų patalpų įrengimui, jos buvo įsigytos V. J. nurodymu. Vis tik tokie kaltinamojo teiginiai pirštarauja baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenims ir kitiems jo paties nurodytiems teiginiams. Iš paties V. U. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad konfliktas dėl K. S. gyvenamųjų patalpų įrengimo bendrovės lėšomis neva kilo 2017 metais, apytiksliai tuo metu, kai jis bendrovės lėšomis įsigijo prekes iš UAB „Ar.“. Vis tik iš baudžiamojoje byloje esančių sąskaitų turinio matyti, kad didžioji dalis su statybomis sietinų daiktų buvo įsigyta 2015-2016 metais. Taigi nekyla jokių abejonių, kad iš tikrųjų su gyvenamųjų patalpų statyba ar įrengimu susijusios prekės negalėjo būti pirktos tenkinti K. S. poreikius. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sąskaitos, susijusios su V. J. buto įrengimu, buhalterei buvo pradėtos teikti tik 2016 metais, t. y. tuo metu, kai pagal V. J. parodymus, jis įsigijo butą, kurį reikėjo įrengti. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo 2015 metais įgytų prekių, avansinėse apyskaitose priskirtų V. U., sieti ir su V. J. buto įrengimu. Teismas konstatuoja ir tai, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog V. U. dalį prekių pirko V. J. nurodymu, baudžiamojoje byloje nėra. Tuo pačiu teigtina, kad, kaip ir svetimo turto iššvaistymo atveju, V. J. nei kaip bendrovės akcininkas, nei tuo labiau kaip vadybininkas neturėjo teisės duoti V. U. nurodymų, kuriuos šis privalėtų vykdyti, tuo labiau, kad tokie nurodymai būtų vertinami kaip akivaizdžiai neteisėti. Kita vertus, šiuo atveju nėra svarbu, kas ir kieno nurodymu įsigijo su bendrovės veikla nesusijusius daiktus. Svarbu tai, kad įsigyti daiktai bei paslaugos nebuvo skirti bendrovės veiklai vykdyti, jos interesams įgyvendinti, o V. U. už šių daiktų bei paslaugų įsigijimą kaip atsakingam asmeniui nepagrįstai buvo išmokėtos bendrovės piniginės lėšos.
Teismas konstatuoja, kad tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti dėl kaltinimo, susijusio su bendrovės piniginių lėšų išvaistymu, neleidžia teigti, jog buvo pasisavintos piniginės lėšos, kurios V. U. buvo sumokėtos už tai, kad jis bendrovės reikmėms naudojo savo nuosavus automobilius. Šių piniginių lėšų išmokėjimas V. U. nėra vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.
Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad V. U. viso pasisavino 18742,28 Eur UAB „S.“ priklausančių piniginių lėšų. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo pasisavina turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taigi V. U. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius. Šiuo atveju V. U. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., nes šiuo metu galiojančios BK 183 straipsnio ir 190 straipsnio nuostatos lengvina kaltinamojo padėtį ir turi grįžtamąją galią.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-71-976/2017 ir kt.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iš normoje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Taigi baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla, jei yra nustatoma, kad asmuo sąmoningai nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir dėl to kilo bent vienas iš anksčiau paminėtų normoje nurodytų padarinių.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant bendrovėje buhalterei, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Vis tik tais atvejais, kai bendrovės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas bendrovėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017).
Baudžiamajai bylai reikšmingu laiku BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V. U., būdamas bendrovės vadovu, buhalterei teikė dokumentus, taip pat ir gautus iš V. J., kuris žinojo, kad V. U. šiuos dokumentus pateiks bendrovės buhalterei, kurie iš tikrųjų nebuvo susiję su bendrovės vykdyta veikla, su prekių bei paslaugų įsigijimu, kurios nėra susijusios su bendrove. Šiuos dokumentus bendorvės buhalterė įtraukė į buhalterinę apskaitą. Dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., nes tokių dokumentų įtaukimas į apskaitą iškreipia bendrovės veiklos rodiklius. Šį faktą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. U. suvokė, jog teikdamas apskaitai dokumentus, susijusius su prekių bei paslaugų, kurios nebuvo skirtos bendrovės veiklai vykdyti, įsigijimu pažeidžia teisės aktų reikalavimus, numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir tokių padarinių norėjo. Tas pats pasakytina ir apie V. J., kuris žinojo, kad UAB „S.“ vardu pirktos prekės bus naudojamos ne bendrovės veikloje, tačiau sąskaitos bus įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Taigi V. U. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, o V. J. veiksmai yra kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip padėjėjo. Abiejų kaltinamųjų veikmai kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., nes šios normos nuostatos lengvina kaltinamųjų teisinę padėtį.
Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamajam V. U. skyrimo, V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų.
Teismas nenustatė V. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skirdamas V. U. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų nuosavybei, o viena apysunkių nusikaltimų finansų sistemai kategorijoms. Nusikalstamos veikos yra baigtos, visos trys veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jos truko pakankamai ilgą laiko periodą, t. y. daugiau nei trejus metus. Teismas įvertina ir tai, kad V. U. anksčiau nėra teistas, jis nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba, turi sveikatos problemų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. U. už jo padarytus nusikaltimus yra skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės. Skiriamų laisvės apribojimo bausmių dydžiai visų trijų nusikaltimų padarymo atvejais nustatyti mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Skiriant laisvės apribojimo bausmes, V. U. būtina įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šis įpareigojimas sudarys sąlygas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, dėl kurios atlyginimo yra pradėtas civilinis procesas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat kaltinamasis bausmės vykdymo metu yra įpareigotinas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (šis įpareigojimas drausmins nuteistąjį ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitas įpareigojimas) (BK 48 straipsnio 6 dalis). Minėtų įpareigojimų paskyrimas V. U. užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu V. U. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.
V. U. skiriamos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant po pusę kiekvienos švelnesnės bausmės, nustatant anksčiau paminėtus įpareigojimus.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo gautas K. Z. (ankstesnė pavardė S.) prašymas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant šį kaltinamąjį jos atsakomybei. K. Z. prašyme nurodoma, kad V. J. yra jos tėvas, juos sieja artimi šeiminiai santykiai, grįsti abipusiu pasitikėjimu, anksčiau juos siejo ir darbiniai santykiai. K. Z. nurodo, kad ji yra įsitikinusi, jog jos ir tėvo santykių pobūdis, taip pat jos asmeninės savybės, užtikrins tai, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį, iškilus būtinybei padės jam tinkamai išspręsti iškilusias problemas. Teisiamojo posėdžio metu K. Z. paaiškino, kad paaiškėjus problemoms, susijusioms su bendrove, jos ir tėvo bendravimas suintensyvėjo, jų santykiai pasidarė dar artimesni. V. J. kreipiasi į ją pagalbos, klausia patarimo. Ji su tėvu bendrauja beveik kiekvieną dieną, jis padeda pasirūpinti mažamečiu vaiku. Nusikalstamus tėvo veiksmus ji vertina kritiškai. Kaltinamajam perėmus bendrovės valdymą, buvo imtasi veiksmų tam, kad būtų ištaisyti bendrovės veiklos trūkumai bei padaryti teisės pažeidimai. K. Z. teigė, kad tėvas su ja tariasi bei vertina jos nuomonę. Jai ir V. J. yra žinomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės. Ji tėvui paaiškino, kad ji privalės vykdyti laiduotojo pareigas, jeigu bus vėl nusikalsta, kils teisiniai padariniai. Tėvas supranta, kad jam kyla moralinė atsakomybė ir prieš ją.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Šio kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti V. J. išsakytos pozicijos nuoširdumu. Faktą, kad V. J. kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus bei dėl jų padarymo gailisi, patvirtina tai, jog iš esmės būtent jo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bendrovėje buvo imtasi veiksmų tam, jog būtų pašalinti neteisėtais veiksmais sukelti padariniai. V. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nevertintini kaip šiurkštūs bei sistemingi, paskirtos baudos sumokėtos. V. J. yra teigiamai charakterizuojamas tiek verslo partnerių, tiek ankstesnio darbdavio. Čia pastebėtina, kad ir V. U. teisiamojo posėdžio metu tiek V. J., tiek K. Z. įvertino kaip gerus žmones, o kaip konfliktų iniciatorius įvardino V. J. sūnų bei sutuoktinę. Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, galima pagrįstai manyti, jog V. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese V. J. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins šio asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taigi teismas konstatuoja, jog be jokių abejonių yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos.
Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punkte numatyta, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju V. J. veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Čia pažymėtina, kad kaltinamasis ėmėsi veiksmų tam, jog būtų pašalinti neteisėtais veiksmais sukelti neigiami padariniai.
Įvertinęs visa, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios leidžia spręsti klausimą dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, K. Z. yra pateikusi prašymą perduoti V. J. jos atsakomybei pagal laidavimą. K. Z. nėra teista ar bausta administracine tvarka. K. Z. yra V. J. dukra, iš prašymo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turinio, taip pat pačios K. Z. paaiškinimų matyti, jog jos ir kaltinamojo santykiai yra geri, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu bei pagarba, V. J. tariasi su dukra įvairiais klausimais, įsiklauso į jos nuomonę, K. Z., iškilus problemoms, padeda jas spręsti V. J.. Teismo įsitikinimu, K. Z. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir V. J. santykių pobūdis, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, gali daryti teigiamą poveikį V. J..
Teismui nekyla abejonių, kad K. Z. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Įvertinus V. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis (byloje nėra duomenų, kurie leistų kaltinamąjį apibūdinti kaip asmenį, piktybiškai ignoruojantį visuomenėje nustatytas taisykles), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigtina, jog šiuo metu egzistuojančių šeiminių santykių tolimesnis palaikymas, K. Z. papildoma kontrolė darys teigiamą poveikį kaltinamajam. Čia būtina pabrėžti, kad K. Z. yra aukštojo išsilavinimo, jai suteiktas teisės magistro laipsnis, tiek esamoje dabovietėje, tiek ankstenėse dabovietėse ji yra charakterizuojama teigiamai. Laiduotojai charakteristikose priskiriamos savybės be jokių abejonių leidžia daryti išvadą, kad ji gali daryti ir darys teigiamą įtaką kaltinamajam.
Nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas konstatuoja, kad V. J. yra tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Teismas pastebi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, jog V. J. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nes BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamas veikas ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. APD-2023-11342, kurioje nurodoma, kad kaltinamajam V. U. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 286,67 Eur. Kaltinamasis V. U. yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Taigi iš V. U. valstybės naudai išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios buvo patirtos teikiant šiam kaltinamajam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
padarius nusikaltimą, numatytą BK BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir laisvės apribojimą vieneriems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. U. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iš V. U. valstybės naudai išieškoti 286,67 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. Z. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. J., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti K. Z., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.