Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-30-620/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-07
Bylos Nr.
2-30-620/2014
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01048-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Ieškovas
Z. D., J. V.
Atsakovas
I. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „G. o.“
Advokatai
Rasa Čibirienė
Civilinė byla Nr. 2-30-620/2014Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01048-2013-4Procesinio sprendimo kategorija (S)
30.5.;30.9.1.;99.9.;99.11.;114.1.; 116.4 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 7 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovėms Z. D. ir J. V., atsakovei I. S., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei, trečiojo asmens atstovei R. S. teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. D. ir J. V. ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, atsakovė I. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „G. o.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos ir atsakovė yra žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) k.v., miškų ūkio paskirties, 10,7100 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei Z. D. priklauso 536/1071 žemės sklypo dalys, ieškovei J. V. priklauso 267/1071 žemės sklypo dalys, o atsakovei I. S. priklauso 268/1071 žemės sklypo dalys.

Ieškovės nurodė, kad jos pageidauja padalyti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, t.y. į 2,7133 ha ploto žemės sklypą, kuris priklausytų atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise ir 8,1296 ha žemės sklypą, kuris priklausytų ieškovėms (Z. D.-54266/81296 dalys, o J. V.-27030/81296 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise.

UAB „G. o.“ 2013-08-09 paruošė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo plotas yra nurodytas 10,7100 ha, kuris buvo nustatytas atlikus preliminarius matavimus. UAB „G. o.“ atlikusi geodezinius matavimus nustatė, kad tikslus žemės sklypo plotas yra 10,8429 ha, todėl atsakovei atitenka didesnis žemės sklypas-2,7133 ha ploto, nors pagal preliminarius matavimus jai priklausė tik 2,6800 ha ploto žemės sklypo dalis. Ieškovei atitinkami atitektų: Z. D.-5,4266 ha (54266/81296 dalys), o J. V.-2,7030 ha (27030/81296 dalys) ploto.

Atsakovė atsisako pasirašyti ant UAB „G. o.“ 2013-08-09 parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio. Atsisakymo motyvų jos nežino.

Prieš rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal ieškovių 2012-07-18 prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą 2012-07-26 Nr.25L-(14.25.36)-70, o Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti 2012-08-08 Nr. N5-1693. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyrius 2012-09-03 išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr.39.

Ieškovės 2012-09-25 nusiuntė atsakovei pasiūlymą dėl atidalijimo su sklypo atidalijimo schema. UAB „G. o.“ 2013-06-21 raštu kvietė atsakovę susitikti dėl rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau ji į siūlymus ir kvietimus nereagavo. Be atsakovės sutikimo ieškovės neturi galimybės užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir atidalinti žemės sklypą natūra.

Prašo teismą leisti ieškovėms vykdyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymą pagal UAB „G. o.“ 2013-08-09 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovės I. S. sutikimo bei priteisti iš atsakovės ieškovių naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė I. S. ir jos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje buvo pateikusi priešieškinį, kurį ieškovių sutikimu atsiėmė 2014 m. sausio 21 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Nurodė, kad sutikdama su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pripažįsta, kad pateikdama priešieškinį pateikė matininko R. V. ruoštą žemės sklypų atidalinimo projektą, kuris parengtas neįvykdant visos eilės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Atsakovės atstovė nurodė, kad iš esmės sutinka su žemės sklypo atidalinimu, tačiau nesutinka su ieškovių pasiūlytu variantu. Nurodė, jog jeigu atsakovei priklausanti dalis yra mažiausia, tai nereiškia, kad jai būtų skirta prasčiausia žemės sklypo dalis. Siūlomoje atidalijimo schemoje jai numatytoje priskirti žemėje auga tik įvairūs krūmai, vienas kitas mažavertis jauno amžiaus medelis, o sklypo didžiausią dalį sudaro pelkėtos pievos. Tuo tarpu ieškovėms priskirtiname plote auga brandus miškas, kuris užima beveik pusę joms numatomos atidalinti sklypo dalies (4 ha iš 8,12 ha). Prašo ieškovių ieškinį atmesti, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas netinkamai ir tai neleidžia išspręsti ieškinio pagal pateiktus dokumentus bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.28-36) ir jo atstovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal LR Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra valstybinės žemės patikėtinė, o šiuo atveju kilo ginčas dėl privačios žemės sklypo atidalijimo, todėl ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2012-07-18 Nacionalines žemes tarnybos Rokiškio skyriuje gautas ieškovių prašymas išduoti leidinių rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kuris užregistruotas Nr. 25FP-1316. Prašyme nurodyta pertvarkoma teritorija ir jos plotas bei planavimo tikslai ir žemes sklypo formavimo būdas. Prašymas buvo pasirašytas abiejų ieškovių.2012-07-26 Rokiškio skyriaus vedėjo išduotas leidimas Nr. 25l.-(14.25.36.)-70 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Leidimas).

Žemės sklypo pertvarkymo būdas Leidime nurodytas atsižvelgiant į projekto organizatoriaus ir iniciatoriaus, t. y. ieškovių, pateiktų prašymą bei Taisyklėse nurodytus pertvarkymo būdus, šiuo atveju: „bendrosios dalinės nuosavybės teise turimi miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimas. suformuojant 2 (du) miškų ūkio paskirties žemės sklypus".

Prie ieškinio matyti pridėtas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto, mastelis M 1:5000, sprendinių brėžinys, parengtas 2013-08-04 UAB „G. o."", pasirašytas ieškovių.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta, kad dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į tai, projekte suformuotų miškų ūkio žemės sklypų bendraturčiams priklausančios dalys nustatomos bendraturčių susitarimu, bet taip, kad nepasikeistų Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teise priklausančios projekte pertvarkomo žemės sklypo dalys.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 .Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkų, taip pat žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese. Atsiliepime išsamiai išdėstė ir nurodė minėtų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad ieškovių prie ieškinio pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys nėra projekto byla, kurių pagal Taisyklių 52 punktą sudaro gralinė dalis Projekto sprendiniu brėžinys (skaitmenine ir spausdintine formomis) su priedais (52.1 p.); tekstinė dalis -Projekto aiškinamasis raštas (52.2 p.) bei procedūrų dokumentai leidimas ir dokumentai, kurie buvo teikiami leidimui gauti, planavimo sąlygos, Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miestelio) bendrojo plano ištrauka (jeigu yra patvirtintas savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miestelio) bendrasis planas), ištrauka iš patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, dokumentai, kuriais įrodoma, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų, stalinių ar įrenginių savininkai, taip pat su planuojamoje teritorijoje esančiais žemės sklypais besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrų ribos posūkio taškų) žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai ar naudotojai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su Projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, skelbimo savivaldybės interneto svetainėje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai ir kita), dokumentai apie Projekto derinimų, tikrinimą ir kita (52.3 p.).

Be to pažymėjo, kad projekto rengėjo UAB „G. o." parengti dokumentai neatitinka Taisyklėse projekto bylai keliamu reikalavimų, jie laikytini tik darbinio pobūdžio dokumentais.

Trečiojo asmens UAB „Geo optimus“ atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (b.l.80). Byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovių prašymu paruošė pasiūlymą dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),10,8429 ha ploto, miškų ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo bei parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Nurodė, kad bendrovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo byloje, nes atliko ieškovių užsakymą, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant bendrovės atstovui ir priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra (b.l.53-53A).

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės Z. D., J. V. ir atsakovė I. S. yra 10,7100 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės (b.l.5-7). Ieškovės pageidauja padalyti žemės sklypą į du atskirus žemes sklypus: 2.7133 ha ploto, kuris priklausytų I. S. asmeninės nuosavybės teise ir 8,1296 ha ploto, kuris priklausytų ieškovėms Z. D. (54226/81296 dalys) ir J. V. (27030/81296 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės nurodė, kad atsakovė atsisako pasirašyti UAB ,.G. o." 2013-09-09 parengtų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir teismo prašo leisti vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymą pagal UAB .,G. o." 2013-08-09 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovės sutikimo.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir šie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau-Taisyklės) nustatyta tvarka.

Taisyklės taikomos ir kai pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (3.2.2 punktas). Taisyklių 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau-projektas) rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas. Pagal taisyklių 15 punktą, projektų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ,Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, nustatyta tvarka. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, iniciatoriams, projektų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms institucijoms, projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai bei projektą tvirtinančiai institucijai (16 punktas).

Kadangi šiuo atveju žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai.

Ieškovės nurodė, kad jiems projektą rengia matininkas R. V. (nors projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties, kaip teigė posėdžio metu, nėra sudarę), kuris yra vienintelis UAB „G. o.“ akcininkas (b.l.53A). Bendrovė projekto bylas turėjo rengti dviem egzemplioriais, ir pateikti: projekto rengimą inicijavusiam asmeniui ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (Taisyklių 29.4 punktas).

Kadangi šiuo atveju yra pertvarkomas žemės sklypas atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus, organizatorius arba jo įgaliotas projekto rengėjas su parengtu projektu asmeniškai (pasirašytinai) turi supažindinti pertvarkomų žemės sklypu savininkus ir naudotojus ir su planuojamoje teritorijoje esančiais žemės sklypais besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie parengtą projektą informuoja registruotais laiškais jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu projektu, arba su šiuo projektu supažindina juos asmeniškai (pasirašytinai). Parengtas projektas be kitų Taisyklių 63.1 - 63.7 punktuose nurodytų institucijų derinamas su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu . Projektas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas. Jeigu Taisyklių 63 punkte nurodyti asmenys ir institucijos per nustatytą laiką nepateikia motyvuoto atsakymo apie projekto derinimą ar nederinimą, projekto rengėjas pažymi tai aiškinamajame rašte ir organizatorius per 5 darbo dienas raštu informuoja derinantį asmenį ar instituciją, kad projektas bus teikiamas tikrinti ir tvirtinti nederintas su konkrečiu asmeniu ar institucija (Taisyklių 66 p.). Suderintą projektą (arba Taisyklių 66 punkte nustatytu atveju nederintą projektą), projekto rengimo bylą ir projekto sprendinių brėžinį (pdf formatu) organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 nustatyta tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrų, projektą tikrina ir patikrinimo aktų surašo pagal Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo reikalavimus. Gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo, organizatorius projektą teikia tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, jis gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemes tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabų, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimą dėl projekto tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti organizatoriui motyvuotą atsakymą dėl projekto netvirtinimo (Taisyklių 68-71 punktai).

Atsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus darytina išvada, kad prie ieškinio pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys nėra projekto byla, atitinkanti jai keliamus reikalavimus( Taisyklių 52 punkte nurodyta kas ją sudaro), be to ji net nebuvo pateikta tikrinimui tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tiek Rokiškio skyriui (b.l.36), nėra duomenų, kad ji būtų pateikta ir kitoms institucijoms. Žemės sklypas tebėra nedalus, kadangi neatlikti būtini veiksmai: neparengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo atidalijamo daikto projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Juolab kad Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių: ieškinio faktinio pagrindo įrodytumo; ieškinio teisinio pagrindo įrodytumo; nepraleista ieškinio senatis; reikalavimas nepareikštas prieš įstatyme ar sutartyje nustatytą terminą. Tai pripažįstama gausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. AB „Utenos krosnys“, byla Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., byla Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, byla Nr. 3K-3-376/2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-380/2008). Be to teismas siūlė ieškovėms pasirūpinti, kad joms būtų atstovaujama procese, tačiau jos išreiškė nuomonę, kad joms atstovas nereikalingas. Ieškovės neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, kad galėtų pateikti parengtą žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prašė nagrinėti ieškinį tokį koks yra, be to ir praėjo nemažas laiko tarpas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-10-01) iki teismo posėdžio dienos(2014-01-21). Ieškovės privalėjo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK7 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgiant į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimą galėjo imtis aktyvių veiksmų atitinkančiam teisės aktų reikalavimus projektui pateikti, juolab, kad ir atsiliepimą į priešieškinį bei patį ieškinį joms rengė advokatas ir jo padėjėjas (b.l.20-21,73-74). CK 4.80 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme atidalijimo žemės sklypo dalių projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti atidalijimo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant tinkamai parengtą ar kitą žemės sklypo atidalijimo projektą (2013 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-553-153/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių ieškinys atmestinas.

Atsakovės I. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atmetant ieškinį iš ieškovių atsakovės naudai priteistina 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvienos po 225 litus (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.) .

Priteistina iš kiekvienos iš ieškovių po 18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p.,92,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. D. ir J. V. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovių Z. D., a.k(duomenys neskelbtini), ir J. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 225 Lt iš kiekvienos ieškovės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš ieškovių Z. D., a.k(duomenys neskelbtini), ir J. V. , a.k(duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė