Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019 m. sausio 18 d., apie 17.20 val., prie darželio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties, tyčia, dešine ranka sugriebė už sutuoktinės M. Š. kairio žasto, stipriai suspaudė ir patraukė į save, taip nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 18 d., 21-22 val., atvažiavo prie žmonos namų, nes negalėjo nusiraminti ir suprasti, kodėl jos toks elgesys. Jis pakilo aukštu aukščiau, palaukė gal 10-15 min., girdėjo kalbant telefonu. Atvažiavo teta, pasakė, kad nusileistų aukštu žemiau. Jis nusileido, teta paskambino į duris. Kai žmona atidarė duris ir pamatė kas stovi, ji labai pasimetė, pradėjo trankyti durimis ir rėkti. Žmona pradėjo visiems skambinėti, iškvietė policiją, jie atvažiavo ir paaiškino, kad jis yra dar vyras ir ji negali jo neįleisti namo, bet jis neturėjo tikslo įeiti. Išėjęs patrulis pasakė, kad važiuos į komisariatą pasiaiškinti, juos su teta išvežė, o tada iškrovė daiktus ir sulaikė. Tą vakarą atvyko su ja pasikalbėti, į butą užėjęs nebuvo. Ji turi problemų su sveikata – atsiranda mėlynės. Specialisto išvadą skaitė, tačiau tą dieną jis jos nelietė, net už rankos nebuvo paėmęs. Vyksta skyrybų procesas, iš namų buvo išvytas dar sausio 13 d. Žmona turi priežasčių jį apkalbėti. Jis galvojo, kad su žmona susitaikys, tik pabandys pagyventi atskirai, vėliau žmona sakė, kad rašys separacijos sutartį, ji vis keičia nuomonę. Nežino, kaip pas ją atsirado mėlynės, jos nelietė, nebuvo jos pagriebęs už rankos. 2018 m. gegužės pabaigoje buvo nuvykę į Šventąją ir yra nuotraukos, kuriose jos visas kūnas išbertas mėlynėmis. Būna, kad išberia kojas, būna, kad nugarą, o būna, kad išberia ir visą kūną. 2019 m. sausio 18 d. atvyko prie darželio, ėjo žmona į darželį, jis išlipo, jie pasisveikino ir kartu užėjo į darželį. Atėjo auklėtoja, atvedė vaiką, klausė, ką valgė, kaip elgėsi darželyje, kaip diena praėjo. Auklėtoja matė jų bendravimą. Darželyje užtruko 15-20 minučių.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad sausio 18 d., ryte ar iš vakaro bendravo su sutuoktiniu, kad galbūt jis pasiims vaiką, bet dėl to, kad turėjo asmeninių reikalų nespėjo ir jam nesigavo. 17.15 val. V. Š. jai paskambino ir pasakė, kad norėtų privažiuoti ir pasimatyti su vaiku. Ji paklausė, ar jis norės dukrą pasiimti ar tik trumpam susimatyti. Jis pasakė kad trumpam, ji nesutiko. Jis vis tiek atvažiavo, pasitiko ją prie gyvenamojo namo, ne prie darželio, bet dar iki darželio, į teritoriją užėjo kartu. Kai tik priėjo sieną, V. Š. ją pagriebė už rankos, griebė už žasto su savo dešine ranka, stipriai suspaudė ir labai piktai su ja kalbėjo. Ji ištrūko ir greitai nuėjo į darželį. Darželyje jis vėl bandė aiškintis skyrybų priežastis. Išgirdusi, kad vyksta įtemptas pokalbis, auklėtoja išėjo paklausti, ar viskas gerai. Vyras išėjo pirmas, ji išėjo antra su vežimu. Ji nuėjo pas močiutę į svečius ir tuo pačiu pas kompiuterių meistrą. Užėjusi už kampo, kad prieiti prie meistro namų, pamatė savo sutuoktinį. Šnekėjo telefonu su draugu, jis paskambino jos mamai ir pasakė, kad ji ją pasitiktų ir jau atėjus mamai ji paskambino į policiją ir paklausė, ką daryti. Mama ją palydėjo iki močiutės, kad pasiimtų vaiką, pasiėmus vaiką palydėjo iki namų. Apie 22.00 val., išgirdo skambutį į duris, laiptinėje buvo tamsu, pro akutę pamatė moters siluetą, kuri prisistatė O.. Jos draugė irgi O., todėl drąsiai atidarė duris, bet pamatė, kad tai V. teta. Ji pabandė užtrenkti duris, bet buvo įstumta į butą ir ją liepė pasiaiškinti dėl meilužio. Tuo metu pas ją bute buvo jos pažįstamas. V. buvo jai užsukusi riešus ir ant riešų liko mėlynės. Su V. jos pasirašė taikos sutartį. Poodinę kraujosruvą kairiame žaste padarė V. Š. sausio 18 d., apie 17.30 val. Jis suėmė jai už rankos, ji patyrė fizinį skausmą, prašė paleisti, bet jis atsisakė. Tai įvyko pačioje darželio teritorijoje, kur yra plika siena, nei langų, nei durų, nei kamerų. Buvo vakaras, tamsu, nei vieno pašalinio žmogaus nebuvo. Tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis smurtavo. Po eilinio smurto epizodo ji grįžo į Lietuvą ir mama su močiute pamatė jos mėlynes, ji nenorėjo sakyti, kas vyksta, todėl pasakė, kad jos jai atsirado savaime. Kadangi jos močiutės gera pažįstama dirba Santariškių registratūroje, tai ją užregistravo pas gydytoją hematologą, bet ji turi medicininį išrašą, kuriame parašyta, kad jos sveikata yra gerai. Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių mėlynės galėtų atsirasti savaime.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. C. parodė, kad byloje esančią specialisto išvadą patvirtina. Atliko nukentėjusios M. Š. tyrimą dėl kūno sužalojimų ir nustatė kairio žasto vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje 4x3 cm violetinės spalvos poodinę kraujosruvą. Mėlynė gali išryškėti po sužalojimo praėjus tam tikram laiko tarpui, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, priklauso ir nuo amžiaus. Šiuo atveju neatmetama galimybė, kad po sužalojimo, praėjus tam tikram laiko tarpui, ji gali atsirasi ir vėliau. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta sausio 18 d., nes kraujosruva jau yra gelsvėjančiais pakraščiais, tai nurodo, kad praėjo tam tikras laikotarpis, sužalojimas yra gyjantis, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas sausio 18 d. Laikotarpio paklaida gali būti dėl individualių organizmo savybių, vieniems kraujosruva gali ilgiau gyti, reikalingas ilgesnis laikotarpis, kitiems reikalingas trumpesnis. Drabužių pobūdis gali kažkiek turėti įtakos mėlynės atsiradimui dėl dydžio ir dėl lokalizacijos, tačiau neženkliai. Nustatytame sužalojime užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, tai kietas, bukas daiktas, o detalesnių kažkokių požymių sužalojime nėra užsifiksavę, todėl jų pateikiama išvada, kad nustatytas sužalojimas padarytas su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, todėl pasisakyti detaliau, ar tai galėjo būti padaryta smūgio sudavimo metu, ar nuo sugriebimo nėra galima. Sugriebus už rankos gali išryškėti kraujosruva, nepriklausomai, koks rūbų sluoksnis ant žmogaus. Medicininių dokumentų išraše jis mato, kad 2017 m. nukentėjusioji kreipėsi į gydymosi įstaigą, kaip įtariama dėl krešėjimo sutrikimo, tačiau atlikus visus tyrimus krešėjimo sutrikimų nenustatyta, todėl krešėjimo sutrikimą reikėtų atmesti. Hemoragija yra kraujo srovelės. Tokių požymių jie nemato ir klientei yra nustatytas tik vienas sužalojimas rankoje, daugiau hemoragijų, daugybinių kraujosruvų kūne nenustatyta. Gali būti, kad kitiems žmonėms ir nuo mažesnio trauminio poveikio susiformuoja kraujosruva. Mėlynės nėra savaiminės, bet nuo menkesnio trauminio poveikio jos greičiau susiformuoja ir linkusios susiformuoti didesnės. Nuo prisilietimo kraujosruvos nesiformuoja, reikia mažesnės jėgos trauminio poveikio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. V. parodė, kad įvykio dieną apie 22.00 val. važiavo pas M., nes sūnėnas sužinojo kad ji yra ne viena, su kitu vyru ir nuvažiavo, kad jį palaikyti. Pas M. į butą užėjo, pokalbis neįvyko, todėl, kad M. Š. reakcija buvo neadekvati. Ji pradėjo rėkti, klykti, bandė ją nuraminti, pakalbėti, bet pokalbis neįvyko, ji iškvietė policiją. Dėl to įvykio ji su M. susitaikė. Žino, kad jie susitiko vakare darželyje, bet konflikto ten nebuvo. Sausio 17 d. V. pasiėmė vaiką, parvežė jį namo ir norėjo pasiimti 18 d., bet M. pati važiavo pasiimti ir jie susitarė, kad abu pasiims vaiką iš darželio, o kaip toliau buvo nežino. Žinau apie sausio 18 d. įvykį. Apie tą įvykį M. jai nieko nepasakojo, V. papasakojo. Sakė, kai jie susitiko, jis tikėjosi, kad viskas bus gerai, sakė, jog gražiai kartu paėmė iš darželio vaiką. M. nesakė apie jokius sužalojimus, nebuvo kada sakyti, be to, ji buvo su rūbais. Ji M. paėmė už pečių ir bandė ją nuraminti, nes labai norėjo pakalbėti, M. bandė išsisukti, ieškojo telefono. M. iškvietė policiją ir ji išėjo už durų laukti policijos.

2019 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusios M. Š. parodymai, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji ėjo į darželį pasiimti vaiko ir tuo metu prie jos priėjo vyras V. Š.. Jiems kartu užėjus į darželio teritoriją lauke, jis staiga sugriebė jai už kairės rankos, savo dešine ranka, už žasto, stipriai suspaudė, pasuko į save, patraukė, jai labai skaudėjo tą vietą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurto žymių neliko, nes buvo su striuke. Vyras su ja norėjo išsiaiškinti santykius. Tai jau ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja. Vyras nuo 2019 m. sausio 13 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pas močiutę, ir taip pat žodžiais psichologiškai grasino susidoroti (b. l. 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad V. Š. yra jos sutuoktinis, susituokę 3 metus. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio pradėjo galvoti skirtis, V. buvo prieš. Šiuo metu pradėtas skyrybų procesas. 2019 m. sausio 17 d. Vitalijui pasiūlė paimti jų vaiką iš darželio, jis sutiko, tik pasakė, kad 21 val. vaiką grąžintų namo. Jis 21 val. kaip ir susitarė grąžino jai vaiką. Kitą dieną jai buvo laisva diena, todėl vaiką nusprendė pasiimti pati. Bet apie 17.15 val. V. telefonu jai pasakė, kad atvažiuos pasiimti vaiką, pasakė gerai, gali atvažiuoti, bet jeigu jis pasiims vaiką ir pabus su juo ilgiau, gali važiuoti, bet jeigu tik tam momentui, geriau, kad nevažiuotų, nes paskui vaikas verks, nes norės matyti tėvą ilgiau. Jis pasakė, kad atvažiuos ir po kelių minučių, apie 17.20 val. priėjusi prie darželio ir einant link jo kiemo prie jos priėjo V., jai buvo netikėta ir paklausė jos dėl skyrybų, kodėl ji taip nusprendė, ji jam atsakė, kad tegul dėl skyrybų bendrauja su jos advokatu, jiems dar paėjus porą žingsnių kiemu, V. iš šono pasisuko veidu į ją ir sugriebė viena ranka jai už kairio žasto, patraukė stipriai prie savęs ir pasakė ateiti čia pasišnekėti, jai suskaudėjo toje vietoje, kur V. ją suėmė (iš 10 balų skausmą vertina 7-8 balais), ji ištrūko iš jo rankos ir jie nuėjo toliau. Kai V. jai buvo suspaudęs ranką, su ja kalbėjo grubiai vis klausė, kodėl ji nori skirtis. Aplinkui tuo metu nieko nebuvo ir niekas nematė, buvo tamsu. Buvo apsirengusi ar tai paltu, ar tai striuke, neatsimena dabar, bet nė vienas jų nėra pūstas, plonos medžiagos. Vaiką kartu aprengė, paėmė iš darželio, bet su vaiku ji viena išėjo pas močiutę (Savanorių g. 11, Vilnius), o V. išėjo kita linkme. Buvo šoko būsenoje, todėl iš karto į policiją neskambino. Paliko vaiką pas močiutę , išėjo reikalais trumpam iš namų, pasuko už kampo ir šoniniu žvilgsniu pastebėjo Vitalijų, kuris stovėjo su telefonu rankoje, jis tik pažiūrėjo į ją ir greitai nusisukęs pabėgo, jai nieko nesakė, suprato, kad jis ją seka, po kelių minučių paskambino į 112, nežinojo, ką daryti tokioje situacijoje, buvo baisu, bijojo, kad V. ją užpuls. Apie 19.00 ar 20.00 val. grįžo pas save namo, kur netrukus pas ją atvažiavo pažįstamas Artūras, dar po kurio laiko pas ją į namus atėjo V. Š. teta O., atidariusi duris pamatė šalia (keliais laiptais žemiau) V. Š. su telefonu rankoje, kuris galimai ruošėsi filmuoti ar filmavo. V. teta bute ją užpuolė, sumušė (pastūmė į krūtinę, griebė už abiejų rankų riešų užsuko rankas už nugaros, bet į kairę ranką ji jos nemušė), dėl ko ji iškvietė policiją. Apie įvykį prie darželio pasakė atvykusiems policijos pareigūnams. Gavo užduotį atlikti teismo medicininį tyrimą, artimiausią darbo dieną nuvyko jį pasidaryti, bet jai buvo pasakyta, kad reikia registruotis iš anksto, todėl nuvyko kitą dieną pagal užrašymą. Dėl grumtynių su V. teta buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jos pasirašė susitaikymo protokolą. Minėtoje byloje taip pat gavo siuntimą medicininiam tyrimui ir jį atliko. Šiuo metu V. Š. civilinio ieškinio nereikš (b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 18 d. susitarė su žmona M., kad po darželio paims dukrą. Kadangi užstrigo kamščiuose, bei apie tai telefonu pranešė M.i, kad pavėluos. Apie 17.30 val. atvažiavo prie darželio, adresu Žemaitės g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Atvažiavęs bei pastatęs automobilį, eidamas į darželį (prie daugiabučio, jo numerio nežino), sutiko žmoną M.. Tada kartu su M. nuėjo į darželį, kur pasiėmė dukrą. Trise, išėjus iš darželio, kieme dar su M. aptarė, kada galės pasiimti dukrą. Po ko M. kartu su dukra išėjo, bei jis taip pat išvažiavo. Jokio konflikto tarp jo ir žmonos Margaritos nebuvo, bei jos nebuvo griebęs už žasto ir nesukėlė jai fizinio skausmo. 2019 m. sausio 18 d. vakare, tiksliai valandos pasakyti negali, kartu su teta O. V., nuėjo pas žmoną M., adresu Birželio g. 23-osios 15-16, kur net nebuvo užėjęs, o tik jo teta O., o jis liko laukti laiptinėje. Tačiau atvažiavusi policija jį sulaikė. Nežino kodėl jo žmona M. parašė ant jo pareiškimą, neva jis ją sumušė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens, adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje (b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. sausio 17 d., kai buvo susitarę su žmona apie 17.30 val. pasiėmė jų vaiką A. Š., gim. 2016 m. iš darželio, Žemaitės g., o apie 21.00 val. tą pačią dieną turėjo grąžinti žmonai. Kaip jam pasakė žmona, apie 21.00 val. dukrą nuvežė jai iki namų, prie Birželio 23-oji g. 15 ir prie namo perdavė dukrą žmonai. Kitą dieną žmona jam pasiūlė vėl pasiimti vaiką, bet jis pasakė, kad negali, nes turi planų, bet pasakė dar, kad dar susiskambins gal jis galės. Dienos bėgyje paskambino žmonai ir pasakė, kad negalės pasiimti vaiko, bet dar pasakė, kad gal dar spės atvažiuoti prie darželio, nes kamščiuose stovi, tam, kad kartu išeitų (norėjo pabūti dar su vaiku, aprengti jį kartu su žmona). Ji sutiko, neprieštaravo jo atvažiavimui. Atvažiavo prie darželio apie 17.20 val., atvažiavo prie darželio iš kitos pusės per kiemą, nes pagrindinis kelias buvo remontuojamas. Jie 17.30 val. kasdien pasiima vaiką iš darželio (kartais dviese, kartais vienas iš jų). Priparkavo mašiną, išlipo, pastebėjo jau netoliese ir žmoną kartu su ja nuėjo į darželį pasiimti vaiko, užėjo, aprengė vaiką, pasodino į vežimėlį, išėjo iš darželio, tuo pačiu keliu ėjo atgal iki mašinos. Eidamas dar paprašė žmonos paaiškinti, kodėl ji taip greitai užsinorėjo skirtis ir užvedė procesą, ji jam atsakė, kad dabar jam negali paaiškinti, ateis laikas, paaiškins. Ties tuo ir baigėsi jų pokalbis, jis atsisėdo į savo mašiną, o žmona su vaiku vežimėliu nuvažiavo savo keliu. Žmonos nelietė, už rankos netempė, nesiginčijo. Išvažiavo, bet negalėjo nusiraminti, mintis dėl skyrybų nedavė jam ramybės, dėl to po 2-3 valandų atvažiavo pas žmoną į namus, priėjo prie jos durų, girdėjo Margaritos balsą kaip ji kalba telefonu ir užsakinėja maistą į namus Artūro vardu. Pakilo aukštu aukščiau laiptinėje, laukė, kol kažkas atvažiuos pas žmoną. Netrukus pamatė iš matymo pažįstamą vyrą, vardu Artūras, kuris atvažiavęs užėjo pas žmoną į butą, pas jį viskas užvirė, pasimetė, paskambino tetai pasipasakojo, paklausė, ką daryti, ji pasakė: ,,nieko nedaryti, ji tuoj atvažiuos“. Netrukus atvažiavo teta, pasakė jam, kad leistųsi žemyn laiptais, kad būdamas susijaudinęs nieko nepridarytų. Nusileido aukštu žemyn, pamatė, kad teta paskambino žmonai į duris, ta atidarė, pasimetė, iš karto bandė uždaryti duris, tada teta paklausė, kas ten pas ją namie, o žmona pasakė, kad nieko ten nėra, kad ją pasodins ir tuoj iškvies policiją ir apkalbinėjo jį su teta. Tetai užėjus žmona užrakino duris iš vidaus, po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad žmona neturi teisės jo neįleisti į namus, nes jis yra jos teisėtas vyras, nebent ji parašys pareiškimą, žmonai išaiškino jos teises. Nuo 2019 m. sausio 13 d. M. jį išvarė iš namų, pareiškė, kad jiems reikia pagyventi atskirai (o dabar prieš tai paskutiniu metu tarp jų buvo buitinių ginčų), mano, kad ji jį apkalba dėl to, kad jau turi kitą vyrą (b. l. 72-73).

2019 m. sausio 19 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra teritorija prie lopšelio-darželio ,,Bangelė’’, nurodytu adresu. Priešais įėjimą į minėtą darželį, stovi gyvenamasis 5 aukštų daugiabutis namas, ant kurio sienos yra užrašas ,,36“. Darželis yra pilnai aptvertas metaline žalsvos spalvos stora, 175 cm. Aukščio, įėjimo vartai į darželį yra užrakinti, priešais įėjimo vartus matomas 2 aukštų darželio pastatas, į kurį veda 3 laiptinės ant dešiniausiai esančios (stovint veidu į darželį) yra mėlynos spalvos iškaba su užrašu ,,Vilniaus lopšelis-darželis ,,Bangelė“. Dešinėje pastato pusėje, aptvertoje teritorijoje matoma vaikų žaidimo aikštelė su įvairiomis supynėmis. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepastebėta (b. l. 31-37).

2019-02-27 kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad Windows media player programos pagalba tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimas vaizdo įrašas, fiksuotas įvykio vietoje. Matomas vaizdas iš kambario, kuriame stovi nukentėjusioji M. Š., apsirengusi moteriškais marškinėliais ant petnešėlių, tamsios spalvos, matosi rankos ir krūtinės sritis. Akivaizdžių smurto žymių ant kūno nesimato. Vyksta pokalbis su policijos pareigūnu:

Pareigūnas: taip, ar galite pasakyti kas čia nutiko pas jus?

M. Š.: šiandien sausio 18 dieną, 2019 metų, apie 17.20 val., buvau pasigauta savo vyro netikėtai ir sugriebta už kairės rankos (pakelia kiek į viršų ir rodo kairį žastą), jis tuo sukėlė fizinį skausmą, grasino susidoroti.

M. Š.: ne pirmas kartas.

Pareigūnas: jau buvo pradėtas dėl smurto artimoj aplinkoje ikiteisminis tyrimas?

M. Š.: buvo, taip buvo.

M. Š.: ne, kadangi vilkėjau striukę.

Įrašas baigiasi (b. l. 38-39).

2019 m. vasario 28 d. bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius dėl informacijos pateikimo, informuoja, kad 2019 m. sausio 18 d., Centro informacinėje sistemoje yra nustatytas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris +37067688189 (b. l. 42).

2019 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole, tarnybiniame kompiuteryje Windows media player programos pagalba apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu download_10.102.186.21_2019-01-18_18-43-02_25.03. Girdisi operatoriaus ir galimai nukentėjusiosios M. Š. pokalbis: Operatorius: 112. Moters balsas: sveiki. Operatorius: sveiki. Moters balsas: skambinu paklausti, ką daryti. Šiuo metu skiriuosi su smurtaujančiu vyru ir jisai pasigavo mane prie vaiko darželio, tamsioj aplinkoj, aš jam prigąsdinau, kad iškviesiu policiją, jeigu jis manęs nepaliks ramybėje ir dabar ėjau pas meistrą pasiimti kompiuterio ir jisai vėl iš kampo. Operatorius: tai dabar ką jis daro? Moters balsas: nu nieko, jis išėjo, bet ką man daryt? Jis mane persekioja, aš bijau. Operatorius: tai šiuo metu jūs saugi? Šiuo metu jis nieko nedaro? Moters balsas: nu jisai turbūt dingo, aš jo nematau. Operatorius: o jis grasino jums kažką padaryt? Moters balsas: jisai elgiasi agresyviai mano atžvilgiu, jisai mane graibo už rankos. Operatorius: šiuo metu jo nėra šalia jūsų? Moters balsas: ne, nėra, dabar mane pasitiko, kad aš būčiau ne viena. Operatorius: supratau, užsirašykite Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato numerį, pasitarkit su policija. Moters balsas: gerai, diktuokit. Operatorius: 852716010. Moters balsas: gerai užsirašiau. Operatorius: gerai, viso (b. l. 43-44).

2019 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 266/2019(01) nustatyta, kad:

1. M. Š. kūne nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu, ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. sausio 18 d.);

2. M. Š. kūne nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste;

3. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Taigi, minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, o tais pačiais veiksmais galima sukelti alternatyvius padarinius: fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė nukentėjusiosios M. Š. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis M. Š. nelietė, net už rankos nebuvo paėmęs. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą jo gynybinę versiją. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.

Nukentėjusioji M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. Š. 2019 m. sausio 18 d. prie vaikų darželio ją pagriebė už rankos, griebė už žasto su savo dešine ranka, stipriai suspaudė ir labai piktai su ja kalbėjo. Ji ištrūko ir greitai nuėjo į darželį. Darželyje jis vėl bandė aiškintis skyrybų priežastis. Išgirdusi, kad vyksta įtemptas pokalbis, auklėtoja išėjo paklausti, ar viskas gerai. Tokie nukentėjusiosios M. Š. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 14), juos taip pat patvirtina kitų byloje esančių įrodymų turinys, kurie kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagrindžia kaltinamojo V. Š. kaltę.

Pažymėtina, jog iš 2019 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji M. Š. paaiškino, jog ėjo į darželį pasiimti vaiko ir tuo metu priėjo jos vyras V. Š., kuris sugriebė jai už kairės rankos savo dešine ranka, už žasto, stipriai suspaudė, pasuko į save, patraukė. Jai labai skaudėjo tą vietą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Vyras su ja norėjo išsiaiškinti santykius, tai jau ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja (b. l. 9-11). Iš esmės analogiškus parodymus dėl šio įvykio nukentėjusioji M. Š. davė ir 2019 m. vasario 28 d. vykusios apklausos metu (b. l. 14). Pažymėtina, kad tokie tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti M. Š. parodymai leidžia spręsti apie jos parodymų patikimumą.

Visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2019 m. sausio 18 d. kaltinamasis V. Š. smurtavo prieš savo sutuoktinę M. Š., sugriebdamas bei suspausdamas jai už kairio žasto ir tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. Š. parodymų ir paaiškinimų patikimumu bei objektyvumu, kadangi nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai bei paaiškinimai buvo nuoseklūs, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji tiek medikams, tiek policijos pareigūnams, tiek tyrimą atlikusiems pareigūnams būtų davusi neteisingus parodymus, taip siekdama pakenkti kaltinamajam V. Š..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl sutuoktinio naudoto smurto ir anksčiau buvo gauti pranešimai į policijos įstaigas (b. l. 86-96). Šios aplinkybės BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamasis V. Š. yra linkęs menkinti savo veiksmų prasmę, o kartu ir duoti teismui faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius gynybiškus parodymus.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad V. Š., suimdamas nukentėjusiajai M. Š. už žasto, sukėlė jai fizinį skausmą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant nukentėjusiosios kairio žasto nustatyta poodinė kraujosruva, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiais sužalojimais nukentėjusiajai iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, iš nukentėjusiosios M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat iš specialisto išvados matyti, jog dėl V. Š. panaudotų veiksmų ji juto fizinį skausmą (b. 1. 14, 27), taigi pati nukentėjusioji žodžiais išreiškė emocijas dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nors kaltinamasis kėlė versiją, kad nukentėjusiajai būdingos savaime atsirandančios mėlynės, pažymėtina, kad ši versija yra prielaidų pobūdžio ir paneigta kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog pati nukentėjusioji M. Š. paaiškino, jog tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis smurtavo. Po eilinio smurto epizodo ji grįžo į Lietuvą ir mama su močiute pamatė jos mėlynes, ji nenorėjo sakyti, kas vyksta, todėl pasakė, kad mėlynės jai atsirado savaime. Kadangi jos močiutės gera pažįstama dirba Santariškių registratūroje, tai ją užregistravo pas gydytoja hematologą, bet ji turi medicininį išrašą, kuriame parašyta, kad jos sveikata yra gera, neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių mėlynės galėtų atsirasti savaime. Tokius jos parodymus patvirtina ir 2017 m. liepos 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog duomenų už paveldėtus krešėjimo sutrikimus nepakankamai, pakitimai gali būti susiję su vaskulopatija (kraujagysliniais sutrikimais) (b. l. 158). Be to, teisiamojo posėdžio metu specialistas S. C. paaiškino, kad Medicininių dokumentų išraše jis mato, kad 2017 m. nukentėjusioji kreipėsi į gydymosi įstaigą, kaip įtariama dėl krešėjimo sutrikimo, tačiau atlikus visus tyrimus krešėjimo sutrikimų nenustatyta, todėl krešėjimo sutrikimą reikėtų atmesti. Hemoragija yra kraujo srovėlės. Tokių požymių jie nemato ir klientei yra nustatytas tik vienas sužalojimas rankoje, daugiau hemoragijų, daugybinių kraujosruvų kūne nenustatyta. Gali būti, kad kitiems žmonėms ir nuo mažesnio trauminio poveikio susiformuoja kraujosruva. Mėlynės nėra savaiminės, bet nuo menkesnio trauminio poveikio jos greičiau susiformuoja ir linkusios susiformuoti didesnės. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. V. apie konfliktą prie vaikų darželio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios žino tik iš kaltinamojo, yra jo giminaitė, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, be to, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, jos parodymais nesivadovauja.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis V. Š. 2019 m. sausio 18 d., apie 17.20 val., prie darželio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties, tyčia, dešine ranka sugriebė už sutuoktinės M. Š. kairio žasto, stipriai suspaudė ir patraukė į save, taip nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BPK 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji M. Š. yra kaltinamojo V. Š. sutuoktinė (b. l. 83), todėl pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

Teismų praktikoje nurodyta, kad vykdant baudžiamąjį procesą prieš tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus dėl fizinių bausmių taikymo ar kitokio netinkamo elgesio su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali būti svarstomi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų (BK 36–40 straipsniai) taikymo klausimai, tai ypač aktualu vykdant baudžiamąjį procesą dėl tėvų veiksmų, nesukėlusių vaikui rimtų neigiamų padarinių, esant vaiko ir tėvų glaudžiam ryšiui, kai baudžiamosios atsakomybės taikymas gali skaudžiai paveikti ir pačių vaikų, liekančių gyventi su tėvais, interesus ir teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam sutuoktinių civiliniam procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktuojančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai M. Š. būtų padarytas žymus sveikatos sutrikdymas, kaip jau minėta, neteisėti V. Š. veiksmai – sugriebimas už žasto ir suspaudimas sukėlė tik fizinį skausmą, kuris akivaizdu, jog buvo labiau momentinis ir truko itin trumpą laiko tarpą, šio veiksmo sukelta kraujosruva išryškėjo ne iš karto, o vėliau. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog V. Š. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 2 dalyje veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Analizuojant V. Š. kaltės turinį nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog jis vartojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę ne specialiai tam, jog jai būtų sukeliamas fizinis skausmas, o fizinį skausmą sukėlė, pasirinkęs netinkamą būdą aiškintis šeiminį konfliktą, esant įtemptiems sutuoktinių tarpusavio santykiams. Byloje nustatyta, kad tarp sutuoktinių yra pradėtas ir tęsiamas civilinis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl nėra abejonės, jog prie tokių V. Š. veiksmų prisidėjo objektyvios aplinkybės – įtempta situacija šeimoje, t. y. tuo metu prasidėjęs ir tebesitęsiantis skaudus, sudėtingas civilinis procesas, sutuoktinių tarpusavio konfliktiški santykiai. Taip pat pastebėtina, jog nukentėjusioji M. Š. ne iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau V. Š. toliau bandant su ja aiškintis santykius, tam į pagalbą pasitelkiant ir kitus asmenis – O. V.. Akivaizdu, kad konfliktiškas abiejų sutuoktinių bendravimas galimai lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nors nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti V. Š.. Nors kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo sutuoktinė turi suinteresuotumą jį nepagrįstai apkalbėti, šio savo teiginio niekaip nepagrindė, todėl tai laikytina subjektyviu ir deklaratyvaus pobūdžio argumentu, paneigtu aukščiau nurodytų ir ištirtų įrodymu visetu.

Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nors V. Š. veika atlikta M. Š. atžvilgiu formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme, padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-895/2019). Todėl V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, jog tai ne pirmas sutuoktinių tarpusavio konfliktas dėl smurto, tačiau oficialių smurto atvejų nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji M. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktinis jos atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. Š. konflikto su sutuoktine metu nesugebėjo išvengti fizinio smurto panaudojimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga skirti V. Š. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas V. Š. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašyti vaizdo ir garso įrašai, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72² straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. Š. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje įrašyti garso bei vaizdo įrašai, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.