Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės - Žičkuvienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00847 spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Po jo mirties palikimą priėmė G. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalį pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintai palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/14/00847, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-2926-889/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos UAB „Paslaugos būstui“ naudai (vykd. b. l. 5). Skolininkas V. B. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. l. 28). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po V. B. mirties palikimą priėmė G. B., jai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (vykd. b. l. 26-27). Skolininkas V. B. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2017-03-20, tačiau išieškotoja UAB „Paslaugos būstui“ įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei nepranešė. Byloje nenustatyta, kad kreditorė būtų pasikreipusi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės - Žičkuvienės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00847 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/14/00847 grąžinti antstolei Astai Rimaitei - Žičkuvienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.