Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB L. Asanavičiūtės g. 4-3, Vilniuje, ieškinį atsakovėms T. N. ir O. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas S. C. paaiškino, kad 2016-03-15 teismo posėdžio metu ieškovės atstovui pateikus ieškovės ir atsakovės O. M. 2016-02-29 pasirašytą taikos sutartį, ieškovės pozicija dėl solidariosios atsakovių prievolės pasikeitė ir atsakovės turėtų atlyginti skolą tik už joms priklausančias buto dalis. Taip pat nurodė, kad skola susidarė nuo 2010-09-01, t. y. kada buvo įkurta bendrija. Pažymėjo, kad butą atsakovės paveldėjo 2009 metais, todėl ir pareiga mokėti mokesčius perėjo nuo paveldėjimo perėmimo, o tai kad atsakovės aiškinosi santykius teisme, neturi įtakos jų pareigų atsiradimui. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė T. N. niekada nemokėjo už teikiamas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas;Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių solidariai 1 156,48 Eur skolą ir teismui nepateikė rašytinio pareiškimo bei nepakeitė savo 2016-02-08 patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl teismas privalėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės rašytinius reikalavimus, bei ieškovės ieškinį atsakovės T. N. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą;Atsakovė O. M. su šeima įsikėlė gyventi į ginčo butą po buto savininko I. N. mirties 2009 m. lapkričio mėnesį ir atsakovės buto valdymo teisėtumas nebuvo ginčijamas. Dėl nurodyto, visi mokesčiai ir prievolės CK 4.86 straipsnio prasme tenka butą valdantiems asmenims. Užvaldžiusi ginčo butą, atsakovė inicijavo teismo procesą dėl buto dalių perskirstymo, todėl atsakovės T. N. teisė į 3/8 dalis buto atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir 2012-07-04 gavus paveldėjimo pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimus;Teismas, priimdamas sprendimą, ieškovės naudai priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovė ieškiniu prašė ir patyrė 115 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nei viena CPK 93 straipsnio dalis nenumato galimybės priteisti šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei toji šalis prašė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsakovė T. N. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovės T. N. atžvilgiu ir priteista ieškovės naudai iš atsakovės 484,45 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms O. M. ir T. N., t. y. 5/8 buto dalys priklauso O. M., o 3/8 buto dalys – T. N.. Iš byloje esančio 2016-03-07 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad atsakovė T. N. po sutuoktinio I. N. mirties su pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarų biurą kreipėsi 2010-02-04. Iš 2012-07-04 Nuosavybės teisės liudijimo bei jau minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovė O. M. nuosavybės teisę į 5/8 buto įgijo nuo 2012-09-20 pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 8-5013, o T. N. nuosavybės teisę į 3/8 buto įgijo pagal 2012-07-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 8-3124. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-889-933/2013 T. N. bute paskyrė naudotis 14 kv. m ploto patalpa kambariu, plane pažymėtu 92-6, o O. M. paskyrė naudotis 16,7 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 92-2, bei T. N. su O. M. paskyrė bendrai naudotis patalpomis, 8,7 kv. m ploto, koridoriumi, plane pažymėtu 92-1, 6,8 kv. m ploto virtuve, plane pažymėta 92-3, 2,1 kv. m ploto vonios kambariu, plane pažymėtu 92-4, 1 kv. m ploto tualetu, plane pažymėtu 92-5. Be to, teismas iš T. N. priteisė atsakovei O. M. 2202,94 Lt kompensaciją už nustatytą naudojimosi butu tvarką. Kitoje civilinėje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12307-545/2013, atidalindamas butą natūra, iš atsakovės O. M. priteisė 43500 Lt dydžio kompensaciją atsakovei T. N.. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-298-553/2014 minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę O. M. po sprendimo įsiteisėjimo mokėti T. N. po 1250 Lt kas mėnesį. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12307-545/2013 pagal pareiškėjos T. N. prašymą panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytą sprendimo vykdymo tvarką. Iš pateiktų pažymų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą matyti, kad už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2014-12-31 atsakovėms viso priskaičiuotas 1156,45 Eur įsiskolinimas. Už 5/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), O. M. už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2014-09-19 paskaičiuota 666,16 Eur skola, o už laikotarpį nuo 2014-09-19 iki 2014-12-31 paskaičiuota 5,86 Eur dydžio skola. Už 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), T. N. už laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2014-09-18 paskaičiuota 484,45 Eur dydžio skola. 2016-03-15 teismo posėdžio metu į bylą pateikta 2016-02-29 taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovės O. M. dėl jos skolos dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovės O. M. 2016 m. vasario 29 d. pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą atsakovės O. M. atžvilgiu nutraukė; ieškovės ieškinį atsakovės T. N. atžvilgiu tenkino ir priteisė ieškovės naudai 484,45 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 484,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovės T. N. 17,21 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovės O. M. 5,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovės, būdamos bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo bei mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išlaikymu ir/ar atnaujinimu susijusius mokesčius ir/ar rinkliavas, taip pat prisidėti prie kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimo. Teismas pažymėjo, kad remiantis 2012-07-04 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu Nr. 8-3124 nustatyta, kad buvęs buto savininkas I. N. mirė 2009-11-10, todėl jo sutuoktinei T. N. pareiga išlaikyti butą atsirado nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo sandorio registracijos datos, t. y. 2012-07-04. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą atsakovės T. N. atžvilgiu.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė T. N. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro raštais ir paveldėjimo procese išduotais dokumentais, teismų procesiniais sprendimais kitose bylose, ieškovės pateiktomis sąskaitomis, sutartimis. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus bei neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei buvo apribotos teisės teikti į bylą tinkamam jos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus ar paaiškinimus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis).

Skunde apeliantė nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių solidariai 1 156,48 Eur skolą ir teismui nepateikė rašytinio pareiškimo bei nepakeitė savo 2016-02-08 patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl teismas privalėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės rašytinius reikalavimus, bei ieškovės ieškinį atsakovės T. N. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, ir kt.). Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 1 156,48 Eur dydžio skolą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2015-01-01, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovių solidariai 1 156,48 Eur dydžio skolą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2015-01-01, t. y. iš atsakovės O. M. 672,02 Eur dydžio skolą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2015-01-01, o iš atsakovės T. N. priteisti 484,45 Eur dydžio skolą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2014-09-18, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 5/8 dalys priklauso O. M., o 3/8 dalys – T. N.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovė patikslintame ieškinyje, prašydama skolą priteisti pagal atsakovėms priklausančias buto dalis, nepagrįstai atsakovių atsakomybę nurodė kaip solidariąją, tačiau aplinkybė, kad skolos dydis kiekvienai atsakovei buvo paskaičiuotas pagal joms priklausančias buto dalis, įrodo, jog patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą, t.y. nurodė atsakovių dalinę atsakomybę. Kadangi patikslintas ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pagal jame keliamus reikalavimus, nors jie ir buvo nevisiškai tikslūs. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino ir patvirtino, jog solidarios atsakomybės atsakovių atžvilgiu nėra.

Apeliantė skunde pažymėjo, kad atsakovė O. M. su šeima įsikėlė gyventi į ginčo butą po buto savininko I. N. mirties 2009 m. lapkričio mėnesį ir atsakovės buto valdymo teisėtumas nebuvo ginčijamas. Pasak apeliantės, visi mokesčiai ir prievolės CK 4.86 straipsnio prasme tenka butą valdantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius laiko nepagrįstais.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Taigi prievolės išlaikyti turtą ir jį prižiūrėti pagrindas yra nuosavybės teisė (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1050-881/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog visi mokesčiai ir prievolės CK 4.86 straipsnio prasme tenka butą valdantiems asmenims, kadangi apeliantei pareiga mokėti mokesčius ir prievoles kyla nuosavybės teisės pagrindu ir ne tik CK 4.86 straipsnio, bet ir CK 4.82 straipsnio pagrindu.

Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat ginčijo iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, teigdama, jog ieškovė ieškiniu prašė ir patyrė 115 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors pirmosios instancijos teismas priteisė 150 Eur. Pasak apeliantės, nei viena CPK 93 straipsnio dalis nenumato galimybės priteisti šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei toji šalis prašė.

Byloje nustatyta, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 115 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Taikos sutartimi atsakovė O. M. įsipareigojo atsakovei pervesti 672,02 Eur skolą ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė O. M. sumokėjo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas iš kitos atsakovės apeliantės T. N. priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnyje numatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas suklydo, kadangi ieškovė patyrė 115 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, o ne 150 Eur, kaip nurodė teismas. Teismas sutinka su apeliante, kad teismas negali priteisti šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei toji šalis prašė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovės naudai iš atsakovės T. N. priteistina ne 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 65 Eur (115 Eur – 50 Eur).

Atsiliepime į apeliacinį skunda ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės T. N. apelianis skundas iš esmės yra atmetamas, ieškovės prašymas tenkinamas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė papildomai prašė apeliacinės instancijos teismo patikslinti pirmosios instancijos teismo 2016-04-04 sprendimo rezoliucinę dalį, kuria, be kita ko, patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės O. M. sudaryta taikos sutartis, ir 2 pastraipoje vietoje „1 (vienerių) metų bėgyje“ nurodyti – „1 (vieno) mėnesio bėgyje, nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos“.

Vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas taiso sprendimą (nutartį) priėmęs teismas, tačiau atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), bei į tai, kad pirmosios instancijos teismui sprendimu tvirtinant taikos sutartį padaryta tik aritmetinė klaida, ieškovės prašymą tenkina ir patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patvirtinti ieškovo DNSB L. Asanavičiūtės g. 4-3, Vilniuje, į. k. 302514665, ir atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 29 d. pasirašytą Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. O. M. sutinka pervesti 672,02 Eur skolą ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui į ieškovo banko sąskaitą banke AB „Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurias patyrė ieškovas, 1 (vieno) mėnesio bėgyje, nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos.

2. Atsakovei nevykdant šios sutarties sąlygų, ieškovas turi teisę, pranešęs apie tai atsakovei raštu (reg. laišku, įteikiant asmeniškai, arba kitomis priemonėmis) prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kreiptis į Vilniaus mieste esančią antstolių kontorą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo proceso (LR CPK 584 str.).

3. Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.“

Civilinę bylą Nr. e2-3405-566/2016 atsakovės O. M. atžvilgiu nutraukti.

Ieškovės DNSB L. Asanavičiūtės g. 4-3, Vilniuje, ieškinį atsakovės T. N. atžvilgiu tenkinti.

Priteisti ieškovės DNSB L. Asanavičiūtės g. 4-3, Vilniuje, į. k. 302514665, naudai iš atsakovės T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 484,45 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 484,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,21 Eur (septyniolika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas: 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,96 Eur (penkių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas: 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).”

Priteisti ieškovės DNSB L. Asanavičiūtės g. 4-3, Vilniuje, į. k. 302514665, naudai iš atsakovės T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.