Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-423-587/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
e2S-423-587/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00378-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „C.“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „L.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-423-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00378-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „C.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3739-285/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „C.“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „L.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „C.“ (toliau – ir UAB „C.“) kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ 1 057,54 Eur skolą, 110,34 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. kovo 10 d. nutartimi teismas atsisakė kreditorės pareiškimą priimti, konstatavęs, kad kreditorė kartu su pareiškimu nepateikė skolininkei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu prašo priteisti susidariusią skolą.

3. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „C.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties. Teismas konstatavo, kad:

Šalies argumentai

4.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 435 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą (dėl teismo įsakymo išdavimo) atskiruoju skundu neskundžiama. Nurodė, kad toks teisinis reguliavimas neužkerta kelio kreditorei, ištaisius skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, dar kartą pateikti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „C.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2020 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

5.1. kreditorė negali įgyvendinti savo teisės prisiteisti skolą pagal CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, kadangi teismas jau antrą kartą iš eilės atsisako išduoti teismo įsakymą, nepagrįstai reikalaudamas pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (2020 m. sausio 8 d. nutartis ir 2020 m. sausio 10 d. nutartis). Teikiant pareiškimą pakartotinai, jis paskiriamas nagrinėti tos pačios sudėties teismui, kuris netinkamai taiko įstatymą ir priima analogišką nutartį.

5.2. CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas pateikti atskirąjį skundą, negali visiškai eliminuoti kreditorės teisės ginti savo pažeistus interesus teisme supaprastinto proceso tvarka. Teismų praktikoje apeliacinės instancijos tvarka yra peržiūrimos nutartys dėl atsisakymo priimti teismo įsakymą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2534-450/2018). Visiškas teismo nutarties neskundžiamumas apribotų asmens teisę į teisingą teismą ir eliminuotų teismų praktikos plėtojimą ir aiškinimą konkrečių įstatymo normų klausimais.

5.3. Nagrinėjamu atveju teismas CPK 433 straipsnio 3 dalį aiškina ir taiko neteisingai CPK 435 straipsnio 2 dalies kontekste. Skolos faktą ir jos dydį patvirtinantys dokumentai, kaip šiuo atveju teismo reikalaujamos PVM sąskaitos faktūros, pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo neturėtų būti pridedamos, reikalavimo įrodymų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti išduoti teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalies išlyga, kad teismo įsakymą atsisakoma priimti, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nėra siejama ir negali prieštarauti CPK 433 straipsnio 3 daliai. Tik tais atvejais, kai pareiškimas dėl teismo įsakymo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas gali CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakyti priimti teismo įsakymą kaip aiškiai nepagrįstą.

5.4. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai taiko ir aiškina cituojamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2534-450/2018. Konkrečios bylos atveju kreditorius teismui nepateikė įrodymo pagrindžiančio perleistą reikalavimo teisę į konkretaus skolininko, konkrečią skolą, t. y. reikalavimo perleidimo sutarties. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime aiškiai nurodė, kad skolininkė UAB „L.“ yra skolinga tiesiogiai kreditorei pagal konkrečias ir įvardintas PVM sąskaitas faktūras. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios suponuotų išvadą apie galimai imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį kreditorės reikalavimą.

5.5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų CPK 433 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra nesuderinamas nei su teismo įsakymo instituto paskirtimi, nei su konstitucine (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) ir įstatymine (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalys) teise kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3739-285/2020.

8. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

9. Nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3739-285/2020 atsisakyta priimti apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „L.“. Nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėta nutartis yra neskundžiama. Nepaisant to, UAB „C.“ teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. nutarties, nurodęs, jog CPK 435 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama.

11. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad nutartis, kuria atsisakoma priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama, įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo, kadangi tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 435 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis) (2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-714-640/2019).

12. Apeliantei skundžiama nutartimi išaiškintina, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neužkerta jai kelio teisme ginti savo teises. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo išaiškinimui. Nustatytu teisiniu reglamentavimu (CPK 435 straipsnio 2 dalimi) nėra apribojama asmens teisė kreiptis į teismą, kadangi tokia neskundžiama nutartis kreditoriui nesukuria neigiamų, jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ribojančių teisinių pasekmių. Apeliantės teisė kreiptis į teismą nauju pareiškimu arba pareiškimu kitos pasirinktos teisenos tvarka nėra ribojama, o teisė kreiptis į teismą nėra tapati turėti lūkestį, kad apeliantės reikalavimas bus nagrinėjamas būtent apeliantės pasirinktos teisenos tvarka, nepaisant to, ar teisė buvo realizuota įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentams, kad kreditorė negali įgyvendinti savo teisės prisiteisti skolą pagal CPK XXIII skyriuje nustatytas teisenos taisykles, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas pateikti atskirąjį skundą riboja apeliantės teises ginti savo pažeistus interesus teisme supaprastinto proceso tvarka.

13. Šios apeliacine instancija nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykas yra patikrinti 2020 m. sausio 15 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų susijusių su CPK 433 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu CPK 435 straipsnio 2 dalies kontekste, kadangi tai nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas.

14. Apeliantei išaiškintina, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neužkerta jai kelio teisme ginti savo pažeistas teises. Pasikeitus aplinkybėms arba pašalinus aplinkybes, kliudžiusias teismui priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė turi teisę vėl kreiptis į teismą su nauju pareiškimu arba pateikti ieškinį dokumentinio proceso ar ginčo teisenos tvarka.

15. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė