- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-714-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06037-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aurastata“
- Kategorijos
- 3.4.1.12.2.4Kiti pareiškimo atsisakymo priimti atvejai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą, materialiąsias ir procesines palūkanas, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Aurastata“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ekobazė“ kreipėsi į teismą prašydama iš skolininkės išieškoti 300,37 Eur skolą, 12,74 Eur materialiąsias palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas: 8 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašoma išieškoti išlaidų suma, patirta už suteiktas teisines paslaugas, laikytina neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Šalies argumentai
3. Kreditorė UAB „Ekobazė“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodė, kad prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis ne tik neviršija bet ir nesiekia nustatyto maksimalaus leistino priteisti dydžio, tad pareiškėjos prašymas negali būti traktuojamas kaip „aiškiai nepagrįstas“. Teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei nurodydamas, kad jis aiškiai nepagrįstas, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų bei nesilaiko vieningos teismų praktikos panašiose bylose. Teismo įsakymas išduodamas priklausomai nuo konkretaus teismo teisėjo, kuriam patenka nagrinėti pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nuomonės. Tą akivaizdžiai rodo 2017 m. spalio 17 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-44957-862/2017, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš skolininko 181,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai. Minimoje byloje pareiškimą pateikė kreditorė UAB „Ekobazė“ prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Feralita“ skolą, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tarp jų 181,50 Eur patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas 2017 m. spalio 17 d. išdavė teismo įsakymą, nors tas pats teismas, tik kitas teisėjas, kreditorės UAB „Ekobazė“ pareiškimą priteisti iš skolininkės UAB „Feralita“ skolą, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tarp jų 181,50 Eur patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-43659-912/2017 buvo atsisakęs priimti, argumentuodamas, kad išlaidos advokato pagalbai aiškiai per didelės. Teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo argumentuodamas, kad prašomų priteisti išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, suma laikytina neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau nenurodė, kokia šioje situacijoje išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, suma būtų laikoma atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokiu būdu pareiškėjai užkertamas kelias realizuoti savo turimas teises, kol advokatas neatspės, kokio išlaidų dydžio konkretaus teisėjo nuomone reikėtų prašyti išieškoti iš skolininko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Ekobazė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties.
5. Nustatė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas. Be to, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas kreditorės atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė UAB „Ekobazė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir grąžinti atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7.1. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas – „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ – tai neturintis pagrindo, neargumentuotas.
7.2. Nagrinėjamu atveju, prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis ne tik neviršija bet ir nesiekia nustatyto maksimalaus leistino priteisti dydžio, tad pareiškėjos prašymas negali būti traktuojamas kaip „aiškiai nepagrįstas“.
Šalies argumentai
7.3. 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjos pateiktas teismui pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pagrįstas. Teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei nurodydamas, kad jis aiškiai nepagrįstas, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, nesilaiko vieningos teismų praktikos panašiose bylose.
7.4. Teismo įsakymas išduodamas priklausomai nuo konkretaus teismo teisėjo, kuriam patenka nagrinėti pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nuomonės. Tą akivaizdžiai rodo 2017 m. spalio 17 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-44957-862/2017, kuriuo Teismas nutarė išieškoti iš skolininko 181,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai. Minimoje byloje Pareiškimą pateikė kreditorė UAB „Ekobazė“ prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Feralita“ skolą, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tarp jų 181,50 eurų patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas. Pažymėtina, kad Teismas 2017 m. spalio 17 d. išdavė teismo įsakymą, nors tas pats Teismas, tik kitas teisėjas, kreditorės UAB „Ekobazė“ pareiškimą priteisti iš skolininkės UAB „Feralita“ skolą, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tarp jų 181,50 eurų patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-43659-912/2017 buvo atsisakęs priimti, argumentuodamas, kad išlaidos advokato pagalbai aiškiai per didelės.
7.5. Teismas negalėjo objektyviai įvertinti kokios laiko sąnaudos buvo panaudotos rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi rengiant pareiškimą nėra pildoma tik forma. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, prieš teikiant pareiškimą yra susipažįstama su kliento pateiktais dokumentais, įvertinama skolininko finansinė padėtis ir galimybė išsiieškoti skolą, apskaičiuojami delspinigiai, kontaktuojama su klientu, įvertinama, ar yra išbandyti visi galimi ginčo sprendimo būdai ikiteismine tvarka. Tik atlikus visus šiuos veiksmus, pateikiamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.
7.6. Teismo atsisakymas priimti atskirąjį skundą paremtas formaliu vertinimu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, užkerta kelią pareiškėjai apginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK338 str.).
11. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 435 str. 2 d.).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Ekobazė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes prašoma priteisti teisinių paslaugų suma laikytina neatitinkančia teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų. Nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokia nutartis yra neskundžiama. Nepaisant to, UAB „Ekobazė“ teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas tokį atskistąjį skundą 2019 m. kovo 13 d. nutarti atsisakė priimti. Šiuo atveju atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcijai, nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą neskundžiama ir įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo, nes tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu.
13. Apeliantei išaiškintina, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio kreditorei toliau teisme ginti savo pažeistas teises, nes ji, pašalinusi aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu arba pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
14. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, nes ši nutartis yra neskundžiama, o jos priėmimas neužkerta kelio kreditoriui apginti savo teises. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.