Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovės S. B.-S. atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. B.-S. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo UAB „Principo reikalas“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, atsakovas, trečiasis asmuo ir institucija, teikianti išvadą byloje į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas institucijos, teikiančios išvada byloje, prašymas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė S. B.-S. ir atsakovas R. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1182. Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, kad S. B.-S. ir R. S. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad šalių vardu įregistruotų transporto priemonių taip pat nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis nustato, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, t. y. pareiškimu dėl ieškinio pripažinimo pripažino jį visiškai ir nereiškė ieškovei jokių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti CPK 268 straipsnio 5 dalį ir surašyti sutrumpintus motyvus.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas ieškinį pripažino ir neginčijo, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebegalima, taikytis sutuoktiniai nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.53 str. 1 d., 3.54 str. 1 d.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei S. B.-S. paliktina ikisantuoktinė pavardė – B., atsakovui R. S. paliktina turėta pavardė – S..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė N. S. gyvena su ieškove. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. B.-S.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį pripažino visiškai, nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai, taip pat nenustatyta, kad atsakovo finansinė padėtis neleistų teikti prašomo išlaikymo, laikytina, jos ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo R. S. nepilnametės dukros N. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 250,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2016-04-13 iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnametės dukros N. S. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad S. B.-S. ir R. S. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, todėl turto padalinimo klausimas tarp sutuoktinių nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 10,00 Eur žyminį, tačiau nuo likusios jo dalies – 21,00 Eur sumokėjimo atleista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartimi. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 10,00 Eur žyminio mokesčio bei 21,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, nuo kurio ieškovė atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl išlaikymo priteisimo yra atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 68,00 Eur žyminis mokestis (250,00 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 89,00 Eur (21,00 Eur + 68,00 Eur ) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1182, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. B.-S. palikti ikisantuokinę pavardę – B., atsakovui R. S. palikti pavardę – S.

Nepilnamečio vaiko N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. B.-S., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-13 iki vaiko pilnametystės.

Skirti S. B.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. S. 10,00 Eur (dešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės S. B.-S. naudai.

Priteisti iš atsakovo R. S. 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.