Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Atsakydamas į tikslinančius klausimus parodė, kad viskas nutiko 2026 m. sausio 24 d., kai nuo ryto namuose vartojo alų. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali. Vėliau kartu su drauge ir jos mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs pagalvojo tiesiog pasivažinėti, pasiėmė automobilį ir išvažiavo be konkretaus tikslo, norėjo nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Sėdęs už vairo suprato, kad yra neblaivus, tačiau nesijautė labai girtas. Žinojo, kad vairuoti neblaiviam negalima, kodėl taip pasielgė – paaiškinti negali. Nuvažiavo apie 5 km. Važiavo asfaltuotu keliu iš (duomenys neskelbtini) kryptimi, eismas nebuvo intensyvus, sniego nebuvo. Dar nebuvo tamsu, tačiau vėliau sutemo. Važiuodamas užsižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Išlipo, nesusižalojo. Prie įvykio vietos sustojo kitas automobilis, buvo iškviesta policija. Laukė pareigūnų, vėliau jie jį parvežė namo. Buvo nustatytas 2,78 promilės neblaivumas. Automobilis priklauso jo sugyventinei, jis pirktas iš jų bendrų lėšų, kainavo apie 2000 eurų. Įvykio metu sudužo priekinis stiklas ir nulūžo abu veidrodėliai, automobilis neremontuotas. Turi dar vieną automobilį. Namuose tą dieną daugiau nieko nebuvo. Po įvykio paskambino sugyventinei ir pasakė, kad įvažiavo į griovį ir laukia policijos. Ji supyko, vėliau kalbėjosi, kad reikės atsiimti automobilį. Jo poelgį sugyventinė vertina blogai. Savo elgesį vertina blogai. Dėl priklausomybės nuo alkoholio nėra gydytas, mano, kad jos neturi, darbui tai netrukdo. Alkoholį vartoja maždaug kas tris dienas, anksčiau dėl jo turėjo problemų artimoje aplinkoje, buvo išduotas apsaugos orderis. Gyvena iš darbo užmokesčio – gauna apie 900 eurų per mėnesį, sugyventinė apie (duomenys neskelbtini) eurų. Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, pasitaiko konfliktų. Mano, kad sugyventinė galėtų būti jo laiduotoja. Neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Tą dieną alkoholį vartojo kartu su sugyventine. Sugyventinė kartais su juo nevartoja. Jei teismas įpareigotų gydytis nuo alkoholio, nenorėtų, mano galintis pats susitvarkyti. Nežino, kaip keistų gyvenimo būdą. Paskutinį kartą alkoholį vartojo užvakar. Dirba pamaininį darbą: trys dienos darbo, trys išeiginės, trys naktinės. Laisvalaikiu kartais vartoja alkoholį, bet ne visada.

4. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. kaltę pripažino visiškai ir iš esmės paaiškino analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias teismui papasakojo ir teisiamojo posėdžio metu (106-109 b. l.).

5. Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. prašė teismo skirti ją sugyventinio A. G. laiduotoja ir paaiškino, kad kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai normalūs, kaip ir visur, kartais kyla konfliktų. Problemų dėl alkoholio iš esmės nėra, tačiau pasitaiko, kad kartu pavartoja alkoholio maždaug kartą per mėnesį. Sugyventinis kartais galėtų vartoti mažiau, nes pasitaiko, kad dėl to pasireiškia agresija ir kyla konfliktai. Pati alkoholį vartoja maždaug kartą per mėnesį. Dirba (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sužinojo, kai jis jai iš karto paskambino. Tuo metu buvo blaivi. Supyko dėl to, kas įvyko, ir tokį jo elgesį vertina neigiamai. Apie tai kalbėjosi, jis supranta ir žada taip nebesielgti, klauso jos nuomonės ir patarimų. Ji nėra teista ir administracine tvarka nebausta. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

7. J. M. 2026 m. sausio 29 d., liudytojo apklausos metu nurodė, kad A. G. yra jos sugyventinis. Su juo kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, bendrų vaikų neturi, bet veda bendrą ūkį. 2026 m. sausio 24 d., iš pačio ryto kartu su savo mama V. L. M. išvažiavo pas ją į kaimą ((duomenys neskelbtini)). Būnant pas mamą apie 17.00 val. (tikslaus laiko neprisimenu) paskambino A. G. ir pasisakė, kad su jos automobiliu SKODA OCTAVIA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvažiavo į griovį, visų aplinkybių neaiškino. Tada mama parvežė ją į namus. Namuose A. G. buvo vienas, jis buvo neblaivus ir jai nieko neaiškino kaip viskas nutiko, jautėsi kaltas. Namuose nebuvo jos automobilio, jo paklausė kur jis yra, jis atsakė, kad tralas išvežė, po to jis nuėjo miegoti. Automobilis SKODA OCTAVIA , Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos, savo vardu jo neprisiregistravo, nes pamiršo, tuo labiau pati dar niekur su juo nevažiavo ir to labai nesureikšmino. Automobilį pirko iš nepažįstamo asmens. Dalį pinigų pridėjo ir A. G., bet jos pinigų dalis buvo didesnė, bet tiksliai sumos nebepasakys. Turi pirkimo pardavimo sutartį, pateiks kopiją. Automobilį įsigijo, nes laikosi vairuotojo teises, yra išsilaikiusi Regitroje teoriją, liko išlaikyti vairavimo egzaminą. Automobilis bus reikalingas važinėjimui į darbą. Iki šio įvykio šiuo automobiliu niekas nesinaudodavo, nes A. G. taip pat neturi įgijęs teisės vairuoti. Sekančią dieną A. G. jai pasisakė, kad buvo paėmęs jos automobilį, nes norėjo pasivažinėti, bet prieš pasiimant automobilį, jis jai neskambino, ji nieko nežinojo, kad jos automobiliu naudosis. A. G. taip nesielgia, dėl to automobilio rakteliai buvo palikti namuose virtuvėje, jis žinojo kur yra automobilio rakteliai. Ji nepateisina A. G., jis pasielgė neatsakingai ir negerai, yra prieš tokius dalykus, kad naudotis automobiliu neturint teisės ir tuo labiau neblaivus, o šiuo metu dar ir oro sąlygos yra ypač sudėtingos ir nėra saugu. A. G. dėl paimto automobilio pretenzijų neturi, kartu gyvena, jam už tai atleido. Norės automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susigrąžinti, nes jai jis bus labai reikalingas važinėjimui kaip ir sakė į darbą, parduotuves ir kitam asmeniniam naudojimui. Taip pat A. G. jos klausė ar sutiktų būti jo laiduotoja, jam atsakė, kad sutiks. A. G. yra geras žmogus, klauso jos išsakytų pastabų, mano jo gyvenime ji jam daro teigiama įtaką, ir ateityje tai nepasikartos daug su juo kalbėjosi po įvykio, jis tikrai pasidarė išvadas ir labai dėl to pergyvena. Tai buvo pirmas toks jo padarytas netinkamas sprendimas. (b. l. 46-49).

8. Liudytojas M. P. 2026 m. sausio 30 d., liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2026 m. sausio 24 d., vakare važiavo vienas savo automobiliu NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kai apie 17.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo prieš jį važiuojanti automobilį tamsios spalvos SKODA OCTAVIA, valstybinio numerio neatsimena. Minėtas automobilis važiavo link (duomenys neskelbtini). Priartėjus prie automobilio pastebėjo, kad jis pavojingai manevruoja, tada nusprendė jį apsilenkti. Minėto automobilio važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Aplenkė minėtą automobilį, po to per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad nebesimato automobilio SKODA OCTAVIA šviesų. Jis iš karto suprato, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, nes žinojo, kad tame kelyje nėra jokio nusukimo kur jis galėjo nusukti. Jis tada iš karto apsisuko ir pamatė, kad automobilis nuvažiavęs nuo kelio į griovį. Jam dar neišlipus iš automobilio pradėjo skambinti pagalbai 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Jo klausinėjo, kur visą tai nutiko, klausė ar reikia greitosios ir panašiai. Po to jis išlipo iš savo automobilio ir ėjo link to automobilio, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio patikrinti kaip vairuotojas ir kad galėtų suteikti daugiau informacijos. Automobilis buvo užvestas, automobilio vairuotojas buvo automobilyje už vairo, daugiau automobilyje asmenų nebuvo. Automobilio vairuotojas buvo sąmoningas, paklausė ar viskas gerai, jis atsakė viskas tvarkoje, pagalbos nereikia. Bendraujant su automobilio SKODA OCTAVIA, vairuotoju užuodė alkoholio kvapą, jis aplinkoje orientavosi. Operatoriui papildomai pasakė, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas. Automobilis buvo įstrigęs tarp krūmų. Po to dviese laukė kol atvyks policija. Atvykus policijos pareigūnams, jis išvažiavo, jo duomenų niekas neužsirašė, paaiškinimo parašyti neprašė. (b. l. 40-43).

9. 2026 m. sausio 30 d., įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta kelyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia važiuojamosios kelio dalies yra griovys, kurio apačioje matomi medžiai ir krūmai, kur matomas automobilis SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. (b. l. 11-13)

10. 2026 m. sausio 30 d., kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta BPC skambučio įrašo (ID (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Pranešėjas informavo apie kelyje (duomenys neskelbtini) į griovį nuvažiavusį ir į medį atsitrenkusį automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad automobilis yra griovyje ant ratų, vairuotojas sąmoningas, sužeistų asmenų nėra, tačiau iš vairuotojo jaučiamas alkoholio kvapas. (b. l. 59-62).

11. 2026 m. sausio 30 d., kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta policijos pareigūnų (V. S. ir J. V.) kūno kameros vaizdo įrašų apžiūra.

- Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo data 2026 sausio 24 d., įrašo pradžios laikas 18:31:37. Įrašo trukmė 12 min. 06 sek. Laikas fiksuojamas viso įrašo metu. Vaizdo įrašas spalvotas. Filmuojama tamsiu paros metu. Filmuoja policijos pareigūno V. S. (toliau – V. S.) kūno kamera. Kartu su pareigūnu dirba pareigūnė J. V. (toliau – pareigūnė J. V.). Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir nustato, kad automobilį, nuvažiavusį į griovį, vairavo A. G.. Paklaustas pareigūnų, A. G. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, asmens dokumento su savimi neturėjo, taip pat patvirtina, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholį. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu nustatytas 2,87 promilės neblaivumas. Pareigūnai informuoja apie pradedamą ikiteisminį tyrimą, apžiūri į griovį nuvažiavusį automobilį, o A. G. pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo skyrių. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

- Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūno V. S. kūno kamera. Pareigūnas V. S. atlieka vairuotojui A. G., sėdinčiam tarnybinio automobilio laikino sulaikymo skyriuje, pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Laiku 18:52:50 A. G. antrą kartą pučia į alkotesterį. Pareigūnas įvardina alkotesterio rodmenis – 2,78 promilės. Pareigūnas išleidžia A. G. nusišlapinti ir vėl sodina į laikino sulaikymo skyrių. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

- Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūno V. S. kūno kamera. Pareigūnas V. S. išleidžia A. G. iš sulaikymo skyriaus ir liepia pasakyti pareigūnei J. V. savo telefono numerį. Tada pareigūnas V. S. paprašo A. G. atlikti testo bendrai neblaivumo būklei nustatyti užduotis: praeiti tiesia linija pėda už pėdos. A. G. bando eiti, svyruoja, pareigūnas sako: „aha, nelabai“. Antra užduotis: liepia paliesti ranka nosies galiuką, matyti, kad vyriškiui nepavyksta. Toliau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Pareigūnas informuoja, kad A. G. turės atvykti į policijos komisariatą. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

- Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūno V. S. kūno kamera. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Pareigūnas suderina su A. G. atvykimo į policiją dieną ir laiką. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

- Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūno V. S. kūno kamera. Pareigūnas V. S. į laikino sulaikymo skyrių, kuriame sėdi A. G., atneša pasirašyti dokumentus, kuriuose informuojama, kad bus nuvežamas automobilis, kad įteikiamas šaukimas, atvykti į komisariatą. A. G. pasirašo. Pareigūnas duoda pasirašyti ant Neblaivumo nustatymo akto. A. G. pasirašo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

- 6. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūno V. S. kūno kamera.

- 7. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Filmuoja policijos pareigūnės J. V. kūno kamera (toliau – pareigūnė J. V.). Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir bendrauja su į griovį nuvažiavusio automobilio vairuotoju A. G.. Pokalbio metu A. G. nurodo neturintis teisės vairuoti, o automobilis priklauso jo draugei. 18:35:02 val. patikrinus jo blaivumą alkotesteriu nustatytas 2,87 promilės neblaivumas. Pareigūnai tikslina vairuotojo duomenis, informuoja apie būtinybę iškviesti autovežį, apžiūri automobilį ir A. G. pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo skyrių. (b. l. 63-67).

12. 2026 m. sausio 24 d., neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0204, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 24 d., 18 val. 41 min. A. G. buvo nustatytas 2.87 prom. neblaivumas, o 2026 m. sausio 24 d., 18 val. 59 min. atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kurio metu buvo nustatytas 2.78 prom. neblaivumas. A. G. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė. (b. l. 27-30).

13. AB „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilis SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini). Automobilis išregistruotas automatiškai. (b. l. 31).

14. 2025 m. spalio 20 d., transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė O. S., pirkėjai J. M.. (b. l. 54-57).

15. VšĮ EMPREKIS - autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1968 cm ³ , variklio galia 103 KW (140 AG), kuras - dyzelis, 2026 m. sausio mėn., kaina be PVM 1 358,80 eur., kaina su PVM 1 720,00 eur. (b. l. 32).

16. 2026 m. sausio 24 d., tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. sausio 24 d., apie 17 val. 50 min. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) A. G., vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0204, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 24 d., 18 val. 41 min. A. G. buvo nustatytas 2.87 prom. girtumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“, o 2026 m. sausio 24 d., 18 val. 59 min. atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 2.78 prom. girtumas. A. G. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. (b. l. 1-6).

17. 2026 m. sausio 24 d., tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2026 m. sausio 24 d., apie 17:56 val. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio tyrėju V. S. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.: „(duomenys neskelbtini) kryptimi nuo kelio nuvažiavo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). GMP nereikia. Vairuotojas neblaivus. Praneša pravažiuojantysis. Atvykę nurodytu adresu kelyje (duomenys neskelbtini) kilometru, kairėje kelio pusėje pastebėjo nuo kelio į griovį nuvažiavusi automobilį SKODA OCTAVIA, valst.nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio buvo asmuo, kuris prisipažino vairavęs automobilį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. G., kuris nurodė, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonę. A. G. įteiktas šaukimas 2026 m. sausio 26 d., 14:00 val. atvykti apklausai. Automobilis SKODA OCTAVIA buvo apgadintas, t. y. skilęs priekis stiklas, apgadintas priekinis bamperis, nulūžės dešinės ir kairės pusės veidrodėliai, subraižytas dešinysis sparnas, subraižytos dešinės pusės priekinės durelės. Į įvykio vietą buvo iškviestas „(duomenys neskelbtini)“ tralas, valst.nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., kuris automobilį SKODA OCTAVIA su užvedimo rakteliais nutempė į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Automobilis SKODA OCTAVIA priklauso J. M., kuri buvo informuota dėl automobilio nutempimo. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 281-1. Įvykis užregistruotas EIĮS ROIK (duomenys neskelbtini). (b. l. 68-70).

18. 2026 m. sausio 30 d., tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

19. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

20. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

21. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojų apklausos protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte A. G. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus A. G. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. G. 2026 m. sausio 24 d., apie 17 val. 50 min., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas, daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu A. G. nustatytas 2.87 prom., neblaivumas, o 2026 m. sausio 24 d., 18 val. 59 min., nustatytas 2.78 prom., neblaivumas, todėl tokia A. G. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

24. Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

25. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. G. laikomas neteistu, nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Administracine tvarka A. G. nebaustas. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir A. G. apibūdinančių duomenų visumą – dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai. Teismui nekyla abejonių, kad šis įvykis jau pats savaime turėjo įtakos A. G. elgesiui ateityje. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus A. G. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27. Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

28. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

29. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti J. M. yra kaltinamojo sugyventinė. Tiek A. G., tiek J. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, artimai bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. M. praeityje teista nebuvo, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad J. M. charakterizuojama teigiamai. Teisme apklausta J. M. teigė, kad sugyventinio A. G. padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, palaiko ir žino, kad A. G. taip daugiau nepasielgs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju J. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju A. G. sieja itin glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su sugyventiniu, ji gali daryti teigiamą įtaką A. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

30. Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą A. G. nutraukti. Atsižvelgus į pirmiau aptartas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

31. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

32. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

33. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, A. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas virš 1,90 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad A. G. vairavo automobilį 2026 m. sausio 24 d. – šeštadienį, tamsiu paros metu – 17.50 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kur eismas, iš esmės nėra intensyvus. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teismui pripažino, kad išgėręs alkoholio, vairavo automobilį, tačiau logiškai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Teismo vertinimu, kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vis tiek nusprendė įvykio dieną vairuoti. Šios aplinkybės rodo A. G. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET.

34. Teismas pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, A. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams – artimas minimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo, paskyrimo dienos (2026 m. sausio 26 d.). Tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės užtikrinti, kad kaltinamasis per nurodytą terminą neįgys šios specialios teisės.

35. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

36. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, be viso kito turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindą išvadai, jog turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

37. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo, atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo liudytojai J. M. priklausantį automobilį, kuris savininkei buvo grąžintas dar ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to patį turtą konfiskuoti nėra pagrindo ir būtų netikslinga, tačiau tokiu atveju spręstina dėl automobilio vertės konfiskavimo. VšĮ „EMPREKIS“ išraše nurodyta, kad lengvojo automobilio SKODA OCTAVIA 2.0 TDI PD Ambiente, 2005 m., kaina su PVM yra 1720,00 eurų.

39. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad iš A. G. konfiskuotina pinigų suma – 1720 Eur, atitinkanti automobilio „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

40. Teisme 2026 m. vasario 10 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 129,17 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą A. G..

41. BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

42. Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, A. G. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkinamas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

44. A. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui – naikintinos.

45. Proceso išlaidų nėra.

46. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: DVD- R 1 vnt. su policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašu byloje (b.l. 58) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 26 d.;

- konfiskuoti iš A. G. transporto priemonės – „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų).

A. G. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. G..

- DVD- R 1 vnt. su policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašu byloje (b.l. 58) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.