Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus stiklas“ 161 100,03 Eur mokestį už tarpininkavimo paslaugas bei 6 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovas paaiškina, kad 2018 m. birželio mėnesį iš UAB „Baltijos birža“ atstovo S. V. gavo informaciją, kad UAB „Vilniaus stiklas“ akcininkas S. L. ieško pagalbos parduodant įmonei priklausantį turtą. Pažymėjo, kad su atsakovo akcininku S. L. 2018 metais susitiko keletą kartų, nes įmonės akcininkai nebuvo apsisprendę parduoti, ar neparduoti turtą, laukė iš institucijų turto vystymo projekto patvirtinimo. Per vieną iš susitikimų, prieš ieškovui pradedant dirbti, S. L. pateikė turto pardavimo sąlygas – atsakovo prašymu buvo sutarta, kad turto pardavimas negali būti viešinamas per jokius internetinius puslapius, tik telefonu arba el. paštu. Atsakovo atstovas S. L. pats pasiūlė ieškovui 2 % atlygį nuo turto pardavimo sumos (tuo metu pageidaujama atsakovo turto pardavimo kaina buvo 6 mln. Eur). Kai tarpininkavimo sąlygos buvo sutartos ir suderintos žodžiu su atsakovo atstovu, 2019-12-30 ieškovas iš S. L. gavo pastatų dokumentaciją ADOC formatu ir pradėjo siūlyti turtą potencialiems pirkėjams. Ieškovas paaiškina, kad iš akcininko S. L. elgesio jis suprato, kad jis yra įgaliotas organizuoti turto pardavimą, derėtis su ieškovo atvedamais potencialiais pirkėjais ir taip pat susitarti dėl tarpininkavimo sąlygų bei kainų, nes jis disponavo visais įmonės dokumentais (LR CK 2.133 str. 2 d.). Atsakovo atstovai, vykdydami žodinės sutarties sąlygas, ilgą laiką su ieškovu bendravo, kviesdavo į susitikimus, priiminėjo ieškovo rastus potencialius turto pirkėjus, aprodydavo turtą, teikė ieškovui turto dokumentus, informaciją apie turtą, be kita ko: gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučio) ir administracinės paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektą; projekto nuotraukas; 2018-01-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. VP001/2018 ir t. t. Ieškovas paaiškina, kad ieškodamas turto pirkėjų, pasiūlymus buvo pateikęs: EIKA; D. M.; „Galio Group“; A. E. „T Parkas“; UAB „Autopilotas“; N. M.; N. ir K. F. (UAB „Kenova Group“); SIRIN Development; Baltarusijos įmonei VIG Trans; UAB „KURANA“; UAB „Prodo“; UAB „Vilmesta“; Merko. Ieškovas suderino ir dalyvavo turto apžiūroje kartu su atsakovo atstovais su UAB EIKA, UAB „Vilmesta“ ir minėtu Merko atstovu S. P.. Ieškovas tarpininkavo, teikė informaciją apie turtą UAB EIKA, UAB „Vilmesta“, Merko, S. P.. Galiausiai ieškovas iš UAB „Vilmesta“ atstovo D. R., o vėliau – iš spaudos, sužinojo, kad turtas buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, kuriam ieškovas aprodė turtą ir supažindinęs su UAB „Vilniaus stiklas“ akcininku S. L., t. y. ieškovas sužinojo, kad UAB „Vilniaus stiklas“ pardavė turtą UAB „Merko būstas“ antrinei bendrovei UAB „MN projektas“, kurios vardu veikė S. P.. Ieškovas pažymi, kad įstatymas nereikalauja tarpininkavimo sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš tarpininkavimo sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal žodinį susitarimą su atsakovu ir jo akcininku, atstovu S. L., t. y. skelbė apie parduodamą turtą, kreipėsi į potencialius pirkėjus, informuodamas apie parduodamą turtą, organizavo turto apžiūras, rinko ir teikė potencialiems pirkėjams reikiamą informaciją apie turtą. Galiausiai, būtent dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – atsakovo turtas buvo parduotas UAB „Merko būstas“ antrinei bendrovei, kuomet būtent ieškovas Merko išsiuntė pasiūlymą dėl turto pirkimo, nuolat bendravo su Merko, jo atstovu/vadovu/tikruoju naudos gavėju S. P., siuntė atsakovo direktoriui A. M. M. – S. P. prašomą informaciją bei atvedė turto pirkėjo atstovą S. P. į turto apžiūras bei derybas. Taigi šiuo atveju visos išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir surado atsakovui nekilnojamojo turto pirkėją, dėl ko atsakovas turtą pardavė būtent ieškovo surastam pirkėjui ir tokiu būdu ieškovas įgijo teisę gauti komisinį mokestį nuo sandorio vertės – už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.