Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-301-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
2A-301-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03058-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
A. L., J. L.
Civilinė byla Nr. 2A-301-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03058-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.12; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7294-374/2018 pagal pareiškėjų J. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. L. 2000 m. spalio 14 d. Marijampolės miesto CMS, įrašo Nr. 334; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – L.; atsakovui – L.; nustatyti nepilnamečių vaikų J. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir įpareigojant ieškovę pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d.; padalinti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Abi šalys 2018 m. spalio 3 d. pateikė prašymą nutraukti šią santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Priteisė iš pareiškėjų po 6,34 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. spalio 4 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjai J. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-7294-374/2018 pagal 2018 m. spalio 4 d. pateiktą išlaidų apskaičiavimo pažymą.

Šalies argumentai

6. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2018 m. spalio 29 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą J. L., klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo 206,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

8. Nurodė, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-2844-11005 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovė advokatė klaidingai nurodė antrinės teisinės pagalbos tarnybai teismo posėdžio datą, dėl to antrinės teisinės pagalbos tarnyba pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismui pateikė tik po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1421-638/2016).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai už ypatingąja teisena nagrinėjamus prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai jų suinteresuotumas yra priešingas. Byloje dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu abu pareiškėjai yra vienodai suinteresuoti nutraukti santuoką, todėl bylinėjimosi išlaidos vienas kitam nepriteistinos. Kadangi ieškovė (vėliau – pareiškėja) buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo nemokėjo, o atsakovas priešieškinio nereiškė ir todėl žyminio mokesčio taip pat nemokėjo, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

9.2. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad iš viso valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 206,47 Eur. Taigi pareiškėja, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, bylinėjosi valstybės, o pareiškėjas – savo lėšomis. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, neišieškomos iš šalies, kuri nuo jų mokėjimo atleista. Tai, kad vieno pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų šaltinis yra valstybė, nesukuria kitam pareiškėjui pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas šio pobūdžio byloje, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš pareiškėjo neturėjo būti priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš pareiškėjo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės išlaidas, patirtas suteikiant kitai pareiškėjai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 321 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2844-11005 pareiškėjai J. L. buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą santuokos nutraukimo byloje. Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 5 d., 7-9 d., pareiškėja priskirta II turto ir pajamų lygiui, nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 4 d. išduotoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5907 nurodė, kad pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės išlaidas sudaro advokato užmokestis 182 Eur ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos 24,47 Eur, iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 206,47 Eur. Ji detalizuota 2018 m. spalio 2 d. advokato prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (b. l. 68).

13. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidimą nuo žyminio mokesčio civilinėse bylose ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 straipsnio 6 punktu advokato pagalbos išlaidos priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Advokato suteiktą pagalbą apmokant iš valstybės lėšų, išlaidas patiria valstybė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą.

14. Byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Sutiktina su apeliantu, kad pagal ypatingąją teiseną reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendė ne bylos dalyvių, o valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai J. L. suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo. Specialioji CPK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, jeigu abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami ne nuo visų bylinėjimosi mokesčių, o nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

15. Pareiškėjas A. L. neatleistas nuo bylinėjimosi mokesčių mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos priteisė valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka vertinamas papildomas sprendimas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką, suformuotą taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias išlaidų valstybei už jos suteiktą garantuotą antrinę teisinę pagalbą priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009, 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

16. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo A. L. nepagrįstai priteisė visas pareiškėjai J. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. 5 d., 19 str. 2 d. nuostatas, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Cituojamo įstatymo 19 str. 3 dalis įpareigoja asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (žr., pvz., Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1192-283/2015).

17. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2844-11005 6.6 punkto matyti, kad pareiškėja, kuri yra mažiau nei 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jai tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybos pranešimo gavimo dienos. Įvertinus šią aplinkybę ir minėtą teisinį reglamentavimą, iš apelianto valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina pusiau (iki 103,23 Eur) (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš pareiškėjo A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 103,23 (vieno šimto trijų eurų 23 centų) Eur.

Teisėja Virginija Gudynienė