- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2104-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14646-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- E. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2991-775/2015 pagal ieškovo E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 7-10) teismo prašė priteisti iš atsakovės 2851,16 Eur skolą už žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) išlaikymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims šis nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Už šio turto išlaikymą visuomet mokėjo tik ieškovas. Nuo 2012 12 12 ieškovas su dukra R. Z. išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą, o tuo turtu naudojosi tik atsakovė ir dukra E. Z.. Atsakovė jokių mokesčių nemokėjo, raginimai sumokėti mokesčius buvo siunčiami ieškovui, todėl jis ir mokėjo visus mokesčius. Kadangi tik atsakovė gyvena bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančiame name, ieškovas prašė priteisti visas patirtas išlaidas nuo 2013 birželio mėn. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (2015 m. vasario mėn.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą (t.1, b. I, 76-80), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 131-133), kuriame prašė priteisti iš ieškovo 2 249,51 Eur sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovas nuo 2012 12 12 su dukra Rugile išsikėlė iš gyvenamojo namo, bet pastoviai kelis kartus per savaitę atvyksta į namą ir jame būna, tačiau netvarko nei namo, nei 13,33 a. ploto žemės sklypo, ieškovas nei darbu, nei lėšomis neprisideda prie nekilnojamojo turto priežiūros, nė karto žiemą nenukasė sniego, nepjovė žolės, neprižiūrėjo želdinių, nors, kaip bendraturtis, turi tokią pareigą. Atsakovės paskaičiavimais už žolės pjovimą 2012-2014 m. jai turi būti sumokėta 1 390,18 Eur, už kiemo augalų priežiūrą 2012-2014 m. – 1 216,40 Eur, už sniego kasimą 2012-2014 m. – 1 390,18 Eur. Pusę šių sumų atsakovė prašė priteisti iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu (t. 2, b. l. 117-122) patikslintą ieškinį tenkino dalinai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 2 844,60 Eur turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 2 844,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 08 18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 537,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei 6,84Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad nuo 2004 02 04 šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-12). Šiuo adresu esantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registro įregistruotas ieškovo vardu (t. 2, b. l. 13-14). 2013 06 21 ieškovas už 68,00 Lt pirko akumuliatorių namo signalizacijos centralei (t. 1, b. l. 8), 2013 07 17 už 97,45 Lt pirko vandens filtro minkštinimo druską (t. 1, b. l. 9), nuo 2013 02 01 UAB „TEO LT“ už paslaugas sumokėjo 235,39 Eur sumą (t. 1, b. l. 10-27, t. 2, b. l. 38-54), UAB „Kauno švara“ yra sumokėjęs 39,79 Eur sumą (t. 1, b. l. 28-29, t. 2, b. l. 23), AB „Lesto“ nuo elektros skaitliuko rodmenų 4200 – 930,05Eur sumą (t. 1, b. l. 30-32, t. 2, b. l. 22, 55-57), AB „Lietuvos dujos“ nuo skaitliuko rodmenų 2700 – 1 129,74 Eur sumą (t. 1, b. l. 33-34, 39, t. 2, b. l. 24), už 2013 m. sumokėjo 57,75 Eur žemės mokestį (t. 1, b. l. 35), už 2014 m. – 99,92 Eur (t. 2, b. l. 37) žemės mokestį, UAB „Jungtis“ už paslaugas nuo 2013 01 01 ieškovas yra sumokėjęs 69,58 Eur (t. 1, b. l. 36-38, t. 2, b. l. 25, 36), UAB „Kauno vandenys“ nuo skaitliuko rodmenų 925 ieškovas sumokėjo 239,46Eur (t. 1, b. l. 39-40, t. 2, b. l. 26, 27, 58-59), už turto draudimą laikotarpiu nuo 2014 03 27 iki 2015 03 26 – 221,27 Eur (t. 1, b. l. 41-45). Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi nekilnojamąjį turtą, esantį Užšilių 47, Kaune, priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise. 2013 11 15 atsakovė su UAB „Lietuvos dujos“ sudarė gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 83-86), už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. ji paslaugų tiekėjui sumokėjo 502,27 Eur (t. 1, b. l. 87, 134).
Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų, nustatė, kad patikslintame ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. vasario mėn. šalys dar buvo neišsituokę, nepasidalinę turto ir ginčo namas (duomenys neskelbtini), jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas 2012 12 12 su dukra R. iš šio namo išsikėlė, nebegyvena ir juo nesinaudoja, tačiau sumokėjo visus mokesčius, todėl sprendė, kad jam iš atsakovės, kaip bendraturtės, priteistina pusė būtinųjų bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo mokesčių ir visi komunaliniai nekilnojamojo turto mokesčiai, t. y. už atsakovės sunaudotą elektros, šilumos energiją, vandenį, šiukšles ir kt., susidariusius dėl turto naudojimo. Atsakovė nurodė, jog jai iš viso nereikalinga signalizacija, todėl jai nepriklauso dalintis šias išlaidas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad saugos signalizacija name įvesta nuo jo pastatymo momento, atsakovė tam neprieštaravo, ja naudojosi, todėl pusę signalizacijos akumuliatoriaus kainos – 9,85 Eur priteisė iš jos ieškovui. Kadangi namo signalizacija saugoma bendroji jungtinė nuosavybė, todėl 69,58 Eur mokestį už UAB „Jungtis“ paslaugas teismas taip pat padalino pusiau ir priteisė iš atsakovės 34,79 Eur. Gyvenamasis namas buvo draudžiamas seniai, atsakovė tam niekada neprieštaravo, todėl pusę šių išlaidų priteisė iš atsakovės. Kadangi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-34-527/2015, dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, pripažino, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas Užšilių g. 47, Kaune, yra bendroji jungtinė nuosavybė, iš atsakovės priteisė pusę žemės mokesčio sumos. Tiek vandens filtrai, tiek druska vandeniui nukalkinti name buvo naudojami seniai, todėl ginčo laikotarpiu name gyvenant tik atsakovei ir jai naudojant vandenį teismas iš jos priteisė 28,22 Eur išlaidų už vandens filtrų minkštinimo druską. Kadangi TEO paslauga yra susieta su namo signalizacija ir internetu, atsakovė gyvena su dukra moksleive, kuri naudojasi internetu, iš jos priteisė visą 213,56 Eur sumą. Teismas taip pat priteisė visą 39,79 Eur sumą už atliekų tvarkymą, pagal pateiktus mokėjimų kvitus patikslinęs mokėjimus už suvartotą elektros energiją teismas priteisė iš atsakovės visą 930,51 Eur sumą. Atsakovė sutartį su AB „Lietuvos dujos“ sudarė 2013 11 15, todėl teismas priteisė iš atsakovės 1 129,74 Eur už sunaudotas dujas iki sutarties pakeitimo, taip pat priteisė visą 239,69 Eur sumą už suvartotą vandenį. Viso iš atsakovės ieškovui priteisė 2 844,60 Eur.
Priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovo pinigų sumą už vejos prie namo laistymą ir pjovimą bei sniego valymą kieme teismas atmetė argumentuodamas tuo, kad įstatymas numato, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą, be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokius faktiškai ji patyrė piniginius nuostolius, atlikdama namų valdos priežiūrą. Teismas nesivadovavo atsakovės pateiktomis iš interneto skelbimų priežiūros darbų kainomis, kadangi skelbimuose yra nurodytos komercinės kainos paslaugų, kurias teikia asmenys, besiverčiantys šia veikla, jų kainos sandara yra visai kitokia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 125-132) atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas patikslintas ieškinys ir atmestas priešieškinys – atsakovės priešieškinį patenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 2249,51 Eur, ieškovui priteistą turto išlaikymo išlaidų sumą sumažinti iki 1110,26 Eur, panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje atmestas priešieškinys bei dalyje, kurioje tenkintas ieškovo ieškinys ir jam priteista iš atsakovės 9,85 Eur už signalizacijos akumuliatorių, 34,79 Eur už UAB „Jungties" paslaugas, 110,63 Eur nekilnojamojo turto draudimo mokesčio, 28,22 Eur išlaidų už vandens druskos filtrus, 213,56 Eur už TEO paslaugas, 39,79 Eur už atliekų tvarkymą, 930,51 Eur už elektros energiją, 1 129,74 Eur už dujas (viso 2497,09 Eur) ir pašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti bei tenkinti priešieškinį. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas priėmė sprendimą pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas, nesilaikydamas suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas savo išvadų nepagrindė nei įrodymais, nei teisės normomis ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Teismas pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias procesines teisės normas ir šalių lygiateisiškumo principą, kadangi vadovavosi išimtinai tik ieškovo paaiškinimais suteikdamas jiems išskirtinę įrodomąją galią, nevertindamas, kad ieškovo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o atsakovės parodymus ignoravo. Nurodo šiuos skundo argumentus dėl sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo ieškinys:
Nepagrįstai priteista 9,85 Eur už signalizacijos akumuliatoriaus keitimą, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo keitimo būtinybę ir kad tikrai jis buvo nupirktas ir pakeistas. Nepagrįstai priteista 42,04 Eur už UAB „Jungtis" paslaugas, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, jog prasidėjus konfliktams su ieškovu atsakovė, nebūdama sutarties šalimi, negalėjo atsisakyti sutarties dėl namo apsaugos. Be to, šios išlaidos negali būti laikomis turto išlaikymo išlaidomis, kadangi jos nėra būtinos ir nėra susijusios su gyvenamojo namo išlaikymu.
Šalies argumentai
2. Nepagrįsti teismo argumentai, kuriais remiantis teismas priteisė 110,63 Eur nekilnojamojo turto draudimo mokestį, kadangi byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kad gyvenamasis namas buvo draudžiamas visą laiką. Ieškovas draudimo sutartį sudarė 2014 03 27 praėjus 1,5 metų po to, kai išvyko gyventi kitur.
3. Nepagrįstai priteista 28, 22 Eur už vandens druskos filtrus, kadangi teismas nenustatė, ar buvo atsakovės sutikimas šioms išlaidoms ir ar šios išlaidos buvo būtinos, nes tik esant vienai iš šių sąlygų sutinkamai su LR CK 3.92 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu šioje dalyje galėjo būti tenkinamas ieškinys. Nepagrįsti teismo argumentai, kad vandenį naudojo tik atsakovė, kadangi vanduo buvo naudojamas ir žemės sklypo priežiūrai – laistomi augalai ir žolė, tai patvirtino ir liudytojas A. V.. Be to, ši suma negali būti priteista tik iš atsakovės, kadangi vandens filtras liko gyvenamajame name, kuris ieškovui nuosavybės teise priteistas Kauno apygardos teismo 2015 05 22 nutartimi.
4. Nepagrįstai priteista visa 213,56 Eur suma už TEO paslaugas argumentuojant tuo, kad ši paslauga susieta su namo signalizacija ir internetu, kadangi teismas sprendime nurodė kad išlaidos susijusios su namo signalizacija yra bendros. Todėl nesuprantama, kodėl išlaidas, reikalingas nuosavybei apsaugoti, turi mokėti tik vienas iš bendraturčių. Be to, ieškovas yra E. Z. tėvas, jai išlaikymo periodinėmis išmokomis nemoka, todėl gali prisidėti prie dukters išlaikymo apmokėdamas dukters naudojamą internetą. Teismas taip pat neįvertino, kad sąskaitose nuo 2013 02 01 iki 2014 07 01 matosi, kad mokamas tik abonentinio dydžio mokestis, kad už internetą ieškovas nemoka, nes sąskaitos už internetą yra išrašytos UAB ,,Evelkas“ ir kad paslaugos yra suteiktos UAB ,,Evelkas“. Teismas neįvertino, kad atsakovė, nebūdama sutarties šalimi, negalėjo nutraukti ieškovo su TEO sudarytos sutarties.
5. Nepagrįstai priteista 39,79 Eur už atliekų tvarkymą. Teismas neįvertino UAB ,,Kauno švara" atsakymų, iš kurių matyti, kad mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas nepriklausomai nuo to, ar asmuo naudojasi nuosavybe ar ne. Todėl šios išlaidos yra būtinosios, kurias turi mokėti abu savininkai solidariai.
6. Nepagrįstai priteista 930,51 Eur už elektros energiją, kadangi teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nenurodė motyvų, kuriais remiantis atmetė atsakovės argumentus, kad dalis naudojamos elektros energijos yra būtinos išlaidos, susijusios su bendros nuosavybės išlaikymu, paaiškinimus, kad elektra naudojama ir dujų katilui, vartų, garažo vartų funkcionavimui, signalizacijai, elektros prietaisams, kurie negali būti išjungiami. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas dažnai atvažiuoja į gyvenamąjį namą kai atsakovės nebūna ir prabūna po kelias valandas, atvykdamas naudojasi elektriniais vartais, garažo vartais.
7. Nepagrįstai priteista 1 129,74 Eur už dujų naudojimąsi ir tai prieštarauja CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktui, nes dujos naudojamos namo šildymui, bendro daikto išlaikymui, jo geros būklės užtikrinimui. Teismas nevertino šių atsakovės argumentų ir dėl jų nepasisakė. Teismas turėjo mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą atsakovės sumokėta 594,24 Eur suma, kadangi ieškovas, turėdamas pareigą išlaikyti bendrą turtą, turi padengti su namo išsaugojimu susijusias išlaidas. Atlikus užskaitymą ieškovo sumokėta suma yra 535,50 Eur, kuri laikytina bendromis išlaidomis, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje galėjo būti tenkintas 267, 75 Eur sumai.
8. Nepagrįstai priteista ieškovo sumokėta suma už vandenį. Teismo išvada, kad per mėnesį visais sezonas buvo išnaudota vidutiniškai apie 11 kub. vandens, yra nepagrįsta, prieštaraujanti UAB ,,Kauno vandenys“ pranešimams, iš kurių matyti, kad ieškovas niekada sistemingai už vandenį nemokėjo, kad ieškovas 2013 09 24 deklaravo 45 kub., 2015 01 07 deklaravo 130 kub., 2015 02 24 deklaravo 16 kub. sunaudoto vandens.
9. Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Sutuoktinių prievolės, susijusios su bendro daikto išlaikymu yra bendros ir sutinkamai su CK 3.109 straipsniu šios prievolės yra solidarios, todėl nėra skirtumo, kuris iš sutuoktinių apmoka bendro daikto išlaikymo išlaidas. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta tik 2015 05 22, todėl palūkanos priteistos nepagrįstai.
Nurodo šiuos skundo argumentus dėl sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinys:
Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtus nuostolius prižiūrint namų valdą ir prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 daliai, pagal kurią jeigu šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, nesutikdamas su atsakovės nurodytu nuostolio dydžiu, nuostolius turėjo įvertinti pats. Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovės atlikti teritorijos priežiūros darbai buvo atlikti savo reikmėms ir poreikiams. Nepagrįstai teismas nesirėmė darbų kainomis, atsakovės pateiktomis iš interneto skelbimų, kadangi teismas nenurodė, kodėl šių darbų kainų sandara kitokia, o atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia turto priežiūros darbų įkainojimo dydžius.
Šalies argumentai
Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo tokius argumentus:
sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra priimta pažeidžiant CPK 93 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendime nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti dalinai, tačiau sprendimo motyvuose nurodoma, kad patikslintą ieškinį patenkina 100 proc., tik patikslinta sumų skaičiavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 139-147) ieškovas prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Jo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir pilnutinai išanalizavus ir įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, nepažeidžiant nei materialinės nei procesinės teisės normų, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje tarp bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių kilo ginčas dėl išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo naudojimu ir išlaikymu, apmokėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2013 m. birželio mėn. – 2015 m vasario mėn., už kurio išlaikymą ieškovas prašė priteisti skolą, šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad jis šiuo laikotarpiu gyvenamajame name negyveno, o jame gyveno, juo naudojosi atsakovė su dukra, todėl atsakovė turi apmokėti pusę šio turto išlaikymo išlaidų ir visus mokesčius pagal suvartotų paslaugų kiekį. Remiantis šia aplinkybe pirmosios instancijos vertino, kad visus mokesčius už TEO, atliekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, vandenį turi padengti atsakovė, kadangi ji viena šiomis paslaugomis naudojosi. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, skunde teigia, kad nepagrįstai jai vienai tenka pareiga padengti bendro turto išlaikymo ir saugojimo išlaidas. CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.
Atsižvelgiant į nurodytą, kolegijos vertinimu, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė nesutinka su iš jos priteista 9,85 Eur suma už signalizacijos akumuliatoriaus keitimą. Priešingai nei nurodoma skunde, akumuliatoriaus pirkimą ir jo kainą pagrindžia jo pirkimo kvitas (t. 1, b. l. 8). Argumentas, kad akumuliatoriaus pirkimas nebuvo su ja iš anksto suderintas ir nebuvo gautas sutikimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi akumuliatorius pirktas tikslu užtikrintini tinkamą namo, šalims priklaususio bendrąja jungtine nuosavybe, priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos veikimą (CK 3.92 str. 3 d.). Teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nepagrįstai iš jos priteista pusė sumos už UAB ,,Jungtis“ teikiamas paslaugas ir pusė nekilnojamojo turto draudimo mokesčio sumos, kadangi šios paslaugos buvo teikiamos dėl tinkamo namo, šalims priklaususio bendrąja jungtine nuosavybe, išlaikymo ir todėl pripažintinos būtinomis (CK 4.73 str. 1 d., 4.76 str., CPK 185 str.).
Iš dalies laikytinas pagrįstu skundo argumentas, kad nepagrįstai iš atsakovės priteista visa suma už druską vandens filtrams. Įvertinus tai, kad druska yra naudojama vandens nukalkinimui, o vandens be druskos naudojimas kenkia santechnikai, turi įtakos prietaisų veikimo trukmei bei patirtiesiems energijos nuostoliams, nes kalkių sluoksnis ant kaitinamųjų elementų sienelių ir paviršių mažina šilumos laidumą, teismas vertina, kad išlaidos druskos pirkimui turi būti apmokamos abiejų šalių po lygiai, kadangi vandens valymo įrenginiai skirti namo visos santechnikos, t. y. bendro turto, išlaikymui ir eksploatavimui. Todėl pirmos instancijos teismo priteistos iš atsakovės 28,22 Eur išlaidos už vandens filtrų minkštinimo druską sumažintinos iki 14,11 Eur. Skundo argumentas, jog vandens filtras liko gyvenamajame name, kuris Kauno apygardos teismo 2015 05 22 nutartimi pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaidų už druskos jam pirkimą atlyginimo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visas atliekų tvarkymo išlaidas neįvertino, kad kiekviena namų valda privalo turėti šiukšlių konteinerį nepriklausomai nuo to, ar asmuo naudojasi nuosavybe, ar ne. Todėl apeliantės taiginiai dėl mokesčių už šiukšlių išvežimą laikytini pagrįstais. Kai nurodyta aukščiau, pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Vadovaujantis minėtu straipsniu bendraturčiui kyla pareiga mokėti ir už komunalinių atliekų išvežimą, todėl iš atsakovės priteista 39,79 Eur suma sumažintina iki 19,90 Eur.
Vertinant skundo argumentus dėl išlaidų už dujas priteisimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepagrįstai priteista visa 1 129,74 Eur suma už dujas. Dujos, be kitoms reikmėms, naudojamos ir gyvenamojo namo šildymui, kuris priskiriamas prie daikto išlaikymo, todėl ½ dalį išlaidų dujoms turėtų sumokėti ieškovas. Todėl iš atsakovės priteista 1 129,74 Eur suma sumažintina iki 564,87 Eur. Atsakovė skunde teigia, kad teismas turėjo iš priteistos sumos išskaityti jos sumokėtą sumą už dujas. Kaip matyti, atsakovė už dujas mokėjo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. (t. 2, b. l. 134), tačiau byloje buvo sprendžiamas skolos, susidariusios iki 2013 11 15 atsakovės su AB ,,Lietuvos dujos“ sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo atlikti vėliau atliktų mokėjimų įskaitymus. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės visas išlaidas už internetą, suvartotą elektros energiją, vandenį, spręsdamas, kad jų neturi atlyginti name negyvenęs ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu name gyveno tik atsakovė ir jos dukra, byloje nėra paneigta aplinkybė, kad dukra naudojosi internetu, atsakovė vandenį ir elektros energiją naudojo savo ir dukters reikmėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais ir kitaip išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimo.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl nepagrįstai, jos nuomone, teismo priteistų 5 proc. metinių palūkanų. Teismas, priteisdamas 5 proc. metines palūkanas iš atsakovės, vadovavosi CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatančia procesinių palūkanų mokėjimą, kurioje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra kompensuojamosios palūkanos, todėl, sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių ginčą dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo, skundo argumentai, kad, esant solidarioms sutuoktinių prievolėms išlaikyti bendrą daiktą nėra skirtumo, kuris iš sutuoktinių apmoka bendro daikto išlaikymo išlaidas, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės skundo argumentus dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtas teritorijos tvarkymo išlaidas (CPK 176 str.), todėl, kolegijos vertinimu, priešieškinis pagrįstai buvo atmestas.
Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistą turto išlaikymo išlaidų sumą, sumažinant 598,88 Eur suma (14,11 už druską vandens filtrui, 19,90 Eur už šiukšlių konteinerį, 564,87 Eur už dujas, viso 598,88 Eur) iki 2 245,72 Eur (CPK 326 str. 1d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai iš naujo paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 87,48Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 10a), 450 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2 b. l. 97-98). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l.81, t. 2. b. l.88). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, patikslintas ieškinys patenkinamas iš dalies, t. y. 77 proc., o atmesta dalis 23 proc. Patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, ieškovui priteistinos jo turėtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės (537,48 Eur x 77 proc. = 413,90 Eur), o iš ieškovo – atsakovei, šios patirtos proporcingai atmestų reikalavimų daliai ( 400 Eur x 23 proc. = 92 Eur).
Atsakovė apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 133). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, t. y. 15 proc. iš ieškovo atsakovei priteistina 13,50 Eur (90 Eur x 15 proc. = 13,50 Eur) žyminio mokesčio. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą išlaidų. Todėl proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 425 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 733,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (413,90+425-92+13,50=733,40).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovui E. Z. iš atsakovės V. Z. priteista 2844,60 Eur turto išlaikymo išlaidų pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 2245,72 Eur.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. Z. ieškovui E. Z. priteista 537,48 Eur bylinėjimosdi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 733,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.