Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam A. C., nukentėjusiosios O. J. atstovei V. M., atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. C. 2013-11-21 apie 14.20 val. Kaune, S. Žukausko g. nuo P. Lukšio g. link Šiaurės pr. vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 15 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, važiavo ir partrenkė bei sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją O. J., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino, parodė, kad važiuodamas į darbą S. Žukausko g. jis pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją O. J.. Kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, jis žinojo, nes daug metų važiuoja pro či į darbą ir tuo metu pro tą vietą per dieną pravažiuodavo po 4 kartus. Tuo metu pirmojoje eismo juostoje gal buvo autobusas, o ghal ir nieko nebuvo, jis besirikiuodamas į antrą eismo juostą pasižiūrėjo į veidrodėlį, ir tuo metu nepastebėjo perėjoje ėjusios nukentėjusiosios. Kai jau pamatė nukentėjusiąją, jis pradėjo stabdyti, kiek įmanoma susuko vairą, tačiau kadangi asfaltas buvo šlapias, jis nučiuožė ir kliudė nukentėjusiąją priekiniu dešiniu kampu. Nukentėjusioji tuo metu buvo ties pirmos juostos pabaiga. Ji užkrito ant automobilio ir trenkėsi į stiklą, tada ji buvo nublokšta į šoną. Automobilis sustojo apie 2 m. nuo pėsčiųjų perėjos. Tuo metu jis buvo blaivus, važiavo iki 50 km/h greičiu. Kai sustojo, pradėjo skambinti pagalbos telefonu, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, policiją. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vairuoja automobilį nuo 1998 m. Po avarijos nukentėjusiąją nesirūpino, nes neturėjo jos kontaktų. Kai tik gavo kontaktus, jis bendravo su nukentėjusiosios atstove. Vaistų, pinigų jai nesiūlė, nes neturi iš ko pasiūlyti. Jo atlyginimas yra 700 Lt į rankas, kartais kitais būdais uždirba daugiau, jis turi mokėti 260 Lt vaikams išlaikymą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodo, kad tik per du metus galėtų sumokėti nukentėjusiosios atstovo prašomą 12000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutrinka atlyginti nukentėjusiosios nurodytas jos bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji O. J. parodė, kad 2013-11-21 apie 14.30 val. Kaune, S. Žukausko g. einant per pėsčiųjų perėją ją partrenkė automobilis. Kadangi buvo sunkiai sužalota ir po partrenkimo prarado sąmonę, kitų eismo įvykių aplinkybių nepamena. Iki eismo įvykio buvo visiškai savarankiška ir turėjo sąlyginai gerą atmintį savo amžiuje, tačiau po sunkaus sužalojimo dabar dažnai pamiršta ką tik kalbėtus ir išklausytus dalykus. Savo vaikų ir šeimos neturi, ja rūpinasi ir globoja pusseserė V. M.. (b.l. 45-46).

Iš K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės pažymos matyti, kad O. J., gydoma VŠĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje nuo 2014-01-15. Pacientei nustatyta nepatikslintos demencijos diagnozė-pacientei išreikšta dezorientacija vietoje, laike, dalinai savyje. Ryškus atminties (tiek retrogradinės, tiek anterogradinės) sutrikimas, suvokimo sutrikimas, kritikos nebuvimas savo atžvilgiu, elgesio dezorganizacija. Pacientė duotu momentu, atsižvelgiant į jos psichinę būseną (F03), esant slaugos ir palaikomojo gydymo poreikiui, teisminiame procese dalyvauti negali. Pacientei paskirtas gulimas režimas 4 mėn. nuo įvykusios traumos (2013-11-21). Esant išreikštiems atminties, dėmesio, suvokimo, elgesio simptomams pacientė duotu metu savimi pasirūpinti negali-reikalinga kito žmogaus pagalba (b.l. 54-55).

Nukentėjusiosios atstovė V. M. parodė, kad ji nuolatos prižiūrėjo ir rūpinosi savo pussesere O. J.. O. buvo dar visiškai sveiko proto, nuovokos ir fiziškai gana stipri pagal savo amžių. Kiek pamena 2013-11-20 su ja dar kalbėjosi telefonu. Po kelių dienų jai skambinant niekas neatsiliepė. Tada nuvyko į jos butą ir jos neradusi rimtai susirūpino. Skambinosi į įvairias gydymo įstaigas ir sužinojo, kad po eismo įvykio ji paguldyta į Kauno klinikų reanimacijos skyrių. Tada ji nuvyko į Kauno klinikas. Daugiau nei savaitę O. J. buvo nesąmoninga, tik vėliau atsigavo. Tačiau atsigavusi jau buvo gerokai nusilpusi. Taip pat akivaizdžiai susilpnėjusi atmintis ir bendra orientacija. Klinikose O. po reanimacijos gydėsi Chirurgijos skyriuje, vėliau išleista į reabilitaciją Ortopedijos klinikoje, po to - į Raudonąjį Kryžių (Kauno klinikinėje ligoninėje), toliau - vėl į Ortopedijos kliniką, o nuo 2014-01-15 gydoma K. Griniaus slaugos ligoninėje. Šiuo metu O. J. pavojus gyvybei negresia, bet jai skirta gulimas režimas ir turi akivaizdžių atminties ir orientacijos sutrikimų. O. vaikų, brolių ir seserų neturi. Artimiausi giminės O. yra ji pati, kitos 4 pusseserės ir 1 pusbrolis. Tačiau Oną prižiūri tik ji. Kitos pusseserės ir pusbrolis ja nesirūpina ir jos nelanko. Taip pat 2014-01-14 O. J. yra suteikusi V. M. įgaliojimą atstovauti ją įvairiuose civiliniuose procesuose ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Kaune, Ukmergės g. 20-62. Ji sutinka, kad būtų nutraukta byla kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ar jos atstove, jei šis pasižada atlyginti nukentėjusiajai draudimo neatlygintą 12000 Lt neturtinę žalą. (b.l. 48-51)

Liudytojas P. T. parodė, kad 2013-11-21 apie 14.20 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, S. Žukausko g. nuo P. Lukšio g. link Šiaurės pr. 1-a eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Ta pačia kryptimi 2-a eismo juosta maždaug už 80-100 metrų važiavo „Renault“ markės raudonos spalvos automobilis. Nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kuri yra S. Žukausko g. ties prekybiniais kioskais, pamatė iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį ėjusią pensijinio amžiaus moterį. Minėtas „Renault“ automobilis nestabdydamas partrenkė pėsčiąją ir tik tada staigiai stabdė. Pėsčioji po partrenkimo nukrito gerokai už pėsčiųjų perėjos 1-oje eismo juostoje. Jis taip pat staigiai stabdė ir sustojo 1-oje eismo juostoje maždaug 3-jų metrų atstumu nuo partrenktos ir gulinčios pėsčiosios. Sustojęs iškart išlipo iš automobilio. Pėsčioji judėjo, bet nekalbėjo. Moters, kuri stovėjo visuomeninio transporto stotelėje, paprašė, kad iškviestų medikus. Pėsčiąją partrenkęs vairuotojas kurį laiką sėdėjo savo automobilyje, atsisukęs matė, kad jis kalba telefonu. Į eismo įvykio vietą rinkosi žmonės, buvo sustoję dar keli automobiliai. Tuomet P. T. vėl sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pasiimti iš mokyklos dukrą. Maždaug po 15 minučių grįždamas atgal pamatė jau atvykusius policijos patrulius. Privažiavęs išlipo, pasakė, kad matė šį eismo įvykį, paliko savo duomenis ir kontaktinį tel. numerį. Vėliau nuvažiavo. Pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojas po eismo įvykio automobilio nepatraukė. P. T. supratimu, dėl eismo įvykio kaltas pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojas, kadangi nepastebėjo perėjoje ėjusios pėsčiosios, pavėluotai stabdė, ją partrenkė ir sunkiai sužalojo. (b.l. 22-23).

Liudytoja D. P. parodė, kad 2013-11-21d. apie 14.20 val. Kaune, S. Žukausko g. šaligatviu PC „Šilas“ pusėje ėjo nuo Šiaurės pr. link P. Lukšio g. Nepriėjus spaudos kioską, t. y. likus iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje yra saugos salelė, apie 20-25 m, išgirdo automobilio stabdymo garsą. Sutelkus dėmesį į S. Žukausko g. pamatė, kad į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sparčiu žingsniu nuo PC „Šilas“ pusės ėjo pensijinio amžiaus moteris, o S. Žukausko g. nuo P. Lukšio g. link Šiaurės pr. važiavęs lengvasis automobilis 2-a eismo juosta stabdydamas partrenkė ėjusią minėtą moterį. Partrenkta pėsčioji buvo nusviesta priekin, o automobilis sustojo dar toliau už pėsčiųjų perėjos. Iš sustojusio automobilio iškart išlipo vairuotojas, vėliau kur jis judėjo nepamena. Ji iškart savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrosios pagalbos centrą telefonu „112“ ir pranešė, kad automobilis partrenkė pėsčiąją. Rinkosi žmonės. Ji prie partrenktos pėsčiosios neėjo, kiti taip pat vengė prie jos artintis. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis, medikai neštuvais nunešė partrenktą pėsčiąją į savo automobilį. Atvykus medikams, maždaug po 3-4 minučių atvažiavo ir policijos patruliai. Matydama, kad partrenkta moterimi bus tinkamai pasirūpinta, D. P. vėliau nuėjo. Pačios pradžios, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, t. y. ar apsidairiusi ir įsitikinusi saugumu, D. P. nematė, todėl negali kategoriškai teigti, kuris iš eismo įvykio dalyvių-vairuotojas ar pėsčioji- kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Pėsčioji buvo partrenkta 2-oje eismo juostoje (arčiau važiuojamosios dalies vidurio), pėsčiųjų perėjos plote prie dešiniojo krašto pagal jos judėjimo kryptį.(b.l. 24-25)

Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų užfiksuoti eismo įvykis, įvykęs 2013-11-21 apie 14.20 val. Kaune, S. Žukausko g. ties namu Nr. 15. (b.l. 4-9).

Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 10-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 82/13(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai O. J. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 30).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis A. C. yra kaltas dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajai O. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. C. neteistas (b.l. 39), administracine tvarka nebaustas (b.l. 40), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 42). A. C. 2014-01-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 37, 38). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, susitarė su nukentėjusiosios atstove dėl žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. J., atstovaujama V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 84-88). Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. informavo teismą ir pateikė tai įrodančius dokumentus, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino pagal draudimo sutartį nustatytą nukentėjusiajai padarytą žalą, t.y. 17264,00 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios O. J. įgaliota V. M. ir kaltinamasis A. C. sutarė dėl 12000 Lt žalos atlyginimo, t.y. sutarė, kad A. C. atlygins nukentėjusiajai O. J. avarijos metu patirtą 12000 Lt neturtinę žalą, sumokėdamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 2 metus, kas mėnesį iki sekančio mėnesio 20 dienos po 500 Lt (penkis šimtus litų) į nukentėjusiosios asmeninę sąskaitą.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios A. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja (jos atstove) ir ji jam atleido, įsipareigojo atlyginti žalą, bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, teismui patvirtinus nukentėjusiojo įsipareigojimą atlyginti per 2 (du) metus atlyginti 12000 Lt neturtinę žalą. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nenustatyta (BK 38 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. C. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iš kaltinamojo nukentėjusiosios atstovės naudai priteistinos jos patirtos 1210 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja O. J., veikiančią per atstovus - V. M. bei advokatą Kęstutį Jonaitį, ir patvirtinti tarp jų žalos atlyginimo susitarimą, kad A. C. atlygins nukentėjusiajai avarijos metu patirtą 12000 Lt neturtinę žalą, sumokėdamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 2 metus, kas mėnesį, iki einamo mėnesio 20 dienos, po 500 Lt (penkis šimtus litų) į O. J. asmeninę sąskaitą.

Baudžiamą bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. C. 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidų advokato tiesinei pagalbai apmokėti V. M. (banko sąskaita Nr. LT23 7300 0100 8983 8229 Swedbank AB) naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.