- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 2-83-1005/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00341-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- UADBB „Aon Baltic“
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Andrius Kaluina
- Kategorijos
nedalyvaujant trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta),
nedalyvaujant trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB „Šiaulių bankas“ atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UADBB „Aon Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Šiaulių bankas“, UADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 24 795 Eur negautų draudimo išmokų sudegus ieškovo traktoriui, kuris buvo apdraustas atsakovo parinktoje draudimo bendrovėje. Taip pat, ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2016-03-29 su AB „Šiaulių bankas“ sudarė finansinės nuomos sutartį bei su turto pardavėju R. T. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurias AB „Šiaulių bankas“ savo vardu įgijo ir ieškovui perdavė naudotis 2006 metų gamybos traktorių „Claas Atles“, v. n. 5574LI. Pagal minėtas sutartis ieškovas turėjo apdrausti traktorių nuo visų rizikų. AB „Šiaulių bankas“ atstovė R. Š. ieškovui nurodė, kad draudimo sutartį būtina sudaryti per draudimo brokerį UABBB „Balto Link“ (nuo 2018-11-02 UADBB „Aon Baltic“), t. y., atsakovą. Po to, su ieškovu susisiekė atsakovo atstovė N. S. ir ieškovui atsiuntė draudimo poliso pavyzdį, kur draudiku nurodytas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bei prašymą apmokėti polisą. Atsakovo atstovė žodžiu paaiškino, kad tai pats tinkamiausias draudimo variantas ieškovo traktoriui. Ieškovas apmokėjo nurodytą sumą ir gavo draudimo polisą galiojantį nuo 2016-03-29 iki 2017-03-28, kuriame nurodyta, jog draudimo grupė – „Turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų“. Besibaigiant draudimo polisui į ieškovą vėl kreipėsi N. S. ir ieškovas apmokėjęs jos nurodytą kainą gavo analogišką draudimo polisą galiojantį nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28, kuriame buvo papildomai nurodyta, kad savaeigė technika draudžiama visų rizikų draudimu.
Ieškinyje aiškinama, kad 2017-11-11 traktorius sudegė ir yra nebetinkamas naudoti. Gautoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos (įrangos), buvusios po panele, gedimas. Draudikas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką remdamasis Savaeigės technikos draudimo taisyklių 4.2.20 punktu, kuris numato, jog žala atsiradusi dėl gaisro ar sprogimo rizikų, kurie kilo pačiame apdraustame turte dėl trinties, gedimo ar savaeigei technikai dirbant sukeltos kibirkšties, yra neatlyginama, jei apdrausta savaeigė technika senesnė, nei 7 metai. Ieškinyje pažymima, kad pirmo draudimo poliso sudarymo metu galiojo Savaeigės technikos draudimo taisyklės, kuriose 4.2.20 punkto išvis nėra, o panašaus turinio 5.2.21 punktas numatė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei žala atsirado gaisro ar sprogimo rizikų, jei apdrausta savaeigė technika senesnė, nei 5 metai.
Ieškinyje teigiama, kad atsakovas būdamas banko atstovu, tarpininku tarp banko ir jo klientų bei profesionaliu draudimo rinkos dalyviu privalėjo žinoti banko reikalavimus ir apdrausti traktorių draudimo bendrovėje ir nuo tokios rizikos, dėl kurios įvyko įvykis ir traktorius sudegė. Ieškinyje aiškinama, jog kitose draudimo bendrovėse („Seesam Insurance“, AB „Lietuvos draudimas“ ir „Gjensidige“) tuo metu buvo galimybė apdrausti traktorių nuo minėtos rizikos pagal draudimo bendrovių patvirtintas draudimo taisykles arba tartis dėl traktoriaus individualių draudimo sąlygų. Tuo tarpu atsakovas – draudimo brokerių bendrovė pažeisdamas Draudimo įstatymo 163 straipsnio 3 dalį nesudarė ieškovui galimybės rinktis iš kitų, nemažiau dviejų draudikų. Atsakovas nei sudarydamas draudimo sutartį, nei ją pratęsdamas nesupažindino ieškovo su UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėmis ir neišaiškino draudimo apsaugos išimčių bei traktorių apdraudė draudimo bendrovėje, pagal kurios taisykles traktorius nelaikomas apdraustu, nes yra per senas. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas pagrįstai manė, jog traktorius yra apdraustas „nuo visko“ ir draudimas atitinka banko reikalavimus. Jei ieškovui būtų išaiškintos draudimo išimtys, jis būtų atsakovo atstovo prašęs parinkti kitus draudikus ar tartis dėl individualių sąlygų, kurios būtų numatę draudiminę apsaugą nuo rizikos dėl kurios įvyko įvykis, kurio metu traktorius sudegė. Atsakovui neatlikus aptartų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas, kadangi egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos atsirasti civilinei atsakomybei.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo žiniomis AB „Šiaulių bankas“ savo klientams nedaro jokių kliūčių sudaryti draudimo sutartis nei tiesiogiai, nei per kitus draudimo tarpininkus, todėl ieškovo sudaryta draudimo sutartis tarpininkaujant atsakovui yra ieškovo savanoriškas pasirinkimas. Atsiliepime teigiama, kad ieškovo argumentas, jog sudarant draudimo sutartį traktorius buvo apdraustas nesilaikant AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų (neva turtas nebuvo apdraustas nuo gaisro) yra nepagrįstas, kadangi gaisro rizika yra apdrausta, tačiau vidinių gedimų sukelti gaisrai laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Be to, AB „Šiaulių bankas“ išvis nėra nustatęs reikalavimo apdrausti turtą nuo vidinių gedimų sukelto gaisro. Byloje nėra jokių duomenų, kad AB „Šiaulių bankas“ būtų reiškęs pretenzijas dėl to, kad draudimo sutartis neatitinka jo reikalavimų. Atsiliepime pažymima, kad pagal rinkoje prieinamas draudimo sąlygas apie 10 metų amžiaus mobiliai technikai tokios rizikos draudimas nėra siūlomas.
Atsiliepime teigiama, kad draudiko parengtos draudimo taisyklės yra standartinės draudimo sutarčių sąlygos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas ir save laiko verslininku, todėl jam yra taikomas aukštesnis rūpestingumo standartas. Ieškovas gavo draudimo polisą, kuriame aiškiai nurodyta, kokių draudimo taisyklių sąlygomis sudaroma draudimo sutartis. Draudimo taisyklės yra viešai paskelbtos ir lengvai surandamos internete, todėl ieškovas turėjo protingą laikotarpį susipažinti su taisyklėmis ir pareikšti pretenzijas, kad jo traktorius yra netinkamai apdraustas ar yra kitų jam nepriimtinų draudimo sutarties sąlygų. Tuo tarpu ieškovas dėl tariamai netinkamai apdrausto traktoriaus pretenzijas pradėjo reikšti tik atsitikus įvykiui, kurį draudikas pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepime pažymima, kad konkreti įvykio priežastis tiriant traktoriaus užsidegimą nebuvo nustatyta, o pats ieškovas teisinėmis priemonėmis iš draudiko nereikalavo draudimo išmokos, nors pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalėtų įrodyti aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
Atsiliepime teigiama, kad ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškinyje nurodytą žalą tuo atveju, jei draudimo sutarties sudarymo metu būtų egzistavusi galimybė traktorių apdrausti tokiu būdu, kad būtų apdrausta ir vidinių gedimų sukelto gaisro rizika, ir šia galimybe būtų buvę nepasinaudota dėl atsakovo brokerio veiksmų ar neveikimo. Atsakovo žiniomis draudimo sutarties atnaujinimo metu (2017 metų kovo mėnesį) Lietuvos draudimo rinkoje nebuvo galimybės apdrausti senesnį, kaip 10 metų traktorių tokiu būdu, kad būtų apdrausta ir vidinių gedimų sukelto gaisro rizika. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas turėjo galimybę apdrausti traktorių individualiomis sąlygomis yra tik įrodymais nepagrįstos prielaidos, kadangi ieškovas neturėjo svarios derybinės pozicijos, kuri būtų leidusi išsiderėti geresnes, nei standartinės draudimo sutarties, sąlygas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2017 metų kovo mėnesį Lietuvos draudimo rinkoje bent viena draudimo bendrovė būtų apdraudusi pavienį draudžiamą objektą – 10 metų amžiaus traktorių įtraukdama vidinių gedimų sukelto gaisro riziką. Taigi, tarp ieškovo nurodytų atsakovo veiksmų ar neveikimo (dviejų papildomų draudimo pasiūlymų nepateikimo sudarant ir atnaujinant draudimo sutartį) ir ieškovo patirtų nuostolių – negautos draudimo išmokos nėra priežastinio ryšio. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo nurodytas žalos dydis irgi yra nepagrįstas, kadangi nėra įvertina kokio dydžio pinigų sumą galima gauti už traktoriaus liekanas jas realizavus.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nustatytais terminais atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jiems teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas M. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad 2016 m. per „Šiaulių banką“ pirko traktorių. Banko atstovė R. Š. jam sakė, kad traktorių apdraus „nuo visų rizikų“ ir kad jam greičiau ir paprasčiau draustis per jų siūlomą brokerį. Iš brokerės N. S. gavęs draudimo polisą jį perskaitė ir apmokėjo pateiktą sąskaitą, į jokias taisykles nesigilino. Iš draudimo brokerio negavo jokio pasiūlymo susipažinti su kokiomis nors papildomomis taisyklėmis, tokių taisyklių nėra gavęs ir paštu, nėra bendravęs su draudimo brokere telefonu. Bankui jokių dokumentų nebereikėjo pateikti, bankui toks draudimas tiko. Po metų draudimo sutartį pratęsė apmokėdamas N. S. atsiųstą sąskaitą. 2017-11-11 dirbo su traktoriumi laukuose, kai dingo traktoriaus šviesos ir pasmirdo plastmase po panele, o netrukus po to įsiplieskė gaisras ir traktorius sudegė. Apie įvykį pranešė bankui ir draudimui. Draudimas skaičiavo žalą, bet netrukus pranešė, kad yra papildomos taisyklės ir įvykis yra nedraudžiamasis. Buvo įsitikinęs, kad yra apdraustas nuo visų rizikų, mokėjo draudimo įmokas, bet atsitikus įvykiui išmokos negavo. Mano, jog brokeris netinkamai atliko savo pareigas, kadangi jo nesupažindino su draudimo taisyklėmis ir nepasakė, kokios yra rizikos. Būtų norėjęs draustis, kad būtų užtikrintas, jog apsidraudė nuo visų rizikų. Parodo, kad jo išsilavinimas vidurinis, ir tai buvo pirmas jo lizinguotas ir draustas traktorius nuo jo ūkininkavimo pradžios. Anksčiau yra draudęs tik automobilį, draudimo brokerės klausdavo kas kaip, brokerė atsakydavo nuo ko draudžia, ir jis daugiau į sutartis nesigilindavo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad draudimo brokeris turėjo ieškovą supažindinti su draudimo taisyklėmis ir išaiškinti, kad yra galimybė tartis dėl individualių sąlygų. Ieškovas tikėjosi, kad draudimo brokeris, kuris yra savo srities profesionalas jį apdraudė nuo visų rizikų. Draudimo brokeris pažeidė Draudimo įstatymo 163 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovui nebuvo pateikti alternatyvūs pasiūlymai. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas dar dabar moka įmokas bankui už sudegusį traktorių ir bankas pasiimti traktoriaus nenori. Sprendžiant bylą teismo prašė remtis suformuota praktika Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1014-232/2017.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Parodė, kad ieškovo ieškinys yra deliktinis, todėl turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Draudimo brokeris neatsako pagal lizingo sutartį, kadangi atsakomybė už nedraudžiamus įvykius tenka ieškovui. Iš ieškovo parodymų matyti, kad banko atstovė išaiškino ieškovui draudimo sąlygas, tačiau atsakovas nėra atsakingas už tai, ką ieškovui išaiškino banko atstovė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pageidavo sudaryti draudimo sutartį įtraukiant vidinių gedimų sukelto gaisro riziką. Ieškovas save laiko verslininku ir jei jis nežino įstatymų, tai turi pareigą pasiklausti bei naudotis kita reikiama pagalba. Jei ieškovui reikėjo tik banko reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, tai ieškovas tokią sutartį gavo. Ieškovas nesigilino į sutartį ir draudimo taisykles, kurios yra nurodytos draudimo polise ir lengvai randamos internete, nors turėjo tam protingą laikotarpį. Ieškovas ko gero nežinojo kas yra „visų rizikų draudimas“, kuris reiškia, jog draudžiamos visos rizikos, išskyrus tas, kurios draudimo taisyklėse nurodytos, kaip nedraudžiamieji įvykiai. Nėra priežastinio ryšio tarp nurodytų ieškovo veiksmų ir žalos, kadangi Lietuvos draudimo rinkoje draudikai nedraudžia nuo vidinio gaisro, kai traktorius senesnis, nei 10 metų ir ieškovo nurodomas argumentas, kad tai galima padaryti pagal individualias sąlygas yra tik prielaida. Be to, ieškovas nesigilino į draudimo sąlygas, tai ką būtų keitę alternatyvūs draudimo brokerio pasiūlymai. Atstovo nuomone žalos atsiradimo pagrindinė priežastis yra tai, kad ieškovas sudarydamas lizingo sutartį prisiėmė turto draudimo pareigą, po to nesidomėjo draudimo sąlygomis, nesinaudojo pagalba, o atsitikus įvykiui nereiškė ieškinio draudėjui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovo apdraustame traktoriuje kilo gaisras, tačiau draudikas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas tokio draudiko sprendimo neginčijo ir teismui parengiamojo posėdžio metu pasiūlius pakeisti dabartinį atsakovą į atsakovą draudiką UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nesutiko to padaryti, nors teismas ir išaiškino Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės esmę. Taigi, teismas bylą nagrinėja pagal ieškovo ieškinyje nubrėžtas ribas ir pasisako dėl atsakovo draudimo brokerių bendrovės atsakomybės pagal ieškinio reikalavimą.
Iš ieškovo M. K. ir AB „Šiaulių bankas“ 2016-03-29 sudarytos finansinės nuomos sutarties matyti, kad M. K. įsipareigojo bankui priimtinoje draudimo bendrovėje laiku ir tinkamai apdrausti įsigytą traktorių bei užtikrinti, kad turto draudimas galiotų nepertraukiamai iki sutarties įvykdymo. Pagal minėtos sutarties 7. 4 punktą ieškovas privalo užtikrinti, kad draudimo sutartis atitiktų šalių sutartas sąlygas. Sutarties 7.4.2 punktas numato, kad turtas privalo būti apdraustas nuo visų draudiko patvirtintose atitinkamos turto rūšies draudimo taisyklėse numatytų rizikų perduodant, valdant ir naudojant turtą (įskaitant sugadinimą, gaisrą, vandens padarytą žalą, gamtines stichijas, vagystę, plėšimą, trečiųjų asmenų vandališkus veiksmus). (t. 1, b. l. 20) Iš savaeigės technikos draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas M. K. laikotarpiui nuo 2016-03-29 iki 2017-03-28 apdraudė traktorių „Claas Atles“, v. n. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ per draudimo brokerį N. S.. Dokumento skiltyje „Papildomos draudimo sąlygos“ yra nurodyta, kad apdrausta pagal Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo Savaeigės technikos draudimo taisykles, kurios patvirtintos Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Valdybos nutarimu 96/2014, 2014 m. lapkričio 18 d., galiojančios nuo 2015-01-01. Draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. (t. 1, b. l. 53) Iš savaeigės technikos draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas M. K. laikotarpiui nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28 apdraudė traktorių „Claas Atles“, v. n. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ per draudimo brokerį N. S.. Dokumento skiltyje „Pastabos“ nurodyta, kad savaeigė technika draudžiama visų rizikų draudimu likutine verte. Dokumento skiltyje „Papildomos draudimo sąlygos“ yra nurodyta, kad apdrausta pagal ADB Compensa Vienna Insurance Group Savaeigės technikos draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB Compensa Vienna Insurance Group Valdybos nutarimu 2016 m. sausio 12 d., galiojančios nuo 2016-01-18. Draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. (t. 1, b. l. 56)
Ieškovui sudarant draudimo sutartį galiojo „Compensa Vienna Insurance Group“ Savaeigės technikos draudimo taisykles, kuriose yra aiškiai nurodyta, kokie įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, o kokie nedraudžiamaisiais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-45/2008, Nr. 3K-3-116/2013 ir kt.). Ieškovas sudarydamas draudimo sutartį 2016-03-28 apdraudė turtą nuo gaisro ir gamtinių jėgų bei kitų rizikų, kas ir yra nurodyta draudimo liudijime. Ieškovas pratęsdamas draudimo sutartį 2017-03-29 apdraudė turtą nuo gaisro ir gamtinių jėgų bei kitų rizikų ir sulygo, jog savaeigė technika draudžiama visų rizikų draudimu likutine verte. Susipažinus su anksčiau aptartomis finansinės nuomos sutarties nuostatomis teigtina, kad ieškovas savo pareigą tinkamai apdrausti įsigytą turtą įvykdė, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog AB „Šiaulių bankas“ būtų ieškovui reiškęs pretenzijas dėl netinkamai vykdomos pareigos apdrausti turtą. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog bankas lizingo sutartyje nėra nustatęs reikalavimo dėl didesnės, nei nurodyta draudiko taisyklėse, taikomos draudimo apsaugos.
Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų pagrindu (kai šalys nesidera dėl sutarties sąlygų), prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo atstovė ieškovui neįteikė draudimo taisyklių prieš sutarties sudarymą ir nepasiūlė rinktis iš kitų nemažiau dviejų alternatyvių draudikų pasiūlymų. Ieškovas šios pareigos nevykdymą traktuoja, kaip kaltus atsakovo veiksmus ir pagrindą kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Teismas sutinka su tuo, kad atsakovas iš tikrųjų padarė formalius teisės normų pažeidimus neįteikdamas draudimo taisyklių ieškovui ir nepateikdamas alternatyvių draudikų pasiūlymų, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžia, jog tai nėra pakankamas pagrindas kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Teismas laiko, kad draudimo taisyklių, kurios yra paviešintos internete, nurodymas draudimo polise, yra tinkamas būdas atskleisti standartines sutarties sąlygas draudėjui, kuris užsiima ūkine veikla ir yra laikytinas verslininku, t. y., asmeniu, kuriam yra keliamas aukštesnis rūpestingumo standartas. Ieškovas yra jauno amžiaus asmuo, kaip nurodė teismui turintis vidurinį išsilavinimą, todėl teismui nekyla abejonės dėl jo gebėjimo naudotis internetu ir ten surasti reikiamą informaciją. Imant domėn laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki įvykio, teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su draudimo taisyklėmis ir reikšti pretenzijas dėl sudarytos draudimo sutarties ar net ją nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas savo, kaip draudėjo pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai vykdė tik dalinai, kadangi teismo posėdžio metu pripažino, jog gavęs draudimo polisą jį perskaitė ir apmokėjo pateiktą sąskaitą, o į jokias taisykles nesigilino.
Ieškovas ieškinyje teigia, kad sutarties sudarymo (pratęsimo) metu norėjo įsigyti platesnės apimties draudimo apsaugą savo turtui ir galimybė įsigyti tokią apsaugą realiai buvo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jį tenkino draudimo sutartis, kadangi sutartis tiko bankui. Ieškovas parodė, kad apie nedraudžiamuosius įvykius sužinojo tik tada, kai draudimo bendrovė atsisakė išmokėti išmoką, ieškovo žodžiais tariant „būtų norėjęs draustis, kad būtų užtikrintas, jog apsidraudė nuo visų rizikų.“ Taigi, apklausus ieškovą teisme paaiškėjo, kad jam „atsirado“ poreikis į platesnės apimties turto apsaugą tik tada, kai atsitiko įvykis ir draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, t. y., kai ieškovas sužinojo, kokią riziką turėjo būti apsidraudęs, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju.
Ieškovas bandė įrodinėti, kad atsakovas galėjo sutarties sudarymo metu jam pasiūlyti senesnio, nei 10 metų traktoriaus, draudimo variantą, kuris apimtų ir vidinių gedimų sukeltus gaisrus. Be to, ieškovas aiškino, kad atsakovas galėjo tartis dėl individualių sąlygų ir taip apdrausti ir seną traktorių. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Pagal standartines ieškovo ieškinyje minimų draudimo bendrovių „Seesam Insurance“, AB „Lietuvos draudimas“ ir „Gjensidige“ taisykles draudimo sutarties sudarymo metu ieškovo traktorius, kuris draudimo dieną buvo senesnis, nei 10 metų, negalėjo būti apdraudžiamas nuo ugnies, kuri kilo pačioje technikoje. Į bylą pateikti atsakymai iš draudimo bendrovių į atsakovo užklausimus patvirtina, kad Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės, nei sutarties sudarymo metu, nei dabar nėra linkusios prisiimti tokios draudimo rizikos. (t. 2, b. l. 22-23; 43) Taigi, ieškovo teiginiai, kad atsakovas galėjo tartis dėl individualių sąlygų ir apdrausti ir seną ieškovo traktorių laikytini deklaratyviais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo argumentas, kad atsakovas sudarant sutartį nepateikė ne mažiau dviejų alternatyvių draudimo pasiūlymų yra nereikšmingas, kadangi teismas nemato jokio pagrindo manyti, kad kitų draudikų standartiniuose pasiūlymuose būtų draudžiami ir vidinių gedimų sukelti gaisrai.
Ieškovo atveju formuluotė „Draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų“ reiškia, jog atsitikęs įvykis yra vertintinas taisyklėse aptartų draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių aspektu. Tuo atveju, jei individualiomis draudimo sutarties sąlygomis nėra susitarta, kad draudimo apsauga apima ir konkretų nedraudžiamąjį įvykį, tai tam įvykiui atsitikus jis ir bus nedraudžiamasis, nors asmuo ir bus apsidraudęs „visų rizikų draudimu“. Ieškovo noras apsidrausti „nuo visų rizikų“ žmogiškai paaiškinamas, tačiau abejotina ar tai yra įmanoma praktikoje, kadangi draudimo sutartis yra rizikos sutartis, ir draudimo bendrovei, kaip pelno siekiančiam subjektui, paprasčiausiai nepriimtina teikti apsaugą nuo bet kokio žalą galinčio sukelti įvykio.
Teismas, susipažinęs su ieškovo atstovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1014-232/2017, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ja remtis, kadangi toje byloje buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei nagrinėjamu atveju. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra konstatuota, kad ieškovas prieš draudimo sutarties sudarymą buvo aktyvus, vedė derybas ir draudimo brokeriui aiškiai išreiškė valią dėl pageidaujamos draudiminės apsaugos apimties, tačiau draudimo brokeris nesuteikė išsamios informacijos apie esminę sutarties sąlygą. Tuo tarpu šioje byloje, kaip jau buvo minėta, ieškovas M. K. buvo pasyvi draudimo sandorio šalis, ir beje, šia aplinkybe iš dalies grindžia patį ieškinį, aiškindamas, kad jo pasyvumą privalėjo kompensuoti draudimo brokeris savo aktyviais veiksmais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir šalių rungimosi principą bei jo privalomumą civiliniame procese (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys yra atmestinas. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, taip pat, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 39,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo M. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo 39,62 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 62 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.