- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-80-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 dieną kreipėsi atsakovo gydymo įstaigą gydytojo otorinolaringologo konsultacijai. Vaikystėje buvo patyrusi nosies traumą, po kurios pakito nosies forma. Iki kreipimosi konsultacijai savijauta buvo prasta – sunkiai kvėpavo per nosį. Be šio sveikatos sutrikimo turėjo ir kitų ligų – (duomenys neskelbtini). Po medicininės apžiūros jai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Gydytojas nustatė, kad nosies galiukas sukritęs ir nelaiko formos. Gydytojas rekomendavo atlikti operaciją.
2. 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo klinikoje buvo atlikta nosies operacija. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, o jos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Operacijos metu buvo pašalinta pertvaros kremzlė, įstatyta ir fiksuota nauja pertvara suformuojant naują nosies galiuką ir formą.
3. 2019 m. birželio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovo gydymo įstaigą pakartotinai konsultacijai, nes per laiką nuo atliktos operacijos nosies galiukas pasmuko ir kvėpavimas vėl pasidarė apsunkintas. Buvo suplanuotas naujas chirurginis gydymas atliekant (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl jos ligos šios operacijos nebeatliko.
4. Per laikotarpį nuo operacijos iki pakartotinės medicininės konsultacijos, ieškovės teigimu, nosies forma pakito į blogesnę pusę, tapo neestetiška ir gerokai prastesnės išorinės išvaizdos nei iki operacijos. Mano, kad taip buvo subjaurota jos veido forma ir bendra išvaizda. Iš turimų medicininių dokumentų matyti, kad gydytojas, atlikęs operaciją, tokį pakitimą aiškina tuo, kad rekonstrukcijai naudotos kremzlės kiekis buvo minimalus, atsirado pooperacinė infekcija, naujai suformuotas kremzlinis karkasas sunyko dėl pooperacinės infekcijos ir randinio proceso, todėl išsivystė (duomenys neskelbtini), o dėl randinio proceso susiaurėjo nosies šnervės.
5. Ieškovė įsitikinusi, kad dėl netinkamai suteiktos medicininės paslaugos buvo sukelta žala jos fizinei ir psichinei sveikatai. Bandydama apginti savo teises ir teisėtus interesus ji kreipėsi LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 2021 m. rugsėjo 6 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl A. K. pareiškimo“, kuriame konstatavo, kad „Atlygintina žala pacientės sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas LSMUL KK nebuvo padaryta“. Komisija vienu iš pareiškimo atmetimo pagrindų nurodė, kad ieškovė neįvardijo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Iš esmės šiuo pagrindu prašymas atlyginti neturtinę žalą buvo atmestas.
7. Ieškovė sprendžia, kad gydymo įstaigos veiksmuose yra neteisėtos veikos (neveikimo) požymių. Gydytojai neatliko savo funkcijų, kad būtų padaryta viskas tinkamam operacijos pasiruošimui, jos eigai, pooperacinei priežiūrai ir slaugai.
Šalies argumentai
8. Ieškovė mano, kad padaryta neturtinė žala pirmiausia pasireiškė tam tikrais fiziniais skausmais. Šį skausmą patyrė dėl taikytų arba netaikytų gydymo būdų, slaugos ir priežiūros priemonių. Ilgainiui šis skausmas tapo atsinaujinančiu dėl vykstančių nosyje pakitimų. Ši negatyvi būsena yra ilgalaikio pobūdžio, ankstesnė ieškovės sveikatos būklė vargu ar beatkuriama, o tai yra vienas iš kriterijų, nulemiančių didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
9. Ieškovės psichinė sveikata buvo ženkliai pažeista, ir ji patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities. Taip buvo pažeista jos teisės į psichinį asmenybės neliečiamumą, teisė į saugią aplinką, ne tik apskritai viešoje vietoje, tačiau ir specializuotoje įstaigoje, vykdančioje profesinę pareigą saugoti sveikatą. Kol atsakovas niekaip nepripažįsta savo kaltės ir atsakomybės, jos dvasinė gerovė yra veikiama neigiamai ir neturtinės žalos pasekmės turi tęstinį pobūdį.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodo, kad bus problemiška rodytis viešose vietose, dalyvauti socialiniame gyvenime, žymiai sumažės bendravimo galimybės. Ji jau tapo priklausoma nuo kitų asmenų, nes dėl savo išvaizdos jaučia nuolatinį diskomfortą ir dėl to priversta atitinkamai vengti viešumos.
11. Ieškovė mano, kad iš pridedamų medicininių dokumentų aiškiai matyti, kad jos sveikatos pažeidimo liekamieji padariniai laikytini pastovaus pobūdžio. Ieškovė įsitikinusi, kad turėdama teisę į tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir teisę pasirinkti gydytoją, ji pasielgė tinkamai, nes ir nebūdama specialistė matė, kad jai neskiriama tiek dėmesio, kokio būtų galima tikėtis gydymo įstaigoje. Komisija, nors ir pamini pooperacines komplikacijas, tačiau neišdėsto jokių argumentų, nesureikšmina jų ir nesieja jų su kilusiomis pasekmėmis fizinei ir psichinei ieškovės sveikatai. Komisijos išvada laikytina nepakankamai argumentuota, todėl nepagrįsta.
12. Dėl visų išdėstytų aplinkybių padaryta neturtinė žala, kurią ieškovė įvertina 5000,00 Eur. Ieškovės manymu, atsakovas gali būti apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę ir tokiu atveju draudimo kompanija turėtų atlyginti jai prašomo dydžio žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
14. Ieškovė su pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 56 „Dėl A. K. pareiškimo“, išanalizavusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei teikimo atvejį, nustatė, kad žala ieškovės sveikatai, teikiant jai asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose, nebuvo padaryta ir ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo nebuvo tenkintas.
15. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Komisijos išvada išreiškia tik tos institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymų statuso. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012 pažymėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai (išskyrus išvadas dėl žalos dydžio). Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimaliais pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
17. Gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė.
18. Gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuriomis jis veikė, nes rūpestingumo sąvoka yra informatyvi tik tokiu atveju, kai yra žinoma, su kokia problema buvo susidurta konkrečioje situacijoje. Teismo pareiga, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyti, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, ar gydytojas veikė kaip protingas ir rūpestingas tos specialybės gydytojas tokiomis aplinkybėmis.
19. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Tokių įrodymų kartu su ieškiniu ieškovė teismui nėra pateikusi.
20. Pacientui atsiradusios komplikacijos dar nesuponuoja medicinos darbuotojo kaltės dėl atsiradusių padarinių. Ieškovė buvo išsamiai supažindinta su galimomis operacinėmis rizikomis, taip pat ir didesne infekcijos rizika, jai, kaip sergančiai (duomenys neskelbtini), bei tai, kad esant tokio dydžio nosies deformacijai, kokia ji buvo prieš operaciją, išlieka pakartotinės operacijos tikimybė.
21. Nosies deformacija ieškovei galėjo atsirasti tiek dėl infekcijos, tiek ir dėl jau prieš operaciją buvusių ypač didelių nosies deformacijų ir struktūros pakitimų. Šios deformacijos yra koreguojamos pakartotinos operacijos metu, kuri ieškovei jau buvo suplanuota, tik negalėjo būti atlikta dėl prasidėjusio (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovė į Kauno klinikas nesikreipė ir pakartotinai operacijai neatvyko.
22. Nėra jokio pagrindo ieškovės ieškinyje nurodomiems teiginiams, esą operacijos metu ar pooperaciniu laikotarpiu Kauno klinikose nebuvo laikytasi atitinkamų sanitarinių, higieninių ar sterilumo reikalavimų, ir tai galėjo lemti pooperacinę infekciją.
23. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei Kauno klinikose buvo teiktos tinkamai. Nei operacijos metu, nei pooperaciniu laikotarpiu iki ieškovę išleidžiant ambulatoriniam sekimui, jokių komplikacijų nebuvo. O apie tai, kad po operacijos ilgainiui gali vėl išryškėti nosies deformacija ir dėl to gali tekti atlikti papildomą operaciją, ieškovė buvo supažindinta.
24. Ieškovės pooperacinė eiga buvo tipinė. Prieš ieškovę išleidžiant ambulatoriniam sekimui, infekcijos požymių nebuvo stebėta. Išleidžiant ieškovę iš Kauno klinikų, jai buvo išsamiai paaiškinta pooperacinė nosies priežiūra ir tai, kad siūlus gali pašalinti bendrosios praktikos gydytojas.
25. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.584 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė.
26. Paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai ji buvo padaryta dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės, ir tik tuomet, kai dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos buvo sutrikdyta paciento sveikata ar netinkamų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga.
Šalies argumentai
27. Ieškovė ieškinyje prašo atnaujinti praleistą terminą ieškinio padavimui ir nurodo, kad svarbi priežastis šio termino atnaujinimui yra tai, kad advokatui reikėjo skirti daugiau laiko dokumentų analizei bei procesinio dokumento ir jo priedų paruošimui, tai lėmė termino praleidimą. Su tokiais ieškovės teiginiais atsakovė nesutinka.
Atsiliepimas
28. Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovas su ieškiniu nesutinka.
29. Byloje yra pateiktas Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas ir jis laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu bei turi prezumpcijos galią. Sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis LR teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.
30. Ieškovė, pateikdama ieškinį, praleido terminą jam paduoti, nesant tam jokių svarbių priežasčių, kadangi Komisijos sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo mėn. 6 d., jo apskundimo terminas buvo 30 dienų, o ieškinys teismui pateiktas 2021 m lapkričio mėnesį, akivaizdžiai praleidus Komisijos sprendimo apskundimo terminą bei nepateikus jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atstatytas.
31. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos , t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodomas, ir tai privalo įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl žalos, padarytos gydytojų veiksmais, konstatuojama, kad „vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Teismas byloje nustatinėja, ar yra sąlygų visuma taikyti civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas nustatė, kad ieškovei A. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno klinikose buvo atlikta nosies operacija. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, o jos metu nustatyta, kad nosies pertvara sulūžusi į aštuonias dalis, buvo pašalintos iškrypusios kremzlinė ir kaulinės pertvaros dalys. Operacijos metu buvo pašalinta pertvaros kremzlė, įstatyta ir fiksuota nauja pertvara suformuojant naują nosies galiuką ir formą.
34. 2019 m. birželio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovo gydymo įstaigą pakartotinai konsultacijai, nes per laiką nuo atliktos operacijos nosies galiukas pasmuko ir kvėpavimas vėl pasidarė apsunkintas. Buvo suplanuotas naujas chirurginis gydymas atliekant (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl ieškovės ligos ši operacija nebeatlikta. Papildomą operaciją ieškovė atsisako daryti ir kaltina Kauno klinikas, kad jos atliko netinkamą operaciją, kuri buvo nekvalifikuota, dėl jos ieškovės nosis tapo balno formos.
35. Pacientės skundą, įvertinusi visą turimą informaciją ir dokumentus, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri 2021 m. rugsėjo 6 d. nusprendė, jog atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta, todėl ieškovės prašymo atlyginti žalą netenkino (sprendimas Nr. 56).
Žemesnės instancijos teismas
36. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju, tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 35 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 42 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
40. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas). Bylose dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo atsakovo veiksmų neteisėtumo įrodinėjimo našta tenka ieškovui.
41. Komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi ieškiniu negalima prašyti vien tik panaikinti Komisijos sprendimą, kadangi teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, jis ir taip netenka galios. Ieškiniu turi būti prašoma ne panaikinti / pakeisti Komisijos sprendimą, bet išspręsti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022; 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022).
42. Komisijos sprendimas nėra ginčo objektas, nėra tikrinamas jo pagrįstumas ir teisėtumas, ar tinkamai Komisija parinko taikytiną teisę ir ją taikė tinkamai ir pan., ginčas yra nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, iš naujo nustatant ginčo faktines aplinkybes ir taikytiną teisę, būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) ir kt. Pirmosios instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, teismas sprendimu ne panaikina, pakeičia ar palieka nepakeistu Komisijos sprendimą, o priteisia pacientui (ar kitiems turintiems teisę to reikalauti asmenims) padarytos žalos atlyginimą arba ne.
43. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (neteikimo ar netinkamo suteikimo), atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, CK ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).
44. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
45. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti bei įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
47. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepatyrė neturtinės žalos, kurią padarė Kauno klinikose dirbantys ir ieškovę operavę gydytojai. Prieš operaciją ieškovė buvo įspėta, kad gali tekti daryti papildomą operaciją. Ieškovės pateiktame (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Kauno klinikose pacientei prieš operaciją buvo atliktas (duomenys neskelbtini), stebėtas priekinės nosies išnirimas į kairę, nustatyta, kad nosies galiukas nelaiko formos, sukritęs.
48. Pacientei 2018-08-22 atlikta operacija, kurios metu stebėta į 8 dalis sulūžusi nosies pertvara, rekonstrukcijai panaudoti buvo tinkamas minimalus kremzlės kiekis. Pati operacija įvyko be komplikacijų. Pacientė pasirašė sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo. Šio sutikimo formoje nurodomas tokios komplikacijos, kaip: „infekcija“, „nosies pertvaros perforacija“, „nosies formos pakitimai“. Praėjus 10 mėnesių po operacijos, pacientė kreipėsi pakartotinai gydytojo otorinolaringologo konsultacijai dėl apsunkinto kvėpavimo ir nosies galo pasmukimo. Numatyta pakartotinė operacija, kurią dėl (duomenys neskelbtini) teko atidėti.
49. Teismas sutinka, kad teigti, jog Kauno klinikose pacientės sveikatai buvo pakenkta, negalima. Dar iki pirmos operacijos pacientė turėjo problemų su kvėpavimu, nosies formos pakitimai buvo atsiradę dėl vaikystėje pacientės patirtos traumos. Operacijos metu iš galimų naudojimui pacientės nosies kremzlių rekonstravo pacientės nosį, tačiau eigoje pacientės suformuotos nosies pertvaros kremzlinis karkasas sunyko dėl pooperacinės infekcijos ir randinio proceso. Pati infekcija vertintina, kaip galima komplikacija, su kuria pacientė buvo supažindinta pasirašytinai. Komisija neįžvelgė klinikų personalo neteisėtų veiksmų, teigti, kad teikiant paslaugas pacientei, klinikos sukėlė žalą pacientės sveikatai, taip pat negali.
51. Iki invazinės procedūros atlikimo momento tinkamai išaiškinta chirurginės operacijos esmė, eiga, technika, galimos rizikos ir komplikacijos. Apie tai pacientė patvirtino savo parašu operacijos sutikimo protokole. Ekspertai nurodė, kad mokslinės literatūros duomenimis, komplikacijos pasitaiko iki 8 proc., pacientų nepasitenkinimas operacija iki 16 proc. ir pakartotinai atliekamos operacijos yra apie 10 proc. pacientų.
52. (duomenys neskelbtini) 2021-12-13 įraše pažymėta, kad iš vienos nosies landos pašalintas vatos tamponas, kurio patalpinimo laikas ir priežastis nenurodytos. Operacijos metu 2018-08-22 nosies landos buvo tamponuotos paratiuliu (medicininės tvarsliavos bintine medžiaga), o 2021-12-13 iš vienos landos pašalintas vatos tamponas, kuris nėra tapatus pirminės operacijos metu naudotai medžiagai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Kauno klinikose operacijos metu ieškovės nosyje buvo paliktas vatos tamponas.
53. Ligos istorijoje pažymėta, kad išrašant pacientę A. K. iš stacionaro, jai buvo išsamiai paaiškintas režimas ir tolimesnė nosies priežiūra, paciento atmintinė buvo atiduota į rankas.
54. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės darbuotojų kaltais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala. Surinktais įrodymais įrodyta, kad atsakovės gydytojai buvo atidūs, rūpestingi ir savo profesines pareigas atliko nepriekaištingai.
55. Teismo posėdyje ieškovė kategoriškai atsisakė vykti į Kauno klinikas ar kitą medicininę įstaigą pakartotinei operacijai, o tik reikalauja iš klinikų lėšų, kad galėtų pasidaryti plastinę operaciją pas gydytoją K. Teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi papildoma operacija gali būti atlikta ir kompensuojama Ligonių kasų lėšomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Ją teikė advokatai V. F., o vėliau advokatas D. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo skyrusi lėšų ekspertizės apmokėjimui. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovės ieškinys atmetamas, turėtos bylinėjimosi išlaidos palieka nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. K. ieškinį atsakovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.