Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė 2010 m. lapkričio 23 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948-RK, kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 2316,96 Eur kreditą (iki 2013-11-30). Šalys 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA, kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 6371,64 Eur kreditą (iki 2017-07-17). Atsakovė įsipareigojo minėtose sutartyse nustatyta tvarka grąžinti kreditus bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovei netinkamai vykdžius minėtas Sutartis, AB „Swedbank“ jas nutraukė : 2014 m. kovo 21 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948- RK, o 2014 m. sausio 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA ir įgijo teisę reikalauti likusios dalies kredito grąžinimo bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pradinė kreditorė 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79 bei 2014 m. vasario 26 d. Bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 14 pagrindu perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA. Pradinė kreditorė 2014 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-43 bei Bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 1 pagrindu perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948- RK. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Taigi, bet kuris pranešimas, nepaisant jo formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Svarbu, kad jame būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019). Todėl, konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieškovei) perleidimą.

Dėl skolos

prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Pagal CK 6.59 straipsnį, yra draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą. Taip pat nėra įrodymų apie gautų kreditų grąžinimą. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteisiama 7795,47 Eur negrąžinto kredito suma (2316,96 Eur pagal Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį ir 5478,51 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutartinių/pelno palūkanų.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo Sutarčių sudarymo dienos iki Sutarčių nutraukimo dienos, atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, susidarė 389,92 Eur pelno palūkanų (167,50 Eur pagal Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį (Sutarties 11.4 punktas) 17,00 proc. metinė palūkanų norma ir 222,42 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį (Sutarties 5.1 punktas) 11,500 proc. metinė palūkanų norma) įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 389,92 Eur pelno palūkanų.

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 208,53 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) turi būti rašytinis.

Nagrinėjamu atveju, Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties 12.3 punkte numatyta, kad atsakovei praleidus sutartyje numatytų kredito grąžinimo įmokų, palūkanų ir/ar kitų numatytų mokėjimo terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspnigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Kadangi atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 208,53 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5,64 Eur skolos išieškojimo išlaidas.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014).

Nagrinėjam atveju ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam reguliavimui, todėl reikalavimas dėl 5,64 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Dėl palūkanų/negautų pajamų

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1010,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2014-03-17) iki sutarties termino pabaigos (2017-07-17).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Negautų pajamų įrodinėjimas apima aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2017 m. liepos 17 d. (kredito sutarties termino pabaiga) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad iš atsakovės būtų priteistos negautos pajamos, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1010,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 9404,88 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 99,94 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 211,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 7795,47 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 47 ct) skolos, 389,92 Eur (trys šimtus aštuodienadešimt devynis eurus 92 ct) sutartinių/pelno palūkanų, 208,53 Eur (du šimtus aštuonis eurus 53 ct) delspinigių, 1010,96 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 96 ct) palūkanų/negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 9404,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211,87 Eur (du šimtus vienuolika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.