- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-772-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10977-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- V. N., K. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1013-901/2019 pagal ieškovės L. L. (buvusi pavardė O.) ieškinį atsakovams V. N. ir K. V. (buvusi pavardė N.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. O. (L.) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. N. ir K. V. (toliau – ir atsakovai), prašydama priteisti iš atsakovų solidariai: 902,14 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už skolos sumą nuo 2014 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., viso – 180,42 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu atsakovams (tuo metu šeimai; sutuoktiniams) paskolino 902,14 Eur (3 114,93 Lt), atsakovai žadėjo pasiskolintus pinigus grąžinti iki 2014 m. gruodžio 12 d., tačiau sutartu laiku skolos negrąžino. Pažymėjo, kad atsakovai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ieškovė dalį paskolos sumos pervedė į atsakovui V. N. priklausančią banko sąskaitą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. N. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 902,14 Eur skolos ieškovei nepripažįsta, nes paskolos teisinių santykių tarp atsakovo V. N. ir ieškovės nebuvo ir negalėjo būti. (duomenys neskelbtini) pakvitavimas patvirtina, jog pinigus ieškovė skolino atsakovei K. V.; pinigai nebuvo skolinti atsakovų šeimai. Be to, atsakovas nežinojo apie ginčo paskolos sutartį, kuri buvo pasirašyta nuotoliniu būdu. Atsakovo nuomone, paskolos sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais, todėl neturėtų sukelti atsakovui teisinių pasekmių. Taip pat atsakovas nepripažįsta, kad skolinti pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą, bei kad ieškovė kreipėsi į jį asmeniškai dėl turimo įsiskolinimo apmokėjimo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) nereiškė turtinių pretenzijų atsakovui V. N., o atsakovų, kaip sutuoktinių, turto teisinis režimas yra pasibaigęs įsiteisėjus 2015 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-12270-796/2015.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu – ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei L. L. iš atsakovų V. N. ir K. V. solidariai 902,14 Eur paskolos, 180,42 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 082,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė paskolos raštelio kopiją, nes paskolos sutarties originalas prarastas. Ieškovė pinigų suteikimo faktą įrodinėja rašytiniais įrodymais – ieškovės mokėjimo pavedimais atsakovui V. N. (duomenys neskelbtini) ,kurių mokėjimo paskirtis „transfer“ po 1 100 Lt (318,59 Eur)); pokalbiu su atsakovu per „Viber“ programą. Be to, atsakovas neginčijo, kad 902,14 Eur paskolos suma ieškovės buvo suteikta atsakovei, dalį šios sumos pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovo V. N. buvusi sutuoktinė (atsakovė) K. V. turėjo atsakovo banko sąskaitos kortelę (t. y., atsakovo vardu buvo išduotos dvi banko kortelės).
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskolos suteikimo laikotarpiu atsakovai buvo susituokę, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovų sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Teikdami teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovai nurodė, kad kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi. Taip pat, šis teismo sprendimas patvirtina, jog atsakovai (sutuoktiniai) kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebetvarkė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau po ginčo paskolos suteikimo. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą ieškovė nebuvo informuota, suinteresuotu asmeniu byloje neįtraukta.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas V. N. apie atsakovės K. V. iš ieškovės paimtą paskolą žinojo, nes didžioji dalis skolintų pinigų pervesti į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą. Teismas vertino, jog sutuoktiniai (duomenys neskelbtini), kurią buvo pasirašytas pakvitavimas, vedė bendrą ūkį, paskolos paėmimui atsakovas neprieštaravo ir šio sandorio neginčijo. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog iš ieškovės skolinti pinigai yra atsakovės asmeninė prievolė, ir kad pinigai nebuvo skolinti atsakovų šeimos poreikiams. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog realiai paskolino abiem atsakovams 3 114,93 Lt (902,14 Eur) sumą. Taip pat pripažino, kad ieškovė įrodė, jog iš ieškovės atsakovams paskolinti pinigai buvo skirti atsakovų šeimos poreikiams, ir kad atsakovai turėtų atsakyti kaip solidarūs skolininkai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Apeliantas 902,14 Eur skolos ieškovei nepripažįsta, nes paskolos teisinių santykių asmeniškai tarp apelianto ir ieškovės nebuvo ir negalėjo būti. (duomenys neskelbtini) pakvitavimas patvirtina, kad pinigus iš ieškovės asmeniškai skolinosi atsakovė K. V.; nors atsakovė paskolos sutarties sudarymo momentu buvo susituokusi su apeliantu, tačiau pinigai nebuvo skolinti atsakovų šeimai.
8.3. Ieškovė neįrodė, kad skolinti pinigai buvo pervesti į apelianto banko sąskaitą. Ieškovė asmeniškai į apeliantą dėl skolos sugrąžinimo nesikreipė iki 2018 m. lapkričio 27 d. (t. y., kreipimosi į teismą dienos), todėl ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo tik atsakovės K. V. kreditorė.
8.5. Prievolė negalėtų kilti iš rašytinės sutarties, kurios originalas teismui nepateiktas, nes paskolos sutartis yra įvykdoma sandorio sudarymo metu, t. y. perdavus paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus. Ieškovės argumentai dėl pinigų perdavimo momento – prieštaringi ir nepagrįsti.
8.7. Pinigų perdavimo momentas ir (duomenys neskelbtini) pakvitavimo surašymo momentas nesutapo, nes dalį pinigų grynais buvo gavusi asmeniškai apelianto sutuoktinė (atsakovė) K. V..
8.8. Paskolos dalykas nesutampa su ieškinio reikalavimu, nes per 3 kartus skolinta 3 100 Lt (900 Lt + 1 100 Lt + 1 100 Lt) suma pagal Lietuvos Respublikos banko nustatytą kursą (lito ir euro santykį) sudaro ne 902,14 Eur (3 114,93 Eur), o 879,82 Eur dydžio sumą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju bylos šalys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė K. V. pasirašė pakvitavimą (skolos raštelį) kad pasiskolino iš L. O. (L.) 3 114,93 Lt, pinigus įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovo V. N. banko sąskaitą po 1 100 Lt, iš viso 2 200 Lt (637,17 Eur), mokėjimo paskirtis – „transfer“. Ieškovė (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programą pranešė atsakovui V. N., kad 2014 m. lapkričio mėnesį pervedė į jo banko sąskaitą pinigus, nes ji (atsakovė) prašė. Atsakovų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 12270-796/2015, atsakovai minėtoje byloje patvirtino, jog įsipareigojimų sutuoktinių nuosavybės teisėmis neįgijo, taip pat patvirtino, kad kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius ir jų įrodinėjimą
12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
14. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės K. V. buvo sudaryta ne rašytinė paskolos sutartis, o (duomenys neskelbtini) pakvitavimas (t. y. kitoks skolos dokumentas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui pateikta pakvitavimo kopija, kuri neatitinka įrodymų formai keliamų reikalavimų (CPK 114 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato ieškovui pareigos bylose dėl skolos priteisimo pateikti teismui skolos dokumentų originalus. Kita vertus, teismo teisė pareikalauti pateikti dokumentų originalus tiesiogiai įtvirtinta CPK 114 straipsnio 2 dalyje, tačiau toks reikalavimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Paprastai dokumentų originalų reikalaujama, esant tam tikrų dokumento kopijos trūkumų (neįskaitomas, taisytas, yra skirtingo turinio kopijos ir pan.). Aptariamu atveju ieškovės byloje pateikta pakvitavimo kopija jokių akivaizdžių trūkumų neturi, be to, ieškovės atstovė nurodė, kad objektyviai negalinti pateikti originalo, nes jo neturi. Pagal CPK 202 straipsnį, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl įrodymų įrodomosios galios, kuria naudodamasis, teismas privalo vadovautis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą pakvitavimą bei jo pagrindu patvirtindamas atsakovų įsipareigojimus ieškovei, turėjo galimybę įvertinti ir kitus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus. Pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. (Ž.) v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).
16. Ieškovės atstovė advokato padėjėja 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje nurodė (garso įrašas nuo 15:50 iki 25:00), kad ieškovė suteikė atsakovų šeimai 3 114,93 Lt (902,14 Eur) paskolą, t. y. ieškovė dalį paskolos sumos (apie 900 Lt) prieš pasirašant sutartį perdavė asmeniškai atsakovei K. V.; 2 200 Lt pervedė į apelianto banko sąskaitą, ieškovė nežino, kokiu tikslu atsakovė skolinosi pinigus. Apeliantas 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje nurodė (garso įrašas nuo 25:12 iki 48:00), kad su atsakove K. V. turėjo vieną banko sąskaitą su dviem kortelėmis (asmeninė banko sąskaitą atidaryta apelianto vardu), nes atsakovė neturėjo banko sąskaitos, pakvitavimo pagrindu į apelianto banko sąskaitą pervestus pinigus nusiėmė atsakovė, iš karto po jų gavimo į banko sąskaitą. Apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo apie ginčo pinigų pervedimą į apelianto banko sąskaitą, nurodė, kad santuokos nutraukimo metu nežinojo, ar atsakovė K. V. pinigus yra grąžinusi, teigė, kad atsakovė pasiskolintus pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms.
17. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą). Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
18. Klaipėdos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė atsakovų santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtoje byloje nebuvo įtrauktas įsiskolinimas pagal (duomenys neskelbtini) pakvitavimą 3 114,93 Lt (902,16 Eur) sumai ieškovei, todėl ieškovė reiškia reikalavimą – prievolę pagal pakvitavimą (paskolos sutartį) priteisti solidariai iš abiejų atsakovų (buvusių sutuoktinių). Kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta, kad jeigu kreditorių, neįrauktų į bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą, teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
19. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 – 3 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliantas apie sutuoktinės paimtą paskolą žinojo, nes didžioji dalis skolintų pinigų pervesta į apelianto vardu atidarytą asmeninę banko sąskaitą. Pažymėtina, kad apeliantui apie skolą pagal ginčo pakvitavimą buvo žinoma dar 2014 metais, tačiau duomenų, kad minėtą skolos raštelį jis būtų ginčijęs, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str., CK 3.96 str. 1 d.). Taigi atsakovas davė savo sutikimą dėl sutuoktinės skolinimosi, todėl ši prievolė laikytina ne atsakovės K. V. asmenine, kaip teigia atsakovas, o šalių bendrąja prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
20. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesutampa paskolos suma su ieškinio reikalavimu, nes per tris kartus buvo paskolinta 3100 Lt (900+1100+1100), o ne 3114,93 Lt. Aplinkybes, kad pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Būtent atsakovui, ginčijančiam paskolintų pinigų sumą, tenka pareiga įrodyti, kad pinigai nebuvo perduoti, nepaisant rašytinės formos paskolos dokumento surašymo ir jo pasirašymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė, o buvusi sutuoktinė atsakovė K. V. skolos neginčijo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų visumą, sprendimą grindė įrodymų visumos analize, turimais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde argumentus dėl paskolos sudarymo aplinkybių grindė argumentais, kad apeliantas apie paskolą nieko nežinojo ir gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, tačiau šiuos argumentus apeliantas grindė tik paaiškinimais ir prielaidomis, nepatvirtintomis įrodymais.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.