Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-475-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2A-475-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17495-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-475-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17495-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 44.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ir atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3087-599/2012 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pareigūnų veiksmais, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 16 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. kovo 8 d. jai buvo įteiktas Pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10007-03 dėl BK 25 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, 2006 m. gegužės 15 d. ieškovei buvo įteiktas ir patikslintas Pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10001-06 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies nuostatose padarymo ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. Generalinė prokuratūra patvirtino kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10014-06 bei perdavė šią baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2008 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismas šioje baudžiamojoje byloje paskelbė nuosprendį, kuriuo ieškovė buvo pripažinta kalta ir apskundus minėtą teismo nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė bei paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį, tačiau apskundus apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį dėl ieškovės nuteisimo ir šią baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu nutraukė. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji nepagrįstai buvo kaltinama nusikaltimų padarymu baudžiamojoje byloje daugiau kaip septynerius metus, be to, ji neteisėtai buvo sulaikyta dviem dienom laikotarpyje nuo 2004 m. kovo 8 d. iki 2004 m. kovo 10 d. (imtinai) bei laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2005 metų (imtinai) jos turtui bei turtinėms teisėms buvo taikyti nuosavybės teisės apribojimai, baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo iškelta nepagrįstai ir tirta bei nagrinėjama teisme nepateisinamai ilgą laikotarpį (t. y. net septynerius metus), tokiu būdu pažeidžiant jos teisę į greitą bei teisingą teismą, ko pasėkoje dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų neteisėtų veiksmų ji ir jos šeima patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir sveikatos sutrikimus, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, o būtent, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji turėjo 16 000 Lt realių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, be to, ji buvo sumokėjusi į Valstybės biudžetą baudą 37 500 Lt sumai, kuri buvo ieškovei grąžinta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad teisė reikalauti iš Valstybės žalos atlyginimo asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama aplinkybė, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, be to, viešajai atsakomybei pakanka trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teisminės valdžios pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų fakto; asmens patirtos turtinės ir/arba neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimo fakto, o kai už padarytą žalą atsakomybė atsiranda net ir nesant kaltės, tai reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti ir likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavo, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, padaryti prieš ieškovę pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali būti pripažinti teisėtais, todėl dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų baudžiamoji byla prieš ieškovę yra nutrauktina, be to, teismas, nagrinėdamas ieškovės pareikštą ieškinį, turėtų vertinti visus įrodymus kompleksiškai, t. y. baudžiamojo bei civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo veiksmų priešingumą teisei ir tokį savo veiksmų vertinimą ieškovė išreiškė Vilniaus apygardos teisme, nurodydama tai, jog ji patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, rašydama apeliacinį skundą, be to, sudėtingas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai buvo pareikšti ieškovei, vyko itin intensyviai ir pagal BPK 2 straipsnyje numatytus reikalavimus, be to, tiek per ikiteisminį tyrimą, tiek jį baigus, ieškovė nepareiškė BPK 215 straipsnio nustatyta tvarka prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgo jo trukmės laiko, o ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai bei teiginiai apie ieškovės nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl nepagrįsto persekiojimo yra tik deklaratyvūs, todėl ieškovė privalo įrodyti tiek neturtinės žalos faktą, tiek ir jos dydį.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalą bei priežastinio ryšio buvimą, be to, teisė į žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai tarp nurodytų pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o pareiga įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas tenka visgi ieškovei, tačiau ieškovė tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, be to, tokių aplinkybių nekonstatavo ir baudžiamąją bylą 2011 m. vasario 22 d. išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovė ieškinyje neįrodinėjo tų aplinkybių, dėl kurių ji neva patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus išgyvenimus bei jų intensyvumą, o tik nurodė, kad tokie išgyvenimai buvo, todėl ieškovei neįrodžius Valstybės deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, Valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškovės nurodytą žalą, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl ieškovės nurodomas neturtinės žalos dydis 200 000 Lt sumai aiškiai neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų ir tikrai nėra adekvatus galimai padarytiems pažeidimams. Taip pat nurodė, kad ieškovė buvo sulaikyta tik dviem dienom, o vėliau taikomos kardomosios priemonės bei ieškovės nuteisimas nebuvo susijęs su ieškovės laisvės atėmimu, todėl šis ikiteisminis tyrimas bei nuteisimas ieškovei negalėjo sukelti intensyvių, ilgai trunkančių ir pasireiškiančių sunkiomis pasekmėmis padarinių, be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ieškovė buvo įtariama įvykdžiusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nuostatose ir šių aplinkybių egzistavimas yra nepaneigtas net ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi, todėl sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės ir dėl ieškovei padarytos žalos, šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip pačios ieškovės veiksmai, prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, dėl kurių jai ir atsirado nurodoma galima žala ir šios baudžiamosios bylos nutraukimas yra pakankama satisfakcija ir teisingumo aktas ieškovės atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 16 000 Lt turtinės žalos, 30 000 Lt neturtinės žalos ir 762 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, nurodė, kad pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies. Teismas sprendė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, jog policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius veiksmus, ko pasėkoje buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jeigu Valstybė būtų laiku užkirtusi kelią naujų nusikaltimų padarymui, t. y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus, be to, teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys nusikalstamas iniciatyvas, ir padaryti prieš ieškovę pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal teismo patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nustatyti bei konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai ieškovės atžvilgiu, todėl ieškovei nebekyla pareiga iš naujo įrodinėti vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, o būtent kaltės.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė įrodė ir kitą būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą, t. y. jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir ieškovei atsiradusios tiek turtinės žalos, tiek neturtinės žalos.

Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog dėl pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu ji patyrė 16 000 Lt turtinę žalą (advokato išlaidas baudžiamojoje byloje). Teismas pažymėjo, kad įvertinus labai ilgai trukusį procesą baudžiamojoje, kuris truko ilgiau nei septynerius metus, advokato išlaidos, kurias nurodo patyrusi ieškovė, visiškai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

Teismas ieškovės reikalavimą dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, nurodydamas, kad ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio neturtinę žalą (t. y. nepateikė jokių pažymų apie sveikatos sutrikimus ar pablogėjimus, gydymo ir vaistų išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus ar kt.). Atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į bendras moralės normas, o taip pat tai, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę į laisvę ir nekaltumo prezumpciją ir kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui šiuo atveju būtų padaryta tikrai didelė neturtinė, su labai dideliais vidiniais žmogiškais išgyvenimais, žala dėl jo neteisėto sulaikymo, įtarimų, kaltinimų ar nuteisimo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta ieškovei (ieškovė dėl neteisėto sulaikymo buvo netekusi laisvės, ilgą laiką buvo areštuotas jos turtas, apribotas disponavimas turtu, ieškovei ilgą laiką buvo taikytos net kelios kardomosios priemonės, be to, vyko ilgas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas įvairiose teisminėse instancijose), teismas nusprendė, kad tokiu būdu ieškovė ir jos šeima visgi patyrė atitinkamus išgyvenimus, pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, todėl jai priklauso neturtinės žalos atlyginimas.

Nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus teisių Teismo formuojamą praktiką šių kategorijų bylose, t. y. kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, naudojo tos šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius, todėl priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, įvertindamas patirtą neturinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais žalos piniginio įvertinimo kriterijais arba konkrečioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis. CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovė, būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke bei iš anksto žinodama, kad panaudojant 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. kovo mėnesių suklastotas UAB ,,Paladė ir Ko“ PVM sąskaitas-faktūras, bus siekiama neteisėtai įsigyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Ieškovė, sudarydama bendrovės vardu priešingus teisei sandorius su kita bendrove, žinojo, kad jie nebus realizuoti. Minėtus sandorius ieškovė sudarė ne dėl suklydimo, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, o suprasdama jų priešingumą teisei, atlygino valstybei padarytą žalą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, šių aplinkybių nevertino.

2. Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Sudėtingas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai buvo pareikšti ieškovei, vyko itin intensyviai, siekiant paspartinti procesą, ieškovės atžvilgiu inkriminuojamos veikos buvo išskirtos iš pagrindinės baudžiamosios bylos, kuri į teismą perduota tik 2010 m. rugsėjo 30 d. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.

3. Ieškovė nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją dėl bylos nutraukimo dėl per ilgo tyrimo.

4. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat nevertino pasekmių sukeltų ieškovei (taikyto suėmimo trukmės, pasekmių), taip pat valstybės ekonominės padėties, jos piliečių bendrojo materialinio lygio, teismų praktikos šios kategorijos bylose. Ieškovė baudžiamojo persekiojimo metu buvo sulaikyta tik dvi dienas. Pats teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos priemonės būtų sutrikdę jos sveikatą ar ji būtų patyrusi kokį sveikatos pablogėjimą. Nėra ir įrodymų, kad dėl baudžiamojo persekiojimo būtų sužlugęs ieškovės verslas. Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad jau vien baudžiamosios bylos nutraukimas ieškovės atžvilgiu yra pakankama satisfakcija ir teisingumo aktas ieškovei, nežiūrint į tai, teismas vis tiek priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovei į bylą visiškai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą, ir ieškovės ieškinyje minimus išgyvenimus, laikytina, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos egzistavimo aplinkybių, o teismas, nesant pakankamai duomenų dėl ieškovės patirtos žalos ir neįsitikinęs, kad yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos egzistavimas, negalėjo nuspręsti atlyginti žalą.

2. Pati ieškovė kasaciniame skunde pripažino, kad ji nusikalstamas veikas padarė tik nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio, taigi esant ieškovės veiksmams, kurie prieštarauja moralės ir teisės normoms, teismas, kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų turėjo naudoti minėtą aplinkybę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo asmens, prisidėjusio prie žalos, elgesį. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nevertino pačios ieškovės veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala.

3. Iš įrodymų, kurių pagrindu teismas laikė įrodyta turtinės žalos dydį, nėra aišku kokia konkrečiai teisinė pagalba buvo suteikta ieškovei, ar ji buvo būtina visa apimtimi. Kita vertus, vien pinigų sumokėjimo faktas neįrodo atsiradusios turtinės žalos. Teismas neapskaičiavo konkrečių teisinių paslaugų suteikimo kainos, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė M. K. pateikė atsiliepimus į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus, prašydama juo atmesti, kaip nepagrįstus, o taip pat apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos, priteisiant didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliacinį skundą ir atsiliepimu į atsakovės apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir objektyviai, remdamasis byloje esančiais dokumentais konstatavo neteisėtus pareigūnų veiksmus ir dėl jų kilusią žalą bei priežastinį ryšį, tačiau nežiūrint į tai priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl priteisė per mažą sumą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, turėjo vadovautis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tikš šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, tokius kaip asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės dydį, sulaikymo, neteisėto suėmimo laiką, informacijos apie sulaikymą, suėmimą ar kitas kardomąsias priemones paskleidimą visuomenėje, paties dėl neteistų pareigūnų veiksmų nukentėjusiojo asmens elgesį ir pan. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

2. Priteistinos neturtinės žalos dydis taip pat turi būti siejamas su ieškovės gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, priteisiant šią sumą kaip moralinės žalos atlyginimą, už visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį.

3. Nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovė nuolat juto įtampą, nemigą, stresą, nes tyrimas užtruko ne vienerius metus. Žinios apie ieškovei iškeltą baudžiamąją bylą, pareikštus kaltinimus plačiai pasklido visuomenėje, apie tai sužinojo artimieji, draugai, pablogėjo jos santykiai su pažįstamais žmonėmis. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu ieškovė, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei bylos aplinkybės buvo minimo spaudoje ir viešoje erdvėje, tuo tarpu ieškovė turi šeimą, augina du vaikus, taigi skaudžios pasekmės kilo jos šeimai.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus, kuriame palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą – atmesti. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos įvertinimas pinigais, pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka teisingumo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, ieškovės apeliaciniame skunde nėra pateikta, todėl teismas neturėtų tenkinti ieškovės apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimus į ieškovės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus, kuriame palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą – atmesti. Dėsto analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skundė, papildomai nurodydamas, kad apeliantės nurodoma neturtinė žala ir jos susiejimas su vidutiniu darbo užmokesčiu negali būti preziumuojamas, todėl neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas. Ieškovė reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu nuteisimu, neteisėtu procesinių prievartos priemonių pritaikymu, taip pat nepagrįstai ilga baudžiamojo proceso trukme.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentai, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniame skundė nurodo, kad ieškovei į bylą visiškai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą, ieškinys apskritai negalėjo būti patenkintas.

Pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo asmens turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavus neteisėtus pareigūnų veiksmus ieškovės atžvilgiu, ieškovė įgijo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog turėjo 16 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teigia, kad iš įrodymų, kurių pagrindu teismas laikė įrodyta turtinės žalos dydį, nėra aišku kokia konkrečiai teisinė pagalba buvo suteikta ieškovei, ar ji buvo būtina visa apimtimi, o vien pinigų sumokėjimo faktas neįrodo atsiradusios turtinės žalos, Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos ieškovės atžvilgiu nagrinėjimas užtruko ilgiau kaip septynerius metu, o taip pat Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, akivaizdu, jog advokato išlaidos, kurias nurodo patyrusi ieškovė, visiškai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovės pateikti kvitai, kuriais ji apmokėjo nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai, patvirtina, kad išlaidos, nepriklausomai nuo to, kad byloje nebuvo pateiktos išsamių advokato suteiktų paslaugų išklotinės, faktiškai buvo patirtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi teisę šių išlaidų atlyginimą.

Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteisiamos neturtinės žalos dydį, neįvertino visų žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš valstybės priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistinos neturtinės žalos sumą, o atsakovo atstovai − reikalavimą apskritai atmesti.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, įvertindamas patirtą neturinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais žalos piniginio įvertinimo kriterijais arba konkrečioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis, bet ir paties nukentėjusiojo, prisidėjusio prie žalos atsiradimo, elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Ieškovė, būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke bei iš anksto žinodama, kad panaudojant 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. kovo mėnesių suklastotas UAB ,,Paladė ir Ko“ PVM sąskaitas-faktūras, bus siekiama neteisėtai įsigyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Ieškovė, sudarydama bendrovės vardu priešingus teisei sandorius su kita bendrove, žinojo, kad jie nebus realizuoti. Minėtus sandorius ieškovė sudarė ne dėl suklydimo, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, o suprasdama jų priešingumą teisei, atlygino valstybei padarytą žalą. Pati ieškovė kasaciniame skunde pripažino, kad ji nusikalstamas veikas padarė tik nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio, taigi esant ieškovės veiksmams, kurie prieštarauja moralės ir teisės normoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į šią aplinkybę taip pat turėjo atsižvelgti.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas tai, jog policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius veiksmus, ko pasėkoje buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jeigu Valstybė būtų laiku užkirtusi kelią naujų nusikaltimų padarymui, t. y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus, be to, teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys nusikalstamas iniciatyvas, ir padaryti prieš ieškovę pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal teismo patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Ši kasacinio teismo išvada rodo, jog ne visi su ieškovės baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog baudžiamasis persekiojimas inicijuotas esant pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu. Taigi aplinkybė, jog ieškovė buvo išteisinta, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atlikti byloje veiksmai, tarp jų ir ieškovės laikinas sulaikymas, nuosavybės teisių apribojimas buvo neteisėti. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti ir pačios ieškovės elgesį iki baudžiamojo persekiojimo pradžios.

Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į aplinkybes, jog ieškovė patyrė nepatogumų, nes prieš ją buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, vyko teisminis nagrinėjamas, kuriame ji buvo pripažinta kaltinamąja, vėliau nuteistąja, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ją baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jos emocinę būklę, įprastą savijautą, aplinkinių požiūrį, kita vertus, kad proceso metu ieškovei iš esmės nebuvo suvaržyta laisvė (buvo suimta dvi paras), kad pati ieškovė savo veiksmais įtakojo baudžiamojo persekiojimo pradėjimą, sprendžia, jog ieškovei iš valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti sumažinama iki 10 000 Lt.

Kiti ieškovės bei atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti kitokias, nei išdėstytos pirmiau, teisines išvadas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl kolegija dėl šių motyvų atskirai nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei M. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, priteistą neturtinės žalos sumą iki 10 000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius