Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8482-584/2012 pagal R. K. ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nepagrįstai taikyta CPK 246 straipsnio 1 dalis ir apelianto atstovo užimtumas kitoje byloje nelaikytas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 11 d. prašymo atidėti teismo posėdį pateikimo iki teismo pranešimo gavimo 2012 m. gegužės 30 d. apie teismo posėdžio paskyrimą 2012 m. birželio 12 d., buvo suderintas ir iš anksto paskirtas teismo posėdis kitoje byloje Plungės rajono apylinkės teisme (į šios bylos parengiamąjį teismo posėdį apelianto atstovas teismo šaukimą gavo 2012 m. gegužės 26 d.). Nebuvo aišku, kiek laiko užtruks civilinės bylos Nr. 2-8482-584/2012 nagrinėjimas 2012 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, kuriame turėjo būti apklausiami liudytojai, nuo Kauno iki Plungės yra didelis atstumas, todėl advokatas nebūtų spėjęs laiku atvykti į teismo posėdį Plungės rajono apylinkės teisme. Apelianto atstovas, būdamas atidus ir rūpestingas, pateikė 2012 m. birželio 5 d. prašymą (teisme gautas 2012 m. birželio 6 d.) atidėti 2012 m. birželio 12 d. paskirtą teismo posėdį. Siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, remdamasis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos (bendradarbiavimo) principu, apelianto atstovas ieškovo atstovui taip pat nusiuntė pranešimą apie teismui pateiktą prašymą atidėti 2012 m. birželio 12 d. teismo posėdį. Apelianto atstovas elgėsi rūpestingai, vykdė procesines pareigas, sąžiningai naudojosi ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, rūpinosi operatyviu bylos išnagrinėjimu, informavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl CPK 246 straipsnio 2 dalis taikyta nepagrįstai. Neįvertinta, kad apeliantas neturi kito atstovo, kuris galėtų jį tinkamai atstovauti procese, taip pat neturi reikiamų teisinių žinių bylai vesti ir gintis nuo jam nepagrįstai pareikšto ieškinio.

Nebuvo pašalinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-701-254/2012 nurodyti trūkumai – teismui neatidėjus teismo posėdžio ir bylą išnagrinėjus iš esmės, apeliantas negalėjo užduoti klausimų ieškovo atsivestam liudytojui, nebuvo apklaustas apelianto nurodytas liudytojas, kurį jis į teismo posėdį buvo įsipareigojęs atsivesti pats, ir kurio parodymai byloje būtų padėję atskleisti bylos esmę. Tokiu būdu buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principas – apeliantas neteko galimybės įrodyti savo atsikirtimų, nebuvo užtikrinta proceso šalių teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytas tikrasis skolininkas ir kreditorius.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovui 10 000 Lt paskolą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, netenkindamas atsakovo atstovo pakartotinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato užimtumo kitoje byloje, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 246 str. 1 dalies nuostatas.

Gavęs 2012 m. gegužės 11 d. atsakovo advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 2012-05-24 teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, sekančio posėdžio datą (2012-06-12) teismas paskyrė, atsižvelgdamas į datas, nurodytas advokato prašyme b.l. 103. Taigi, nors pagal CPK 246 str. 1 dalį advokato užimtumas kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, sudarė atsakovui galimybę pasinaudoti advokato pagalba. Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu pripažįsta, kad 2012 m. birželio 12 d. teismo posėdžio data byloje Nr. 2-761-514/2012 Plungės raj. apylinkės teisme buvo suderinta ir iš anksto paskirta. Sąžiningai ir protingai naudodamasis procesinėmis teisėmis, suderinęs teismo posėdžio datą kitame teisme, atsakovo atstovas privalėjo tai įvertinti, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą konkrečiam laikui. Netenkindamas pakartotinio jo prašymo, teismas nepažeidė nei kooperacijos, nei ekonomiškumo principo; priešingai – atsakovo atstovui prioritetiškai pasirinkus dalyvavimą kitame teismo posėdyje, šiuos civilinio proceso principus pažeistų nepagrįstas atidėjimas bylos, kurios posėdžio data buvo parinkta, atsižvelgiant į atsakovo atstovo prašymą.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog, neatidėjus teismo posėdžio, buvo pažeistos atsakovo teisės teikti įrodymus ir dalyvauti, tiriant ieškovo pateiktus įrodymus. Pasirinkęs bylą vesti per atstovą ir žinodamas, kad pastarasis į teismo posėdžius neatvyks, atsakovas galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose pats, prašyti apklausti liudytoją, kurį buvo įsipareigojęs atsivesti, tačiau į teismo posėdžius neatvyko.

Atmestini apelianto argumentai ir dėl sprendimo neteisėtumo, neatskleidus bylos esmės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas mokėjimo pavedimais, savo paaiškinimais ir liudytojos (sutuoktinės R. K.) parodymais įrodė reikalavimo pagrindu esant paskolą. Apygardos teismas sprendžia, kad toks ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių teisinis kvalifikavimas nėra teisingas, tačiau tai nesudaro pagrindo apelianto reikalavimų patenkinimui.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 A. N. v. R. R.).

Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad pinigus atsakovui paskolino, o atsakovas įsipareigojo juos grąžinti, banko pavedimuose nėra nurodyta paskolinė pinigų pervedimo paskirtis. CK 6.871 str. 1 d. ir 1.73 str. 1 d. 1 punktas reikalauja rašytinio šių aplinkybių patvirtinimo. Dėl to ieškovo paaiškinimai ir bylos baigtimi suinteresuotos liudytojos parodymai patikimai neįrodo atsakovo valios gauti pinigus kaip paskolą ir įsipareigojimo juos ieškovui grąžinti, tačiau toks ginčo teisinio santykio įvertinimas nesudaro pagrindo nuspręsti apie neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčo sumos priteisimo.

Prieštaraudamas teiginiui apie atsakovui paskolintus pinigus, savo reikalavimą ieškovas grindė ir teiginiu, jog atsakovas pinigus gavo be teisinio pagrindo, t.y. nepagrįstai praturtėjo. Formuodamas praktiką teismų pareigos teisinės ginčo kvalifikacijos klausimu panašiose bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, „...kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl lėšų grąžinimo).

Atsakovas nurodė, jog ginčo suma yra ieškovo jam sugrąžinta paskola, kurią buvo suteikęs 2008 m. pradžioje. Įstatyme įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teiginio, kad ieškovas banko pavedimais jam sugrąžino 2008 m. pradžioje paskolintus 10 000 Lt, kaip ir ieškovas, atsakovas irgi neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovui neįrodžius, kad 10 000 Lt atsakovui paskolino, atsakovui neįrodžius, kad šią sumą iš ieškovo gavo kaip kreditorius iš skolininko pagal paskolos sandorį, nesant kitų rašytiniais įrodymais paremtų pinigų mokėjimo – gavimo pagrindų, šalių sudarytas pinigų sumokėjimo – gavimo sandoris yra niekinis, o jo padarinių likvidavimas nustatytinas pagal restitucijos taisykles (CPK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Tokią kasacinio teismo poziciją bylose, kurių aplinkybės yra panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl lėšų grąžinimo). Apeliacine tvarka vertinamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo ieškovo sumokėtus pinigus, tokią restituciją iš esmės atitinka.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir nenustačiusi CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimą palieka nepakeistą (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.