Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, nedalyvaujant ieškovui R. K., dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui adv. Sauliui Dambrauskui, nedalyvaujant atsakovui A. Z. ir jo atstovui adv. Gilbertui Kinderevičiui ,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. K. 2011-05-31 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui dubliką. Minėtame procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp jų 2008 m. pradžioje buvo pasirašytas paskolos raštelis, ir kad tai jis paskolino jam 10000,00 Lt sumą, statybų verslo plėtojimui. Tarp šalių joks paskolos raštelis niekada nebuvo pasirašytas. Tai, ieškovo manymu patvirtina aplinkybė, kad atsakovas nepasiliko sau net paskolos raštelio kopijos, taip pat tariamai priimdamas grąžinamus 10000,00 Lt, jis neišdavė jokio pakvitavimo apie paskolos grąžinimą.

Į teismo posėdį ieškovas R. K. neatvyko, jo atstovas adv. Saulius Dambrauskas prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas A. Z. ir jo atstovas adv. Gilbertas Kinderevičius į teismo posėdį neatvyko , apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, atsakovo neatvykimo priežastys yra nežinomos ,atsakovo advokatas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose. Vadovaujantis CPK 246 str. 2d. advokato užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ,o atsižvelgiant į tai ,kad atsakovo atstovas prašė atidėti parengiamąjį posėdį(2012-05-24), ir atidėjus šį ,bylos nagrinėjimo laikas paskirtas atsižvelgiant į atsakovo atstovo užimtumą, jo prašyme(bl.l.103) nurodytą laisvą dieną ,todėl pakartotinis prašymas prašymas, šiuo atveju, atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo atstovo užimtumo, nelaikytinas svarbia priežastimi ir byla nagrinėtina atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civ. byloje esantys AB „SEB bankas“ du 2008 m. rugpjūčio 11 d. (b.l. 62, 65), du 2011 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 63, 64) ir vienas 2008 rugpjūčio 13 d. (b.l. 66) bankiniai pavedimai liudija, kad R. K., minėtomis dienomis, pervedė A. Z. bendrą 10000,00 Lt sumą. Mokėjimo pavedimų paskirties grafoje buvo nurodyta, jog atliekamų pavedimų paskirtis – „Pervedimas į sąskaitą“ (b.l. 62-66).

Esminis klausimas byloje yra nustatyti kokie teisiniai santykiai sieja šalis, kas yra skolininkas, o kas kreditorius, kuomet tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Civ. byloje esantys AB „SEB bankas“ du 2008 m. rugpjūčio 11 d. (b.l. 62, 65), du 2011 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 63, 64) ir vienas 2008 rugpjūčio 13 d. (b.l. 66) bankiniai pavedimai neginčijamai patvirtina, kad R. K., minėtomis dienomis, pervedė A. Z. bendrą 10000,00 Lt sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje , pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, yra nurodyta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Ieškovas ieškinyje be sutartinio pinigų sumokėjimo pagrindo savo reikalavimą grindė ir kitu savarankišku pagrindu- kad atsakovas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo jo sąskaita (b.l. 4).

Dėl šių priežasčių bei vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais teismas pasisako dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo bylos šalių santykiams .

Teismas pasisako, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Vadinasi, šio teisinio instituto taikymui yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Verta paminėti, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt, reikšmingos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės: ieškovas teigė, kad minėtą sumą paskolino atsakovui verslo plėtojimui (b.l. 3-4, 37-38, 70-74),atsakovas teigia, kad 10000,00 Lt sumą ieškovas jam pervedė kaip suteiktos paskolos grąžinimą (b.l. 22-25, 43-45).Todėl yra svarbu aptarti paskolos instituto taikymo pagrindus.

LR CK 6.870 str. yra apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Todėl esminės paskolos sutarties sąlygos yra: 1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, ir 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (LR CK 6.871 str. 1 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (LR CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal LR CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t.y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti sutarties dalyką – pinigus, todėl tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Pažymėtina, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino, arba jos negavo, arba gauti piginai atliko kokia nors kitą, o ne paskolos, funkciją. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t.y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai.

Paskolos teisinius santykius ieškovas įrodinėjo AB „SEB bankas“ mokėjimų nurodymais (b.l. 62-66). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo fakto, jog gavo iš R. K. 10000,00 Lt sumą, tik neigė, kad tai buvo paskola, laikydamas minėtus mokėjimus tariamai kažkada ieškovui suteiktos paskolos grąžinimu. Tačiau atsakovas savo teiginiams pagrįsti jokių – nei tiesioginių įrodymų (pvz. su ieškovu sudarytos paskolos sutarties nuorašo), nei netiesioginių įrodymų (pvz. pakvitavimo apie tai, kad ieškovas jam grąžino paskolą nuorašo) nepateikė, nors kaip protingas ir apdairus asmuo, minėtus dokumentus privalėjo saugoti (LR CK 1.5 str. 1 d.). Priešingai, ieškovo sutuoktinė ,byloje apklausta liudytoja R. K. parodė ,kad 10000Lt buvo paskolinti atsakovui verslo reikalams ,nors ji tokiam paskolos suteikimo faktui ir prieštaravo. Liudytoja patvirtino ,kad šalys, jai esant tame pat kambaryje, sutarė ir dėl palūkanų dydžio ir paskolos grąžinimo terminų. Nors liudytojų parodymais tokio pobūdžio bylose remtis yra negalima , tačiau minėti liudytojos parodymai vertintini įrodančiais ieškovo poziciją dėl paskolos atsakovui suteikimo, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus . Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad atsakovas teise savo atsikirtimus paremti liudytojo parodymais nepasinaudojo . Teismas nemano ,kad advokato užimtumas kitose bylose ir jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą galėjo suponuoti atsakovui nuomonę ,jog jis dėl to yra atleistas nuo savo teisių dalyvauti byloje bei teikti į bylą įrodymus, t.y. užtikrinti atsikirtimus pagrindžiančio liudytojo atvykimą ir jo apklausą. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti svarbus yra ne rašytinio susitarimo sudarymas, bet pinigų perdavimo faktas (LR CK 6.870 str. 2 d.). Taigi, ieškovas AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimais (b.l. 62-66), ieškovo paaiškinimais ,liudytojos parodymais įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui –atsakovui faktą. Atsakovas, priešingai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, liudijančių, kad jis su ieškovu R. K. būtų sudaręs paskolos sutartį, ar įrodymų, kurie nors ir netiesiogiai, tačiau leistų manyti, jog atsakovas kada nors perdavė ieškovui 10000,00 Lt sumą (LR CPK 178 str. 180 str.). Todėl, įvertinus visas minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad, ieškovui R. K. 2008 m. rugpjūčio 11 d., taip pat 12 d. ir 13 d., bankiniais pavedimais, pervedus į atsakovo A. Z. sąskaitą pinigus, o šiam juos priėmus, šalys buvo susitarusios dėl pinigų perdavimo atsakovui paskolos sutarties pagrindu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančio teisės instituto normas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nustačius paskolos teisinių santykių tarp ieškovo R. K. ir atsakovo A. Z. egzistavimo faktą, ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 10000,00 Lt negrąžintos paskolos.

Ieškovui taip pat priteistinos procesinės palūkanos - 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2011-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui R. K. iš atsakovo A. Z. priteistinos ir turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300,00 Lt žyminio mokesčio ir 3600,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai ,kad byla antrą kartą nagrinėjama pirmoje instancijoje , grįžus jai iš apeliacijos, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis, prašoma suma neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokatams nurodytų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CPK 3 str. 7d. ,98 str. 2d.).

Iš atsakovo A. Z. taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 46,20 Lt - valstybei (LR CPK 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str., 178 str., 180 str., 185 str., 258 str., 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių Lt) negrąžintos paskolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2011-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Lt (trys šimtai Lt) žyminio mokesčio ir 3600,00 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 46,20 Lt (keturiasdešimt šešis Lt, 20 ct) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų - valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.