Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną su A. P., G. K., T. Š. ir K. D. atsitiktinai susitiko prie parduotuvės, nuėjo nusipirkti alkoholio, jį pirko A. P.. Ar jis turi pinigų, nematė. Išėjus iš parduotuvės A. P. jam davė pasaugoti savo piniginę, kad niekas jos nepavogtų, nežiūrėjo, kas buvo joje, piniginę laikė kišenėje. Visi nuėjo į Pasakų parką, vartojo alkoholį, buvo apsvaigę, sėdėjo pavėsinėje ir kalbėjosi, po kurio laiko A. P. trenkė G. K. kumščiu į veido sritį, jis tuo metu buvo šalia, bet negirdėjo, ar tarp jų vyko konfliktas, A. P. pradėjo ją stumdyti. T. Š. ją užstojo, kelis kartus sudavė kumščiu A. P., sėdinčiam ant suoliuko, nustūmė jį nuo suoliuko, šis nukrito ir tada pradėjo mušti jį kojomis. Nepasakys, kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vienas, jų buvo daug. Gal kai mušė, nutraukė nukentėjusiojo laikrodį, negali pasakyti, nežino. Laikrodis buvo ne odinis, lyg ir metalinis. Kai A. P. nuvertė ant žemės, G. K. jį taip pat mušė ir spardė. Jis (kaltinamasis) nieko nedarė, fizinio smurto prieš A. P. nenaudojo, sėdėjo ant suoliuko. Nežino, kodėl nukentėjusysis teigia, kad jis sudavė jam. Nukentėjusiojo daiktų neėmė, nematė, ar T. Š. ėmė daiktus. A. P. turėjo juodos spalvos rankinę. Nematė, kur ji atsidūrė konflikto eigoje. Gali būti, kad sakė, jog T. Š. parodė jam nedidelę rankinę, kurią atėmė iš A. P., bet to neprisimena. Tikrai nebuvo taip, kad T. Š. ištraukė piniginę iš rankinės. Parduotuvėje ir Pasakų parke matė, kad A. P. turėjo telefoną, per jį leido muziką, telefono modelio neprisimena. Neprisimena, ar K. D. buvo šalia visą laiką, gal kažkuriuo momentu ir buvo išėjusi. G. K. pasakė „einam, nes iškvies policiją“ ir jie pasišalino. A. P. tuo metu gulėjo prie suoliuko, matė, kad buvo sužalotas, veidas buvo kruvinas, negali pasakyti, ar jo drabužiai buvo suplėšyti. T. Š. paėmė A. P. telefoną ir laikrodį, kada paėmė – nematė. Kai pasišalino iš Pasakų parko, T. Š. jam šiuos daiktus rodė, pasakė, kad tai A. P. telefonas, negali pasakyti, ar jis buvo sudaužytas. Nežino, kur T. Š. dėjo tuos daiktus, savo rankose jų neturėjo. Policija rado pas jį (kaltinamąjį) nukentėjusiojo piniginę, ją laikė, kad vėliau atiduotų. A. P. pasakė, kad neva jis pavogė piniginę, ir policija jį suėmė. Buvo išgėręs, todėl pareigūnams pasakė, kad piniginę rado. Nukentėjusysis neturi prieš jį jokio pykčio ar keršto, jie ir dabar pasikalba. K. D. su jais pavėsinėje nebuvo, kai susitiko Karoliniškėse, jos taip pat nebuvo, jis nesakė, kad ji buvo, buvo tik G. K.

3. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. A. P. pažįsta apie metus, susipažino bendroje kompanijoje vartojant alkoholį, susitinka vieną ar du kartus per savaitę, kai vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. gegužės 7 d., apie 13.00 val., jam paskambino A. P., pakvietė susitikti prie „Rimi“ parduotuvės, esančios L. Asanavičiūtės g., ir kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Prie parduotuvės jie dar sutiko T. Š., K. D. ir dar vieną merginą. A. P. nupirko 1,5 l degtinės, tris butelius alaus, matė, kad atsiskaitė grynaisiais pinigais, tuomet visi nuėjo gerti į Pasakų parke esančią pavėsinę. Išgertuvių metų A. P. girtas nuėjo į krūmus, matė, kad kelis kartus buvo nugriuvęs, buvo nukritęs ir nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Nežino, kokius daiktus turėjo A. P., matė jo rankoje telefoną, turėjo tamsios spalvos piniginę, kuri išgertuvių metu jam buvo iškritusi iš kišenės. A. P. paprašė jo įsidėti šią piniginę į kelnių kišenę, nes bijojo pamesti. Taip pat iš piniginės A. P. ištraukė 4 Eur, sakė, kad tai jo paskutiniai pinigai, ir paprašė nupirkti cigarečių. Vienas nuėjęs „Rimi“ parduotuvėje nupirko pakelį „Chersterfield“ ir vėl grįžo į pavėsinę. Visi anksčiau nurodyti asmenys buvo girti. Jam grįžus iš parduotuvės, A. P. nebuvo sumuštas, niekas nesimušė ir nekonfliktavo. A. P. kažkodėl pradėjo šaukti ant K. D.. Jis jam pasakė, kad nešauktų ant jos, nes ji jam nieko blogo nepadarė. A. P. pasakė „gerai, tik nemušk manęs“. Jam atsakė, kad nesiruošia jo mušti. Vėliau A. P. vėl girtas ant nugaros nugriuvo nuo suoliuko, jį pakėlė, nes sėdėjo šalia, ir pasisiūlė palydėti namo, bet jis atsisakė. Pavėsinėje pasėdėjo apie pusvalandį, bet kadangi buvo labai apgirtęs, pasakė, kad eina pamiegoti ir susitiks vėliau. A. P. ir visi kiti asmenys liko. Ant A. P. rankos jokio laikrodžio nematė, jo telefonas buvo arba pas jį rankoje, arba ant pavėsinės stalo, telefono A. P. jam nedavė. Kelias valandas pamiegojęs pas pažįstamą, apie 19.00 val. atsikėlė ir paskambino T. Š., kartu nuėjo į „Rimi“ parduotuvę, ten nusipirko keturis butelius alaus ir juos už parduotuvės išgėrė. Nusprendė eiti į Pasakų parką pasėdėti ir išgerti, bet pakeliui juos sustabdė policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pareigūnai pasakė, kad jis neva sumušė A. P., kuris tuo metu sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Pareigūnams jį patikrinus, jie rado A. P. piniginę, jiems pasakė, kad šis ją buvo davęs pasaugoti. A. P. nemušė, jokių jo daiktų nepagrobė, jokių muštynių jam būnant Pasakų parke išgertuvių metu nebuvo. A. P., būdamas girtas, nesiorientavo ir jį apkaltino (t. 2, b. l. 125–127, 137–138).

4. 2024 m. lapkričio 28 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis A. P. ir kaltinamasis D. B.:

4.1. akistatos metu A. P. parodė, kad jis, D. B., K. D., T. Š. ir G. K. susitiko prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Karoliniškėse, ir nusprendė kartu išgerti. Kažkam padavė 10 Eur alkoholiniam gėrimui ir visi nuėjo gerti į Pasakų parką. Sutemus D. B. staiga pradėjo jį, sėdintį ant suoliuko, mušti delnais ir kumščiais į galvą ir į šonus. Jį D. B. pargriovė ant žemės ir ant jo šokinėjo, sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis. Jis gulėjo veidu į žemę. Ant peties turėjo mažą rankinuką, kuriame buvo piniginė su banko kortele, kitais dokumentais, kažkiek grynųjų pinigų. Pajuto, kad kažkas nuo peties nutempė rankinę, įkišo ranką į jo kišenę, kur buvo telefonas „Redmi“, ir jį pagrobė, nuo kairės rankos nuėmė laikrodį rudu ciferblatu. Mano, kad tai padarė D. B., nes jis jį mušė. Nežino, ar G. K. ir T. Š. jį mušė, T. Š. buvo toks girtas, kad gulėjo ant suoliuko ant G. K. kojų. Atsistojęs matė visus išeinant iš Pasakų parko, o pats nuėjo namo, tėvas iškvietė policiją. Kartu su pareigūnais važiavo ieškoti D. B., pareigūnai pas jį rado jo piniginę, kuri buvo tuščia. Iš jo buvo pagrobtas laikrodis, mobiliojo ryšio telefonas, piniginėje buvę dokumentai;

4.2. akistatos metu kaltinamasis D. B. parodė, kad nesutinka su A. P. duotais parodymais, jo nemušė, paaiškino, kad Pasakų parke G. K. staiga sudavė A. P. į žandą. Jie apsipyko, kilo chaosas. T. Š. taip pat sudavė kumščiais A. P. į galvą, šis buvo nugriuvęs. Nežino, kokius daiktus turėjo A. P., neprisimena, ar turėjo telefoną, rankinę. Jiems visiems išėjus, A. P. liko gulėti ant žemės. Einant link namų, T. Š. parodė nedidelę rudos spalvos rankinę, kurią, kaip suprato, atėmė iš A. P., ir ištraukė piniginę. Iš T. Š. piniginę paėmė, kad atiduotų A. P.. Nežiūrėjo, kas yra piniginėje, ją įsidėjo į savo kišenę. Nuėjo prie „Rimi“, kur sutiko pažįstamus, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, jie rado A. P. piniginę. Savo parodymus pakeitė, nes tik dabar prisiminė minėtas aplinkybes, pirmos apklausos metu viskas atrodė kitaip. A. P. nemušė ir jo daiktų negrobė (t. 2, b. l. 141–144).

5. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad praėjus daugiau laiko nuo įvykio Pasakų parke prisiminė tikrąsias aplinkybes. Su A. P., T. Š., G. K. ir K. D. nuėjo į Pasakų parką išgerti alkoholinių gėrimų, juos pirko A. P.. Sėdėjo miškelyje ant suoliuko, gėrė alų ir degtinę. A. P. turėjo juodą odinę mažą rankinę per petį, iš jos buvo ištraukęs piniginę, matė, kad turėjo ir telefoną, kurį buvo padėjęs ant stalo. Po 1–1,5 val. tarp G. K. ir A. P. kilo konfliktas, ji kelis kartus sudavė jam ranka į veidą. A. P. atsistojęs sugriebė G. K. už drabužių. Tada T. Š., norėdamas užstoti G. K., nuvertė A. P. ant žemės ir pradėjo jį mušti, spardyti. Nežino, kiek smūgių sudavė. Jis atitraukė T. Š. nuo A. P.. Matė, kad T. Š. paėmė nuo stalo A. P. telefoną, nuėmė nuo jo rankos laikrodį. Pats nuo stalo paėmė A. P. piniginę ir įsidėjo į kišenę, nes kas nors galėjo ją pavogti, norėjo ją vėliau jam atiduoti. Ant stalo liko tik rankinė. Tai, kad T. Š. paėmė A. P. daiktus jam nebuvo svarbu. Jam nebuvo svarbu ir tai, kad A. P. liko gulėti miškelyje ant žemės, žinojo, kad atsikels ir nueis namo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir rado pas jį A. P. piniginę (t. 2, b. l. 147–149).

6. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad akistatos su A. P. metu staiga prisiminė, kad A. P. sudavė G. K., tuomet T. Š. pargriovė A. P. ant žemės ir jį mušė. G. K. vieną kartą sudavė ant suoliuko sėdėjusiam A. P. delnu per veidą, po to T. Š. vėl sudavė smūgius, nukentėjusysis nugriuvo nuo suoliuko. Nenori apkaltinti asmens, kuris yra miręs. Jis (kaltinamasis) nesudavė nei vieno smūgio. Piniginė vis krito nuo stalo, kur A. P. buvo ją padėjęs, o jis nenorėjo, kad T. Š. ir G. K. paimtų telefoną ir pragertų A. P. pinigus. Nežino, ar piniginėje buvo pinigų, nors A. P. sakė, kad pinigų ten yra. Tuomet jie visi išėjo, jis nuėjo prie parduotuvės „Rimi“, esančios L. Asanavičiūtės g., ten sutiko pažįstamus. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie jo kišenėje rado A. P. piniginę. Prisimena, kad A. P. turėjo mažą rankinuką, jį nešiojo ant peties, nežino, kodėl į jį nebuvo įsidėjęs piniginės (t. 2, b. l. 152–155).

7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad tą dieną paskambino D. B., o atsiliepė K. D.. Pasakė, kad turi 10 Eur alkoholiui. Susitiko penkiese ir nuėjo gerti į Pasakų parką. Kiti asmenys matė, kad jis turi pinigų, nes traukė juos iš savo piniginės. Turėjo litrą samanės, už kurią mokėjo jis. D. B. nedavė pasaugoti savo piniginės, niekam tokių daiktų neduoda, kol vartojo alkoholinius gėrimus, ji buvo rankinėje po užtrauktu užtrauktuku. Visi buvo apsvaigę, jis paprašė cigaretės, sakė, kad nueis su K. D. nupirkti pakelį cigarečių, tačiau jis grįžo atgal, o K. D. nuėjo viena, jis jai davė pinigus cigaretėms. Nebuvo nugriuvęs ir jo niekas nekėlė, nėjo į krūmus ir negriuvinėjo. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas, gal K. D. supyko, kad nėjo kartu, nes grįžus jai prieš jį pradėjo smurtauti, sėdintį pradėjo mušti. Jis negalėjo pulti G. K., jai nesudavė, su ja jokio konflikto nebuvo. Jis yra tylenis, sėdėjo ir tylėjo, nebendravo. D. B. galėjo supykti, kad jis nenuėjo su K. D. į parduotuvę, ji gal jo mergina, nežino, kokie buvo jų santykiai. Kiti asmenys sėdėjo prie staliuko (prieš jį sėdėjo G. K. ir T. Š., o ant to paties suoliuko – K. D., D. B. ir jis), kai D. B. jam sėdint sudavė pirmus smūgius iš nugaros kumščiais į pakaušio sritį. Smūgių buvo daug, daugiau nei 10. Tada D. B. jį iš nugaros apkabino kaire ranka už kaklo ir pargriovė, nutempė nuo suoliuko ant žemės. Tada jis užsidengė akis, veidą. Jam gulint smūgiavo kumščiais į veidą, galvą, nugarą. Kas jį spardė, nematė, nes buvo užsimerkęs, bet mano, kad tai darė D. B.. Smūgių buvo daug, daugiau nei 10. Buvo baisu, galvojo, kad jį nužudys. Kojomis smūgiavo jam į krūtinę, ant jo šokinėjo, smūgių metu jis atsigulė ant šono, gulėjo ir ant pilvo, ant nugaros. Jam buvo sumušti šonkauliai, apdaužytas veidas, sąmonės praradęs nebuvo. Nematė, kad prieš jį smurtautų T. Š., jis miegojo ant G. K. kojų pavėsinėje, bet gal ir prisidėjo kažkuriuo metu. Mergina jo nespardė. Kažkas išrovė iš jo rankų daiktus, plyšo rankinė, ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, piniginę, laikrodį ir pasišalino. Atėmus daiktus, smūgiai pasibaigė. Konflikto metu stengėsi šiuos daiktus saugoti, kiek galėjo. Atsikėlė, kai visi buvo nuėję apie 100 m, palaukė, kol jie išeis, ir sumuštas grįžo namo. Papasakojo viską tėvui, pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Važiavo su policija į Lazdynus, paskui ieškojo D. B., jį rado prie Pasakų parko, pas jį buvo tuščia jo piniginė. Joje iki tol buvo asmens tapatybės kortelė, asmens su negalia pažymėjimas, gal penkių parduotuvių kortelės, „Swedbank“ ir „Maisto bankas“ kortelės, „pravažiuojantis“. Policija prie pavėsinės rado jo striukės gobtuvą, nes jis buvo nutrauktas ir striukė suplėšyta, taip pat rado rankinę. Joje buvo gal keli centai, parduotuvės kortelės. Dingo jo laikrodis, jį turėjo ant kairės rankos, mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo dešinėje kišenėje, ją atsegė ir jį paėmė. Mobiliojo ryšio telefoną, striukę, piniginę, rankinę jis atgavo, nes policija viską surado. Rankinės diržiukas ir piniginės segtukas buvo nutraukti, telefonas buvo sudaužytas – iki įvykio sudaužytas nebuvo. Laikrodžio neatgavo, jo ciferblatas buvo rudas, plokščias, apvalus, pats laikrodis sidabrinis, su baterijomis. Kaimynė grąžino jam asmens tapatybės kortelę, mergaitė atnešė asmens su negalia pažymėjimą. Striukės vertė buvo gal 40 Eur, gali būti, kad jos vertė 25 Eur, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Naudotą telefoną pirko už 120 Eur likus pusei metų iki įvykio, po įvykio telefono stikliuko nekeitė, stikliukų kainas žino iš draugų. Laikrodis buvo 6 Eur vertės, piniginė – 6–7 Eur vertės, už tokias sumas juos pirko, jie buvo nauji, už rankinę prašo 10 Eur, naują banko kortelę darėsi už 5 Eur. Reikalavimą dėl 160 Eur neturtinės žalos palaiko. Pagrinde jam dvi savaites skaudėjo šonkaulius, vartojo „Nospa“ ampules dėl jų sumušimo. Veido sužalojimai praėjo po kelių dienų, gal ir buvo kraujosruvos ant veido. Dėl šio įvykio buvo Lazdynuose ir poliklinikoje. Su D. B. ir T. Š. anksčiau nebuvo susipykę.

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. jis paskambino D. B., tačiau atsiliepė K. D., jis pasakė, kad turi 10 Eur, pasiūlė kartu išgerti. Su D. B. dažnai susitikdavo prie parduotuvės „Rimi“, esančios L. Asanavičiūtės g., jokių draugiškų santykių nepalaikydavo. Apie 14.00 val. prie tos pačios parduotuvės susitiko su keturiais savo pažįstamais – G. K., K. D., D. B. ir T. Š., iš savo piniginės ištraukė 10 Eur ir padavė D. B., kad nupirktų samanės, tada visi ėjo į Pasakų parke esančią pavėsinę gerti. Tą dieną jis buvo apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurios kišenėje laikė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, turėjo medžiaginę rankinę su dirželiu per petį, joje buvo piniginė, kurioje buvo daugiau nei 3 Eur, AB „Swedbank“ banko kortelė, „Maisto bankas“ kortelė, jo asmens su negalia pažymėjimas ir nuolaidų kortelės. Pasakų parko miškelyje K. D. paprašė cigaretės, kadangi turėjo 3 Eur, pasiūlė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti. Jie kartu ėjo į parduotuvę, bet jis persigalvojo ir padavęs K. D. 3 Eur sugrįžo į miškelį. Netrukus K. D. parnešė cigaretes, atsidėkodamas pabučiavo jai į skruostą, kiek žino, ji yra D. B. mergina. Visi buvo neblaivūs. Apie 15.00 val. be priežasties D. B. sudavė jam delnais ir kumščiais apie 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, sugriebė iš nugaros už kaklo ir parvertė ant žemės, jis nukrito, tačiau jį toliau mušė ir spardė į įvairias kūno vietas, buvo ant jo užšokęs, kiek tiksliai smūgių sudavė, neprisimena, bet ne mažiau 10. Kai D. B. jį pargriovė ant žemės, gulėjo užsimerkęs ir prisidengęs veidą rankomis, todėl negali pasakyti, ar T. Š. irgi jį mušė. Mano, kad T. Š. negalėjo jo mušti, nes prieš tai jis girtas gulėjo ant suoliuko, padėjęs galvą G. K. ant kelių. Kol gulėjo ant žemės, galimai tas pats D. B. nutraukė ir pagrobė per petį kabėjusią jo juodą vyrišką rankinę, kurios viduje buvo rudos spalvos piniginė, apie 6 Eur vertės, joje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, „Maisto bankas“ ir trys nuolaidų kortelės, „Vilniečio“ kortelė, asmens su negalia pažymėjimas, kažkas atsegė jo striukės kišenę ir paėmė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, kurio vertė 120 Eur, nuo kairės rankos taip pat nuplėšė rudos spalvos laikrodį su metaline apyranke, apie 6 Eur vertės, ir nuėjo. Piniginę iš rankinuko buvo ištraukęs tik vieną kartą cigaretėms pirkti ir įsidėjo atgal į rankinuką, niekam jos saugoti nebuvo davęs. T. Š. ir K. D. jo nelietė, G. K. buvo agresyviai nusiteikusi, bet nebuvo jam sudavusi į veidą, jis prie jos nepriekabiavo, jokių smūgių nesudavė, konflikto nebuvo. Atsikėlęs pamatė, kad D. B., T. Š. ir dvi moterys nuėjo. Grįžus namo tėvas V. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino policijai. Jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, ten nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Su pareigūnais važinėjo Karoliniškių mikrorajone ieškodami D. B., jį kartu su T. Š. pastebėjo kitoje Pasakų parko gatvės pusėje. Policijos pareigūnai apžiūrėjo D. B. ir iš jo paėmė rudos spalvos piniginę. Po kelių dienų į namus nepažįstama mergaitė atnešė jo asmens su negalia pažymėjimą, o kaimynė padavė jo asmens tapatybės kortelę, „Maisto bankas“ kortelę ir „Rimi“ korteles, pasakė, kad rado prie dvylikaaukščio namo, netoli „Rimi“ parduotuvės. Jam padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala. Sugadinta ir suplėšyta juodos spalvos striukė, nutrauktas jos gobtuvas, striukės nebegali nešioti, dėl to padaryta 25 Eur turtinė žala. Taip pat sugadinta rankinė, nuplėštas diržas, 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefono „Redmi“ ekranas yra sudaužytas, žalą vertina 100 Eur, telefoną pirko už 120 Eur, tačiau dokumentų neturi, nes pirko „iš rankų“. Nuplėštas piniginės užsegimas, todėl reikia naujos, ją vertina 6 Eur. Už naujos banko kortelės padarymą mokėjo 5 Eur. Bendra padaryta turtinė žala 146 Eur. Dėl patirto sumušimo, fizinio skausmo reiškia 160 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 42–44, 64–66, 68–70, 72–74, t. 2, b. l. 68–70).

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vincas E. P. parodė, kad pirmą kartą mato D. B.. A. P. yra jo sūnus, jis yra alaus mėgėjas. Tą dieną grįžo iš poliklinikos, apie 12.00 val. sūnui paskambino moteriškas balsas, kalbėjo rusiškai, sėdėjo virtuvėje ir viską girdėjo. Sūnus pasakė „einu į pasimatymą“, „prie parduotuvės prašė prieiti“. Iš namų išėjo sveikas. Apie 15.00 val. sūnus grįžo visas juodas, purvinas, striukė buvo suplėšyta. Sakė, kad buvo Pasakų parke, buvo du vaikinai ir dvi merginos, jį vienas pargriovė ir spardė, paskui mergina spardė, spardė visą kūną, nežino, kuo davė per galvą. Atėmė sūnaus dokumentus, išmanųjį telefoną, metalinį laikrodį, viską atėmė, nors jis smarkiai laikė piniginę, jam atsistojo ant rankos, ranka buvo ištinusi. Negali pasakyti, ar sūnus grįžo neblaivus, kalbėjo blaiviai, alkoholio kvapo neužuodė. Iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paskambino policijai. Apie 19.00 val. policiją sūnų pasiėmė ir nuvažiavo į įvykio vietą. Rado tik tuščią piniginę. Dokumentai buvo išbarstyti po visą rajoną, kaimynai rado, mergaitė atnešė asmens su negalia pažymėjimą. Sūnus turi antros grupės negalią, kartais pamiršta, bet ir sveiki žmonės pamiršta, poliklinikoje sakė, kad jis serga šizofrenija. Kitą dieną važiavo atlikti ekspertizę, išsikvietė taksi, sūnus negalėjo paeiti, jam viską skaudėjo, net negalėjo kvėpuoti. Sūnus telefoną likus gal pusei metų iki įvykio pirko „iš rankų“ už 130 Eur, vėliau jį atgavo sudaužytą, prieš tai jis toks nebuvo. Piniginė buvo odinė, tamsios spalvos. Sūnus turi rankinę, bet įvykio dieną jis rankinės neturėjo. Po įvykio sūnus mėnesį laiko jautė skausmą, gulėjo, vos vaikščiojo. Pirko nuskausminamuosius vaistus. Ant dešinės veido pusės buvo mėlynė, sūnus buvo sudaužytas. Anksčiau tokių atvejų nebuvo, jis ramus vyras, nebuvo su niekuo susipykęs.

10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. D. parodė, kad viskas vyko Pasakų parko pavėsinėje, butelių ten nematė, buvo braškės, vienkartiniai puodukai. Iš pažįstamų ten buvo G. K. ir T. Š., su jais pasėdėjo prie staliuko, pakalbėjo 15 min. ir išėjo. Ją pakalbėti pakvietė G. K., pavaišino braškėmis, alkoholio nesiūlė. Kiti ten buvę asmenys kalbėjo rusiškai, ukrainietiškai. Per tas 10–15 min. vieni ateidavo, kiti išeidavo. Jos niekas neprašė nueiti nupirkti cigarečių. Paskui visi pradėjo agresyviai elgtis, todėl ji išėjo. Ji priešų neturi, nežino, kodėl kažkas sako, kad ji ten dalyvavo, gal kažkam pasirodė ar buvo girti. Nematė, kad kažkas muštųsi. Atrodo, kažkas sėdėjo ar gulėjo ant žemės, vyras buvo, tikriausiai, girtas, sužalojimų ant jo nebuvo, žmogus buvo švarus. Tai buvo vienintelis kartas, kai ji buvo Pasakų parke. Su D. B. gyvena viename rajone, tąkart pavėsinėje jo nematė. Negali prisiminti, kokie santykiai juos siejo 2024 m. gegužės mėnesį. Kai susilaužė koją, D. B. padėdavo nupirkti produktus, su juo dažniau pradėjo bendrauti, bet tai buvo jau po įvykio. D. B. jai nieko nepasakojo apie šią situaciją, tik pasakė, kad buvo muštynės ir jį kaltina. Neklausė, tarp ko vyko muštynės, paklausė „ar tu kaltas“, jis pasakė, kad ne. Vardas A. P. jai nieko nesako. Salėje esantį vyrą A. pažįsta, nežinojo jo pavardės. Su juo nėra buvusi pavėsinėje, jo Pasakų parke nebuvo, nors ji labai nežiūrėjo, jai nebuvo įdomu. Negali prisiminti, ar kalbėjo su A. P. telefonu. Nebuvo taip, kad A. P. skambino D. B., o atsiliepė ji. Neturi atminties problemų. Alkoholį vartoja retai. Nėra taip, kad nenori pasakoti visko, ką matė, neturi ko slėpti. Ji bendrauja ir rusų, ir lietuvių kalba.

11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja F. Š. parodė, kad jos sūnus yra T. Š.. Kai jis pradėjo skirtis su sutuoktine, gyveno pas juos. Nežino, ar galima sakyti, kad ir G. K. gyveno pas juos, ji buvo T. Š. guodėja, bet 2 savaites iki mirties susirado kitą draugą J. K. ir išsikraustė pas jį. Nunešė jos daiktus pas jį. Policijoje ją (liudytoją) apklausinėjo apie telefoną ir laikrodį. Nematė, kokį telefoną naudojo jos sūnus. G. K. niekada nėra davusi jokių sūnaus daiktų, jų nedavė niekam. D. B. pas T. Š. ateidavo kaip draugas, nematė, ar D. B. eidavo pas J. K.. Negirdėjo, ar jie kalbėjosi apie laikrodžius, jie ateidavo išgėrę, tokiam sūnaus gyvenimo būdui nepritardavo. Pas sūnų nėra mačiusi svetimų daiktų, jam buvo draudžiama į namus juos neštis. T. Š. nėra pasakojęs apie jokias muštynes. Jis nakvodavo pas juos, bet būdavo namuose pas J. K..

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Žino, kad kažkas apiplėšė A. P.. Tyrėja buvo atvažiavusi į kalėjimą, nes pas jį rado juodos spalvos išmanųjį telefoną, klausė, ar vėl apsivogė. Nežinojo, kad tai yra A. P. telefonas ir kad jis yra vogtas. Jeigu būtų tai žinojęs, šis telefonas jau būtų per 100 rankų „perėjęs“, nes išmaniuosius telefonus labai lengva sekti. G. K. buvo jo sugyventinė, buvo etapas, kai pykosi, gyvendavo atskirai. G. K. ir T. Š. buvo draugai, kažkurį laiką ji pas jį gyveno. Minėtą telefoną turėjo G. K., jos klausė, iš kur pas ją naujas telefonas, ji atsakė, kad T. Š. tėvai paskolino. Tuomet sugyventinė mirė, o tas telefonas liko. Po 2 savaičių mirė T. Š.. Jis rugsėjo pabaigoje nuvyko pas T. Š. kaimyną J. K. ir pranešė, kad T. Š. irgi mirė, pakėlė taurelę už juos, J. K. pasakė, kad liko G. K. telefonas ir jam jį atidavė. Tuo metu neturėjo telefono, todėl jo nenunešė T. Š. tėvams, galvojo, kad šiek tiek pasinaudos ir grąžins. G. K. buvo uždėjusi kodą, nunešė telefoną į taisyklą ir už 40 Eur atblokavo, juo pradėjo naudotis kitą dieną. Tuo metu jis jau buvo paieškomas, pagal tą telefoną jį atsekė ir pasodino į kalėjimą. Kai J. K. jam davė telefoną, jis nebuvo skilęs, jį sudaužė pats. D. B. yra iš to paties rajono. Apie plėšimą nieko nežino ir negirdėjo, o apie muštynes jam niekas nieko nepasakojo.

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad moteris vardu G. jam yra žinoma, ji mirė jo namuose. Ji atėjo pas jį gyventi likus kelioms savaitėms iki mirties, iki tol gyveno pas T. Š.. Kadangi gyvena ne Vilniuje, norėjo jai išnuomoti kambarį, ji „atsitempė“ ir R. B., nežino, kokie santykiai juos siejo. Įvyko nelaimingas atsitikimas – ji naudojo dideles dozes insulino ir 2024 m. rudenį mirė. Pas jį liko G. daiktai, R. B. sakė, kad jų neatiduotų, dar laikytų apie mėnesį laiko. Ten buvo patalynė, drabužiai ir kosmetika. G. turėjo išmanųjį telefoną liečiamu ekranu, kuris buvo sudaužytas, ji nesakė, iš kur jį gavo, jie su R. B. sakė, kad remontuos jį už 200 Eur. Atrodo, kad R. B. tą sudaužytą telefoną paėmė, neprisimena, kokiomis aplinkybėmis, bet jam jo nesiūlė. Jis nėra sakęs R. B., kad G. telefoną galimai perdavė T. Š. tėvai. Kaltinamąjį yra matęs ne vieną kartą, kaltinamasis pas jį nebuvo atėjęs, bet jie visi bendrauja vienoje kompanijoje. Apie muštynes kažką sakė, iš pasakojimų girdėjo, kad lyg ir R. B. primušė kažką, keli asmenys dalyvavo muštynėse, buvo iškelta byla. Nežino, ar jose dalyvavo G., D. B.. Gal kelis kartus yra matęs A. P.. Neatkreipė dėmesio, ar T. Š. nešiodavo laikrodį. Laikrodžio tarp G. daiktų lyg ir nematė, R. B. vyriško laikrodžio taip pat neturėjo, jis visai nieko neturėdavo, vaikščiodavo „iš paskutinių pinigų“.

14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Asmenys, esantys salėje, nieko neprimena. Pranešimo apie įvykį Pasakų parke, Karoliniškėse 2024 m. gegužės mėnesį neprisimena. Teismui paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 161–163), jis nurodė, kad teismas gali jais vadovautis.

16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. Ž. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresnioji tyrėja. Dirbo su dviem kolegomis. Nukentėjusysis buvo apiplėštas miškelyje prie pavėsinės, ten vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, kiek ten tiksliai buvo žmonių. Jo teigimu, buvo apiplėštas dėl moters, pavydas kažkoks buvo. Neprisimena, ar ant nukentėjusiojo buvo smurto požymiai, ar jis buvo neblaivus. Rado kažkokį nukentėjusiojo daiktą, bet neprisimena kokį. Su nukentėjusiuoju karštais pėdsakais Karoliniškių mikrorajone ieškojo jo nurodytų asmenų ir juos rado. Sėdėjo su nukentėjusiuoju automobilyje, nes jis nenorėjo rodytis, o kolegos J. K. ir V. R. bendravo su asmeniu lauke. Asmuo, kiek prisimena, buvo sulaikytas. Negali pasakyti, ar pas tą sulaikytą asmenį buvo rasti kažkokie nukentėjusiojo daiktai. Teismui paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 157–159), nurodė, jog teismas gali jais vadovautis. Jeigu apklausos metu nurodė, kad pas kaltinamuosius buvo radę piniginę, greičiausiai, taip ir buvo.

17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. Ž. parodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. buvo gautas pranešimas apie plėšimą Pasakų parke. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad kartu su pažįstamais gėrė alkoholį Pasakų parke, kai jį sumušė. Pasakų parke esančioje pavėsinėje buvo rasti A. P. daiktai – striukės gobtuvas ir maža juodos spalvos rankinė, kuri buvo tuščia. A. P. minėjo, kad iš jo buvo pagrobti ir kiti daiktai – piniginė, galimai telefonas ir dar kažkas. Apžiūrėjus įvykio vietą, tarnybiniu automobiliu kartu su A. P. nuvyko į Karoliniškių mikrorajoną ieškoti įtariamųjų, nes nukentėjusysis minėjo, kad jie dažnai ten lankosi. Važiuojant L. Asanavičiūtės g. buvo pastebėti du vyrai. A. P. pasakė, kad tai tie patys vyrai, su kuriais jis gėrė Pasakų parke, kai buvo sumuštas ir apiplėštas. Prisimena, kad kolegos sakė, kad pas vieną iš vyrų rado piniginę (t. 1, b. l. 157–159).

18. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. parodė, kad pastaruoju metu kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, todėl dažnai neprisimena tam tikrų įvykių. 2024 m. gegužės 7 d. kartu su draugu D. B. buvo girti šalia parduotuvės „Rimi“. Prisimena, kad toje vietoje sutiko pažįstamą A. Tada trise nuėjo į Pasakų parką, kur atsisėdo pavėsinėje ir gėrė degtinę. Matė, kad A. buvo labai girtas, griuvinėjo nuo suoliuko, eidamas buvo nugriuvęs į krūmus. Jiems geriant galimai buvo prisijungusios kokios nors moterys, bet to neprisimena, buvo girtas. Jokių muštynių nebuvo. Kokius daiktus turėjo A. nematė. Prieš užmiegant ant suoliuko, girdėjo, kad A. sakė D. B. paimti kažką saugojimui, kad jis nepamestų. Ar tai buvo piniginė, ar telefonas, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Prisigėręs užmigo ant suoliuko pavėsinėje ir daugiau nieko neprisimena. Pabudo po valandos ar dviejų, pavėsinėje nieko nebuvo. Pastebėjo ant žemės alaus butelius, vienas buvo nugertas, keli dar pilni. Paėmė rastą alų ir nuėjo prie parduotuvės „Rimi“, ten sutiko D. B. ir jie vėl dviese nuėjo į Pasakų parką. Juos pakeliui sustabdė policijos pareigūnai, jų automobilyje buvo vyras, kurio veidas buvo sumuštas. Tas vyras parodė į D. B. ir pasakė, kad tas jį sumušė. Nematė, ką pareigūnai rado pas D. B.. Policijos pareigūnai D. B. sulaikė (t. 1, b. l. 141–143).

19. Gyventojų registro išrašas apie asmenį, iš kurio matyti, kad G. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 155).

20. Gyventojų registro išrašas apie asmenį, iš kurio matyti, kad T. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145).

21. 2025 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad A. P. iš jam parodytų atpažinti keturių moteriškos lyties asmenų nuotraukų iš bendrų veido bruožų atpažino moterį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2, t. y. G. K., kuri 2024 m. gegužės 7 d. kartu su juo ir D. B., T. Š. ir K. D. išgėrinėjo Pasakų parke, Karoliniškėse (t. 1, b. l. 76–79).

22. 2025 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad A. P. iš jam parodytų atpažinti keturių moteriškos lyties asmenų nuotraukų iš bendrų veido bruožų, ilgų tiesių plaukų atpažino moterį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 3, t. y. K. D., kuri 2024 m. gegužės 7 d. kartu su juo ir D. B., T. Š. ir G. K. išgėrinėjo Pasakų parke, Karoliniškėse (t. 1, b. l. 81–84).

23. 2025 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad A. P. iš jam parodytų atpažinti keturių vyriškos lyties asmenų nuotraukų iš bendrų veido bruožų, ant galvos esančio rando atpažino vyrą, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2, t. y. T. Š., kuris 2024 m. gegužės 7 d. kartu su juo ir D. B., K. D. ir G. K. išgėrinėjo Pasakų parke, Karoliniškėse (t. 1, b. l. 86–89).

24. 2025 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad A. P. iš jam parodytų atpažinti keturių vyriškos lyties asmenų nuotraukų iš bendrų veido bruožų, praplikusios šukuosenos atpažino vyrą, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 3, t. y. D. B., kuris 2024 m. gegužės 7 d. kartu su juo ir T. Š., K. D. ir G. K. išgėrinėjo Pasakų parke, Karoliniškėse, vėliau jį pavėsinėje mušė, pagriovė ant žemės, spardė ir mušė rankomis, buvo pagrobti jam priklausantys daiktai: piniginė su dokumentais, telefonas, laikrodis (t. 1, b. l. 91–94).

25. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas, kad dirbant su tyrėjais J. K. ir Ž. Ž. buvo bendrauta su nukentėjusiuoju A. P., kuris nurodė, kad jį sumušė D., su kuriuo Pasakų parke vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo T. ir K. Vadovaujantis A. P. nurodyta informacija, buvo nuspręsta apvažiuoti aplinkines gatves tikslu rasti įtariamąjį. Ties L. Asanavičiūtės g. 4 buvo pastebėti D. B. ir T. Š., kuris buvo neblaivus, patvirtino, kad su D. B., A. P. ir K. vartojo alkoholinius gėrimus Pasakų parke, paaiškino, kad konflikto tarp D. B. ir A. P. nematė, bet minėjo, kad jie turėjo nesutarimų. Tarp D. B. daiktų buvo rasta tamsios spalvos piniginė su „Maisto bankas“ kortele. D. B. iš pradžių sakė, kad piniginė yra jo, vėliau – kad ją rado (t. 1, b. l. 25).

26. 2024 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta aikštelė Pasakų parke, esančiame L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, koordinatės: 54.6824162, 25.2042440, kurioje matyti medinė pavėsinė, kurioje stovi medinis stalas, du mediniai suolai. Aplinka netvarkinga, daug besimėtančių šiukšlių, yra dažno alkoholio vartojimo pėdsakai. Pavėsinės kairėje pusėje nuo L. Asanavičiūtės g. pusės, 1,50 m atstumu nuo kairiojo suolo, matyti ant žemės gulintis juodos spalvos medžiaginis gobtuvas (paimta ir supakuota į voką Nr. 1). Pavėsinės priekyje, dešinėje pusėje yra betoninė šiukšlinė, dešinėje jos pusėje matyti šakų krūva, ant kurios numesta rankinė su dirželiu (paimta ir supakuota į voką Nr. 2) (t. 1, b. l. 26–37).

27. 2024 m. spalio 18 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti striukė ir striukės gobtuvas, piniginė ir rankinė. Striukės gobtuvas yra juodos spalvos, pagamintas iš neperšlampamos dygsniuotos medžiagos, ant gobtuvo krašto yra užtrauktukas, du spaudžiami užsegimai. Medžiaginė maža rankinė yra juodos spalvos, tuščia, purvina, su dviem užsegamomis kišenėlėmis priekyje ir viena galinėje dalyje, rankinė turi vieną ilgą dirželį, kurio vienas galas nutrauktas. Piniginė yra tamsiai rudos spalvos, odinė, užsegama metaliniu užspaudžiamu užsegimu, priekyje išspaustas pavadinimas „NICOLAS“. Nugarinėje piniginės pusėje arčiau krašto matyti apie 2 cm įplyšimas. Vyriška striukė yra juodos spalvos, pagaminta iš neprašlampamos dygsniuotos medžiagos, striukės viršutinė dalis nugaros ir rankovių srityje yra purvina, dešinėje rankovėje – skylė (t. 1, b. l. 100–108).

28. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atliekant telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad visose išklotinėse kartojasi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra fiksuojami telekomunikacijų srautų įvykiai. Iš to galima daryti išvadą, kad visais šiais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) galimai naudojosi tas pats asmuo. Nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini)naudojasi D. V., kuri telefono užrašinėje tarp kontaktų nurodė, kad turi tik Nr. (duomenys neskelbtini) įvardintą kaip R. Paklausus D. V., kas yra tas R., ji atsakė, kad tai R. B., kuris nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigos yra Pravieniškių kalėjime, šis draugavo su G., kuri yra mirusi. Taip pat D. V. pareiškė, kad R. B. gyveno Karoliniškių mikrorajone, tačiau ilgą laiką iki jo sulaikymo slapstėsi nuo policijos, todėl keisdavo telefonų numerius (t. 1, b. l. 36).

29. 2025 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas 2025 m. sausio 24 d. Pravieniškių 2-ame kalėjime paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, kuris buvo tarp R. B. asmeninių daiktų. Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Redmi“ korpusas yra juodos spalvos, ekrano viršutinė dalis yra skilusi, matyti daug smulkių ekrano skilimo žymių. Kitoje telefono pusėje prie vaizdo kamerų yra užrašas „Redmi“, apatinėje dalyje smulkus užrašas: Made in China. Model: 22126RN91Y Xiaomi Communications Co, Ltd. by Redmi. SIM kortelės telefone nėra. Telefono įrenginio informacija: 1 IMEI (duomenys neskelbtini); ICCID1 (duomenys neskelbtini); MSISDN1 (duomenys neskelbtini); 2 IMEI (duomenys neskelbtini); ICCID 2 (duomenys neskelbtini); MSISDN2 (duomenys neskelbtini); serijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60–64).

30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada Nr. G 1389/2024(01), iš kurios matyti, kad A. P. nustatyti odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio projekcijoje, dešinės ir kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, viršugalvyje, kairio smilkinio srityje, pakaušyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, kairio peties srityje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl 19 trauminių poveikių, galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėms (t. 1, b. l. 60–61).

31. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017).

33. Nagrinėjamu atveju D. B. yra kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 7 d., apie 15.00 val., Pasakų parke, esančiame L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuris yra miręs, panaudojo prieš nukentėjusįjį A. P. fizinį smurtą ir pagrobė jam priklausantį turtą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir su T. Š. (toliau – ir asmuo, kuris yra miręs), K. D., G. K. bei A. P. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visgi D. B. kategoriškai neigia šių išgertuvių metu smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir pagrobęs jo turtą. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais, visuma patvirtina D. B. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

34. Nukentėjusysis A. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad būtent D. B. jam sėdint ant suoliuko parko pavėsinėje, stovėdamas už nugaros sudavė pirmus smūgius rankomis į galvos sritį (daugiau nei 10 smūgių), tada iš nugaros apkabino jį kaire ranka už kaklo ir pargriovė, nutempė nuo suoliuko ant žemės. Tuomet, nukentėjusiojo teigimu, jis užsidengė akis, veidą ir tiksliai nematė, kas prieš jį smurtauja, bet, jo manymu, smurtinius veiksmus tęsė juos pradėjęs asmuo – D. B.. Jam gulint (smūgių metu jis atsigulė ant šono, gulėjo ir ant pilvo, ant nugaros) buvo smūgiuojama kumščiais į veidą, galvą, nugarą, buvo smūgiuojama ir kojomis, kojomis jam smūgiavo į krūtinę, ant jo šokinėjo (daugiau nei 10 smūgių). A. P. teigimu, nors savo daiktus jis stengėsi saugoti tiek, kiek galėjo, smurtinių veiksmų panaudojimo metu kažkas ištraukė iš jo striukės dešinės pusės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ (120 Eur vertės), nutraukė jo turėtą vyrišką rankinę ir iš jos paėmė jo piniginę (6 Eur vertės), kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, „Maisto bankas“ kortelė, nuolaidų kortelės, „Vilniečio“ kortelė, asmens su negalia pažymėjimas, nuo kairės rankos nusegė laikrodį rudu ciferblatu ir metaline apyranke (6 Eur vertės). Kaip teigia nukentėjusysis, atėmus šiuos daiktus, smūgiai pasibaigė ir visi kartu su juo buvę pasišalino. Kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę nukentėjusysis nustatė pagal tai, už kiek šiuos daiktus įsigijo. Po šio įvykio taip pat liko suplėšyta jo striukė, buvo nutrauktas jos gobtuvas, buvo sumuštas jo veidas, skaudėjo šonkaulius. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iš nuotraukų atpažino visus su juo išgertuvėse tą dieną dalyvavusius asmenis, be kita ko, ir D. B. bei T. Š.. Nukentėjusiojo A. P. duotus parodymus patvirtina liudytoju apklausto jo tėvo V. E. P. parodymai, kad sūnus tą dieną iš namų išėjo sveikas, o apie 15.00 val. grįžo purvinas, sumuštas, suplėšyta striuke, pasakojo, kad buvo Pasakų parke su dviem vaikinais ir dviem merginomis, vienas jį pargriovė ir spardė visą kūną, atėmė dokumentus, išmanųjį telefoną, metalinį laikrodį, piniginę, jam atsistojo ant rankos, ranka buvo ištinusi. Po įvykio su nukentėjusiuoju A. P. bendravę policijos pareigūnai J. K. ir Ž. Ž. taip pat prisiminė, kad nukentėjusysis pasakojo, kad jį Pasakų parke sumušė D. B., taip pat kažkas pagrobė jo telefoną, piniginę ir dar kažkokius daiktus (kas konkrečiai ištraukė jo daiktus, A. P. nematė, nes gulėjo ant žemės užsidengęs rankomis). Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį A. P. iš tiesų buvo smurtaujama – jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio projekcijoje, dešinės ir kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, viršugalvyje, kairio smilkinio srityje, pakaušyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, kairio peties srityje. Specialisto vertinimu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti dėl 19 trauminių poveikių, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Nukentėjusysis A. P. kategoriškai paneigė tądien pats griuvinėjęs dėl neblaivumo ir susižalojęs, nurodė, kad niekas jo pargriuvusio nekėlė, o visi jam nustatyti sužalojimai buvo sukelti prieš jį smurtaujant.

35. Tai, kad kaltinime nurodytoje vietoje buvo padaryta nusikalstama veika, kad prieš nukentėjusįjį A. P. iš tiesų buvo smurtaujama, patvirtina ir tai, kad dar tą pačią dieną apžiūrėjus įvykio vietą, buvo rastas ant žemės gulintis juodos spalvos medžiaginis gobtuvas nuo nukentėjusiojo įvykio metu dėvėtos striukės, o ant šakų krūvos buvo numesta nukentėjusiojo per petį dėvėta rankinė su dirželiu. Apžiūrėjus šią medžiaginę rankinę nustatyta, kad ji turi vieną ilgą dirželį, kurio vienas galas, kaip ir nurodė A. P., nutrauktas. Būtent šioje rankinėje, užtrauktuku užsegtoje kišenėje, nukentėjusiojo teigimu, jis visą laiką išgertuvių metu laikė savo rudos spalvos odinę piniginę, kuri buvo pagrobta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta ir nukentėjusiojo dėvėta vyriška striukė bei nustatyta, kad striukės viršutinė dalis nugaros ir rankovių srityje yra purvina, o jos dešinėje rankovėje – skylė, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo V. E. P. parodymus, kad A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuverstas ant žemės, o namo grįžo purvinas ir suplėšytais drabužiais. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiojo A. P. parodymus, kad prieš jį smurtavo ir jo daiktus pagrobė D. B., patvirtina ir tai, kad nedelsiant po įvykio, pareigūnams dirbant karštais pėdsakais, pastarasis kartu su T. Š. buvo surasti neblaivūs Karoliniškių mikrorajone ir pas D. B. buvo rasta nukentėjusiajam priklausanti ir įvykio metu pagrobta piniginė, kuri jau buvo tuščia. Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, T. Š. tuo metu policijos pareigūnams nurodė, kad Pasakų parke D. B. ir A. P. turėjo tam tikrų nesutarimų. Kaip nurodė nukentėjusysis A. P. ir liudytojas V. E. P., tam tikrus piniginėje buvusius nukentėjusiojo daiktus po įvykio grąžino nepažįstama mergaitė (asmens su negalia pažymėjimą) ir kaimynė (asmens tapatybės kortelę, „Maisto bankas“ kortelę ir „Rimi“ korteles, kurias rado Karoliniškių mikrorajone netoli „Rimi“ parduotuvės). Esant tokiai baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumai, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje D. B. panaudojo prieš A. P. fizinį smurtą, nutraukė ant A. P. peties buvusią vyrišką rankinę, iš kurios pagrobė joje buvusią piniginę su nukentėjusiojo daiktais, kuriuos vėliau pašaliniai asmenys rado Karoliniškių mikrorajone. Baudžiamojo proceso metu nenustatyta, kad A. P. turėtų kokį nors pagrindą nepagrįstai apkaltinti D. B., nurodė, kad niekada su juo nebuvo susipykęs, pats kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusysis neturi prieš jį jokio pykčio ar keršto, jie ir dabar pasikalba.

36. Pažymėtina, kad pats D. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo viso baudžiamojo proceso metu neigė, tačiau ne kartą keitė savo parodymus ir gynybines versijas, jo duoti parodymai nesutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir jau aptartais įrodymais, akivaizdu, kad tokie parodymai duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia, kaltinamasis teigė, kad išgertuvių metu A. P. girtas nuėjo į krūmus, kelis kartus buvo nugriuvęs, buvo ne kartą nukritęs ir nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo, tokiu būdu galėjo susižaloti, o jokių konfliktų, muštynių tą dieną nebuvo. Tokią versiją, beje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat siekdamas išvengti atsakomybės, nurodė ir T. Š.. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. jau teigė, kad tarp G. K. ir A. P. išgertuvių metu kilo konfliktas, ji kelis kartus sudavė jam ranka į veidą, o A. P. sugriebė G. K. už drabužių, tada T. Š., norėdamas užstoti G. K., nuvertė A. P. ant žemės ir pradėjo jį mušti, spardyti, o jis atitraukė T. Š. nuo A. P.. Kad A. P. mušė G. K. ir T. Š., kaltinamasis tvirtino ir akistatos bei paskutinės apklausos metu. Pažymėtina, kad akistata ir papildomos kaltinamojo D. B. apklausos vyko jau po to, kai T. Š. ir G. K. buvo mirę. Teisme kaltinamasis dar šiek tiek pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad A. P. išgėręs trenkė G. K. kumščiu į veido sritį, pradėjo ją stumdyti (ikiteisminio tyrimo metu apie tai nekalbėjo), o T. Š. ją užstojo, kelis kartus sudavė kumščiu A. P., sėdinčiam ant suoliuko, nustūmė jį nuo suoliuko, šis nukrito ir tada pradėjo mušti jį kojomis. Kai A. P. nuvertė ant žemės, G. K. jį taip pat mušė ir spardė (ikiteisminio tyrimo metu to taip pat nesakė). Kalbėdamas apie nukentėjusiojo daiktus, kaltinamasis taip pat nebuvo nuoseklus. Kai įvykio dieną jį sulaikė policijos pareigūnai ir pas jį rado nukentėjusiojo piniginę, teigė, kad piniginė yra jo, vėliau – kad ją rado. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgertuvių metu matė A. P. telefoną, jis turėjo ir tamsios spalvos piniginę, kuri jam buvo iškritusi iš kišenės, todėl A. P. paprašė jo įsidėti piniginę į kelnių kišenę, nes bijojo pamesti, laikrodžio ant nukentėjusiojo rankos nematė. Akistatos metus D. B. nebeprisiminė, ar A. P. turėjo telefoną, tačiau prisiminė, kad einant link namų T. Š. parodė nedidelę rudos spalvos rankinę, kurią, kaip suprato, atėmė iš A. P., ir ištraukė piniginę, kurią jis paėmė iš T. Š., kad atiduotų A. P.. Apklausiamas papildomai kaltinamasis nurodė, kad jau tiksliau prisimena, kad A. P. turėjo juodą mažą rankinę per petį, iš jos buvo ištraukęs piniginę, matė, kad turėjo ir telefoną, kurį buvo pasidėjęs ant stalo, T. Š. paėmė jį nuo stalo ir nuėmė nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį, o jis pats nuo stalo paėmė A. P. piniginę ir įsidėjo į kišenę, nes kas nors galėjo ją pavogti, norėjo ją vėliau jam atiduoti. Paskutinės apklausos metu kaltinamasis jau teigė, kad piniginė vis krito nuo stalo, kur A. P. buvo ją padėjęs, o jis, nenorėdamas, kad T. Š. ir G. K. pragertų A. P. pinigus, ją paėmė. Teisme kaltinamasis pasirinko dar kitokią versiją, t. y. kad A. P. jam piniginę pasaugoti padavė tik išėjus iš parduotuvės, kai jie nusipirko alkoholio, t. y. dar net nenuėjus į Pasakų parką, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis su savimi turėjo juodos spalvos rankinę, telefoną, kurį kartu su laikrodžiu paėmė T. Š. ir šiuos daiktus rodė kaltinamajam. Akivaizdu, kad D. B. iš tiesų matė nukentėjusiojo laikrodį, nes galėjo detalizuoti, kad jis buvo ne odinis, o lyg ir metalinis. Nukentėjusysis A. P., atsižvelgdamas į tai, kokius parodymus davė kaltinamasis, kategoriškai neigė konfliktą su G. K., tvirtino, kad nei jis prieš ją, nei ji prieš jį nesmurtavo, be to, jis apskritai yra tylenis ir su niekuo nekonfliktuoja, kaip nekonfliktišką sūnų apibūdino ir jo tėvas, taip pat nukentėjusysis neigė davęs D. B. pasaugoti savo piniginę, tvirtino tokių daiktų niekam pasaugoti neduodantis, be to, išgertuvių eigoje iš piniginės jis buvo išėmęs pinigus cigaretėms pirkti, kas tik patvirtina, kad piniginė buvo pas jį. Taigi, pirmiausia, kaltinamasis teigė, kad jokio konflikto ar muštynių išvis nebuvo, o nukentėjusysis susižalojo griuvinėdamas, vėliau – kad jį mušė T. Š. ir G. K. (nors ir toliau liko nenuoseklus dėl smurto panaudojimo aplinkybių), taip pat kaltinamasis buvo nenuoseklus ir dėl to, kada ir kokiomis aplinkybėmis paėmė nukentėjusiojo piniginę, tai padarė savo iniciatyva ar pastarojo paprašytas, kas teismui neleidžia jo parodymų laikyti patikimais visa apimtimi, atvirkščiai, leidžia pagrįstai spręsti, kad būtent jis, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė A. P. piniginę, o tokius parodymus duoda, siekdamas paneigti savo kaltę. Vis tik teismas pripažįsta, kad dalį kaltinamojo duotų ir išsamiai jau aptartų parodymų patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl šia parodymų dalimi teismas sprendžia vadovautis.

37. Kaltinamasis D. B. ne vieną kartą nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prieš nukentėjusįjį A. P. smurtavo ir dalį jo turto (mobiliojo ryšio telefoną ir rankinį laikrodį) pagrobė T. Š., šiuos daiktus jis rodė kaltinamajam (kaltinamasis iš tiesų galėjo apibūdinti, kaip jie atrodo). Nors nukentėjusysis to negalėjo patvirtinti, vis tik baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad tuomet, kai D. B. jį nuo suoliuko nutempė ant žemės, jis užsidengė veidą (tuo pačiu ir akis) rankomis, todėl pats pripažino, kad nematė nei kas tęsė prieš jį smurtinius veiksmus, nei kas paėmė jo daiktus, nukentėjusiojo teigimu, gal T. Š. kažkuriuo metu ir galėjo prisijungti prie smurtaujančio D. B.. Tai, kad mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ iš nukentėjusiojo pagrobė būtent T. Š., patvirtina ne tik kaltinamojo duoti parodymai, bet ir tai, kad šis telefonas, galiausiai, buvo rastas pas R. B., o jį jis gavo iš J. K., pas kurį po nusikalstamos veikos padarymo prieš savo mirtį gyveno T. Š. draugė G. K. (prieš tai ji gyveno kartu su T. Š. pastarojo tėvų namuose), o tuo pačiu laiką leido ir pats T. Š.. Tai patvirtina liudytojų F. Š., R. B., J. K. parodymai, tarnybinis pranešimas ir daiktų apžiūros protokolas. Tai, kad šis telefonas buvo gautas neteisėtu būdu, patvirtina ir G. K. R. B. pateikta versija, kad jį jai paskolino T. Š. tėvai (jo motina F. Š. tai kategoriškai paneigė). Taigi aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. B., veikdamas su asmeniu, kuris yra miręs, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P. (parvertė A. P. ant žemės ir rankomis sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, taip pat kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą) ir bendrais veiksmais pagrobė kaltinime nurodytą jo turtą, t. y. D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

38. Tai, kad kaltinamasis, veikdamas su asmeniu, kuris yra miręs, ketindami įgyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip atimdami jam galimybę pasipriešinti, D. B. nutraukė ant A. P. peties buvusią rankinę, iš kurios pagrobė joje buvusią piniginę, kurioje buvo A. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, „Maisto bankas“ kortelė, nuolaidų kortelės, „Vilniečio“ kortelė, asmens su negalia pažymėjimas, o asmuo, kuris yra miręs, iš A. P. striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ ir nusegė nuo rankos rankinį laikrodį, parodo, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas buvo priemonė pagrobti svetimą turtą, nes, kaip nurodė nukentėjusysis, pagrobus jam priklausančius daiktus, smurtiniai veiksmai pasibaigė ir asmenys pasišalino. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. B. neabejotinai suvokė veikęs bendrininkų grupėje su asmeniu, kuris yra miręs, kadangi jie vienu metu prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, tuo pačiu metu pagrobė jo daiktus, vėliau vienas kitam juos rodė.

35. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, iš karto po įvykio nukentėjusiajam A. P. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, iš 2024 m. gegužės 7 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad jis skundėsi sumušimais veido srityje, jam diagnozuota trauminė subarachnoidinė hemoragija (t. 1, b. l. 52–53). 2025 m. gegužės 9 d. jis į VšĮ Karoliniškių poliklinika kreipėsi dėl po šio įvykio atsiradusio skausmo krūtinės kairėje pusėje, nustatyta, kad palpuojant skausminga apatinė krūtinės dalis, veide nubrozdinimai ir kraujosruvos, diagnozuoti krūtinės ląstos ir krūties sumušimai. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, kaltinamojo D. B. neteisėtais veiksmais A. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, viršugalvyje, kairio smilkinio srityje, pakaušyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, kairio peties srityje, taip pat sugadinti ir pagrobti jo asmeniniai daiktai.

37. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro nusikalstamos veikos padarymo metu suplėšytos striukės (25 Eur) ir vyriškos rankinės (10 Eur), sugadintos piniginės (6 Eur), sudaužyto mobiliojo ryšio telefono ekrano (100 Eur), naujos banko kortelės pagaminimo (5 Eur) vertės/išlaidos. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė ir rankinė bei sugadinta piniginė, patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bet ir šių daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje rasta A. P. rankinė turi vieną ilgą dirželį, kurio vienas galas nutrauktas, taip pat nusikaltimo padarymo metu jo dėvėtos striukės dešinėje rankovėje – skylė, o įvykio vietoje rastas nuo jos nuplėštas gobtuvas, nugarinėje nukentėjusiojo piniginės pusėje arčiau krašto užfiksuotas apie 2 cm įplyšimas, o iš pakvitavimo matyti, kad pinginės segtukas yra nutrauktas. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad striukės sugadinimą vertina 25 Eur, rankinės – 10 Eur, o piniginės – 6 Eur. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad A. P. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo sudaužytas, o po jos – jam grąžintas sudaužytu ekranu. Telefono ekrano nukentėjusysis neremontavo, tačiau pasidomėjo to kainomis ir žalą vertina 100 Eur. Taip pat nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad iš jo pagrobtoje piniginėje buvo „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, kuri po nusikaltimo padarymo taip ir neatsirado, todėl už naujos banko mokėjimo kortelės pagaminimą jis sumokėjo 5 Eur. Nors A. P. nepateikė turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis) pripažįsta, kad daiktų apgadinimai ir naujos kortelės gamyba gali būti vertinami tokiomis sumomis, kokias nurodė nukentėjusysis, nurodytos vertės nėra aiškiai per didelės ar neprotingos, todėl laikytina, jog jos pagrįstos ir įrodytos (CK 6.249 straipsnio 3 dalis, BPK 115 straipsnis), kas reiškia, kad dėl plėšimo nukentėjusiajam A. P. padaryta 146 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. B..