- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-286-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00264-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atstovo advokato S. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei J. R., institucija teikianti išvadą byloje Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo priteisimo, atsakovės J. R. priešieškinį ieškovui A. R., trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus D. R., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų M. R., institucija teikianti išvadą byloje Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo įsiskolinimo įskaitymo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. R. ieškinį ieškovui A. R. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. R. sūnaus M. R. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-21 iki kol įgys vidurinį išsilavinimą, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą ir priteisti iš atsakovės J. R. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1999 m. spalio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo santuoka su atsakove J. R., liko du mažamečiai vaikai: D. R. ir M. R., o teismo sprendimu liko neišspręsti vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimai. Abu sūnūs liko gyventi su motina J. R.. 1999 m. liepos 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu iš ieškovo buvo priteista 1/3 dalis visų rūšių uždarbio iki sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to po ¼ visų rūšių uždarbio iki sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , pilnametystės. 2009 m. liepos 23 d. sprendimu, Prienų rajono apylinkės teismas pakeitė ankstesnį teismo sprendimą ir priteisė iš ieškovo po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam sūnui iki jų pilnametystės. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pas ieškovą persikraustė gyventi vyresnysis sūnus D. 2010-04-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi dėl padarytos nusikalstamos veikos D. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose. Pasibaigus bausmei, 2010 m. rugsėjo mėn. jis apsigyveno pas ieškovo tėvus Prienuose, kur gyveno iki 2011-09-01 imtinai, o atsakovė J. R. jau 2010-08-25 kreipėsi į antstolės A. K. kontorą su prašymu atnaujinti išlaikymo išieškojimą abiems vaikams nuo 2010-05-01, kai tuo tarpu nuo 2011 m. sausio 21 d. pas ieškovą atsikraustė gyventi jaunesnis sūnus M. 2011 m. birželio 30 d. J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuriame nurodė abiejų sūnų išėjimo iš jos namų datas. 2011 m. spalio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismas patvirtino 2011-10-06 taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovės J. R., pagal kurią sūnui D. buvo nustatyta gyvenamoji vieta kartu su jo motina J. R., o sūnus M. liko gyventi su ieškovu. Nuo 2009-09-01 iki 2010-09-01 sūnui D. gyvenant pas ieškovą ir nuo 2010-09-01 iki 2011-09-01 imtinai jam gyvenant pas ieškovo tėvus, jis visapusiškai rūpinosi D. ir tuo pačiu rūpinosi nuo 2011-01-21 pas jį gyvenančiu sūnumi M. Nuo 2011-01-21, kuomet pas jį gyventi atvyko sūnus M., iki 2011-10-06 teismo patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią sūnus D. grįžo gyventi pas motiną iki tol gyvenęs pas ieškovo tėvus, t.y. beveik 8 mėn. J. R. neaugino nei vieno iš sūnų, jais nesirūpino ir nerėmė materialiai. Šiuo metu atsakovė J. R. pas ieškovą gyvenančiu sūnumi M. nesirūpina, nesidomi jo gyvenimu, laisvalaikiu, niekaip pastarojo neremia. Sūnų M. išlaiko tik ieškovas, pagal galimybes padeda sūnui D.. Priešieškinį prašė atmesti, kadangi išlaikymas vaikui reikalingas šiuo metu, negali būti atliekami jokie įskaitymai, tai atskiros bylos dalykas. Su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. R. ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sūnus yra pilnametis, gali eiti dirbti, jo lankomumas gimnazijoje buvo labai prastas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. pateikė priešieškinį prašydama atmesti ieškovo A. R. ieškinį, patenkinti atsakovės J. R. priešieškinį ir įskaityti M. R. išlaikymui 8010 Lt ieškovo A. R., skolą sūnaus M. R. išlaikymui, susidariusią iki 2011-10-12, kurios ieškovas A. R. nesumokėjo M. R. išlaikymo lėšų tvarkytojai atsakovei J. R., tokia tvarka: už praėjusį laikotarpį nuo 2013-01-06 iki 2014-02-13, iš viso 3233 Lt: 204 Lt už 26 dienas laikotarpyje nuo 2013-01-06 iki 2013-01-31; po 243 Lt už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31; t.y. už dvylika mėnesių arba 12x243 Lt = 2916 Lt; 113 Lt už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-13. Likusi 4777 Lt įskaitytina tokia tvarka: 130 Lt už laikotarpį nuo 2014-02-14 iki 2014-02-28; po 243 Lt už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-09-30; t.y. už devyniolika mėnesių arba 19x243 Lt = 4617 Lt; 30 Lt už laikotarpį nuo 2015-10-01- iki 2015-10-03.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo D. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013-01-05 iki kol ieškovas įgys vidurinį išsilavinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvena kartu su mama (trečiuoju asmeniu), kuriai tenka pareiga suteikti gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė mano priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu. D. R. neturiu savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto, neturi jokios galimybės dirbti ir turėti savo pajamų, o poreikiai yra dideli, kadangi D. R. turiu skirti daug lėšų pasirengimui būsimiems egzaminams. Be to, nori su bendraamžiais leisti savo laisvalaikį, lankytis kultūriniuose renginiuose ir t.t.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. R., išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos 2013-10-03 iki sūnaus M. R. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovės J. R., 12947 Lt (3749,71 Eur) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui M. R., už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki 2013-10-03.
Įskaitė 5400 Lt (1563,95 Eur) ieškovo A. R., išlaikymo įsiskolinimą sūnaus M. R. išlaikymui į J. R., išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. R., nustatant, kad galutinė J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo suma sūnaus M. R., išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki 2013-10-03 yra 7547,00 Lt (2185,76 Eur). Nepilnamečio vaiko M. R., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą A. R.. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį bei priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. R., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais D. R., po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį išlaikymą nuo D. R. pilnametystės 2013-01-05 iki vidurinio išsilavinimo įgijimo 2014-07-16, t.y. 6428,00 Lt (1861,68 Eur). Kitoje dalyje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. R. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. R., atsakovei J. R., 737,00 Lt (213,45 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. R., valstybės naudai 332,50 Lt (96,30 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovės J. R., 709,00 Lt (205,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad A. R. ir J. R. yra M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai, santuoka nutraukta, tačiau sūnų D. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nebuvo išspręstas. 1999 m. liepos 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu iš A. R. buvo priteista 1/3 dalis visų rūšių uždarbio iki sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini) , pilnametystės, po to, po 1/4 visų rūšių uždarbio iki sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , pilnametystės. 2009 m. liepos 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu pakeistas 1999-07-12 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas ir iš A. R. priteista sūnų D. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. 2011 m. spalio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta 2011-10-06 taikos sutartis tarp J. R. ir A. R. bei nustatyta nepilnamečių vaikų D. R. ir M. R. gyvenamoji vieta – D. R., gim. (duomenys neskelbtini) , su motina J. R., o M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , su tėvu A. R., vaikų išlaikymo klausimas nebuvo aptartas. Sūnui D. R. 2013 m. sausio 5 d. sukako 18 metų. 2010-08-25 J. R. kreipėsi į antstolės A. K. kontorą su prašymu atnaujinti alimentų išieškojimą vaikams M. R. ir D. R. iš A. R. nuo 2010 m. gegužės 1 d. Iš byloje esančios antstolės A. K. kontoros pažymos matyti, kad pagal Prienų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-144-644, išduotą 2009-08-25, išlaikymo skola iš A. R. sūnui M. R. iki 2011-10-19, t.y. iki 2011-10-12 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties Nr. 2-942-644 įsiteisėjimo dienos yra 8010,00 Lt, sūnui D. R. iki jo pilnametystės 2013-01-05 yra 12730,07 Lt išieškotojos J. R. naudai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2011-01-21 M. R. nuolat gyvena su tėvu ieškovu A. R., o D. R. nuo 2011-09-01 gyvena su mama J. R..
Dėl ieškovo A. R. ieškinio.
Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2011 metų sausio mėn. vienas išlaiko sūnų, todėl jam tenka pagrindinė finansinė našta. Vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, vaistus, vitaminus, kitas prekes, mokėti už jo ugdymą, būrelius, pramogas. Ieškovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 900,00 Lt, todėl iš atsakovės sūnui prašo priteisti po 450,00 Lt per mėnesį. Netikėti tokiais ieškovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovo patikslintame ieškinyje sūnaus poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, yra realios, pagrįstos, neišdidintos ir atitinka ieškovo išdėstytas aplinkybes. Vertinant šalių turtinę padėtį teismas nustatė, jog atsakovė J. R. dirba UAB „Girdenta“, jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. J. R. išlaiko ir dar vieną savo nepilnametį sūnų B. N.. Atsakovė nėra visai nusišalinusi nuo mamos pareigų, domisi sūnumi Martynu, išgyvena dėl sūnaus išėjimo gyventi pas tėvą, susitinka su juo, duoda pinigų smulkioms išlaidoms, pramogauja, padovanojo smuiką, mokėjo už muzikos mokyklą. Ieškovas byloje yra pateikęs verslo liudijimą, kuris neatspindi ieškovo gaunamų pajamų bei Agentūros sutartį, iš kurios matyti, kad jam mokamas 1400 Lenkijos zlotų mėnesio atlyginimas. Byloje liudytoja apklausta V. D. patvirtino, kad jau ilgą laiką gyvena su A. R., veda bendrą ūkį, kitų nepilnamečių vaikų neturi. A. R. savo vardu registruotų automobilių neturi, jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) , kuriam taikytas areštas. J. R. vardu yra registruotas vienas automobilis (b.l. 60, I tomas), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teismas sprendė, jog ieškovo A. R. sūnaus M. R. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos priteistinas 450,00 Lt išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iš atsakovės J. R., tokiu būdu abejiems tėvams lygiomis dalimis paskirstant pareigą užtikrinti vaiko būtiniems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą. Siekiant išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, teismas padarė išvadą, jog ieškovas ir atsakovė gali teikti po 450 Lt išlaikymą sūnui M. R.. Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo dydžio klausimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius už ginčo laikotarpį, vertinant šalies ekonominę situaciją, šiuo metu M. R. esant paaugliu, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog gyvenimas pabrango, vaiko poreikiai didėja, teismas sprendė, jog išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-10-03 (32 mėn. ir 11 dienų), priteistinas skaičiuojant jį po 400,00 Lt per mėnesį, t.y. 12800 Lt (už 32 mėn.) + 147 Lt (už 11 dienų), viso iš atsakovės J. R. priteisiant 12947 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl atsakovės priešieškinio
Teismas iš byloje esančios antstolės A. K. išduotos 2014-02-11 pažymos dėl išlaikymo skolos Nr. 0133/03/00045 S-14005140 nustatė, kad pagal Prienų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-144-644, išduotą 2009-08-25, išlaikymo skola iš A. R. sūnui M. R. iki 2011 m. spalio 19 d.; t.y. nuo 2011-10-12 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties Nr. 2-942-644 įsiteisėjimo dienos yra 8010,00 Lt. Atsakovė prašė šią sumą įskaityti į pradinio ieškinio reikalavimą M. R. išlaikymui priešieškinyje nurodyta tvarka (už praėjusį ir būsimą laikotarpį). Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovei, tiek atsakovė ieškovui turi išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė priešieškiniu 8010 Lt ieškovo įsiskolinimą paskirsto už laikotarpį nuo 2013-01-06 iki 2015-10-03, išlaiko dydį skaičiuojant po 243 Lt per mėnesį. Ši atsakovės siūloma išlaikymo įskaitymo tvarka atmestina, kadangi išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Todėl teismas sprendė, jog abiem šalims turint išlaikymo įsiskolinimą už praeitą laikotarpį, šios sumos įskaitytinos. Tačiau byloje teismas nustatė, kad M. R. nuo 2011-01-21 gyveno su tėvu A. R., kuris nuo minėtos dienos sūnų ir išlaikė, todėl teismas sprendžia, kad antstolės A. K. 2014-02-11 pažymoje paskaičiuota įsiskolinimo suma mažintina 2610 Lt suma (300*8=2400 Lt už 8 mėn. ir 210 Lt (300/30*21) už 21 d., kai M. R. gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas. Atsižvelgiant į tai, teismas 5400 Lt (8010 – 2610) A. R. išlaikymo įsiskolinimą sūnaus M. R. išlaikymui įskaitė į J. R. išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. R..
Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. R. ieškinio
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. R. yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų ir ieškinio pateikimo dienai (2014-03-10) mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijos IV klasėje. Jo tėvai yra A. R. ir J. R.. Pilnametystės D. R. sulaukė 2013-01-05. D. R. savo vardu neturi jokio registruotino turto, besimokydamas niekur nedirbo, kadangi mokėsi gimnazijoje, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui, charakterizuojamas teigiamai. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. R., nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, pasiruošimui brandos egzaminams. Be to, reikalingas ir laikas poilsiui. Nuo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo įgijimo D. R. išlaikė tik mama, tėtis A. R. yra tik keletą kartą davęs smulkioms išlaidoms. Teismas sprendė, jog nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį sūnų perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant D. R. teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant gimnazijoje, jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. D. R. nurodė, jog jo poreikiams tenkinti reikalinga 800,00 Lt per mėnesį suma. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad trečiojo asmens pateiktas jam teiktino išlaikymo dydžio paskaičiavimas nėra nepagrįstai išdidintas ar neprotingas, atsižvelgiant į pilnamečio, tačiau pagal vidurinio mokslo programą besimokančio, vaiko poreikius, šalies ekonominę būklę bei tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas sprendė, kad tokios išlaidos, kaip maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, išlaidos abitūros egzaminų pasirengimui bei su išleistuvėmis susijusios išlaidos yra akivaizdžios. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei laiko tarpą, už kurį prašoma priteisti išlaikymą pilnamečiui sūnui (vidurinį išsilavinimą D. R. įgijo 2014 m. liepos 16 d., vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad ieškovo A. R. sūnui D. R. kas mėnesį teiktino išlaikymo nuo jo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo įgijimo suma po 350 Lt kas mėnesį, labiausiai atitinka proporcingumo D. R. poreikiams bei A. R. turtinei padėčiai principą. Išlaikymas (parama) priteistinas skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo D. R. pilnametystės 2013-01-05 iki vidurinio išsilavinimo įgijimo – 2014-07-16, kas bendroje sumoje už 18 mėn. ir 11 dienų laikotarpį sudaro 6428,00 Lt
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės J. R. 7050 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnaus M. R. išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2013-10-03, įskaitant jį su 8100 Lt ieškovo A. R. išlaikymo įsiskolinimu sūnaus M. R. išlaikymui: nustatyti, kad J. R. išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. R. už laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2013-10-03 yra pilnai padengtas ir A. R. ieškinį kitoje dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Sumažinti iš atsakovės priteistą 450 Lt išlaikymą sūnaus M. R. išlaikymui ir iš atsakovės J. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R. periodinėmis išmokomis po 243 Lt per mėnesį. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti papildomus įrodymus.
Apeliantės nuomone, teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažeidė procesines teisės normas (CPK 329 straipsnis), kadangi nusprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovas byloje nereiškė, t. y. 2013 m. spalio 2 d. ieškiniu, 2014 m. balandžio 8 d. patikslintu ieškiniu ir 2014 m. birželio 16 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė teismo iš atsakovės (apeliantės) priteisti tik 450 Lt sūnaus M. R. išlaikymo, periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 21 dienos. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra atskiras reikalavimas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatomis, ir ieškinyje turi būti pareikštas atskirai. Tokios nuomonės iš esmės laikosi teismai nagrinėdami analogiškas bylas (pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1528-798/2012). Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Net jeigu teismas pagrįstai sprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovas nereiškė, tačiau jis privalėjo savo sprendime pagrįsti Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalies taikymą ir jį nurodyti, tačiau teismas šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimo priteisimą grindė tuo, kad ieškovas tokį reikalavimą pareiškė, nors tokio reikalavimo ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nereiškė. Dėl šios priežasties apeliantė neturėjo galimybės tinkamai gintis ir pareikšti atitinkamus atsikirtimus, dėl to teismas pažeidė teismo pareigą veikiant aktyviai tai derinti su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (C P K 6, 12, 13 straipsniai).
Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad priteistino išlaikymo iš atsakovės įsiskolinimo dydis yra 400 Lt. Sprendimo dalyje teismas nenurodė kokius įrodymus vertindamas jis nusprendė. kad išlaikymo įsiskolinimo suma yra 400 Lt per mėnesį. Jokių įrodymų leidžiančių nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį byloje nebuvo surinkta. Teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą net nenustatinėjo kokie priteisiamo išlaikymo laikotarpiu buvo vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento motina (apeliantė) nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų. Byloje nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai apie nepilnamečio sūnaus M. R. poreikius ir jų dydį 2011 - 2013 metų laikotarpiu, taip pat kokia tuo metu buvo abiejų tėvų turtinė padėtis, ieškovas neįrodė, kad atsakovė neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus M. R. išlaikymo bet kokia forma, nebuvo nustatytos kitos reikšmingos aplinkybės. Iš esmės teismas išvadą dėl įsiskolinimo dydžio padarė vadovaudamasis tik ieškovo parodymais, kad nuo 2011 m. sausio 21 d. šalių nepilnametis sūnus M. R. gyveno su juo. Taip pat, teismas priimdamas sprendimą nevertino byloje nustatyto prejudicinio fakto, t. y., kad 2009 m. liepos 23 d. Prienų rajono apylinkės teismas buvo nustatęs 300 Lt dydžio išlaikymą M. R., tuo metu gyvenusiam pas apeliantę. Taigi. 2009 m. liepos 23 d. teismui nustatant teiktino išlaikymo dydį buvo atsižvelgiama į būtinus M. R. poreikius, šalių turtinę padėtį ir pan., todėl preziumuotina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas visų pirma turėjo vadovautis 2009 m. liepos 23 d. sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu, o tik esant įrodymams, kad šalių nepilnamečiui vaikui M. R. pradėjus gyventi su tėvu padidėjo ir jo poreikiai, pasikeitė tėvų turtinė padėtis, teismas būtų galėjęs spręsti dėl išlaikymo padidinimo. Teismas savo sprendime nepagrindė kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2011 m. sausio 21 d., nors byloje buvo pateikta 2011 m. spalio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, pagal kurią M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, kadangi iki tol jis gyveno su apeliante. Taigi teismas nesant byloje kitiems įrodymams negalėjo padaryti išvados, kad M. R. gyveno su tėvu anksčiau nei nuo 2011 m. spalio 12 d. (ar po nutarties įsiteisėjimo 2011 m. spalio 19 d.). Iš esmės, byloje esant tik ieškovo teiginiams be jų pagrindimo (CPK 178 straipsnis). kad nepilnametis sūnus pradėjo gyventi anksčiau nei 2011 m. spalio 12 d., teismas neturėjo teisės daryti išvados, kad jis su ieškovu faktiškai gyvena nuo 2011 m. sausio 21 d. ir turėjo vadovautis 2011 m. spalio 12 d. teismo nutartimi nustatytu prejudiciniu faktu, kad nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamoji vieta su ieškovu nustatyta 2011 m. spalio 12 dieną. Taip pat, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą 2014 m. gegužės 30 d. antstolės pažymą, kurioje ieškovo išlaikymo įsiskolinimas teiktinas nepilnamečiui sūnui buvo skaičiuojamas iki 2011 m. spalio 19 d. (2011 m. spalio 12 d. nutarties įsiteisėjimo dienos). Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs minėtą pažymą tuo pagrindu. kad nepilnametis sūnus su juo gyvena nuo 2011 m. sausio 21 d., o tai įrodo, kad faktiškai M. R. iki 2011 m. spalio 19 d. gyveno ne su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu iš atsakovės nepagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., periodinėmis išmokomis po 450 Lt. Teismas priteisdamas 450 Lt išlaikymą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovas savo 2014 m. birželio 16 d. patikslintu ieškiniu nepagrindę nepilnamečio sūnaus M. R. poreikių ir jiems tenkinti patiriamų išlaidų, nei minėtame ieškinyje nei teismo posėdžio metu ieškovas ne tik, kad nenurodė konkrečiai patiriamų išlaidų susijusių su atskirų vaiko poreikių tenkinimu dydžio, bet nepateikė ir jokių įrodymų joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis). 2014 m. birželio 16 d. patikslintame ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad tikslina ieškinį nekeičiant jo dalyko (reikalavimo, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai reiškia, kad ieškovas savo 2014 m. birželio 16 d. patikslintu ieškiniu keitė ieškinio pagrindimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) kuriame būtent ir turėjo būti pateiktas detalus išlaidų tenkančių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti apskaičiavimas (faktinis pagrindas) bei pateikiami įrodymai. Skundžiamame sprendime teismas nenustatė ir nenurodė kokie individualūs vaiko poreikiai sudaro priteistiną 450 Lt išlaikymą, koks jų dydis, taip pat nevertino ar jie yra būtini, pagrįsti ir racionalūs.
Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalių turtinė padėtis vertintina vienodai. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos sudaro 1400 Lenkijos zlotų per mėnesį, t. y. 1144,47 Lt, tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos yra matyti, kad ieškovės pajamos neatskaičius mokesčių yra 1000 Lt. Teismas netinkamai nustatė ieškovo gaunamas pajamas, nes vienintelis įrodymas apie jas buvo pateikta 2012 m. gruodžio 1 d. Agentūros sutartis kuri nėra pakankamas įrodymas nustatyti asmens gaunamas pajamas, nepaisant to teismas nevertino jog pagal pateiktos Agentūros sutarties 3 straipsnyje nustatytas sąlygas ieškovas gale metų gauna 5% dydžio papildomą komisinį mokestį. kas rodo, kad jo pajamos pagal Agentūros sutartį faktiškai yra didesnės nei 1400 Lenkijos zlotų per mėnesį. Taip pat, byloje buvo pateiktas ir ieškovo verslo liudijimas Nr. WL784183-1, iš kurio matyti, kad ieškovas verčiasi papildoma vertėjo veikla, tačiau teismas nesiaiškino ar iš šios veiklos ieškovas gauna pajamų, t. y. nesikreipė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, kurios būtų pateikę neginčijamus duomenis apie ieškovo gaunamas ir deklaruotas pajamas. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turi transporto priemonę, nors apeliantė teismui buvo pateikusi 2014 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 1.6-S3-4, kurioje nurodyta, kad apeliantė savo vardu transporto priemonių neturi, tuo tarpu teismas nesurinko jokių duomenų apie ieškovo turimas transporto priemones, byloje buvo pateikti duomenys apie konkretaus ieškovui priklausiusio automobilio išregistravimą, bet nebuvo duomenų ar jis neturi kitų transporto priemonių. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, kurio minimali vertė remiantis registro duomenimis yra 59 349 Lt, o atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Teismas nepagrįstai neįvertino tų aplinkybių, kad apeliantės turtinė padėtis yra daug sunkesnė nei ieškovo, kadangi ji turi dar vieną nepilnametį vaiką B. N., kurį taip pat turi išlaikyti, taip pat turi pareigą prisidėti ir prie pilnamečio sūnaus D. R. išlaikymo. Teismas sprendime nepasisakė kodėl atsakovės nurodyta 243 Lt sumą, kurią ji sutiktų teikti kaip išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R. yra netinkama, neatitinka vaiko poreikių proporcingai tėvų turtinei padėčiai, todėl pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą. Taip pat teismas sprendime neatsižvelgė ir net nepasisakė dėl byloje dalyvavusios vaikų teisių institucijos išvados, nevertino jos kaip įrodymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė, cituodama kasacinio teismo sprendimą, nurodo, kad teismui suteikiama galimybė esant būtinybei veikti savo iniciatyva ir pabrėžia, kad LR CPK 376 str. įtvirtina teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Reikšdama šią kasacinio teismo poziciją apeliantė nenurodo, kad teismas neturi galimybės veikti priešingai, o būtent būti aktyviam išvardintose bylose visų pareikštų reikalavimų apimtimi, tai yra turi galimybę veikti priešingai. Apeliantė nurodo, kad teismas, net jeigu ir pagrįstai sprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovas nereiškė, privalėjo tai pagrįsti LR CPK 376 str. 3 d. taikymu, tačiau ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, tokio reikalavimo nereiškė, nors teismas savo sprendime tvirtina, kad ieškovas tokį reikalavimą pateikė. Atsakovė nurodo, kad dėl šios priežasties negalėjo tinkamai gintis ir pareikšti atitinkamus atsikirtimus. Ieškovo nuomone, apeliantė neteisingai išsinagrinėjo byloje surinktą medžiagą, iš kurios matyti, kad ieškovas tokį reikalavimą buvo pareiškęs. Sūnui M. R. pradėjus gyventi pas ieškovą 2011-01-21 buvo tik 13 metų. Per sekančius metus augo ne tik sūnus, bet augo ir jo poreikiai taip pat buvo atsižvelgiama į 2011-2013 m. Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Taip pat yra klaidinantis teismą apeliantės teiginys, kad nėra įrodymų, jog nuo 2011-01-21 sūnus M. R. gyveno su ieškovu. Teisminio nagrinėjimo metu be ieškovo parodymų tai patvirtino pats sūnus M. R., liudytoja V. D., to nepaneigė pati apeliantė ir tai patvirtina visa byloje surinkta medžiaga. Apeliantė klaidina teismą, jog Prienų rajono apylinkės teismas sprendime neanalizavo ir neišsireikalavo duomenų apie ieškovo turimas kitas transporto priemones. Tačiau byloje VĮ „Regitra“ pažyma yra. Atsakovės minimas sūnus B. N. turi savo tėvą, su kuriuo, bei su motina, J. R. gyvena kartu, ir yra tėvo pilnai išlaikomas, minėdama apie pareigą prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo apeliantė nepasikuklina užmiršti, kad pilnamečiui D. R. iš ieškovo kas mėnesį nuo jo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo įgyjimo priteista po 350,00 Lt kas mėnesį už 18 mėn. 11 d., kas sudaro 6428,00 Lt. Taip pat apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad ji neturi autotransporto priemonių. Byloje yra VĮ „Regitra“ pažyma apie J. R. priklausantį automobilį Mercedes - Benz. Apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali nustatyti ir mažesnį nei mėnesinė minimali alga išlaikymą, atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes. Išlaikymo dydis gali būti sumažintas, jeigu mokantis išlaikymą vaikui asmuo turi kitų nepilnamečių vaikų. Teismas gali nustatyti mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau neprivalo to daryti, o remiasi konkrečia byloje surinkta medžiaga ir protingumo principu. Teisminio nagrinėjimo metu vaikų teisių institucijos atstovė pasisakė, jos nuomonė buvo įvertinta. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje nėra pateikta nepilnamečio M. R. išlaikymo lentelė, tačiau 2009 m., kai kreipimosi į teismą iniciatorė buvo atsakovė, taip pat nepateikė būtinų vaikui išlaikyti išlaidų lentelės.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė J. R. prie apeliacinio skundo pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu pateikti duomenis apie A. R. gautas pajamas 2013 m ir 2014 m, taip pat pateikia 2014 m. spalio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį 2013-2014 metų laikotarpiu, pateikia 2009 m. liepos 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovo A. R. buvo priteistas 300 Lt išlaikymas M. R., B. N. gimimo liudijimą Nr. 321690, pažymą apie D. R. studijas ( t.2, b.l. 160-167). Kadangi 2009 m. liepos 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo kopija ir B. N. gimimo liudijimo kopija yra byloje (t.1, b.l. 10-11, t. 2, b.l. 71), todėl šie dokumentai papildomai neprijungtini. Kitus pateiktus papildomus įrodymus, teisėjų kolegija priima į bylą.
A. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2014-01-27 raštą dėl J. R. vardu registruotinų transporto priemonių (t.3, b.l. 32), tačiau šis dokumentas nepriimtinas, nes jis pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 60). Taip pat atsisakytina priimti į bylą prie J. R. rašytinių paaiškinimų pateiktą VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažymą apie A. R. transporto priemonės išregistravimą, nes šie duomenys yra pateikti pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 46).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo įskaitymo.
Dėl ieškinio reikalavimo ir CPK 376 straipsnio taikymo
Apeliantė J. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažeidė procesinės teisės normas, kadangi nusprendė dėl reikalavimo, kurio ieškovas byloje nereiškė. Apeliantės nuomone, įsiskolinimo priteisimas yra atskiras reikalavimas sutinkamai su CK 3.200 straipsnio nuostatomis, ir dėl to ieškinys turi būti pareikštas atskirai. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Iš byloje esančių ieškovo 2013 m. spalio 2 d. ieškinio pareiškimo, 2014 m. balandžio 8 d. patikslinto ieškinio pareiškimo bei 2014 m. birželio 16 d. patikslinto ieškinio pareiškimo (t.2, b.l. 87-89) matosi, kad ieškovas prašė teismo iš atsakovės J. R. priteisti po 450 Lt sūnaus M. R. išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo 2011 metų sausio 21 dienos. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendime pažymėjo, kad suformuluotą ieškovo reikalavimą laiko reikalavimais: 1) priteisti išlaikymą sūnui M. R. nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013-10-03 iki jo pilnametystės po 450 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis bei 2) reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo tos dienos, kai sūnus Martynas gyvena su tėvu, t.y. nuo 2011-01-21 iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 450 litų per mėnesį. Dėl tokio ieškinio reikalavimo formulavimo, darytina išvada, kad nebuvos pažeistos atsakovės teisės tinkamai gintis ir pareikšti atitinkamus atsikirtimus, dėl to teismas nepažeidė teismo pareigos veikti aktyviai tai derinant su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais.
Dėl išlaikymo dydžio, nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties
Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria iš jos nepagrįstai priteista 450 litų išlaikymas nepilnamečiam vaikui, prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 243 Lt per mėnesį. Apeliantė nurodė, kad teismas nenustatė ir nenurodė kokie individualūs vaiko poreikiai sudaro priteistiną 450 litų išlaikymą, koks jų dydis, taip pat nevertino ar jie yra būtini, pagrįsti ir racionalūs. Taip pat apeliantės nuomone, teismas priteisė išlaikymą nesurinkęs pakankamai duomenų apie šalių turtinę padėtį, taip pat netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Patikslintame ieškinio pareiškime dėl išlaikymo (t.1, b.l. 91-93) ieškovas sūnaus M. R. gim. (duomenys neskelbtini) poreikių sąraše yra nurodęs pinigų sumas, kurias išleidžia nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kas sudaro apie 900 litų per mėnesį : maistui – 450 lt., higienos prekėms – 30 litų, sveikatos priežiūros prekės – 30 lt., kirpykla – 20 lt, kanceliarinės prekės -30 lt., internetas – 50 lt., mobilaus telefono aparato lizingas – 34 lt., mobilaus telefono sąskaitos papildymas – 10 lt, žurnalas „Iliustruotas mokslas“ – 13 lt, papildomos išlaidos 150 litų (užklasinė veikla, diskotekos, krepšinio rungtynės, draugų gimtadieniai, klasės išvykos, mokyklos šventės), išlaidos susijusios su apranga ir avalyne – 50 lt., universalus gyvybės draudimas – 50 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino išleidžiamas pinigų sumas vaiko poreikių tenkinimui ir pagrįstai sprendė, kad išlaidos yra realios, pagrįstos, neišdidintos ir atitinka ieškovo išdėstytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta 900 litų pinigų suma reikalinga nepilnamečio poreikių patenkinimui yra mažesnė už minimalią mėnesio algą, todėl iš ieškovės priteistas 450 litų išlaikymo dydis gali už tikrinti tik būtiniausių tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimą.
Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011).
Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nurodė, kad atsakovė J. R. dirba UAB „Girdenta“ (t.2, b.l. 112), jos gaunamas užmokestis yra minimalus (t.1, b.l. 114). Ji išlaiko dar vieną savo nepilnametį vaiką B. N. (t.2, b.l. 71). Nors teismas nurodė, kad J. R. vardu yra registruotas automobilis (t.1, b.l. 60), tačiau iš 2014-02-11 valstybinės įmonės „Regitra“ Prienų grupės pažymos (t.2, b.l. 13) matosi, kad J. R. vardu nėra registruota transporto priemonių, J. R. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (t.1, b.l. 61-62).
Ieškovas A. R. į bylą yra pateikęs verslo liudijimą (t.2, b.l. 90), iš kurio nėra galimybės spręsti apie jo gaunamas pajamas, tai pat į bylą yra pateikta 2012 m. gruodžio 1 d. Agentūros sutartis (t.1, b.l. 65), iš kurios matosi, kad jam mokamas 1400 Lenkijos zlotų mėnesio atlyginimas. A. R. savo vardu registruotų automobilių neturi (t.1, b.l. 45-46), jam nuosavybės teise priklauso butas S.Dariaus ir S. Girėno g. 1-3 Birštone, kuriam taikytas areštas (t.1, b.l. 48).
Ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, neturintys sveikatos problemų. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu tėvai privalo vykdyti tėvų pareigą – teikti išlaikymą savo vaikui, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovės 450 litų dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymas gali užtikrinti tik būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo A. R. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais D. R. priteista po 350 litų per mėnesį nuo D. R. pilnametystės 2013-01-05 iki vidurinio išsilavinimo įgijimo 2014-07-16, t.y. 6428 Lt. Ši sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todėl laikytina, kad ieškovas turi pareigą mokėti pingines lėšas D. R.. Teismui papildomai išreikalavus duomenis apie A. R. gaunamas pajamas matosi, kad jis nuo 2014-09-15 iki 2015-02-01 dirbdamas UAB „Anreda“ vidutiniškai kas mėnesį gavo 172 eurus atlyginimo, tačiau teismas sprendžia, kad šios pajamos neturi įtakos iš atsakovės priteistam nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžiui.
Esant šiems duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteisto iš J. R. išlaikymo dydį sūnui M. R., kurį mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio
Apeliantė J. R. nurodė, kad teismas nenurodė kokius įrodymus vertindamas nusprendė, kad priteistino įsiskolinimo dydis yra 400 litų. Ieškovas nenurodė kokio išlaikymo dydis buvo reikalingas M. R. nuo to momento kai sūnus apsigyveno pas jį, taip pat ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad padidėjo sūnaus poreikiai bei jam reikalingas išlaikymo dydis, kai sūnus M. R. faktiškai pradėjo gyventi su ieškovu. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino byloje nustatyto prejudicinio fakto, t.y. kad 2009 m. liepos 23 d. Prienų rajono apylinkės teismas buvo nustatęs 300 Lt dydžio išlaikymą M. R., tuo metu gyvenusiam pas apeliantę. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2011 m. sausio 21 d., nors byloje buvo pateikta 2011 m. spalio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, pagal kurią M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, kadangi iki tol jis gyveno su apeliante.
Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. R. su tėvu A. R. gyvena nuo 2011-01-12. Tai nustatyta ne tik nagrinėjamojoje byloje, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtina J. R. nurodytos faktinės aplinkybės ieškinio pareiškime dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada civilinėje byloje Nr. 2-942-644/2011, kurioje Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią sūnaus D. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. R., o sūnaus M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. R..
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimu (t.2, b.l. 52) iš A. R. buvo padidintas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams D. R. ir M. R. kas mėnesį po 300 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Padidintas išlaikymas priteistas nuo 2008 m. lapkričio 17 d. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskirta jų motina J. R.. Byloje nustatyta, kad sūnus M. R. gyvens su tėvu A. R. nuo 2011-01-21. Augant vaikams keičiasi ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Akivaizdu, kad nuo to laiko, kai sūnus M. R. apsigyveno pas tėvą jo poreikiai išaugo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, įvertinus šalies ekonominę situaciją, jog pragyvenimas pabrango, vaikui tapus paaugliu jo poreikiai padidėjo, teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-10-03 priteisė skaičiuojant po 400 lt per mėnesį, iš viso 12947 išlaikymo įsiskolinimo.
Iš byloje esančios antstolės A. K. išduotos 2014-02-11 pažymos dėl išlaikymo skolos Nr. 0133/0300045 S-14005140 matyti, kad pagal Prienų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-144-644, išduotą 2009-08-25, išlaikymo skola iš A. R. sūnui M. R. iki 2011 m. spalio 19 d., t.y. nuo 2011-10-12 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties Nr. 2-942-644 įsiteisėjimo dienos yra 8010 Lt. Atsakovė prašė šią sumą įskaityti į pradinio ieškinio reikalavimą M. R. išlaikymui, atsakovė 8010 Lt ieškovo įsiskolinimą paskirsto už laikotarpį nuo 2013-01-06 iki 2015-10-03, išlaikymo dydį skaičiuojant po 243 litus per mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią siūlomą įskaitymo tvarką pagrįstai atmetė, nurodydamas, kad išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, yra skirtas kasdieniniams nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. todėl abiems šalims turint išlaikymo įsiskolinimą už praeitą laikotarpį, šias sumas sudengė (įskaitė). Kadangi M. R. nuo 2011-01-21 gyveno su tėvu A. R., kuris nuo minėtos dienos sūnų išlaikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolės A. K. 2014-02-11 pažymoje paskaičiuota įsiskolinimo suma mažintina 2610 Lt suma (už 8 mėn. ir 21 d.), kai M. R. gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas 5400 litų (8010 – 2610) A. R. išlaikymo įsiskolinimą sūnaus M. R. išlaikymui pagrįstai įskaitė į J. R. įsiskolinimą sūnui M. R..
Aukščiau patartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio teismo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.