- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-1170-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-23142-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos ir logistikos centras“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos ir logistikos centras“ (ankstesnis pavadinimas – „Ost Logistik“) dėl atleidimo iš darbo, drausminių nuobaudų panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos ir logistikos centras“ priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2008-03-12 pateikė ieškinį atsakovui dėl atleidimo iš darbo, drausminių nuobaudų panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šį ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-13 sprendimu tenkino iš dalies.
Minėtą pirmosios instancijos teismo 2008-10-13 sprendimą ieškovė apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-650-345/2010, 2010-01-20 panaikino dalį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimo, ir iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 2 561,54 Lt išeitinę kompensaciją, 686,85 Lt atlyginimą už 2007 m. spalio mėnesį, 13,52 Lt atlyginimą už 2007 m. lapkričio mėnesį, 1 512,88 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 21 363,71 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, 1 000 Lt neturtinę žalą, 4 000 atstovavimo išlaidų, viso 31 138,50 Lt, ir valstybei 1 240 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 nutartis buvo įvykdyta. Antstolė Daiva Milevičienė vykdydama vykdomąjį dokumentą dėl 31 138,50 skolos išieškojimo, areštavo ir iš atsakovo sąskaitos nurašė 35 261,50 Lt, iš kurių 31 138,50 Lt buvo pervesti ieškovei, o 4 123 Lt antstolės vykdymo išlaidoms dengti.
Atsakovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 nutarties, kurią visiškai įvykdė, pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, 2010-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 nutarties revoliucinę dalį ir iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 1 695,94 Lt išeitinės išmokos, 1 631,24 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3 000 bylinėjimosi išlaidų, viso 7 327,18 Lt, o kitą ieškovės ieškinio reikalavimo dalį atmetė.
Atsakovas, remdamasis CPK 373 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nurodydamas, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 nutartį iš jo buvo išieškota 35 261,50 Lt suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 galutinę ir neskundžiamą nutartį iš atsakovo ieškovei priteista mažesnė, t.y. 6906,00 Lt suma, todėl iš atsakovo išieškota suma yra per didelė 28 355,50 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti atsakovo prašomų sumų pagal LR DK 224 straipsnio 2 dalies 3 punktą, be to, ieškovė iki šiol nėra atsakovo atleista, t.y. nėra tinkamai įforminta darbo sutarties nutraukimas, todėl atsakovo pareiškimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkino iš dalies. Nutarė išieškoti iš ieškovės pareiškėjo naudai 24 232,50 Lt sumą, išieškotą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 d. nutartį. Likusioje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas iš 2010-07-07 antstolės D. Milevičienės pažymos Nr. 0012/10/00426 turinio nustatė, kad antstolė D. Milevičienė vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7203-640-2009 dėl 31 138,50 Lt skolos išieškojimo (skolininkas – UAB „Prekybos ir logistikos centras“; išieškotoja – I. O.) bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7203-640-2009 dėl 1240,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo (skolininkas – UAB „Prekybos ir logistikos centras“; išieškotojas – Vilniaus apskrities VMI) ir vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus iš atsakovo sąskaitos nurašė 35 261,50 Lt sumą bei nurašė 304,88 Lt sumą (t. y. 92,68 Lt - pervesta Vilniaus apskrities VMI, o 212,20 Lt – vykdymo išlaidoms padengti). Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovui taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimas (LR CPK 760 str. – 762 str.). Teismas nesutiko su ieškovės atstovo argumentais, jog LR DK 224 str. 2 d. 3 p. nuostatų pagrindu nėra teisinio pagrindo išieškoti atsakovo prašomų sumų, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, nes pagal LR DK 224 str. 2 d. 3 p. minėta nuostata netaikytina.
Teismas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo dalyje dėl 4123 Lt vykdymo išlaidų iš ieškovės išieškojimo atmetė tuo pagrindu, jog skoliniai įsipareigojimai atsakovo ieškovei nebuvo visai panaikinti, o tik sumažinta jų apimtis, be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas įvykdė skolinius reikalavimus ieškovei savo noru (LR CPK 176 str. – 179 str., 760 str.). Teismas netenkino ir atsakovo pareiškimo dalyje dėl 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš ieškovės tuo pagrindu, kad ginčas tarp šalių kilo vykdymo procese, ir šiuo atveju yra sprendžiamas ne naujų ieškininių reikalavimų tenkinimo ar netenkinimo klausimas, t. y. naujų sumų išieškojimo klausimas, o būtent Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 d. nutarties, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 d. nutartimi buvo pakeista, įvykdymo atgręžimo klausimas (LR CK 1.5 str., 6.37 str., 6.210 str.) (LR CPK 176 str. – 179 str., 760 str. – 762 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, neanalizavo prašymo motyvų, tuo procese buvo pažeistas rungimosi principas.
2. Bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas ir dėl to, kad atsakovui Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla. Įmonei esant tokiame juridiniame statuse, visos ją liečiančios bylos pagal LR CPK 27 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnio 4 dalį bei LR įmonių bankroto įstatymą turėjo būti perduotos Vilniaus apygardos teismui.
3. Ginčijamoje nutartyje teismas konstatavo, kad LR DK 224 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes minėta teisės norma taikoma tik esant nenutrūkusiems darbo santykiams, tuo tarpu nagrinėjamas ginčas kilęs vykdymo procese. Tačiau atsakovas ignoravo teismų sprendimus ir ieškovės atleidimo iš darbo bei drausminių nuobaudų panaikinimo neformino. Šios aplinkybės leidžia taikyti LR DK 224 straipsnio 3 dalį, nes klausimo išsprendimas nėra peržengęs darbo teisinių santykių ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį.
1. Nepagrįsta atskirojo skundo pozicija, kad byla turėjo būti perduota atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo buvo pareikštas jau po bankroto bylos iškėlimo. Tokių bylų teismingumą nustato ne LR CPK 27 straipsnis ar LR įmonių bankroto įstatymas, o LR CK 762 straipsnio 2 dalis.
2. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, nepagrįstas. Ieškovę byloje atstovavo advokatas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 52 straipsnio 2 dalimi ir išnagrinėjo bylą ieškovei į posėdį neatvykus.
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra pasibaigę, todėl LR DK 224 straipsnio 2 dalies 3 punktas nėra taikomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2010-04-23 nutartimi iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą, būtina išspręsti teisės klausimą, ar, vienai iš bylos šalių iškėlus bankroto bylą, teismo sprendimo vykdymo atgręžimą CPK 762 str. 2 d. tvarka vykdo pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimo įvykdymas atgręžiamas, ar bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nurodydamas, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-01-20 nutartį iš jo buvo išieškota 35 261,50 Lt suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 galutinę ir neskundžiamą nutartį iš atsakovo ieškovei priteista mažesnė, t.y. 6906,00 Lt suma, todėl iš atsakovo išieškota suma yra per didelė 28 355,50 Lt. Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės 28 355,50 Lt sumą. Nagrinėjant teismo sprendimo atgręžimo klausimą, turi būti išspręstas ieškovės išieškotų pinigų sumų priteisimo atsakovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, klausimas. LR Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Be to, LR Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, kad visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti su darbo santykiais susiję turtiniai reikalavimai, perduodami bankroto bylą iškėlusiam teismui. LR Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, yra specialios normos LR Civilinio kodekso normų, normų reglamentuojančių bylų teismingumą, atžvilgiu. Tokį aiškinimą nulemia bankroto proceso esminiai principai, nustatantys, kad visų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami laikantis LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytos eilės ir proporcingumo bei bankroto administratorius turi perimti visą bankrutuojančios įmonės turtą, įskaitant reikalavimo teises į grąžintinas pinigų sumas.
Pirmos instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nagrinėti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos ir logistikos centras“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.