Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-650-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-20
Bylos Nr.
2A-650-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.), Romualda Janovičienė
Ieškovas
I. O.
Atsakovas
UAB „Prekybos ir logistikos centras“
Advokatai
Iraida Žogaitė, Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-650-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15; 121.18; 121.21.;1.2.6.4.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovei I. O. ir jos atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ (UAB „Ost Logistik“) atstovei advokatei Iraidai Žogaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui UAB „Prekybos ir logistikos centras“ dėl atleidimo iš darbo, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, priverstinių pravaikštų, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neturtinės žalos priteisimo, teisinių išlaidų kompensavimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. O. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Prekybos ir logistikos centras“ atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį), priteisti ieškovei iš atsakovo 29 677,92 Lt darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 284,40 Lt delspinigių už neatsiskaitymą laiku, 3 103,64 Lt išeitinės išmokos, 4 417,45 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 000 Lt neturtinės žalos, taip pat panaikinti 2007-11-21, 2007-12-04, 2007-12-27, 2008-01-10 ir 2008-01-28 skirtas drausmines nuobaudas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2007-03-13 šalių pasirašytą darbo sutartį dirbo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ vadybininkės pareigose. Nuo 2007-10-09 iki 2007-10-18 ieškovė, dėl patirtos traumos, buvo nedarbinga. 2007-11-19 grįžusi į darbą nerado savo darbo vietos, jos darbo dokumentai buvo perduoti kitiems darbuotojams. Atsakovas nesumokėjo jai darbo užmokesčio darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis už 2007 m. rugsėjo mėnesį, todėl ji 2007-11-19 parašė prašymą atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Atsakovas 2007-11-19 raštu atsisakė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., nes nėra įrodymų, jog darbdavys netinkamai vykdo savo įsipareigojimus (1t., b.l 165). Taip pat 2007-11-19 raštu (1t., b.l.13) įpareigojo ieškovę per tris dienas pagrįsti tokio prašymo priežastis. 2007-11-19 Ieškovė buvo išprašyta iš atsakovo būstinės. Dėl atsakovo atstovų elgesio paūmėjo ieškovės liga ir 2007-11-20 jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas 2007 m. lapkričio 20 -21 d. Paaiškinimą ieškovė atsakovui pateikė laiku, tačiau atsakovas 2007-11-21 ieškovei skyrė drausminę nuobaudą dėl neatvykimo į darbą. Vėlesniu laikotarpiu atsakovas vengė nutraukti darbo santykius su ieškove jos nurodytu pagrindu ir toliau teikdavo reikalavimus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą bei skyrė kitas drausmines nuobaudas. 2008-02-01 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti darbo ginčų komisiją. Pastaroji šalių ginčo neišsprendė, o atsakovo pasiūlymas ieškovei nebuvo priimtinas, todėl kreiptasi į teismą dėl ginčo išsprendimo.

Atsakovas UAB „Prekybos ir logistikos centras“ priešieškiniu prašė pripažinti galiojančiu šalių 2008-02-19 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str., pripažinti, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė LR DK 125 str. pagrindu nuo 2008-02-26 bei priteisti iš ieškovės 123 Lt žyminio mokesčio ir 14 588,81 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovė 2007-11-19 prašyme atleisti ją iš darbo, ir 2007-11-21 pasiaiškinime nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti ją iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d., bei reikalavo atleisti ją nuo 2007-11-19, t.y., nesuėjus įstatyme numatytam 3 d. terminui, todėl ieškovė 2007-11-19 raštu buvo informuota, kad jos prašymas negali būti tenkinamas ir ji turi eiti savo pareigas. Tačiau ieškovė nuo 2008-11-19 be administracijos leidimo savo darbo funkcijų nevykdė. Atsakovui buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, kuris pagrindžia ieškovės nebuvimą darbe 2007-11-20 ir 2007-11-21 dienomis. Vėlesnis ieškovės nebuvimas darbe nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais, todėl jai skirtos drausminės nuobaudos už pravaikštas. Šalių ginčas buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, ir 2008-02-19 šalių pasiektas kompromisas įformintas susitarimu, kuriuo šalys nutarė iki 2008-02-26 nutraukti darbo santykius pagal DK 125 str., o atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovei 1500 Lt sumą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Minėtą susitarimą ieškovės vardu pasirašė tinkamai įgaliotas jos atstovas. 2008-02-26 atsakovas gavo ieškovės pranešimą, kad ji atsisako pasirašyti minėtą susitarimą, tačiau rašte nėra nurodomos jokios svarbios tokio atsisakymo priežastys. Todėl susitarimas turi būti vykdomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino galiojančiu 2008-02-19 ieškovės I. O. ir atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str., ir pripažino, jog darbo santykiai pasibaigė pagal LR DK 125 str. nuo 2008-02-26. Ieškovei iš atsakovo priteisė 1 667,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, valstybei iš atsakovo 50 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės 123 Lt žyminio mokesčio, taip pat atsakovui iš ieškovės 1 800 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nesumokėjo jai priklausančio ekspedicinio pelno dalies už 26 apmokėtus reisus. Ieškovė ilgą laiko tarpą buvo nedarbinga, jos pradėtų reisų vykdymas buvo perduotas kitiems atsakovo darbuotojams, todėl ieškovei už šiuos reisus nebuvo išmokėtas ekspedicinis pelnas. Kadangi ieškovė be pagrįstos priežasties neatvykdavo į darbą nuo 2007-11-22, nepateikė darbdaviui savo neatvykimą pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo naikinti jai skirtas drausmines nuobaudas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl išeitinės išmokos priteisimo. Teismas nenustatė atsakovo įsiskolinimų ieškovei, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigių. Darbo ginčų komisijoje dalyvaujant ieškovei priimtas sprendimas dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir protokolo įteikimas visiškai atitinka rašytinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu įteikimą darbuotojui (t.y. ieškovei) taip, kaip yra numatyta DK 125 str., 2008-02-19 susitarime buvo aptartos visos esminės darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygos, todėl galima daryt išvadą, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka, įtvirtinta DK 125 str., nebuvo pažeista, o susitarimo dėl darbo sutarties turinys atitiko tokiems susitarimams keliamus reikalavimus, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Todėl pripažino, jog darbo santykiai tarp ginčo šalių 2008-02-26 pasibaigė LR DK 125 str. pagrindu. Vadovaujantis atsakovo pateiktais paskaičiavimais pripažino pagrįstu reikalavimu priteisti ieškovei 1667,17 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. O. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog teismas neanalizavo ieškovės pareigybinės instrukcijos. Ieškovei priklauso atlygis už dalį atlikto darbo, kurio pilnai atlikti negalėjo ne dėl savo kaltės, todėl turėjo pagrindą reikalauti atlygį už 26 ekspedicinius reisus. Vėliau tą patvirtino ir atsakovo veiksmai, kai jis 2008-09-26 ieškovei sumokėjo 1500 Lt darbo užmokestį. Praėjus 3,5 mėn. atsakovas pripažino, kad privalo su ieškove atsiskaityti, tačiau tai padarė tik po 11 mėnesių, t.y., likus 3 dienoms iki teismo posėdžio (2008-09-26). Taigi, teismas neteisingai aiškino DK 127 str. 2 d. nuostatas, nepagrįstai nepanaikino ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų, nes atsakovas turėjo ieškovę atleisti pagal DK 127 str. 2 d., kaip nevykdantis savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas konstatavęs, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą, nemotyvavo šių savo išvadų. Atsakovui pripažinus darbo užmokesčio skolą bei neišmokėtą kompensaciją, nepagrįstai nepriteisė darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių ir išeitinės išmokos. Atsakovo sudaryta darbo ginčų komisija buvo neteisėtos sudėties, nes nebuvo pateikti įgaliojimai tų asmenų, kurie atstovavo darbdavį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Prekybos ir logistikos centras“ prašė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės I. O. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog teismas priimdamas sprendimą buvo nešališkas ir teisingai taikė DK bei UAB „Prekybos ir logistikos centras“ lokalinius teisės aktus, todėl nėra pagrindo sprendimą vertinti kaip neteisėtą. Nurodo, kad atsakovas pateikė tinkamus įrodymus, įrodančius, jog atsiskaitė su ieškove tinkamai, o tai reiškia, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti neturtiną žalą, teisingai taikė DK normas ir LAT praktiką šiuo klausiniu. Apeliantė prašo panaikinti tik tą teismo sprendimo dalį, kuri yra susijusi su ieškiniu ir neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis, todėl teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio paliktina nepakeista. Apeliantė nenurodo, kokiems teisės aktams ir LAT praktikai prieštarauja viena ar kita sprendimo dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ priešieškinį atmetė, o bylą ieškinio reikalavimų dalyje grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2008-02-19 susitarimą, pasirašytą darbdavio V. V. ir ieškovės atstovo advokato S. Nalivaikos, nepagrįstai pripažino darbdavio ir darbuotojo susitarimu nutraukti darbo sutartį ir nepagrįstai konstatavo, jog jis atitinka Darbo kodekso 125 str. reikalavimus, nes ieškovės atstovas advokatas S. Nalivaika turėjo įgalinimus atstovauti I. O. tik darbo ginčų komisijoje. Teismas nepagrįstai vertino darbo ginčų komisijos sprendimą kaip darbdavio pasiūlymą darbuotojai nutraukti darbo sutartį atitinkamu pagrindu, nes darbo ginčų komisija, yra darbo ginčą nagrinėjantis organas, o ne darbdavio atstovas, turintis teisę siūlyti darbuotojui darbo sutarties nutraukimo sąlygas bei pagrindą. Be to, darbo ginčų komisija priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str., t.y., nutarimas priimtas ne dėl komisijoje iškelto darbo ginčo. Todėl šis darbo ginčų komisijos sprendimas tegali būti vertinamas kaip darbdavio ir darbuotojo atstovų siūlymas darbo sutarties šalims. Byloje nustačius, kad susitarimą ieškovės vardu pasirašė advokatas turintis teisę atstovauti darbuotojos interesus tik darbo ginčų komisijoje, ir, kad darbdaviui buvo atskleista atstovo įgalinimų apimtis, dėl ko šis neturėjo rimto pagrindo manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, o ieškovė atstovo sudaryto sandorio nepatvirtino, priešingai, ji nedelsiant pranešė darbdaviui nesutinkanti su jo siūlymu nutraukti darbo sutartį jo nurodytu pagrindu ir sąlygomis, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu bei laikyti darbo santykius pasibaigusiais šio susitarimo pagrindu. Kadangi pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti, ar darbdavys teisingai apmokėjo ieškovei už atliktą darbą, atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galimybė nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš reisų užmokesčio skaičiavimo, kada už atitinkamus pervežimus atsakovui buvo sumokėta ir kt., o ieškovė negali pateikti visų įrodymų, bylą dėl ieškinio reikalavimų perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikino, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neišreikalavo visų įrodymų, neįvertino aplinkybių, jog atlyginimas buvo mokamas ne laiku, dalis ekspedicinio pelno buvo visai neapskaičiuota ir neišmokėta ieškovei, o už iš dalies įvykdytus užsakymus, nebuvo teisingai atlyginta. Neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, atitinkamai pirmos instancijos teismas padarė neteisingas išvadas byloje dėl atleidimo pagrindo, ir kitų ieškinio reikalavimų. Nepagrįstai atmetus ieškovės reikalavimus, nepagrįstai atmesti ir kiti reikalavimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, išmokų, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo UAB „Ost Logistik“, į.k. 2574651, nuo 2009-10-28 pervadinta UAB Prekybos ir logistikos centru, į.k. 125746514, todėl tenkinant ieškinį iš dalies, ieškovei visos sumos priteistinos iš UAB Prekybos ir logistikos centro, į.k. 125746514.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007-03-13 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2007-03-13 dirbo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ vadybininke. Darbo sutartyje šalys sulygo 1 500 Lt darbo užmokestį bandomojo laikotarpio metu, o jam pasibaigus nuo ekspedicinio pelno 7,5 proc. atskaičius mokesčius, bet ne mažiau kaip 1 MMA. Atlyginimas išmokamas po pinigų įplaukimo į įmonės sąskaitą ar kasą. Neatsiskaičius užsakovui ir sumokėjus vežėjui įmonės pinigais, išmokėta pinigų suma yra minusuojama iš bendros vadybininko ekspedicinių sumos. Po užsakovo atsiskaitymo, minusuoti ekspediciniai grąžinami atlyginimo skaičiavimui. Taip pat minusuojamos papildomos išlaidos. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip sekančio mėnesio, einančio po einamojo mėnesio, per 5 darbo dienas. Ieškovė prašo nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 125 str. 2 d. (dėl darbdavio kaltės), nes darbdavys nevykdo darbo sutartyje prisiimto įsipareigojimo mokėti ieškovei 7,5 proc. nuo ekspedicinio pelno.

Dėl reikalavimo atleisti pagal DK 127 str. 2 d.

DK 127 str. 2 d. reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, tai įstatymas jas pripažįsta svarbiomis ir suteikia darbuotojui teisę įspėjimo apie nutraukiamus darbo santykius terminą sutrumpinti iki minimalaus – trijų dienų. Dėl svarbių priežasčių darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji, aplinkybės, kurias kaip svarbias vertina darbuotojas ir darbdavys, gali būti skirtingos, ypač tais atvejais, kai darbuotojas svarbia priežastimi nurodo darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymą arba įstatymo ar kolektyvinės sutarties pažeidimą. Darbo sutartį nutraukus pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojui išmokama išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.).

Ieškovė nurodo, jog jai nebuvo sumokėta ekspedicinio pelno už 26 reisus. Pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką ekspedicinis pelnas buvo mokamas tik tuo atveju, jeigu darbuotojas įvykdė užsakymą nuo pradžių iki galo, ir užsakovas atsiskaitė su tarpininku (atsakovu). Vadovaujantis byloje pateiktu ieškovės nedarbingumo pažymėjimu (2t., b.l.98), atsakovės nedarbingumo laikotarpiai buvo nuo 2007-05-22 iki 2007-06-01, nuo 2007-07-31 iki 2007-08-21 (1t., b.l.168), nuo 2007-10-05 iki 2009-11-16, nuo 2007-11-20 iki 2007-11-21 (1t., b.170,171,173). Iš atsakovo pateiktų paskaičiavimų, reisai 4895, 4896, 5141, 5142, 5219, 5432, 5467, 5682 buvo įvykdyti, ir už juos atsiskaityta ieškovės darbo metu. Kiti ieškovės iš dalies vykdyti reisai apskaičiuoti remiantis procentine išdirbto laiko išraiška, t.y., atsakovas ekspedicinį pelną už ginčijamus 26 reisus pateikė paskaičiavęs atsižvelgiant į tai, kiek ieškovė priėmus užsakymas realiai juos kontroliavo, ir įvertino tai pinigais. Pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus, atsakovei už šiuos reisus turėjo būti sumokėta 928,44 Lt. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas už šiuos reisus ieškovei sumokėjo tik 241,59 Lt. Taigi, iš ieškovės nurodytų 26 reisų, atsakovo nepriemoka buvo 686,85 Lt.

Konstitucijos 48 str. 1 d. nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 2 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas. Darbo užmokestį teisingai apskaičiuoti ir išmokėti privalo darbdavys. Darbo sutarties sąlyga apie darbo atlygintinumą reiškia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ir šios sąlygos gali būti keičiamos įstatymo nustatyta tvarka (DK 93 str., 95 str. 3 d., 120 str.).

Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje nenumatyta, kad darbuotojas gaus ekspedicinį pelną tik tuo atveju, jeigu įvykdys visą užsakymą nuo pradžių iki galo. Be to, toks apmokėjimas būtų neteisingas darbuotojo atžvilgiu, nes didžiausias darbas iš viso užsakymo yra surasti klientą, susitarti dėl kainos bei sudaryti sutartį. Nors dalis užsakymų ieškovės buvo ir nepilnai įvykdyti, tačiau už dalį atlikto darbo darbuotojui turi būti teisingai atlyginta. Nagrinėjamu atveju darbdavys ieškovei neišmokėjo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (ekspedicinio pelno dalies), todėl kolegija daro išvadą, jog buvo pagrindas ieškovei prašyti atleisti ją iš užimamų pareigų pagal DK 127 str. 2 d.

2009-03-13 tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 63, 3 p. nustatyta, kad atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip sekančio mėnesio, einančio po einamojo mėnesio, per 5 darbo dienas.

Iš byloje pateiktų bankų išrašų matyti, kad atsakovas ieškovei atlyginimą už 2007 m. balandžio mėnesį pervedė 2007-05-10, t.y., kai penkta darbo diena atsižvelgiant į šventines dienas buvo 2007-05-09. Už gegužės mėnesį pervesta 2007-06-11, kai turėjo būti pervesta iki 2007-06-07. Už 2007 m. rugsėjo mėnesį, pervesta 2007-10-09, kai penkta mėnesio darbo diena buvo 2007-10-05. Už 2007 m. spalio mėnesį pervesta 2007-11-13, kai penkta darbo mėnesio diena buvo 2007-11-09, o už 2007 m. lapkričio mėnesio 2 darbo dienas (pagal atsakovo paskaičiavimą) sumokėjo tik 2007-12-19.

Šios aplinkybės parodo, kad atsakovas pažeidė darbo sutartyje numatytą terminą išmokėti darbo užmokestį. Atsakovo argumentai, jog darbo užmokestis buvo išmokėtas pavėluotai, dėl bendrovės kraustimosi į kitas patalpas nesuteikia teisės atsakovui pažeisti prisiimtų įsipareigojimų darbo sutartimi, nes kraustimasis į kitas patalpas yra numatomas iš anksto, ir darbdavys turėjo įvertinti visas galimas rizikas, ir darbo užmokestį darbuotojams pervesti ne paskutinę termino dieną, o anksčiau. Tiek ieškovės, tiek atsakovo sąskaitos yra Lietuvos Respublikoje ir pinigai tokiu atveju iš vieno banko sąskaitos į kitą sąskaitą banke paprastai įplaukia tą pačią dieną, todėl kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog laiku pervesto atlyginimo ieškovė negavo dėl bankinių operacijų. Iš banko išrašų matyti, kad atsakovas vėlavo išmokėti darbo užmokestį ne kartą ir ne du, o sistemingai.

Be šių nustatytų aplinkybių, LR Valstybinė darbo inspekcija 2007-12-14 patikrinimo metu atsakovo bendrovėje nustatė ir kitus pažeidimus, t.y., darbuotojams nenustatytas konkretus tarifinis atlygis (mėnesinė alga) po išbandymo laikotarpio pasibaigimo (DK 188 str. 2 d.), nesant darbuotojų rašytinių prašymų, darbo užmokestis bendrovėje mokamas tik karą per mėnesį (DK 201 str. 1 d.), darbo sutartyse nenustatytas konkretus darbo užmokesčio mokėjimo terminas (kalendorinė mėnesio diena) (DK 201 str. 2 d.), I. O. nebuvo išduodami atsiskaitymo lapeliai (DK 202 str.). Taigi, Valstybinės darbo inspekcijos 2007-12-14 reikalavime Nr. 0351 0033 nustatyti įstatymų pažeidimai, kuriuos atsakovas įpareigotas buvo pašalinti iki 2008-02-10.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t.y., kad ieškovei buvo neteisingai apskaičiuotas (ekspedicinio pelno dalis) ir pavėluotai mokamas nustatytas darbo užmokestis, todėl kolegija daro išvadą, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas ieškovei prašyti atleisti ją iš užimamų pareigų pagal DK 127 str. 2 d., įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Ieškovė darbdaviui įteikė prašymą atleisti ją pagal DK 127 str. 2 d., nenurodydama atleidimo termino bei priežasčių. Atsakovas 2007-11-19 raštu pareikalavo pagrįsti prašymą atleisti ieškovę pagal DK 127 str. 2 d., į kurį ieškovė pateikė atsakymą 2007-11-21 (1t., b.l.14,18). Taigi, trijų dienų terminas skaičiuotinas nuo 2007-10-21. Atsižvelgiant į tai, kad 2007-11-24 buvo ne darbo diena, laikytina, kad atsakovas turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį su ieškove, pirmą darbo dieną po 2007-11-24, t.y., pirmadienį 2007-11-26. Aplinkybę, kad darbo santykiai nutrūko ir „de jure“ ir „de facto“, patvirtina ir 2007-11-19 ieškovės ir atsakovo pasirašytas materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktas, aplinkybė, kad ieškovė nuo 2007-11-22 dirbo jau kitoje bendrovėje, ir faktiškai nebeatėjo į atsakovo bendrovę, atsakovas ieškovei nebemokėjo darbo užmokesčio, bei kitų, susijusių su darbo santykiais privalomų įmokų į valstybės biudžetą. Pagal DK 297 str. 3 d., laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ir išmokos tokiu atveju turi būti priteisiamos iki šio momento, taip pat DK 140 str. numatyta kompensacija. Tačiau šios įstatymo nuostatos reglamentuoja teisinę situaciją kuomet darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, ir jo negalima grąžinti į pirmesnį darbą, dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Taigi, tokiu atveju darbo sutartis nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteistina piniginė kompensacija už visą pravaikštos laiką. Nagrinėjamu atveju susiklostė kitokia teisinė situacija, t.y., ieškovė prašė atsakovo atleisti ją pagal DK 127 str. 2 d., kuris numato minimalų 3 dienų terminą, kuriam suėjus darbuotoja turėjo būti atleista. Pripažinus, jog ieškovė turėjo teisinį pagrindą prašyti ją atleisti pagal DK 127 str. 2 d., ir pripažinus, jog darbdavys darbo sutarties nenutraukė nepagrįstai, kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju tarp šalių darbo sutartis nutrauktina teismo sprendimu nuo 2007-11-26, kuri skaitoma paskutinė ieškovės bendrovėje darbo diena. Pažymėtina, jog darbo sutartis nutrauktina nuo 2007-11-26 atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, t.y., kad atsakovas turėjo pareigą ieškovę atleisti iš darbo vadovaujantis DK 127 str. 2 d. (dėl darbdavio kaltės) gavęs ieškovės prašymą, taip pat 2007-11-21 ieškovės paaiškinimą, dėl tokio atleidimo pagrindo.

Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Pripažinus, jog yra pagrindas darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d., teismo sprendimu nuo 2007-11-26, kolegija atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 9398,98 Lt už priverstinę pravaikštą.

Dėl reikalavimo panaikinti drausmines nuobaudas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei atsakovas 2007-11-21, 2007-12-04, 2007-12-27, 2008-01-01-10 ir 2008-01-28 skyrė drausmines nuobaudas už neatvykimą į darbą. 2007-11-21 drausminė nuobauda paskirta dėl 2007-11-19 vėlavimo į darbą, taip pat, kad ieškovė nedirbo visos darbo dienos, t.y., išėjo iš darbo 11 val. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nereikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą 2007-11-19 (2007-11-20 reikalavime darbdavys nurodo, jog ieškovė pažeidė darbo tvarką 2007-11-19 ir 2007-11-20 neatvykdama į darbą (1t., b.l.16).

Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (LR CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-657/2005).

Atsakovas byloje nepateikia rašytinių įrodymų, ar kitų objektyvių duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė pažeidė darbo tvarką, t.y., vėlavo ar 2009-11-19 neatvyko darbą. Priešingai 2009-11-19 šalių pasirašytas materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktas, ieškovės 2009-11-19 prašymas atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., atsakovo 2007-11-19 reikalavimas nurodyti priežastis, dėl kurių ieškovė prašo nutraukti darbo santykius, parodo, jog 2009-11-19 ieškovė atvyko darbą. Ieškovė nurodė, jog tarp šalių kilus ginčui, ieškovė buvo išprašyta iš bendrovės patalpų. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y., išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl įrodymų pakankamumo konkrečioje civilinėje byloje sprendžiama, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė buvo atvykusi į darbą 2007-11-19 dieną. Darbuotojas yra silpnesnė šalis tiek ekonomine tiek socialine prasme, todėl labiau tikėtina, jog ieškovei parašius prašymą ją atleisti pagal DK 127 str. 2 d., tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio tarp šalių buvo pasirašytas materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktas ir ieškovė buvo išprašyta iš bendrovės patalpų. Taigi, atsakovui nepateikus įrodymų, jog ieškovė 2009-11-19 pažeidė darbo drausmę, naikintinas atsakovo 2007-11-21 įsakymas, kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nutraukus darbo sutartį tarp šalių nuo 2007-11-26, naikintinos ir atsakovo 2007-12-04, 2007-12-27, 2008-01-01-10 ir 2008-01-28 ieškovei skirtos drausmin4s nuobaudos, dėl neatvykimo į darbą.

Dėl išeitinės kompensacijos.

Darbo sutartį nutraukus pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenustato kitaip (DK 140 str. 2 d.). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aktualia redakcija, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, ir mėnesines premijas, išskyrus numatytas išimtis (6.1 p.). Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje (6.5 p.).

Vadovaujantis atsakovo 2009-11-19 pažyma apie ieškovei išmokėtą darbo užmokestį (3t., b.l.107), ieškovei už 2007 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 2210,66 Lt (iš jų 941,36 Lt pervesta antstoliui), už rugsėjo mėnesį 703,22 Lt ir už spalio mėnesį 241,59 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktas banko išrašas apie gautas lėšas (b.l. ). Tačiau už šiuos mėnesius atsakovas liko skolingas 686,85 Lt ekspedicinio pelno už ginčijamus 26 reisus. Taigi, atsakovei per 2007 m. rugpjūtį, rugsėjį ir spalį turėjo būti išmokėta viso ne 3155,47 Lt, o 3842,32 Lt, todėl ieškovės trijų mėnesių atlyginimo vidurkis skaičiuotinas nuo 3842,32 Lt ir sudaro 1280,77 Lt (3842,32 : 3 mėn. = 1280,77 Lt). Kolegija nesiremia ieškovės pateiktais paskaičiavimais apie darbo užmokestį, nes ieškovės pateikti paskaičiavimai neatitinka realios faktinės padėties.

Taigi, ieškovės vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1280,77 Lt, todėl sutinkamai su DK 140 str. 2 d., 127 str. 2 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 2 561,54 Lt (1280,77 Lt x 2) kompensacija už du mėnesius.

Dėl atlyginimo už 2007 m. spalio ir lapkričio mėnesius.

Darbdavys ieškovei už 2007 m. spalio mėnesį liko nesumokėjęs 686,85 ekspedicinio pelno už ginčijamus 26 reisus, o už 2007 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne už tris darbo dienas, o tik už dvi. Todėl ieškovei priteistinas neišmokėtas 686,85 Lt ekspedicinis pelnas už ginčijamus 26 reisus, bei nesumokėta atlyginimo dalis už 2007 m. lapkričio mėnesį.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aktualios redakcijos 6.2 p., vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Ieškovės vienos darbo dienos užmokestis už 2007 m. lapkričio mėnesį sudaro 60,99 Lt (VDU 1280,77 Lt : 21 darbo dienos 2007 m. lapkričio mėn. x 3 dirbtų lapkričio mėnesį dienų skaičiaus = 182,96 Lt : 3 = 60,99 Lt ). Kadangi darbdavys ieškovei už 2007 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne už 3, o už 2 darbo dienas 169,44 Lt, vadovaujantis apskaičiuotu ieškovės vienos dienos 2007 m. lapkričio mėnesio vidutiniu darbo užmokesčiu, ieškovei turėjo būti pervesta ne 169,44 Lt, o 182,97 Lt (60,99 Lt x 3 = 182,97 Lt). Taigi, ieškovei priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už lapkričio mėnesį – 13,53 Lt (182,97 Lt – 169,44 Lt = 13,53 Lt).

Dėl atlyginimo permokos.

Atsakovas pateikdamas paskaičiavimus apie ieškovės darbo užmokestį nurodo, jog ieškovei mokant atlyginimą buvo padarytos atlyginimo permokos, todėl iš ieškovės turi būti išskaityta permokėta atlyginimo suma.

DK 224 str. 3 d. nustatyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis ieškovei buvo be teisėto pagrindo ar dėl skaičiavimo klaidos, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistiną atlyginimą ir atitinkamai kitas išmokas.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymai ar darbdavio darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aktualios redakcijos 7 p. 2 d. (Nr. 959, 2006-09-27, Žin., 2006, Nr. 105-4011 (2006-09-30)), piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Byloje nustatyta, kad ieškovė bendrovėje išdirbo 177 darbo dienas - 14 darbo dienų 2007 m. kovo mėnesį, nuo 2007 m. balandžio iki 2007 m. spalio mėn. imtinai - 7 pilnus mėnesius, ir 17 darbo dienų 2007 m. lapkričio mėnesį, viso pilnus 8 mėnesius. Už vieną mėnesį priklauso 2,33 atostogų dienų x 8 mėn. viso 18,4 kalendorinių dienų. Taigi, ieškovė liko neišnaudojusi 18 kalendorinių dienų atostogų. Kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama remiantis ieškovės paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčiu (3842,32 Lt : 32 dirbtų dienų skaičius per 3 mėn. viso 120,07 Lt vidutinis vienos dienos darbo užmokestis), už kurias atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 1 512,88 Lt piniginę kompensaciją, todėl ieškovei priteistina 1 512,88 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (18 atost. d. x 0,7 x 120,07 Lt vienos dienos darbo užmokestis = 1 512,88 Lt) (pagal LR Soc. Apsaugos ir darbo ministro 2006-12-21 įsakymą Nr. Nr. A1-340, „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2007 metais patvirtinimo“, LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2326), metinis darbo dienų koeficientas yra 0,7).

Dėl kompensacijos priteisimo už uždelsimą atsiskaityti su ieškove.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymai ar darbdavio darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip. Pagal DK 141 str. 3 d., jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovas ieškovės neatleido ieškovės nustatytu terminu ir neišmokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio dalies bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės atleidimo iš darbo diena laikytina 2007-11-26 diena. Atsakovas iki šios dienos nėra nutraukęs darbo sutarties su ieškove, tačiau atlyginimo jai nemoka, ir 686,85 Lt už spalio mėnesį ekspedicinio pelno, už ginčijamus 26 reisus pilnai nesumokėjo, taip pat liko skolingas už 1 512,88 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei 313,52 Lt atlyginimo dalį už 2007 m. lapkričio mėnesį, viso 2213,25 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovei 2007-12-19 pervedė 169,44 Lt (už 2007 m. lapkričio mėn. 2 d.d.), bei 2008-09-26 - 1 500 Lt (pagal šalių 2008-02-19 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 str. (šalių susitarimu)). Tačiau tokį susitarimą pripažįsta tik atsakovas, nors ieškovė 2008-09-26 jai pervestų 1 500 Lt, darbdaviui negrąžino. Todėl už laikotarpį nuo 2007-11-26 iki 2008-09-26, t.y., už 10 mėnesių, pagal DK 141 str. 3 d. ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuotinas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aktualios redakcijos 6.1 p., (Nr. 959, 2006-09-27, Žin., 2006, Nr. 105-4011 (2006-09-30)), pagal kurį apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, t.y., 1280,77 Lt x 10 mėn., = 12 807,70 Lt ( nuo 2008-11-26 iki 2008-09-26).

Nuo 2008-09-26 atsakovas ieškovei liko neišmokėjęs 543,81 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (2213,25 Lt - 1669,44 Lt = 543,81 Lt). Aiškindamas DK 141 str. 3 d. paskirtį Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtinas (išieškotinas) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Darbdavys įstatymo įpareigotas nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Tokia darbdavio prievolė yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką.

Nuo 2008-09-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei realiai liko nesumokėta 543,81 Lt suma. Kolegija, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, bei vadovaudamasi teisingumo bei sąžiningumo principais daro išvadą, kad nuo 2008-09-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2010-01-20, yra pagrindas ieškovei priteisti po 543,81 Lt už likusį uždelsimo laiką nuo 2008-09-26 iki 2010-01-20, (už 15 pilnų mėnesių, ir 22 d.) 8556,01 Lt (15 mėn. x 543,81 Lt = 8 157,15; 543,81 Lt : 30 mėn. d. = 18,13 Lt x 22 d. = 398,86 Lt; 8 157,15Lt + 398,86 Lt = 8556,01 Lt). Viso ieškovei iš atsakovo už uždelsimą atsiskaityti priteistina 21 363,71 Lt (12 807,70 Lt + 8556,01 Lt = 21 363,71 Lt).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neįforminimas darbo sutarties pabaigos ir kt. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų LR CK 6.250 str. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes jai nebuvo teisingai apskaičiuotas ir laiku mokamas atlyginimas, darbdavys nenutraukė darbo sutarties pagal darbuotojos prašymą, nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesutvarkė atleidimo iš darbo dokumentų, nepagrįstai atsakovei skyrė visas drausmines nuobaudas, ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme, o bylinėjimasis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, užtruko kelis metus. Taigi, ieškovė neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, dėl ko atsakovei priteistina neturtinė žala. Tačiau kolegija, priteisdama ieškovei neturtinę žalą atsižvelgia į tai, kad ieškovė po 2007-11-19 konflikto su darbdaviu, jau 2007-11-22 įsidarbino kitoje bendrovėje (teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus ir įrodymus renka savo iniciatyva). Aplinkybė, kad ieškovė po konflikto su darbdaviu, jau trečią dieną įsidarbino į kitą bendrovę, atsižvelgiant, kad 2007 m. lapkričio 20-21 d. buvo nedarbinga parodo, jog ieškovės reputacija nenukentėjo, bendravimo galimybės nesumažėjo, ir ypatingai didelių išgyvenimų, dėl įvykusio konflikto su darbdaviu ieškovė nepatyrė, nes po konflikto ir ligos metu, jau rūpinosi naujo darbo paieška. Rašytinių įrodymų, ar kitų objektyvių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos ieškovė nepateikė, o 2007-11-20 ir 2007-11-21 nedarbingumo pažymėjime nurodytas ligos kodas J02.9 reiškia, jog ieškovei buvo nustatytas ūminis faringitas, t.y., ūminis ryklės uždegimas, kurį sukelia ne išgyvenimai ar nervinė depresija, o įvairūs virusai ir bakterijos. Taigi, šiuo atveju ieškovės 2007-11-20 ir 2007-11-21 nedarbingumo pažymėjimas nepatvirtina, jog ieškovės sveikata pablogėjo dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti 5 000 Lt neturtinė žala yra per didelė, tačiau kolegija pripažįsta, kad dėl atsakovo sistemingo, piktybiško ir tęstinio pobūdžio neveikimo, ieškovė patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Šios aplinkybės yra faktinis ir teisinis pagrindas (visos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) taikant DK 250 str. priteisti darbuotojui 1 000 Lt patirtą neturtinę žalą. 1000 Lt priteistina neturtinė žala yra adekvati patirtiems išgyvenimams, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino, atsakovo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, dalyje, kuria priešieškinis atmestas kaip nepagrįstas, paliko nepakeistą, o ieškovės ieškinį perdavė apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Atmetus atsakovo ieškinį kaip nepagrįstą, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, bei ieškovei atstovavimo išlaidos. Taigi, valstybei iš atsakovo priteistina 131 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą, atleisti ieškovę pagal DK 127 str. 2 d.; 131 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą, panaikinti ieškovei drausmines nuobaudas; 77 Lt žyminis mokestis už 2 mėnesių išeitinę kompensaciją; 65 Lt žyminis mokestis už 2007 m. spalio mėn. atlyginimo dalį, 65 Lt žyminis mokestis už 2007 m. lapkričio mėn. atlyginimo dalį; 65 Lt žyminis mokestis už kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 641 Lt žyminis mokestis už kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką; 65 Lt už reikalavimą priteisti neturtinę žalą; viso 1240 Lt (LR CPK 93 str.,96 str.). Kadangi teismas patenkino priteisė didesnes sumas negu ieškovė prašė, atsakovui iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos atmestų reikalavimų dalyje.

LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį ieškovės atstovo ieškovo atstovavimo išlaidos mažintinos nuo 5000 Lt iki 4000 Lt (LR CPK 98 str.).

Pažymėtina, kad ieškovės darbo užmokestis ir kitos išmokos apskaičiuotos jau atskaičius visus privalomus mokesčius susijusius su darbo santykiais, t.y., tiek kiek ieškovei turėtų būti išmokėta „į rankas“. Nuo priteistinų sumų, atsakovas privalo sumokėti visus mokesčius į valstybės biudžetą ir Sodrą įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atlyginimas ir kitos išmokos priteistinos be mokesčių atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, kuriuose ji nurodo priteistinas sumas jau atskaičius mokesčius, taip atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje sulygtas atlyginimas taip pat nurodytas atskaičius mokesčius. Be to, darbdavio, o ne teismo pareiga yra tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius nuo priteistinų sumų Sodrai ir valstybės biudžetui, ir priteisus ieškovei sumas jau atskaičius mokesčius vykdant teismo sprendimą ateityje nekils neaiškumų, kokia iš priteistinų sumų dalis realiai priklauso ieškovei. Priteisus ieškovei atlyginimą be įstatymų nustatytų mokesčių, visi privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą bus sumokėti sprendimo vykdymo metu ir Sodra bei valstybės biudžetas šiuo atveju nenukentės.

Vadovaujantis LR CPK 417 str. byloje pagal darbuotojo ieškinį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y., gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi, kolegija vadovaujantis LR CPK 417 str. išeina iš ieškinio ribų ir priteisia didesnes sumas nei ieškovė ieškiniu prašė, nes visos priteistinos sumos apskaičiuotos vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir yra susijusios su ieškinio dalyku ir pagrindu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės priima priešingą sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo priteista ieškovei 1667,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir valstybei 50 Lt, o iš ieškovės priteista valstybei 123 Lt žyminio mokesčio ir 1800 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui, ir priima nutartį dėl ieškovės reikalavimų, ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“, į.k. 125746514, priteista ieškovei I. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 1667,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir valstybei 50 Lt, o iš ieškovės I. O. priteista valstybei 123 Lt žyminio mokesčio ir 1800 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB Prekybos ir logistikos centras, panaikinti ir ieškovės I. O. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2007-03-13 darbo sutartis tarp ieškovės I. O. ir atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“, pagal Darbo kodekso 127 str. 2 d. nutraukta teismo sprendimu nuo 2007-11-26.

Panaikinti ieškovei I. O. atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras” skirtas 2007-11-21, 2007-12-04, 2007-12-27, 2008-01-10 ir 2008-01-28 drausmines nuobaudas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras” ieškovei I. O. 2 561,54 Lt išeitinę kompensaciją, 686,85 Lt atlyginimą už 2007 m. spalio mėnesį, 13,52 Lt atlyginimą už 2007 m. lapkričio mėnesį, 1 512,88 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 21 363,71 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, viso 26138,50 Lt (atskaičius mokesčius), 1 000 Lt neturtinę žalą, 4 000 Lt atstovavimo išlaidų, ir valstybei 1 240 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski