Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1170-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2A-1170-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-23142-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
Vilniaus miesto, Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
L. S., R. S.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1170-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-23142-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivladybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. S. ir R. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą tiekianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2005-09-08 d. nuomos sutartį Nr. 9-204/03, sudarytą tarp UAB „Žirmūnų valda“ ir atsakovo L. S. ir iškeldinti atsakovus L. S., R. S. bei nepilnametį sūnų A. S. su jiems priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir šis butas 2005-09-08 d. nuomos sutarties Nr. 9-204/03 pagrindu buvo išnuomotas atsakovui L. S.. Ieškovas nurodė, jog minėtame bute gyvena atsakovai, tačiau atsakovai nuomos bei komunalinių mokesčių nemoka. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors šiuo metu atsakovai yra ir atsiskaitę su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Šnipiškių ūkis“ bei UAB „Vilniaus energija“, tačiau atsakovai nuolat nevykdė Nuomos sutarties 3,4 p.p. nuostatų ir sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais neatsiskaitinėjo už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , teikiamas visas paslaugas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui L. S., 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 1998-07-13 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 870 pagrindu nuo 2008-04-09 d. ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-08 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 9-204/03 pagrindu minėtas butas buvo išnuomotas atsakovui L. S., kaip pagrindiniam nuomininkui. Be to, šiame bute kartu su atsakovu L. S. gyvena ir jo žmona atsakovė R. S. bei jų nepilnametis sūnus A. S.. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovai nemoka nuomos mokesčio bei kitų komunalinių mokesčių, pilnai neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, nes kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, atsakovai laikotarpyje nuo 2009-03-01 d. iki 2010-03-31 d. (imtinai) nuomos ir kitus komunalinius mokesčius moka kas mėnesį, t. y. pilnai, dalinai, tačiau visgi moka, todėl konstatuoti, kad atsakovai nuolat (t.y. ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, susidariusį įsiskolinimą (t. y. 2694,65 Lt sumai) už nuomą bei kitas komunalines paslaugas, atsakovai pilnai sumokėjo 2010-02-04 dieną, t. y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-08 dieną priėmė sprendimą už akių šioje civilinėje byloje ir šią aplinkybę pilnai pripažino pats ieškovas. Be to, rašytinių įrodymų apie tai, jog šiuo metu atsakovai turi susidariusių įsiskolinimų, nėra ir ieškovas tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Teismas taip pat laikė pilnai įrodytomis aplinkybėmis šioje civilinėje byloje, kad atsakovas L. S. turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą kaip neįgalus asmuo, kadangi atsakovas L. S. yra trečios grupės invalidas (t. y. jis neturi vienos kojos). Teismas taip pat konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-10-28 d. išvados Nr. A104-4697 turinio pagrindu bei vadovaujantis LR CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovai augina nepilnametį sūnų A. S., kuriam sutinkamai su LR CK 3.163 str. bei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4,11 str. nuostatomis turi būti užtikrintos vaiko teisės, teisėti interesai, o taip pat vaiko teisė į normalias gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam bei doroviniam vystymuisi, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

siekiant nutraukti nuomos sutartį, bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t.y. ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovai nevykdė šių savo įsipareigojimų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iki ieškinio pareiškimo šioje civilinėje byloje, t.y. nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės kreipimosi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo metu, atsakovai buvo įsiskolinę už būsto nuomą, bei komunalines paslaugas daugiau negu už 3 mėnesių laikotarpį. Nuomos mokestis buvo sumokėtas tik nuomotojui pareiškus ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Taigi yra pagrindas teigti, jog nuomininkas ir ateityje vengs tinkamai vykdyti sutartį. Tai leidžia daryti išvadą, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakovus gyvenamųjų patalpų;teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai laikotarpyje nuo 2009-03-01 iki 2010-03-31 nuomos ir kitus komunalinius mokesčius moka kas mėnesį. Iš nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos aiškiai matosi, kad atsakovai nuo 2007-10-31 iki 2010-02-04 nei karto nemokėjo nuomos mokesčio SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus energija“, negavusi mokesčių už suteiktas paslaugas iš faktinių paslaugų vartotojų, t.y. atsakovų, savo reikalavimus atsiskaityti už teikiamas paslaugas pareiškė ne minėto buto gyventojams, o savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei. UAB „Vilniaus energija“ iš ieškovo prašė priteisti įsiskolinimą už tiektą šilumą laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2009-06-30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-18 sprendimu UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkino ir priteisė 2716,10 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-02-01 iki 2009-08-21. Apelianto nuomone, tai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teises, kadangi faktiškai negaudamas jokių paslaugų, Vilniaus miesto savivaldybė padengė susidariusius įsiskolinimus. Nurodo, jog atsakovai nemokėdami nuomos bei komunalinių mokesčių daugiau negu tris mėnesius pažeidė sutarčių privalomumo principą, nuomos sutarties 6 p., ir šis pažeidimas nuomotojo atžvilgiu laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nuomotojui nutraukti minėtą sutartį. Ieškovas pažymi, kad CK 6.611 str. nesuteikia teisės teismui atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių, numatytų šiame CK straipsnyje. Taigi atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga. Vadinasi, teismas, taikydamas atsakovų atžvilgiu teisingumo pricipus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas;teismas nepagrįstai taikė LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., kaip pagrindą neiškeldinti atsakovų iš ginčo buto. Teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl iškeldinus atsakovus iš ieškovo nuomojamo buto, buvo pažeistas A. S. teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam vystimuisi. Be to, teismas nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaiko vystimosi, o šią pareigą automatiškai perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui. Apelianto nuomone, teismas, suformuodamas šią taisyklę, vėliau nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas bus saistomas savo paties sukurto precedento, o tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama., kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama. Be to, yra pažeidžiamos teisės asmenų, kurie yra įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus;teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi neįvertino tos aplinkybės, kad savivaldybės ieškinys nebuvo patenkintas ne dėlto, kad nėra įstatyminio pagrindo jį reikšti, bet dėlto, kad teismas savo iniciatyva pritaikė CK 1.5 str. Ieškovas negali būti atsakingas, kad teismas šiuo atveju taikė CK numatytus principus ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Taigi negalima teigti, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. S. ir R. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį su atsakovais nėra, yra visiškai pagrįsta. Apeliantas klaidingai nurodo, jog susidaręs įsiskolinimas buvo padengtas tik atsakovams sužinojus apie vykstantį teismo procesą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik 2010-01-18 raštu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą. Šiuo raštu atsakovas buvo paragintas vėliausiai iki 2010-02-15 sumokėti įsiskolinimus. Taigi atsakovas susidariusį įsiskolinimą padengė iš karto, kai tik apie jį sužinojo. Be to, atsakovai aptiekė atsiskaitymo knygelės išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovai kiekvieną mėnesį mokėjo komunalinius mokesčius ir moka juos iki šios dienos. Tuo tarpu apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovų esančią skolą jam, todėl teismas sprendimas atmesti ieškinį yra teisėtas.

Atsakovai taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog teismas tinkamai taikė ir aiškino nuomos teisinius santykius ir iškeldinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas taip pat tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo, nenukrypo nuo LAT suformuotos praktikos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

Tretysis asmuo visiškai palaiko Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nuomininkai ją yra pažeidę, sutartyje nustatytais terminais bei tvarka nemokėdami nuomos mokesčio bei mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje įsiskolinimą sumokėjo, t.y. iš esmės pažeidimas, dėl kurio buvo prašoma nutraukti nuomos sutartį, yra pašalintas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad atsakovai nuomos bei kitus mokesčius mokėjo reguliariai, nors ir nepilnai, susidariusį įsiskolinimą padengė iš karto, kai tik buvo apie jį informuoti ir įspėti, kad įsiskolinimas buvo susidaręs dėl sunkios turtinės padėties, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 str.).

Apelianto dėstomi argumentai, esą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai nevykdydami sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas iš esmė pažeidė sutartį, todėl nuomotojas turėjo teisę reikalauti ją nutraukti, o teismas turėjo taikyti Civilinio kodekso 6.611 str. numatytą sankciją ir priimti sprendimą nuomininkus iškeldinti, nepripažįstami pagrįstais. Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje, nustatęs, kad atsakovai nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas pilnai neapmokėdavo dėl šeimoje susiklosčiusios itin sudėtingos finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo, pagrįstai sprendė, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei nuomininkų iškeldinimas pažeistų minėtus principus.

Aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurios nustatytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau tekste – Paramos būstui įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-5001/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis , bylos Nr. 3K-3-51/2010, 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-378/2011).

Pastarojoje nutartyje (2011 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalies normos paskirtis yra socialiai pažeidžiamų gyventojų teisės į būstą užtikrinimas. Tai viešosios teisės reglamentuojama sritis, viena iš valstybės socialinio aprūpinimo formų. Šioje normoje įtvirtintos garantijos taikomos prioritetiškai prieš CK normas, o pastarosios taikomos tiek, kiek aptariamų socialinio būsto nuomos santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, t. y. nagrinėjamos bylos atveju - Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Šios teisės normos nuostatomis valstybė socialinio būsto nuomos sutarčių atžvilgiu nustatė garantiją tokio būsto nuomininkams, būtent kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka šioje normoje nurodytas sąlygas (t. y. nuomininko (jo šeimos nario), pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių ir jei kuris nors iš šių asmenų yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu arba yra pripažintas nedarbingu). Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalies teisės norma dėl socialinio būsto nuomos sutarties nenutraukimo skirta tik atvejams, kai būsto nuomininkas yra materialiai nepajėgus dėl pateisinamų priežasčių (neturi pakankamai turto ir (ar) pajamų bei yra darbingas, bet negauna darbo ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, arba netekęs darbingumo). Šios priežastys susijusios su nuomininko (jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu. Aptariama nuomos sutarties nenutraukimo garantija CK 6.611 straipsnio atžvilgiu apima šioje kodekso normoje įvardytą tik tą nuomos sutarties pažeidimo atvejį, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartyje nenustatyta ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Tačiau draudimas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį netaikomas kitiems CK 6.611 straipsnyje išvardytiems sutarties nutraukimo atvejams, kurie nesusiję su nuomininko turtine padėtimi, t. y. net jei nuomininko turtas ir (ar) pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų minimalių dydžių, nuomininkas yra nedarbingas, bet ardo, gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį arba netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi. Šiais atvejais toks nuomininkas gali būti nutraukus nuomos sutartį iškeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Su atsakovu L. Z. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis (b.l. 133-135). Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad pagrindas teikti atsakovams socialinio būsto paslaugą nėra išnykęs, todėl nuomininkui (jo šeimos nariams) atitinkant Paramos būstui įstatymo 8 straipsnio nustatytas teisės į socialinį būstą sąlygas, yra taikomas nurodyto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.611 straipsnyje nustatyta nuomos sutarties nutraukimo sąlyga – nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas – reiškia esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau prioritetiškai taikant viešosios teisės nuostatas (Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalį) yra ne paneigiamos CK atitinkamos nuostatos, bet tam tikriems atvejams, reglamentuojamiems ne CK, taikomos tokius atvejus reglamentuojančios viešosios teisės specialiųjų įstatymų nustatytos teisės normos.

Įvertinant tai, kad byloje nėra įrodymų, kad pagrindas teikti atsakovams socialinio būsto paslaugą būtų išnykęs, atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje pašalino pažeidimą, dėl kurio buvo reikalaujama su jais nutraukti nuomos sutartį, teismui buvo pateikti įrodymai, kad jie ir toliau sąžiningai vykdo savo prievoles ir moka mokesčius, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, teisėjų kolegija pažymi, jog šių išlaidų priteisimas nėra procesinio pobūdžio sankcija, taikoma ginčo šalims. Šios išlaidos, kaip ir bet kurios kitos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos priklausomai nuo bylos baigties (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), todėl atmetus ieškinį, pagrįstai iš ieškovo atsakovui L. S. buvo priteistos atstovavimo išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimo (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), nagrinėjamoje byloje tokie pažeidimai nėra nustatyti: teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai taikė įstatymų normas, teismo diskrecijos teisė nebuvo pažeista, todėl konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski