- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1509-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02059-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. I., D. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. K., I. I., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. D. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo (kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo) prašo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 netinkamo vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad antstolės V. D. kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos tėvui D. K. su nepilnametėmis dukromis A. M. K. ir S. J. K.. Išieškotoja pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė, kad vaikų tėvas nesilaiko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu nustatytos tvarkos. 2025 m. vasario 20 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas. Antstolė prašo spręsti klausimą tik dėl 2025 m. vasario 20 d. surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto. Akte nurodytos aplinkybės pagal išieškotojos pareiškimą teikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti apie tai, kad nėra tinkamai vykdomas sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas. Taip pat akte nurodyta, kad išieškotoja pakartotinai pranešė, jog vaikų tėvas dukras išsivežė į užsienį apie tai neinformuodamas vaikų mamos taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Išieškotoja nurodė, kad vaikų tėvas nuo 2017 m. nėra informavęs tinkamai ir laiku apie vaikų išvežimą į užsienį. Skolininkas gavęs apie tai surašytą aktą, nepateikė antstoliui jokių įrodymų, paneigiančių išieškotojos teiginius. Vadinasi, įrodymų, kad tinkamai vykdomas sprendimo 6 punktas, nėra. Skolininkas nepateikė įrodymų, jog vykdo teismo sprendimą, kaip jame nurodyta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. I. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo tenkinti antstolės pareiškimą dėl sankcijos taikymo už įsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 6 ir 7 punktų nevykdymą ir skirti baudą išieškotojos I. I. naudai; priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodė, kad skolininkas su dukromis laikotarpiu 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 7 d. vyko į Tenerifę (Ispanija), 2024 m. spalio 25 d. – 2025 m. lapkričio 1 d. vyko į Kiprą, 2024 m. gruodžio 31 d. – 2025 m. sausio 1 d. vyko į Latviją sutikti Naujųjų metų, 2025 m. vasario 20 d. – 2025 m. vasario 23 d. vyko į Romą (Italija), tačiau nei vienu atveju nesiėmė pareigos bent „SMS“ žinute prieš 30 kalendorinių dienų informuoti išieškotoją apie planuojamas išvykas su dukromis už Lietuvos Respublikos ribų bei iki pirmos kasmetinių atostogų dienos, neteikė informacijos apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, taip tikslingai, sąmoningai kenkdamas išieškotojai, sukeliant itin neigiamas emocijas, stresą, įtampą, išgyvenimus, sutrikdant laiko planavimą ir atimant teisę iš anksto turėtus planus atostogauti su vaikais, piktybiškai kurstant tarp šalių konfliktinę aplinką. Pažymi, kad skolininkas nuo teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 įsiteisėjimo dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) nevykdė sprendimo 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų, susijusių su informacijos teikimu iki vaikų pirmos kasmetinių atostogų dienos apie savo kasmetines atostogas, konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą. Siekiant, kad skolininkas vykdytų teismo sprendimu prisiimtus įsipareigojimus, išieškotoja nuo 2017 m. sistemingai kreipdavosi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą, kuris teikdavo pagalbą bei organizuodavo atvejo vadybos posėdžius. Tačiau skolininkas piktybiškai ignoruodavo siūlomas pagalbos priemones, nereaguodavo ir nepriimdavo siūlomą pagalbą. 2025 m. kovo 4 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime pažymėjo, kad skolininkas (vaiko tėvas) reikšdamas poziciją nurodė, kad visais klausimais su vaikų motina bendrauja minimaliai ir tik raštu, nes seniai įsitikino, kad bet koks kontaktas pavirsta į toksišką ir beprasmę komunikaciją. Tėvo teigimu, jam labai apsimoka prisiimti finansines rizikas taip sutaupant laiko ir sveikatos nesiveliantį vaiko motinos nuolat kuriamas intrigas. Dukros yra pakankami didelės, sugeba pačios apdoroti ir perduoti informaciją, priimti sprendimus, kas joms tinka ar nepatinka. Nors reikalavimas iš anksto pranešti apie keliones yra teismo nutartyje, prabėgus daug laiko ir pasikeitus situacijai, jis yra pasenęs ir perteklinis.
3. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti antstolės pareiškimo dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo ir priteisti D. K. iš išieškotojos I. I. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė netinkamai ir per plačiai interpretuoja teismo Sprendimą, konstatuodama neva tai nustačius jo nevykdymą. Išieškotoja sąmoningai pateikė antstolei žinomai melagingą informaciją, melagingą pareiškimą, taip pat nutylėdama (arba nuo antstolio sąmoningai nuslėpdama labai reikšminga informaciją) ir tai, kad jos kreipimosi į antstolę metu dėl neva tai netinkamo Sprendimo vykdymo, vienos iš šalių dukterų laikinoji gyvenamoji vieta jau apskritai buvo nebe su išieškotoja ir todėl vieno iš vaikų atžvilgiu teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su skyriumi gyvenančia dukra (A. M.) apskritai negalėjo būti vykdomas priverstinai, nes mergaitė gyveno su tėvu. 2018 metų pabaigoje buvo išspręstas išieškotojos (atitinkamos civilinės bylos ieškovės) I. I. ir suinteresuoto asmens (bylos atsakovo) D. K. ginčas dėl 2 jų nepilnamečių dukterų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis. Sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2020 metų balandžio 16 dieną, po kasacijos. Nuo pat civilinių bylų pradžios vaikų tėvų santykiai buvo labai įtempti, konfliktiški. Vaikų motina pati reguliariai pažeidinėjo teismo Sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukromis tvarką, dėl ko priverstinio Sprendimo vykdymo savo laiku reikalavo ir tėvas. Atkreipė dėmesį tai, kad Sprendimo priėmimo metu šalių dukros buvo mažametės ir negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, dabar mergaitės yra paauglės ir pačios sprendžia, ar nori bendrauti su tėvu, vykti į keliones. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimo 6 punkte tėvui yra nustatyta pareiga informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas ir nėra nurodyta, kokiu būdu privalo informuoti. Konkretus informavimo būdas yra numatytas tik dėl sąlygos pranešti konkrečią atostogų vietą, trukmę, apie ką tėvas privalo informuoti dukrų motiną „SMS“ žinute iki pirmos atostogų dienos. Pažymėjo, kad vaikų tėvų santykiai yra itin konfliktiški, apie ką bus paaiškinta plačiau, vaikų tėvai praktiškai tarpusavyje nebendrauja ir jau ilgą laiką nebendrauja telefonu. Jau ilgą laiką tėvų tarpusavio bendravimas vyksta tik per dukras, o kraštutiniu atveju - elektroniniu paštu. Jis yra užblokuotas vaikų motinos, negali susisiekti su ja telefonu, todėl ir norėdamas negalėtų nusiųsti vaikų motinai SMS žinutės. Šiuo atveju tėvas visas savo pareigas, numatytas teismo sprendime konkrečiu 2025 metų vasario 20 dienos atveju pilnai įvykdė. 2025 m. sausio 19 d., mėnesis iki kelionės, tėvas nupirko kelionės bilietus į Romą, vasario 20 - 23 dienoms, per dukterų papildomas moksleivių žiemos atostogas. Išvykimas buvo numatytas ankstų vasario 20 dienos rytą, iš Rygos oro uosto. Vaikų motina buvo puikiai informuota apie numatytą tėčio ir abiejų dukterų kelionę, ir tokias atostogas, jų trukmę su mama suderino bei mamos leidimą išvykti tiesiogiai gavo pati nepilnametė šalių duktė S. J.. Tai patvirtina tiek vaikų teisių apsaugos institucijai duoti kitos šalių dukters - A. M. paaiškinimui, kad sesuo ir mama puikiai žinojo iš anksto apie kelionę. Tokį mamos informavimą ir kelionės suderinimą su ja patvirtina kelionės į Romą lėktuvo bilietų įsigijimo data - bilietai buvo įsigyti daugiau kaip 30 dienų iki kelionės. Tėvas iš dukters paaiškinimų ir vaikų komunikacijos su jų motina buvo visiškai įsitikinęs, kad S. J. yra išleidžiama su juo ir sese vykti kartu į Romą, kad mama tam neprieštarauja. Pažymi, kad vaikų motinos elgesys yra žinomai piktybiškas ir melagingas, ji kreipėsi į antstolę su melagingu pareiškimu vasario 20 - ą dieną, tai yra tą pačią dieną, kai dukros su tėvu išvyko į kelionę. Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl A. M. K. gyvenamosios vietos pakeitimo. Faktiškai mergaitė gyvena su tėvu jau pusantrų metų, nuo 2023 m. lapkričio 3 d.. Todėl 2025 metų vasario 20 dienos vaikų motinos pareiškimas, kad tėvas nesilaiko sprendimo ir jos tinkamai neinformavo apie su juo gyvenančios dukters A. M. kelionę, yra nelogiški, nes faktiškai duktė tuo metu teismo nutarties pagrindu teisėtai gyveno su juo. Kadangi antstolė buvo iš esmės suklaidinta išieškotojos pareiškimo, nežinojo ir negalėjo žinoti apie vykstančius civilinius procesus tarp šalių, nuo antstolės buvo nuslėpta, kad vaikų motina buvo puikiai ir tinkamai informuota apie numatomą vaikų kelionę su tėvu, pati atvežė dukrą pas tėvą atostogoms ir trumpai kelionei, todėl teismo sprendimo nevykdymo aktas buvo surašytas nepagrįstai. Už šio Sprendimo nevykdymo akto surašymą skolininkui buvo pateiktas apmokėjimui 286,86 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurią jis buvo priverstas antstolei apmokėti (pridedama). Kadangi pastarasis procesinis vykdymo veiksmas buvo atliktas nepagrįstai ir tik išieškotojos melagingo pareiškimo pagrindu, dėl šių patirtų vykdymo išlaidų ir jų apmokėjimo atsakomybė tenka pačiai vaikų motinai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui yra žinomi šalių tarpusavio konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, 2025 m. vasario 25 d. gautas pranešimas dėl netinkamai vykdomos bendravimo su vaikais tvarkos, pranešimas išnagrinėtas 2025 m. kovo 4 d. surašius dokumentą. Šeimai nuo 2020 m. kovo 12 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, socialinės paslaugos nebuvo skirtos, užbaigtas 2021 m. spalio 19 d., nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos procesas šeimai vėl pradėtas taikyti nuo 2022 m. gruodžio 22 d., Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, socialinės paslaugos nebuvo skirtos, užbaigtas 2023 m. sausio 4 d. nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi antstolės V. D. pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkino, priteisė iš suinteresuoto asmens I. I. 1206,97 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. K.. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatyta nepilnamečių A. M. K. ir J. K. gyvenamoji vieta su motina I. I., iš D. K. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms, nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, kurios 6 punkte numatyta, jog tėvas apie kasmetines atostogas turi informuoti prieš 30 dienų. Vaikų motina pateikė vykdomąjį raštą antstolei, nurodydama, kad tėvas pažeidė teismo sprendimą nuolat išveždamas dukrą ar dukras į užsienį, nepranešdamas nei savalaikiai nei apskritai apie tokį ketinimą, trukmę, tikslą bei adresą; vaikų tėvas nebendradarbiavo su ja vaikų atostogų klausimu niekada, tik su (duomenys neskelbtini) skyriaus pagalba pavyko dvi vasaras išgauti iš tėvo jo atostogų grafiką. Be to, vaikų motina pažymėjo, kad jos ryšys su dukra A. M. K. visiškai nutrūko, kad tėvas ignoruoja savo jaunesniąją dukrą S. J. K.. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1408-991/2025 buvo tenkintas vaikų tėvo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnametės A. M. K. laikinoji gyvenamoji vieta su vaikų tėvu iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. K..
7. Dėl kelionės aplinkybių, vaikų motinos informavimo, teismas įvertinęs vaikų tėvo ir dukros A. M. susirašinėjimo medžiagą nustatė, kad tėvas 2025 m. sausio 19 d. pasiūlė dukrai skristi į Romą, dukra sutiko. Bilietai buvo nupirkti 25 m. sausio 19 d., kelionė vyko nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2025 m. vasario 23 d.. Nurodė, kad Vaiko situacijos vertinimo sprendime pažymėta, jog buvo išklausyta dukra A. M., kuri nurodė, kad prieš mokinių atostogas nutarus su tėvu vykti į kelionę jie pradėjo ją organizuoti, tėvas taip pat susisiekė ir su kita dukra S. J. K., pasiūlė jai vykti drauge ir S. J. K. tai suderino su mama. Dukra A. M. patvirtino, kad mama tikrai žinojo ir buvo informuota apie kelionę. Teismas pažymėjo, kad nors vaikų motinos teigimu ji apie kelionę sužinojo tik prieš dieną, tačiau ji teikdama paaiškinimus pati nurodė, kad dukra S. J. nurodė, kad dėl kelionės ji ilgai svarstė. Nurodo, kad ankščiau, tai yra 2020 metais nupirkus bilietus į Egiptą dukra nebuvo išleista, 2024 metais į Kiprą, tačiau dukra taip pat nebuvo išleista. Šiuo atveju bilietai buvo nupirkti, kai dukra S. J. patvirtina, kad mama ją į kelionę išleidžia ir pati motina 2025 m. vasario 19 dukrą S. J. atvežė pas tėvą kelionei. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes sprendė, jog pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog vaikų motinai apie kelionę buvo žinoma, nurodė, kad neįtikinantys vaikų motinos paaiškinimai, jog jai gyvenant kartu su dukra ji mėnesį laiko nieko nesakė apie planuojamą kelionę.
8. Dėl informavimo tvarkos pažeidimo nurodė, kad pagal patvirtintą teismo tvarką vaikų tėvas turėjo informuoti vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti vaikų motiną apie savo kasmetines atostogas. Teismas pažymėjo, kad šioje tvarkoje nėra numatyta, kokiu būdu atsakovas privalo informuoti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų apie savo kasmetines atostogas su dukromis. Nurodė, kad šiuo atveju tikėtina, jog dukra S. J. informavo motiną apie kelionę, o šiuo atveju atsižvelgiant į konfliktiškus tėvų santykius, informavimas apie kelionę per dukras yra tinkamas. Pažymėjo, jog teismo patvirtintoje tvarkoje nurodyta, kad apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, tėvas informuoja dukrų motiną SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos, o šiuo atveju tėvų paaiškinimai patvirtina, kad kelionės dieną, pati motina atvežę dukrą paruoštą kelionei, tai leidžia daryti išvadą, kad motina prieš dieną buvo informuota apie konkrečią atostogų vietą, trukmę. Aplinkybė, jog buvo informuota ne SMS žinute, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas bendravimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad viena iš dukrų gyvena su tėvu, todėl antstolė nepagrįstai aktą surašė abiejų vaikų atžvilgiu. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes nutarė atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, priešingus išieškotojos ir skolininko interesus, teismas nutaria pripažinti skolininko (suinteresuoto asmens D. K.) teisę į bylinėjimosi išlaidas, tai yra 1 206,97 Eur, kurios jam priteistinos iš išieškotojos (suinteresuoto asmens I. I.). Teismas nutarė tenkinti skolininko prašymo priteisti jam 286,68 Eur sumokėtas vykdymo išlaidas, kadangi vykdymo procese vykdymo išlaidų sumokėjimas paskirstomas būtent vykdyme dalyvaujantiems proceso dalyviams. Pažymėjo, kad antstolė teismo posėdžio metu nurodė, jog grąžinus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos bus perskaičiuojamos, be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolės V. D. paskaičiuotas vykdymo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės V. D. prašymą patenkinti ir spręsti klausimą dėl sankcijų taikymo asmeniui D. K. už įsiteisėjusio teismo sprendimo Nr. e2-244-586/2018 6 punkto nevykdymo, priteisti iš D. K. apeliantės I. I. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus teiginius dėl bendravimo tvarkos. Apeliantės vertinimu bendravimo tvarkos 6 punkte yra aiškiai nurodytas informavimo būdas, kuris nėra nuginčytas ir, kurio turi būti laikomasi. Nurodo, kad bendravimo tvarkoje nurodyta, kad tėvas turi informuoti motiną SMS žinute, ši tvarka yra nenuginčyta, galiojanti, todėl šalys jos privalo laikytis. Priešingu atveju bendravimo tvarka yra pažeista ir atitinkamai iš to kyla neigiamos pasekmės ją pažeidžiančiam asmeniui. Pažymi, kad vaiko tėvas ne tik, kad nepateikė įrodymų, kad informavo apeliantę, bet net ir pats pripažino, kad šios pareigos jis neįvykdė. Mano, kad nepanaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties, skolininkas ir toliau galės nevykdyti kitų įsiteisėjusio teismo sprendimu patvirtintų sąlygų.
10.2. Nurodo, kad bendravimo tvarka yra patvirtinta tarp dviejų šalių – apeliantės ir D. K.. Vaikai nėra susitarimo šalys. Tokiu būdu yra siekiama apsaugoti vaikų interesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik pažeidžia įsiteisėjusią bendravimo tvarką, bet pažeidžia ir vaikų interesus, be to ir apeliantei apribojama teisė iš anksto planuoti atostogas su vaikais. Nurodo, kad Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro teiktame 2025 m. vasario 11 d. rašte pažymėta, kad sunkumus sudaro tėvas, o jo elgesys daro įtaką dukrai.
10.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad dvi darbo dienas, kurių metu skolininkas išvyko į kelionę laikytinos jo kasmetinėmis atostogomis, tačiau teismas neatsižvelgė į vaiko tėvo paaiškinimus, kad jo darbo pobūdis neleidžia planuoti kasmetinių atostogų, jis su kolega suderinęs kelias laisvas dienas, prisiderinęs prie dukrų atostogų, suplanavo kelionę į Romą. Nesuvokiama kaip darbo dieną pasiimtas laisvadienis nėra laikomas kasmetinėmis atostogomis. Be to, vaikų tėvo žodiniai paaiškinimai prieštarauja jo atliktiems veiksmams. Mano, kad išvykimas į užsienio valstybę su dukromis ne dėl darbinių reikalų, daugiau nei akivaizdu, atitinka kasmetinių atostogų sampratą, nėra svarbu, kiek dienų atsitraukiama nuo darbo. Kitokios sąvokos, diferencijuojant atostogas – nėra. Kita vertus, vaikų tėvas nurodo, kad negali planuoti kasmetinių atostogų, tačiau jis pirko bilietus kelionei likus mėnesiui iki jos, tai leidžia daryti išvadą, kad vaikų tėvo darbo pobūdis leidžia planuotis atostogas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliantės inicijuotu apeliaciniu procesu. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad pareiškėja, antstolė, pati surašiusi sprendimo nevykdymo aktą nemano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo aplinkybės, kad apeliantė kreipdamasi į antstolę antstolei pateikė neišsamią, iškraipytą informaciją, sąmoningai nutylėjo kai kurias klausimui svarbias aplinkybes ir galimai tuo pagrindu antstolė paskubomis ir nepagrįstai surašė aktus dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo, dėl kurių su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą.
11.2. Nurodo, kad aptariamas bendravimo tvarkos 6 punktas neapima situacijos, kai jis atostogauja ir bendrauja su dukromis ne savo kasmetinių atostogų metu, o dukterų moksleivių atostogų metu, kadangi tuo laikotarpiu, kai 2018 m. buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, mergaitės dar buvo mažametės, nelankė mokyklos ir jų moksleivių atostogų laiko pasidalinimas tarp tėvų apskritai nebuvo aptarinėjamas ir sprendžiamas. Mano, kad bet kuriuo atveju apeliantės teisės nebuvo pažeistos, o ir be to, vienos iš dukterų, tai yra A. M. atžvilgiu jokie aktai negalėjo būti priimti, nes dukra gyveno su tėvu ir tuo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės.
11.3. Nurodo, kad ankščiau dukra S. J. nebuvo išleidžiama į keliones, todėl šiuo atveju planuojant kelionę buvo įsitikinta, kad S. J. tikrai bus išleista kartu. Pažymi, kad apeliantės paaiškinimai nėra nuoseklūs, ji teigia, kad apie kelionę sužinojo tik išvakarėse, tačiau taip pat nurodė, kad dukra dėl vykimo į kelionę ilgai svarstė ir nelabai norėjo keliauti. Mano, kad vaikų motina buvo tinkamai informuota ir ji teikė melagingus pareiškimus teismui ir antstolei. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 8 punktą kuriame ir apeliantei nustatyta pareiga informuoti vaikų tėvą apie kasmetines atostogas, pati apeliantė nurodė, kad jas planavo 2025 m. vasario 20 d., tačiau apie tai vaikų tėvo ji neinformavo. Mano, kad apeliantės pareiškimas antstolei dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo visiškai nepagrįstas, melagingas, todėl ir atitinkamai nepagrįstas buvo ir antstolės pareiškimas teismui dėl sankcijų taikymo vaikų tėvui D. K., kuris pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė antstolės pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra prieštaringi, teismas netinkamai aiškino teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punktą, nurodo, kad pats vaikų tėvas pripažino, jog jis tinkamai apeliantės neinformavo. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė jog apeliantė buvo tinkamai informuota vaikų, kadangi vaikai nėra susitarimo dėl bendravimo tvarkos šalis, o šiuo atveju priimta nutartis pažeidžia ir nepilnamečių vaikų interesus. Mano, kad teismo išvada, jog šiuo atveju kelionė nebuvo vaikų tėvo suplanuotos kasmetinės atostogos taip pat yra nepagrįsta, nes jos vyko ir vaikų tėvo darbo dieną, o ir be to, paties vaikų tėvo argumentai dėl negalėjimo suplanuoti kasmetines atostogas yra prieštaringi.
15. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatyta nepilnamečių A. M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina I. I., iš vaikų tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nustatyta bendravimo tvarka, kurios 6 punktu šalys susitarė „Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti metuose tris kartus, bet neilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną) ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, tėvas informuoja dukrų motiną SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos“.
16. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15269-991/2024 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini) laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; iš atsakovės I. I. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. M. K., taip pat remiantis Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15269-991/2024 nustatyta, kad A. M. K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu D. K.. Šiuo metu nepilnametei A. M. K. yra (duomenys neskelbtini) metų ir S. J. K. yra (duomenys neskelbtini) metų.
17. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šį aktą antstolis perduoda teismui, kad šis spręstų sprendimo neįvykdymo klausimą (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
18. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), tai yra jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).
19. Pirmiausia, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punktą, nepagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju apeliantė buvo tinkamai informuota apie D. K. suplanuotas kasmetines atostogas. Su šiais argumentais nesutiktina.
20. Kaip minėta nutarties 15 punkte, bendravimo tvarkos 6 punktu, vaikų tėvas įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti vaikų motiną apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti metuose tris kartus, bet neilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną) ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, tėvas informuoja dukrų motiną SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Remiantis šiuo punktu galima daryti išvadą, jog vaikų tėvas įsipareigojo: 1) pranešti prieš 30 dienų apie kasmetines atostogas, kai jis atostogauja su dukromis ar užsienio valstybėje; 2) informuoti vieną dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią SMS žinute apie konkrečią atostogų, vietą, trukmę, vaikų buvimo dieną. Įvertinus minėtą 6 tvarkos punktą, galima daryti išvadą, jog vaikų tėvas turėjo pareigą konkrečiai informuoti apeliantę SMS žinutės formatu dieną prieš iki pirmosios kasmetinių atostogų dienos aukščiau nurodytomis sąlygomis (kelionės vieta, maršrutas, ir pan.), tai yra priešingai nei teigia apeliantė, vaiko tėvas neturėjo būtent SMS žinutes formatu informuoti apeliantės apie planuojamas kasmetines atostogas su dukromis, o galėjo rinktis ir kitokį, alternatyvų informavimo būdą.
21. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos duomenimis, vaiko tėvas informuodavo apeliantę ne tik SMS žinutėmis – vykdomojoje byloje pateiktas 2020 m. sausio 15 d. elektroninis laiškas, adresuotas apeliantei apie suplanuotas 2020 m. vasario 18 d. atostogas Egipte, pakartotinai šis laiškas išsiųstas 2020 m. sausio 27 d.. Nors antstolės pareiškime nurodyta, jog išieškotoja antstolei teigė, kad vaikų tėvas nuo 2017 metų nėra nei karto informavęs tinkamai ir laiku apie vaikų išvežimą į užsienį, tačiau vykdomojoje byloje esantis elektroninis susirašinėjimas, tai yra 2020 m. kovo 2 d. elektroninis laiškas (apeliantės atsakymas vaikų tėvui) patvirtina, kad apeliantė žinojo apie kelionę į Egiptą ir jai prieštaravo dėl padidintos koronaviruso grėsmės, taip pat nurodė, kad nėra atsakinga už vaikų tėvo panaudotas asmenines lėšas kelionių užsakymui ir patirtus nuostolius. Apeliantė su atsiliepimu pateikė ir 2021 m. birželio 29 d. elektroninį laišką apie siūlomas atostogų datas. Vykdomojoje byloje taip pat pateiktos ir susirašinėjimo SMS žinutėmis ištraukos apie kelionę į Egiptą, taigi, minėtos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių nebuvo ir nusistovėjusios tvarkos, jog apie savo kasmetines atostogas su dukromis vaikų tėvas privalo informuoti apeliantę tik SMS žinutėmis, kaip matyti šiuo atveju buvo susirašinėjama ir elektroniniais laiškais, todėl šiuo atveju lingvistiškai aiškinant minėtos bendravimo tvarkos 6 punktą, tai yra, jog prievolė informuoti būtent SMS žinute apie kelionę nustatyta būtent dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, į tai, jog tarp šalių taip pat minėta sąlyga nebuvo suprantama taip, jog informavimas apie kasmetines atostogas vykdomas išimtinai tik SMS žinučių formatu, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2025 m. sausio 19 d. planuojant kelionę į Romą vaikų tėvas apie tai galėjo informuoti apeliantę ir alternatyviais būdais, tai yra ne tik SMS žinutės formatu.
22. Nors apeliantė teigia, kad apie kelionę sužinojo tik paskutinę dieną prieš kelionę, tačiau byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantei apie kelionę buvo žinoma kur kas ankščiau, nei jos nurodomas momentas – diena prieš kelionę (2025 m. vasario 18 d.). Pirmiausia pažymėtina, jog byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga, elektroniniai laiškai, SMS žinutės, taip pat byloje pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys leidžia daryti išvadą, jog vaikų tėvų santykiai yra itin konfliktiški. Byloje pateikta vaikų tėvo susirašinėjimo su dukra S. J. K. medžiaga patvirtina, jog apie kelionę į Romą buvo diskutuojama 2025 m. sausio 19 d., tą dieną buvo nupirkti ir bilietai, su vaikų tėvo žinute „Skrendam. Iki kelionės į Romą liko 30 dienų“ toliau kitomis dienomis aptariant kelionę (nakvynės vietos pasirinkimą ir pan.). Apklausta A. M. K. nurodė, kad ji kalbėjo su tėvu apie kelionę, norėjo į Italiją, Romos miestą, todėl tėvas pradėjo planuoti kelionę taip, kad nenukentėtų mokslai. Nurodė, kad tėvas susisiekė su seserimi ir ją informavo ar ji nori vykti drauge, sesuo tai suderino su mama, apie tai tikrai (motina) žinojo ir buvo informuota. Nurodė, kad smagiai praleido atostogas ir parsivežė daug įspūdžių (Vaiko situacijos vertinimo 2025 m. kovo 4 d. sprendimas). Apeliantė, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad dukra S. J. K., pažymėtina - ilgai svarstė dėl kelionės, taigi šių aplinkybių visuma, tai yra apeliantės paaiškinimai, susirašinėjimo medžiaga, S. J. K. paaiškinimai, aplinkybė, jog bilietai 2025 m. vasario 20 d. skrydžiui buvo nupirkti 2025 m. sausio 19 d., leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantei apie kelionę buvo žinoma.
23. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vaikų tėvas neinformavo apeliantės SMS žinutės formatu vieną dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią apie konkrečią atostogų, vietą, trukmę, vaikų buvimo dieną, taip kaip nurodyta bendravimo tvarkos 6 punkte, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pirma - apeliantė faktiškai apie kelionę žinojo ir ji buvo informuota - apeliantė pati dukrą S. J. K. paruoštą kelionei atvežė 2025 m. vasario 19 d. pas tėvą, antra – tarp vaikų tėvų nėra ginčo dėl to, kad jų santykiai itin konfliktiški, D. K. teigimu apeliantė blokuoja jo telefono numerį, dėl ko jis taip pat negali susisiekti su apeliante, trečia - nutarties 22 punkte nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantei faktiškai apie kelionę (kur vykstama ir pan.) buvo žinoma kur kas anksčiau, kadangi apeliantės teigimu dukra ilgai svarstė dėl kelionės, kas taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantei apie kelionės turinį, laiką turėjo būti žinoma, o ir be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantei rūpinantis dukra, ji negalėjo nepasakyti motinai apie planuojamą kelionę į Romą ir negavusi sutikimo būtų vykusi į Romą iš motinos namų, kai apeliantė kelis kartus yra neišleidusi dukros su tėvu į suplanuotas keliones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju formalus sankcijos taikymas, dėl netinkamo informavo būdo pasirinkimo pagal bendravimo tvarkos 6 punktą, nebūtų suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netenkino antstolės pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, kadangi apie kelionę apeliantei buvo žinoma alternatyviu būdu – išvykimą į kelionę suderinus per dukrą S. J. K., dėl kurios ji ilgai svarstė. Pažymėtina, jog apeliantė taip pat nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo kelionė patenka į „kasmetinių atostogų“ sampratą, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos bylos materialiajam rezultatui – teismo vertinimu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantei buvo žinoma apie dukrų kelionę į Romos miestą, apie tai ji buvo informuotą S. J. K., tai patvirtino ir dukra A. M. K., kuri taip pat bendrauja su motina, šiuo atveju minėtos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė buvo informuota alternatyviu būdu, apie kelionę jai buvo žinoma, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas netinkamai įvykdė bendravimo tvarkos 6 punkto, dėl ko įvertinus minėtas aplinkybes, nutariama apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės ir suinteresuoto asmens D. K. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, į tai, jog apeliantės atskirojo skundo reikalavimai netenkinami visa apimtimi, nutariama priteisti suinteresuotam asmeniui D. K. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės I. I. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. K. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės I. I..