Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (įgijęs verslo liudijimą), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. gegužės 20 d. papildomai apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad jo pažįstamas V. J. gyvena Viktariškių kaime, o jis pats – Naujojoje Vilnioje, maždaug 10 km atstumu. Pas V. J. galima nuvykti autobusu Nr. 67: įlipama stotelėje „Naujoji Vilnia“, pravažiuojama „Verbų stotelė“ ir „Polocko kryptis“, išlipama „Viktariškės“ stotelėje. Liudytojas nurodė, kad V. J. jam paskambino į jo naudojamą mygtukinį telefoną paprastu skambučiu. Iš kokio numerio skambino, jis pasakyti negali, nes neturėjo jo įrašyto. Pokalbio metu V. J. pasiūlė jam 50 Eur už atvykimą ir pavežimą bei papildomai pažadėjo sumokėti už taksi, kad liudytojas po to galėtų grįžti namo. Nurodė, kad planuojama vykti pas V. J. panelę, gyvenusią, jo manymu, Lazdynų rajone. Liudytojo teigimu, V. J. pats nesikvietė taksi dėl girtumo – jis buvo akivaizdžiai labai neblaivus. Liudytojas sutiko dėl 50 Eur pasiūlymo, nors pats neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Jis suspėjo į paskutinį autobusą, kursavusį po 22.00 val., atvykęs pas V. J. pabuvo apie 30 minučių. Alkoholio nevartojo ir skubino V. J. kuo greičiau išvykti. Vėliau, važiuojant automobiliu „Audi A4“ (valstybinio numerio liudytojas nepamena) ir vadovaujantis V. J. nurodymais, maždaug už 15 km, Pavilnyje, liudytojas nesuvaldė automobilio ir šis nuvažiavo nuo kelio į griovį. V. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu asmenys nenukentėjo. Liudytojas nurodė, kad nebandė išvažiuoti iš griovio, nes tai buvo akivaizdžiai neįmanoma. Išlipę iš automobilio jie pradėjo rūkyti. Liudytojas pareikalavo iš V. J. žadėtų 50 Eur, šis iš pradžių nenorėjo duoti, dėl to kilo konfliktas. Liudytojas pareiškė, jog negrąžins automobilio raktų, jei negaus pinigų. Galiausiai V. J. jam padavė 50 Eur kupiūrą, o liudytojas metė automobilio raktus V. J. į veidą (ar pataikė – nenurodė dėl tamsos). Po konflikto, kuris truko apie 5 minutes, liudytojas nusisuko ir greitai nuėjo, palikdamas V. J. prie automobilio. Jis nebesidomėjo, ką šis toliau daro. Liudytojas pėsčiomis nuėjo namo – apie 7 km atstumą įveikė maždaug per 30 minučių (b. l. 39–42).

2025 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja Joana Voronkevič tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 01 val. 43 min. Vilniaus r., Viktariškių k., Pramonės g., V. J., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnų patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6–8).

2025 m. sausio 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J., konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo negalėjo paeiti tiesia linija pėda prie pėdos, taip pat nepataikė pirštu į nosies galą tiek atviromis, tiek užmerktomis akimis. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. 0698, 2025 m. sausio 25 d. 01.20 val. nustatyta 1,97 proc., o 01.37 val. – 1,80 proc. etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (b. l. 17).

2025 m. sausio 25 d. apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, atlikta Pramonės g., Viktariškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis nuvažiavęs nuo kelio į griovį ir jo priekinė dalis nukreipta į pėsčiųjų taką. Išoriškai apgadintas priekinis bamperis, dešinės ir kairės pusės sparnai, kapotas ir radiatoriaus grotelės; priekiniai žibintai sugadinti, galiniai ir šoniniai žibintai – veikiantys. Viduje informacinis skydelis veikiantis. Padangos su tinkamu protektoriumi, atitinkančios KET reikalavimus. Saugos diržai įrengti, be pažeidimų, akumuliatorius – atjungtas. Automobilio stiklai sveiki, saugos pagalvės neišsiskleidusios, valytuvai veikiantys. Paspaudus stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas, vairas reaguoja į judesius. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų automobilyje ir jo viduje nerasta, nieko nepaimta. Automobilis su pagalba išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 11–16).

2025 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio garso įrašo apžiūra. Buvo apžiūrėtas įrašas „2025_01_25_00-54-38_(duomenys neskelbtini).mp3“, kurio viršutinėje kairėje dalyje matomi besikeičiantys užrašai: „2025/01/25_00:54:38 LOG2 2:04, Vilniaus BPC“, skambučio trukmė – 01:14. Įraše girdimas automatinis telefono pranešimas rusų kalba, informuojantis, kad telefono savininkas pateko į rimtą autoįvykį ir nurodantis įvykio koordinates (platuma 54,69; ilguma 25,48; paieškos spindulys 4 m), pranešimas kartojamas kas 5 sekundes. (b. l. 51–52).

2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) garso įrašo, kurio ID 92360029048, apžiūra ir pokalbio stenogramos sudarymas. Nustatyta, kad skambutis pradėtas 2025 m. sausio 25 d. 00.56 val. 51 sek. Įrašo viršuje matomi besikeičiantys duomenys: „2025/01/25_00:56:48 LOG2 2:04“, skambučio trukmė – 2 min. 46 sek. Stenogramos duomenimis, į BPC paskambinusi moteris pranešė, kad automobilis įvažiavo į griovį, o vairuotojas, kuris atrodė neblaivus, pabėgo iš įvykio vietos. Kartu buvęs vyras nurodė, kad įvykis įvyko Viktariškių kaime, link Mickūnų, pagrindiniame kelyje. Jis pateikė automobilio duomenis – „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – ir apibūdino pabėgusį asmenį kaip vilkintį raudoną striukę, maždaug 30–40 metų amžiaus. Skambinusio asmens vardu prisistatė E. Č., nurodęs, kad jie gali palaukti pareigūnų atvykimo (b. l. 53–54).

2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota dviejų policijos pareigūnų kūno kameromis (body kameromis) įrašytų garso ir vaizdo įrašų apžiūra.

Apžiūrėtas įrašas Nr. 1, pavadinimu „PSS-20250125-011023UTC+0200“, trukmė – 15 min. 44 sek. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnai tarnybiniame automobilyje apklausia sulaikytą vyrą, kuris kalba nerišliai, pateikia prieštaringus paaiškinimus, neigia vairavęs ir nurodo, kad automobilį bandė išvairuoti jo draugas, kuris esą pabėgo. Vyras pripažįsta alkoholio vartojimą. Ant jo nosies pertvaros matoma žaizda. Pareigūnai nustato 1,97 proc. girtumą. Vaikinas vietoje paaiškina, kad nematė įvažiavimo į griovį momento, tačiau matė, kaip vyras bandė išvažiuoti, išlipo iš automobilio ir pasišalino. Gaisrininkai dirba ties griovyje esančiu automobiliu „Audi“. Įraše matyti, kad sulaikytas vyras turi klausos aparatą, kurį bandė pasikrauti įvykio vietoje. Jis nurodo, kad automobilis yra jo nuosavybė, tačiau atsisako įvardyti tariamo draugo duomenis.

Apžiūrėtas įrašas Nr. 2, pavadinimu „PSS-20250125-011025UTC+0200“, trukmė – 12 min. 15 sek. Įrašas iš esmės atkartojantis pirmojo turinį, nes filmuota tuo pačiu metu. Pareigūnas nustato galimo pažeidėjo tapatybę – V. J., paima liudytojo paaiškinimą. Likusi įrašo dalis – neinformatyvi (b. l. 55–56).

2025 m. sausio 27 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nustatyta, kad transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. J. (b. l. 23). Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, 2006 metų automobilio „Audi A4“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM sudaro 2 950 eurų. (b. l. 24)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai asmuo yra neblaivus), yra visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis V. J. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nuosekliai teigdamas, kad automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo jo pažįstamas A. S., o jis pats sėdėjo keleivio vietoje ir po to, kai automobilis nuvažiavo į griovį, jis ieškojo iškritusio klausos aparato, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes juos paneigia ir jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojai E. Č. ir B. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad į griovį įvažiavusio „Audi“ automobilio vairuotojo pusėje matė vieną vyrą, vilkintį raudoną ar oranžinę striukę, akivaizdžiai neblaivų, svirduliuojantį, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, ausyje turintį klausos aparatą, ir jokio kito asmens nei iš automobilio išlipant, nei šalia jo nebuvę. Abu liudytojai duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu asmenį, kurį įvykio vietoje matė šalia automobilio, atpažino kaip V. J. ir nurodė, kad vėliau tą patį vyrą policijos pareigūnai sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį. Jų parodymus patvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriuose liudytojas E. Č. skambindamas pranešė apie į griovį įvažiavusį juodos spalvos „Audi“ automobilį, nurodė valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), įvykio vietą Viktariškių kaime, apibūdino iš įvykio vietos pasišalinusį galimai neblaivų vyrą su raudona striuke ir nurodė, kad jis buvo vienas. Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, jog prie griovyje esančio automobilio sulaikytas tas pats asmuo – V. J., kuris kalba nerišliai, akivaizdžiai yra neblaivus, ant jo nosies pertvaros matoma žaizda, ausyje – klausos aparatas, jis pats nurodo, kad automobilis priklauso jam, pripažįsta vartojęs alkoholį, tačiau, pareigūnams nurodžius, jog liudytojai jį matė vairuojant ir bandant išvažiuoti iš griovio, ima prieštaringai tvirtinti, kad vairavo neva „draugas“, kurio duomenų atsisako pateikti. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ryškūs V. J. apsvaigimo požymiai (alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nesugebėjimas paeiti tiesia linija ar pataikyti pirštu į nosį), o alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenys – 1,80 promilės, nustatyti netrukus po įvykio, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos metu kaltinamasis buvo apsvaigęs daugiau kaip 1,51 promilės. Teismas kritiškai vertina ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. S. parodymus, kuriais jis bandė prisiimti atsakomybę už vairavimą, nes pats liudytojas vėliau aiškiai pripažino, kad „šią istoriją sukūrė“ siekdamas padėti V. J. išvengti atsakomybės. Liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis, t. y. kitų liudytojų parodymais, policijos pareigūnų vaizdo įrašais, BPC garso įrašais, taip pat jo paties telefono prisijungimo prie ryšio bokštų vietomis, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai jis teigė buvęs Viktariškėse, jo telefonas prisijungė gerokai toliau esančiose vietose, o tai objektyviai paneigia jo nurodytą kelionės laiką ir maršrutą. Telekomunikacinių ryšių išklotinės rodo, kad A. S. telefonas įvykio metu buvo kelių kilometrų atstumu nuo įvykio vietos ir judėjo kryptimi, nesutampančia su jo teigta, todėl teismas daro išvadą, jog jo parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir akivaizdžiai neatitinka objektyvių faktinių duomenų, be kita ko, teisiamojo posėdžio metu ir pats A. S. pripažino, kad automobilį vairavo ne jis, o kaltinamasis tik paprašė jo prisiimti atsakomybę. Papildomai pažymėtina, kad ir 2025 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio metu, teismui pagarsinus bylos medžiagą, V. J. toliau laikėsi savo versijos, esą automobilio nevairavo, tačiau, paklaustas, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę, kategoriškai atsisakė tai nurodyti, taip dar labiau sustiprindamas jo parodymų nenuoseklumą ir patvirtindamas bandymą nuslėpti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taigi liudytojų E. Č. ir B. K. parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir transporto priemonės registracijos duomenys sudaro nuoseklią, tarpusavyje suderintą ir abejonių nekeliančią įrodymų visumą, patvirtinančią, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 00.50 val. Pramonės gatvėje, Viktariškių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio daugiau nei 1,51 promilės, V. J. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo į griovį ir po to, mėgindamas išvažiuoti iš griovio, toliau vairavo tą pačią transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus ir padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. J. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, pažymėtina, kad daugelis administracinių pažeidimų yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. nustatymo maksimalaus leistino greičio viršijimu ir pan. V. J. dirba pagal verslo liudijimą.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nesukėlė žalos kitų asmenų sveikatai, o eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jam pačiam priklausanti transporto priemonė. Pažymėtina, kad V. J. veiką padarė būdamas vidutinio girtumo būklės ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi socialinių ryšių, o bausmės rūšis bauda šiuo atveju laikytina proporcinga, teisinga ir pakankama priemonė užtikrinti baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimą, užkertant kelią teisės pažeidimams. Teismas konstatuoja, kad griežtesnės bausmės rūšies skyrimas nebūtų tikslingas, o laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų aiškiai neproporcinga padarytos veikos pavojingumui. Todėl bauda laikytina optimalia bausme, galinčia užtikrinti tiek kaltinamojo nubaudimą, tiek bendrosios ir individualios prevencijos tikslus. Nustatydamas baudos dydį, teismas atkreipia dėmesį, kad nors V. J. padaryta nusikalstama veika yra laikytina itin pavojinga visuomenės interesams, tačiau jokios žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta nebuvo. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis visas baudas, kurios jam buvo paskirtos iki šiol, yra sumokėjęs. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, nors yra dirbantis, tačiau turi sveikatos problemų, neteistas bei nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo ir skirtina 51 MGL (2 550 Eur) dydžio piniginė bauda.

Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda, kuri yra arčiau sankcijos minimumo, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei yra pakankama siekiant bausmės tikslų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Dvejų metų terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,80 promilės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis ne tik vairavo būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį bei bandė išvengti atsakomybės, kas rodo jo elgesyje kritiškumo nebuvimą, jog, netaikant ilgesnio draudimo, jis galėtų pakartotinai pažeisti Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad sveikatos problemos šiuo atveju nedaro įtakos nustatytinam draudimo naudotis specialia teise terminui, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Kadangi V. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, jo sveikatos problemos negali būti vertinamos kaip aplinkybės, mažinančios draudimo vairuoti trukmę ar ribojančios teismo galimybę nustatyti efektyvią ir proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam 2025 m. sausio 29 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas. Todėl, atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis transporto priemonės – automobilio „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. J.. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonė „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintina nusikalstamos veikos priemone bei iš kaltinamojo konfiskuojama.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 725 iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam,kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri viršija daugiau nei keturis kartus leistiną minimalią ribą, sukėlus eismo įvykį ir bandant išvažiuoti iš griovio – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu ir jo daromu poveikiu kaltinamojo gebėjimui priimti adekvačius sprendimus bei laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – didelis neblaivumo laipsnis, pavojingas dalyvavimas eisme, mėginimai išvažiuoti iš griovio būnant apsvaigus, pasitraukimas nuo įvykio vietos, bandymai perkelti atsakomybę kitam asmeniui ir parodymų nenuoseklumas, kuriuos paneigia nuoseklūs liudytojų parodymai bei objektyvūs duomenys – leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam būtina gauti struktūruotą informaciją ir edukaciją apie alkoholio vartojimo rizikas, jo poveikį reakcijai, kritiniam mąstymui ir eismo saugumui, taip pat apie tokio elgesio pasekmes. Tokia priemonė yra reikalinga siekiant formuoti atsakingesnį kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą ir vairavimą, didinti jo asmeninę atsakomybę bei motyvuoti jį keisti elgesį taip, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.

Atsižvelgdamas į tai, kad padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu ir eismo saugumo pažeidimu, teismas konstatuoja, kad V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas V. J. į automobilį „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio piniginę baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 ( vienerius ) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. J. į automobilį „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.