- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-432-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00475-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas G
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos vadovas, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., teisėjai V. K., E. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 295,50 Eur turtinės žalos, 61 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė padarė ieškovui žalą neteisėtais Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo V. K. veiksmais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, neteisėtai pritaikius procesinės prievartos priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), neteisėtais Kauno apygardos teismo teisėjo E. G. ir šio teismo pirmininko N. M. veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 150 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Pasiūlė ieškovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Išaiškino ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų ir nesumokėjus užstato, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, taip pat CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, nes ieškinyje nenurodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas, nenurodyti trečiųjų asmenų asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai, nepagrįstas trečiųjų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, nenurodytos prašomų apklausti liudytojais asmenų gyvenamosios vietos, taigi ieškovas nurodytus ieškinio trūkumus turi pašalinti.
4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškinio priedais yra 154 įvairaus pobūdžio ieškovo ar valstybinių įstaigų (institucijų) rengti dokumentai, raštai su priedais, tačiau teismui pateikta tik 18 nustatyta tvarka patvirtintų priedų, o kiti 132 nepateikti, nurodant, kad jie buvo pateikti į kitą civilinę bylą. Šalis, pageidaujanti, kad byla būtų tvarkoma popierine forma, turi teismui pateikti reikiamus bylos dokumentus popierine forma. Procesinių dokumentų ir jų priedų turi būti pateikiama tiek egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 113 straipsnio 1, 2 dalys), be to, turi būti pateikti ir visi (1-133 pozicijos) ieškinio priede įvardijami rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti jo pateikti rašytiniai įrodymai. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl pateikdamas rašytinius įrodymus, ieškovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, tai yra nurodyti kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami įrodymai.
5. Ieškovas ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, nenuosekliai bei nevengė emocinio pobūdžio teiginių. Toks ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Faktinių aplinkybių tinkamas nurodymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Todėl ieškinys privalo būti suprantamas ne tik teismui, bet ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Priėmus tokį ieškinį, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti.
6. Ieškovas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tam tikrų nuostatų, teisės principų pažeidimo, tačiau aiškiai neįvardyta, kokius konkrečiai atsakovo ar kitų asmenų veiksmus ieškovas mano esant neteisėtus. Ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teismo veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), tai yra ieškovas nedetalizuota teismo veiksmų neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar kitų pareigūnų veiksmai ir dėl kokių konkrečių priežasčių yra neteisėti. Ieškinyje ieškovas tik nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais teisėjų, policijos pareigūnų veiksmais, pasireiškusiais ieškovo persekiojimu, pažeminiu, neteisėtu kardomųjų priemonių ieškovo atžvilgiu taikymu, teisėjų šališkumu. Teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas; kokius pažeidimus padarė kiekvienas valstybės pareigūnas ir kokią žalą ieškovas patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno pareigūno veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1405-258/2018).
7. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja procesinį dokumentą teikiantį asmenį nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis. Ieškovas trečiaisiais asmenimis byloje nurodo Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N., Teisėjų tarybą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., teisėjus V. K., E. G., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos vadovą. Ieškovas turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Ieškovas minėtų trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi tinkamai nepagrindė, taigi tikslindamas ieškinį turi tą padaryti. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį įvairaus pobūdžio struktūriniai ar teritoriniai juridinių asmenų padaliniai neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali būti laikomi savarankiškai dalyvaujančiais byloje asmenims. Todėl ieškovas turi tikslinti jo nurodomą dalyvaujančių byloje asmenų sąrašą.
8. Visais atvejais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsniuose numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, kuri atlygina asmenims padarytą žalą nepaisant žalą padariusių asmenų kaltės. Todėl valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Vien deklaratyvių ieškovo teiginių apie pareigūnų tyčinius veiksmus nepakanka konstatuoti, kad byloje yra įrodinėjami pareigūnų tyčiniai veiksmai. Byloje neįrodinėjant ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo tyčios, bus sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso.
9. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, reikšdamas nepagrįstus nušalinimus. Ieškovas pateiktame ieškinyje nevengia deklaratyvių, ironiško, užgaulaus bei įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų Lietuvos valstybės institucijų ir jose dirbančių pareigūnų atžvilgiu. Ieškovas sąmoningai rodo nepagarbų požiūrį Lietuvos valstybei, jos institucijoms bei jos pareigūnams, todėl toks elgesys nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu.
10. Toks sisteminis ieškinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, yra nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartais bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Asmuo, matydamas, jog negebės apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), to nedarydamas, tačiau sistemingai teikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkančius ieškinius, piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Siekdamas apsaugoti atsakovę (jos atstovus), trečiuosius asmenis nuo nereikalingų ar perteklinių bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą, teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 150,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
II. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškinyje nėra trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima priimti. Kitos bylos nėra pagrindas nepriimti ieškinio ar nustatyti jo trūkumus. Užstato reikalavimas diskriminuoja ieškovą, patvirtina ieškinio pagrįstumą, politinį Lietuvos valstybės ir jos teisėjais įdarbintų asmenų vykdomą ieškovo persekiojimą, neteisėtų jo pilietinių bei žmogaus teisių apribojimą. Teisėmis piktnaudžiauja skundžiamą nutartį priėmusi teisėja, o ne ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir 150 Eur dydžio užstato sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmos instancijos teismas nurodė ieškovui jo ieškinio trūkumus, taip pat detaliai išaiškino, kaip jie turi būti pašalinami. Atskirajame skunde ieškovas, teigdamas, jog jo ieškinys neturi trūkumų, nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą, taip pat nepateikia jokių teisinių argumentų, galinčių pagrįsti šios nutarties neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovą juos pašalinti, nes ieškinyje nėra tinkamai ir aiškiai suformuluotas reikalavimo faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o be šio ieškinio elemento bylos nagrinėjimas pagal CPK taisykles neįmanomas.
14. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, pagal kurią jis buvo įpareigotas sumokėti 150 Eur užstatą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
15. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į LITEKO duomenis, patvirtinančius, jog ieškovas nuo 2018 m. yra pateikęs ne vieną procesinį dokumentą teismui. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tai, jog ieškovas beveik tuo pačiu metu (2020 m. sausio mėnesį) teismams pateikė keletą ieškinių, kuriuose reiškė iš esmės analogiškus reikalavimus Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas panašias aplinkybes, kaip ir aptariamame ieškinyje (Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3581-921/2020, Nr. 2-3637-285/2020, Nr. 2-3767-285/2020, Nr. 2-4085-775/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2600-614/2020). Nurodytose bylose teismai atsisakė priimti ieškovo ieškinius, taip pat jam buvo ne kartą išaiškinta jo teisė kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, kad būtų parengtas tinkamas, CPK reikalavimus atitinkantis ieškinys. Tačiau ieškovas į šias nutartis neatsižvelgė, taip pat ir atskirajame skunde nenurodė jokių papildomų paaiškinimų dėl reiškiamo ieškinio faktinio pagrindo, kurio taip pat neįmanoma nustatyti ir iš ieškovo prie ieškinio pateiktų priedų.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir užstatui sumokėti pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir užstatui sumokėti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, ieškinys, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartyje, pašalinti ir 150 Eur dydžio užstatui sumokėti.