Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2440-967/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: e2A-2440-967/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06917-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.10Civilinė atsakomybė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2440-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06917-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė, draudikė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti jai iš atsakovės 500,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose) ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. su R. B. (toliau – draudėja) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0287216 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). 2023 m. vasario 24 d. dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), išorinių konstrukcijų, prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjos turtas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ji, atlikusi žalos vertinimą, išmokėjo 500,74 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudėja pranešdama apie įvykį nurodė, kad patalpų remontas buvo atliktas 2022 m., todėl draudikė taikė 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą, kuris numatytas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėse ir kuris sudarė 20,34 Eur. Buvo nustatyta, jog padaryta žala butui – 581,08 Eur. Įvertinus nusidėvėjimą (20,34 Eur) bei draudimo sutartyje numatytą išskaitą (60 Eur), draudikė paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 500,74 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023 m. gruodžio 27 d. yra paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore, todėl draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą. Ieškovės teigimu, apdrausto buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo namo konstrukcijų, draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei netinkamai vykdant namo priežiūrą, todėl jai (ieškovei) išmokėjus 500,74 Eur draudimo išmoką draudėjos turtui padarytai žalai atlyginti, ji įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovės, kaip atsakingo už žalos padarymą asmens.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi tik gyventojos paaiškinimais. Draudikei atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą nedalyvavo atsakovės specialistai, ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės teigimu, neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovės draudėjai, kaip patalpų savininkei, kilusią žalą. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuojama, neatsižvelgta į buto būklę, ieškovė neapskaičiavo žalos dydžio, remdamasi buto nusidėvėjimu. Atsakovės teigimu, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo bei žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei. Atsakovė pažymėjo, kad ji neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo byloje jos atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 500,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog ji laiku tinkamai neapžiūrėjo išorinių konstrukcijų, nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2023 m. vasario 28 d. žalų eksperto M. V. apžiūros aktas žalos byloje Nr. 23/220-06756, prie šio akto pridėtos nuotraukos, tiek paties žalų eksperto M. V., teisme apklausto liudytoju, parodymai patvirtina, kad buto užliejimo priežastimi buvo vandens prasiskverbimas pro išorines konstrukcijas. Sprendime pažymėta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, jog žalos priežastimi buvo netinkamas atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų vykdymas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė ėmė keisti atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jau teigdama neva virš draudėjos buto yra gyvenama palėpė, tačiau jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė.

8. Teismas padarė išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas – buvo aplietas butas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatęs visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygas, teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 500,74 Eur sumą ir atitinkamai tenkino kitus ieškinio reikalavimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį bei priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byloje buvo įrodinėjama, kad 2023 m. vasario 24 d. draudėjos butas buvo aplietas dėl menamų namo stogo konstrukcijos trūkumų. Vis dėlto atsakovės į byla pateikti rašytiniai įrodymai šias aplinkybes paneigė, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad prieš ar po tariamo įvykio namo savininkai būtų buvę informavę atsakovę apie namo stogo konstrukcijos trūkumus, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vandens prasiskverbimui į draudėjos butą.

9.2. Atsakovė buvo pateikusi į bylą techninės priežiūros žurnalą, kuriame taip pat nebuvo užfiksuota, jog vykdant techninę priežiūrą buvo fiksuojami namo stogo trūkumai 2023 m. vasario 24 d., taip pat ir kovo, balandžio ar gegužės mėn. Be to, įvykio tyrimas atliktas vienašališkai, nekviečiant apžiūroje dalyvauti atsakovės ar jos atstovų.

9.3. Atsakovė į bylą buvo pateikusi rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, jog paskutinis gautas draudėjos pranešimas buvo 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. prieš 5 mėn. iki tariamo įvykio. Atsakovė buvo rūpestinga administratorė ir pasitelkusi rangovę mažąją bendriją (toliau – MB) „ŽKŽ“ 2023 m. vasario 10 d. atliko stogo remonto darbus bei pašalino visus galimus stogo konstrukcijos trūkumus. Būtent pati draudėja 2023 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovę ir teiravosi dėl darbų kainos detalizacijos, ir jokių nusiskundimų dėl stogo trūkumų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net netyrė ir nevertino bei formaliai konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už menamą įvykį, kurio buvimo negalėjo patvirtinti joks rašytinis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimą neįvertinęs įrodymų visumos.

9.4. Atsakovė, 2022 m. rugsėjo 5 d. gavusi draudėjos nusiskundimus, atvyko į ginčo butą bei fiksavo jo būklę. Atlikus lyginamąją analizę su ieškovės pateiktomis nuotraukomis, yra akivaizdu, jog menami trūkumai jau buvo fiksuoti 2022 m. rugsėjo 5 d., o priežastys, galėjusios sukelti tokius apgadinimus, jau buvo pašalintos 2023 m. vasario 10 d. Tai reiškia, jog būtent 2023 m. vasario 24 d. draudėjos turtui negali būti sukelta jokia žala. Be to, 2023 m. vasario 28 d. ieškovės suformintame apžiūros akte yra užfiksuoti draudėjos paaiškinimai: „Jau ne pirmą kartą šlampa lubos. Darom remontus“. Akivaizdu, jog tokie teiginiai yra galimai melagingi, nes nuotraukų lyginamoji analizė patvirtina, kad draudėja jokio remonto netgi nebuvo atlikusi – nei lubų, nei sienų nebuvo perdažiusi. Ieškovė prieš sudarant draudimo sutartį turėjo pareigą fiksuoti turto būklę, bet tokių veiksmų neatliko. Ieškovė netgi nepateikė jokių įrodymų, jog buvo išmatavusi drėgmės lygį apgadintose vietose, ir tai būtų galėję patvirtinti faktą apie (ne) apliejimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Dėl šių priežasčių nėra atmestina tikimybė, jog draudėja siekė kompensuotis tariamai patirtą žalą už ankstesnius įvykius, kurių metu negaliojo draudimo apsauga.

9.5. Virš draudėjos buto yra palėpė bei yra įrengtas kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė, kaip profesionali draudikė, šių aplinkybių net netyrė. Tai reikštų, kad būtent viršuje esantis butas galėjo sukelti tariamą žalą draudėjos butui. Byloje yra nustatytas faktas, jog virš draudėjos buto yra palėpė, tačiau byloje nebuvo ištirta ir nustatyta, ar būtent per stogą buvo aplieta palėpė, kuri vėliau galėjo aplieti draudėjos butą.

9.6. Ieškovė, kaip profesionali draudikė, yra atsakinga už neištirtas įvykio aplinkybes, nes akte tėra užfiksuotos aplinkybės apie žalos dydį, tačiau nėra užfiksuota konkreti žalos kilimo priežastis, kuri būti pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais. Akte tėra užfiksuoti draudėjos paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, jog neva žala atsirado dėl kiauro stogo, ir ieškovė suabsoliutino tokią informaciją bei pati savarankiškai įvykio aplinkybių netyrė. Nuosekli teismų praktika patvirtina, jog tokio pobūdžio bylose draudikai įprastai aplaidžiai tiria įvykio aplinkybes (o būtent tai susiklostė ir nagrinėjamoje byloje) ir būtent ieškovė, kaip profesionali draudikė, turi prisiimti atsakomybę už neištirtas aplinkybes, o tai yra objektyvus pagrindas ieškinio atmetimui.

9.7. Sprendime yra formaliai nurodoma, jog atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis namo išorinėmis konstrukcijomis. Pažymėtina, kad tai bendro pobūdžio teiginys, tuo tarpu teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog teismai privalo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias pareigas administratorius pažeidė. Pažymėtina, kad administratoriaus pareigos yra apibrėžtos teisės aktuose, tačiau sprendime tokios aplinkybės nėra detalizuojamos. Techninės priežiūros žurnalas patvirtino, jog nei 2023 m. vasario 24 d., nei kovą, balandį ar gegužę nebuvo fiksuojami jokie namo stogo trūkumai. Jeigu namo stogas būtų turėjęs trūkumų, būtų inicijuoti stogo remonto darbai po menamo įvykio. Tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo

9.8. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas namo valdytojai – administratorei, todėl, atsižvelgiant į nuoseklią teismų praktiką, jai griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims (ne butų savininkams), tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos. Juolab, žala buvo sukelta draudėjos butui, todėl nėra abejonės, jog šiame ginče nėra taikytina griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė. Taigi teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nėra būtina įrodyti atsakovės kaltę, nes ji neva yra preziumuojama.

9.9. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo namas yra 1952 m. statybos (tai užfiksuota ir draudimo sutartyje). Byloje nebuvo jokių rašytinių įrodymų apie paskutinio remonto aplinkybes (pagal ieškovės skaičiavimą butas buvo remontuotas prieš daugiau nei 4 metus). Dėl šių priežasčių būtina atsižvelgti į daugiabučio namo statybos metus, kaip į objektyvų nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindą, preziumuojant, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti 1952 m. Neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra 56,8 proc. (2023 – 1952 * 0,8 proc. = 56,8 proc.). Atsakovės vertinimu, nurodytu dydžiu yra mažintinas ir ieškinio reikalavimas, kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Bylos nagrinėjimo metu apeliantei buvo pasiūlyta pateikti teismui duomenis, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra: informaciją apie vykdytas kasmetines ir nuolatines daugiabučio namo apžiūras; registruotų gedimų ir avarijų registracijos žurnalą; daugiabučio namo gyventojų pretenzijų registracijos žurnalą. Apeliantė pateikė tik techninės priežiūros žurnalą, kuris neva turėtų patvirtinti, kad ji tinkamai vykdė administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

10.2. Apeliantė, vykdydama daugiabučio namo administratorės pareigas, savo veikloje turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas, be kita ko, administratoriui nustatė pareigas atlikti nuolatines ir sezonines daugiabučio namo konstrukcijų apžiūras, taip pat įpareigojo užtikrinant namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

10.3. Būtent kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė apskritai atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus – atliko kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan.

10.4. Draudikė, gavusi draudėjos pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, surašė apžiūros aktą, įvertino apgadinimus ir nustatė žalos šaltinį – nesandarų daugiabučio namo stogą. Priėjimą prie daugiabučio namo stogo turi tik daugiabučio namo administratorius, dėl ko draudikė neturėjo galimybės atlikti fizinės daugiabučio namo stogo apžiūros ir fiksuoti žalos šaltinio. Tačiau svarbu paminėti, kad į aplietą butą nuvykęs ekspertas nustatė, kad nėra kitų šaltinių, iš kurių galėjo išsilieti vanduo. Teismas, įvertinęs, kad ekspertas buvo nuvykęs į įvykio vietą, atliko apžiūrą, ją fiksavo tiek apžiūros akte, tiek nuotraukose, nustatė tiek įvykio priežastį, tiek padarytos žalos dydį, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė rėmėsi išimtinai draudėjos nurodytomis aplinkybėmis, o pati jokio tyrimo neatliko, atmestini kaip nepagrįsti.

10.5. Apeliantės pateiktas 2023 vasario mėn. atliktų darbų priėmimo aktas niekaip nepatvirtina tų aplinkybių, kad daugiabučio namo stogas yra tvarkingas, kadangi iš minėto akto matyti, jog buvo keičiamos tik pavienės čerpės, visiškai nėra aišku, kurioje vietoje konkrečiai jos buvo keičiamos.

10.6. Skundo teiginiai, kad byloje yra nustatytas faktas, jog virš draudėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengtas kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįsti ir netgi melagingi. Apeliantė, nurodydama šias aplinkybes, nepateikė visiškai jokių įrodymų joms pagrįsti. Tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertas M. V., tiek liudytoja apklausta draudėja R. B. nurodė, kad virš aplieto buto jokios gyvenamosios patalpos su įrengta inžinerine sistema, iš kurios, kaip kad teigia apeliantė, galėjo išsilieti vanduo, – nėra.

10.7. Draudėja tiek draudikei pranešdama apie įvykį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog paskutinis patalpų remontas buvo atliktas 2022 m. Į aplietą butą nuvykęs ekspertas įsitikino draudėjos pranešime nurodytų aplinkybių tikrumu, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog byloje nėra įrodymų apie buto paskutinio remonto aplinkybes, todėl neva reikia preziumuoti, kad buto įrengimo darbai buvo atlikti 1952 m., todėl faktinis nusidėvėjimas yra 56,8 proc. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėse numatyta, kad vidaus apdailai taikomas 3,5 proc. metinis nusidėvėjimas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė taikė 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą, kuris sudarė 20,34 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 21 d. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0287216/2022, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas. Draudėja pateikė ieškovei duomenis apie 2023 m. vasario 24 d. dėl vandens užliejimo iš apgadintą butą. Ieškovė šį įvykį pripažino draudiminiu ir, vadovaudamasi žalų eksperto M. V. 2023 m. vasario 28 d. nuostolio apskaičiavimu (žalos Nr. 23/220-06756), išmokėjo draudėjai 500,74 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų (stogo). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės, kuri draudžiamojo įvykio metu buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, 500,74 Eur dydžio žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius neveikimu bei aplaidžiu bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų vykdymu, kurie nulėmė ieškovės nurodomos žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.

16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

17. Nurodyta draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis (tarp jų ir šiai bylai aktualiais CK 6.246 - 6.249 straipsniais). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, ieškovei gavus duomenis apie 2023 m. vasario 24 d. įvykį (draudėjai priklausančio buto apliejimą vandeniu), 2023 m. vasario 28 d. žalų ekspertas M. V. atliko draudėjos buto apžiūrą ir parengė apžiūros aktą (žalos bylos Nr. 23/220-06756), prie akto buvo pridėtos apgadinto turto nuotraukos, taip pat sudaryta žalos dydžio sąmata – apskaičiuotas patirtinas nuostolis lubų ir sienų perdažymui, šviestuvų permontavimui, patalpų perdengimui plėvele ir valymui, baldų permontavimui ir pernešimui bei transporto išlaidoms. Apskaičiuota 581,08 Eur žalos dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudėja, pranešdama apie įvykį, nurodė, jog patalpų remontas buvo atliktas 2022 m., draudikė taikė 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą, kuris numatytas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėse ir kuris sudarė 20,34 Eur, taip pat draudimo sutartyje numatytą išskaitą (60 Eur), taigi, atėmusi minėtas sumas, draudikė paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 500,74 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

20. Apeliantė, nesutikdama su aplinkybe, kad 2023 m. vasario 24 d. apskritai įvyko draudiminis įvykis, skunde teigia, jog draudėjos nurodyti trūkumai jau buvo fiksuoti 2022 m. rugsėjo 5 d., o priežastys, galėjusios sukelti tokius apgadinimus, buvo pašalintos 2023 m. vasario 10 d. atlikus stogo remontą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos apeliantės argumentus paneigia tiek paminėta rašytinė bylos medžiaga (ieškovės pateiktas buto apžiūros aktas, apgadinto turto nuotraukos, pranešimas apie draudiminį įvykį), tiek teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų –bute gyvenančios R. B. ir žalų eksperto M. V. – parodymai, kurių patikimumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. pažymėjo, kad jos butas užliejamas dėl tragiškos būklės stogo, keletą kartų tai jau buvo įvykę, paskutinį kartą iki 2023 m. vasario mėn. įvykio savo buto remontą dėl užliejimu padarytos žalos darė 2022 m. Liudytoja pažymėjo, kad jau ne vienerius metus vis žadamas kapitalinis stogo remontas, bet jis nedaromas, iki 2023 m. vasario mėn. stogo remontas nebuvo atliktas, nors ji bei jos sutuoktinis ne kartą skundus teikė tiek namo administratorei, tiek savivaldybei. Problema iki draudiminio įvykio iš esmės nebuvo išspręsta, buvo pakeistos tik keletas stogo čerpių. Liudytojas žalų ekspertas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. vasario 28 d. apžiūrėjęs butą pastebėjo akivaizdžias drėgmės dėmes ant lubų ir sienų, kurios buvo šviežios; dėl drėgmės akivaizdumo šių dėmių net nematavo drėgmės matuokliu. Apeliantės pateikti įrodymai apie atsakovės 2022 m. rugsėjo 5 d. užfiksuotą draudėjos buto būklę bei 2023 m. vasario 10 d. atliktą remontą savaime nepaneigia aplinkybės, kad 2023 m. vasario 24 d. draudėjos butas buvo aplietas vandeniu. Įvertinus bylos įrodymų visumą, šios aplinkybės, priešingai, papildomai patvirtina liudytoja apklaustos draudėjos parodymus, kad jos bute ne kartą iš viršaus sunkėsi drėgmė ir kad žalos atsiradimo priežastis nebuvo pašalinta.

21. Priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo abejoti ir aplinkybe, kad draudėjos buto remontas buvo atliktas, kaip ji pati nurodė, 2022 m., ir atitinkamai ieškovės atliktu nusidėvėjimo apskaičiavimu. Teismo posėdžio metu žalų ekspertas M. V. iš esmės patvirtino, kad apžiūrint butą vizualiai matėsi, jog butas buvo suremontuotas draudėjos nurodytu ir apžiūros akte užfiksuotu metu. Nors apeliantė pažymi, kad vien buto savininko teiginiai yra nepakankami spręsti apie remonto atlikimo laiką, šiuo atveju buto savininkės teiginius patvirtino ir butą faktiškai apžiūrėjęs žalų ekspertas. Be to, byloje esančios buto nuotraukos taip pat vizualiai nepatvirtina apeliantės teiginių apie buto būklę, t. y. apeliacinio skundo teiginio, kad yra pagrindas preziumuoti, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti 1952 m. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytas aplinkybes.

22. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog virš draudėjos buto yra palėpė bei yra įrengtas kitas butas, kurio (duomenys neskelbtini). Apeliantės manymu, būtent virš draudėjos buto įrengtas butas galėjo sukelti tariamą žalą draudėjos butui. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad jos butas yra kampinis butas, virš kurio jokio įrengto buto nėra, yra tik negyvenama, tuščia palėpė, kuri neturi langų, be to, į tą palėpę jokio patekimo nėra. Palėpėje įrengtas butas yra kitoje to paties namo laiptinėje, bet šis butas nėra virš draudėjos buto. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad jokių gyvenamųjų patalpų virš draudėjai priklausančio buto 2023 m. vasario 28 d. apžiūros metu nepastebėjo ir žalų ekspertas. Jokių duomenų, kad virš apdrausto turto būtų kokios nors kitos vandens pratekėjimą nulemti galėjusios konstrukcijos ar inžineriniai tinklai, byloje nėra. Liudytojai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad būtent stogas praleidžia vandenį ir jo būklė yra žalos draudėjos butui kilimo priežastis. Duomenis, kad stogo būklė nėra gera, netiesiogiai patvirtina ir pačios atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai apie 2022 m. rugsėjo 5 d. draudėjos nusiskundimus, techniniame žurnale užfiksuotą 2023 m. sausio mėn. pratekėjimą per stogą bei 2023 m. vasario mėn. atliktą stogo remontą, kurio metu buvo pakeistos pavienės čerpės, lietvamzdžio piltuvas su alkūnėmis ir kt. Šie duomenys iš esmės papildo liudytojų nurodytas aplinkybes apie ilgą laiką buvusią prastą stogo būklę bei kad būtent stogo būklė nulėmė žalos draudėjos turtui atsiradimą.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė tiek žalos padarymo faktą, jos atsiradimo aplinkybes, tiek tinkamai, pagal byloje esančius įrodymus, apskaičiavo žalos dydį.

24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu bei rūpestingumo pareigos pažeidimu, t. y. teismas padarė išvadą, kad atsakovė laiku tinkamai neapžiūrėjo išorinių konstrukcijų, nenustatė ir nepašalino defektų, ir toks nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

26. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023 m. gruodžio 27 d. yra paskirta namo, kuriame yra draudėjai priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų (stogo), priežiūrą.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

28. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas).

29. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 punktai).

30. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).

31. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (stogo) trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė namo techninės priežiūros žurnale fiksavo tam tikrus stogo defektus ir remonto darbų atlikimą 2019 m. ir 2023 m., tačiau į bylą, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir ieškovė, nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, pavyzdžiui, kasmetines apžiūras, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su namo savininkais ir pan. Draudėja teismo posėdžio metu parodė, kad dėl blogos stogo būklės ji į administratorę kreipėsi ne kartą, bet problema nebuvo išspręsta, būdavo pakeičiamos tik pavienės stogo čerpės. 2023 m. vasario 28 d. buto apžiūros akte ekspertas taip pat užfiksavo draudėjos nurodytas aplinkybes, kad butas nuo stogo nuolat šlampa, o atsakovė žada stogo remontą nuo 2019 m. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie pasikartojančią problemą dėl vandens pratekėjimo per stogą, ėmėsi kokių nors priemonių išsiaiškinti konkrečias šios problemos priežastis ir (arba) imtis atsargumo (prevencinių) priemonių, kad būtų galima išvengti žalos gyventojų turtui. Nors atsakovė ir pateikė duomenis apie 2023 m. vasario mėn. stogo remonto darbus, labiau tikėtina, kad buvo atliktas netinkamas ar nepakankamas stogo dangos remontas. Taigi šios aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų.

32. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aprašyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

33. Apeliacinės instancijos teismo manymu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius stogo trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo.

34. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Atsakovės nurodytų aplinkybių nepripažinimas įrodytomis nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas apeliantės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė